Alytaus apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, M. Š. gynėjui advokatui Arvydui Montrimui ir įstatyminei atstovei R. Š.,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusiam (duomenys neskelbtini), nevedusiam, nedirbančiam, anksčiau teistam užsienio valstybėje, padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

M. Š. (toliau – ir M. Š.) 2023 m. rugpjūčio 28 d., apie 8 val. 30 min., gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu su tėvu R. Š. tyčia spyrė du kartus R. Š. į kojas ir rankomis sugriebęs už abiejų rankų riešų stipriai spaudė, taip mušdamas ir smurtaudamas šeimos nariui – tėvui R. Š., sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairiame rieše, dešinio riešo ir dešinio peties sumušimais, dešinės blauzdos odos nubrozdinimais ir sumušimu.

Tokiais savo veiksmais M. Š. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Asmuo, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, M. Š., atsižvelgiant į 2023 m. lapkričio 8–13 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-697/2023 pateiktas rekomendacijas, nebuvo apklausiamas teisiamojo posėdžio metu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 399 straipsnis).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti M. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad jis gyvena pastate prie tėvų namo (duomenys neskelbtini). Jis serga (duomenys neskelbtini), nesutaria su tėvais. Tėvai juo manipuliuoja, naudojasi, juokiasi iš jo, vadina „durnu“, dažnai jam neduoda valgyti. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. Š. pripažino iš dalies mušęs tėvą, t. y. nurodė, kad tėvas pirmas spyrė, tada M. Š. tėvui spyrė vieną kartą, daugiau smūgių nesudavė, tėvas parverstas nebuvo ir M. Š. jo nespaudė, nukentėjusysis pats parvirto už žolės kupsto. Viskas įvyko dėl jo „ploščiuko“, kurį buvo paėmusi mama R. Š., jis norėjo jį atsiimti. Tėvas dar mojavo telefonu, grasino mesti į jį telefoną. Tėvui įspyrė dešine koja vieną kartą į koją kažkur apačioje. Spyrė vaikiškai, nestipriai. Pamena, kad tėvas buvo parkritęs už namo tvoros, gal pats užkliuvo už kupstuotos žolės. Kai jis parkrito, atsitraukė ir ėjo namo, tada privažiavo pilnas kiemas mašinų, greitosios, policijos, jį išvežė. Jam pripurškė dujų į akis ir išvežė. Kodėl purškė dujas nežino, nebuvo agresyvus (1 t., b. l. 1641-167).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. Š. parodė, kad, kai sūnus M. Š. buvo deportuotas iš (duomenys neskelbtini), gyveno pas nukentėjusįjį ūkiniame pastate. 2023 m. rugpjūčio 28 d. ryte su žmona susiruošė grybauti. Įsėdus į automobilį, pribėgo sūnus, pradėjo rėkti, trenkė kumščiu į automobilio kapotą. Išlipęs iš automobilio, nukentėjusysis liepė sūnui pasitraukti, tada sūnus jį puolė, nukentėjusysis bėgo. Įspyrė 2-3 kartus. Spirdamas pataikė į kojos kaulą tarp kelio ir pėdos. Nuo smūgių nukentėjusysis nukrito ant žemės, tada M. Š. suėmė nukentėjusįjį už abiejų rankų riešų ir jas stipriai suspaudęs suko. Nukentėjusysis pradėjo šaukti žmonai, kad jį gelbėtų. Žmonai priėjus, M. Š. nukentėjusįjį paleido. Nuo M. Š. veiksmų nukentėjusiajam skaudėjo petį, buvo nustatyti abiejų kojų, rankų ir peties sužalojimai. Iki įvykio jokių sužalojimų nebuvo. M. Š. pas nukentėjusįjį gyveno 2-3 metus, vaistų nenaudojo, jo neklausydavo, gerdavo alų. Būdavo, kad anksčiau su sūnumi pasipykdavo, tačiau M. Š. niekada nepuldavo.

Teismo posėdžio metu liudytoja R. Š. parodė, kad įvykio dieną su nukentėjusiuoju susiruošė grybauti. Įsėdus į automobilį ir pradėjus važiuoti, sūnus bandė sustabdyti automobilį, trenkė į automobilio kapotą keleivio pusėje. Sūnus šaukė, kad liudytoja apsirengė jo liemenę, atidaręs duris, griebė jai už atlapų. Vyras išlipo iš automobilio, klausė sūnaus, ką jis daro, tuomet prasidėjo konfliktas. M. Š. puolė vyrą ir jį vijosi. Kurį laiką liudytoja sėdėjo automobilyje, kai išgirdo, jog nukentėjusysis šaukiasi pagalbos. Nematė, kaip sūnus sudavė smūgius. Matė, kad vyrui surikus „gelbėkit“, M. Š. nuo jo atsitraukė ir nubėgo į ūkinį pastatą, o nukentėjusysis liko gulėti ant žemės. Po šio incidento išvažiavo į mišką. Miške vyras skundėsi kojos ir peties skausmu. Grįžus namo, pamatė ant kojos nubrozdinimus – blauzdos vidurys buvo nutrintas, žaizda vėliau supūliavo. Ant rankų riešų buvo kraujosruvos. Iki šio įvykio sūnus metus laiko nevartojo vaistų, jos neklausė. Mano, kad gydymas namuose nėra įmanomas.

Ekspertė Laura Andriuškevičienė teisiamojo posėdžio metu patvirtino ekspertizės, kuri buvo atlikta 2023 m. lapkričio mėnesį, akto išvadas. Ekspertė paaiškino, kad M. Š. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini). Tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek dabar jis negali suprasti savo veiksmų, dėl to rekomenduojama M. Š. paskirti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Gydomas ambulatoriškai M. Š. nevartojo vaistų, jo sveikata pablogėjo. Atlikto tyrimo metu (2023 m. lapkričio 8 d.) M. Š. taip pat nurodė, kad vaistų vartoti neketina. Taikant reguliarų medikamentinį gydymą, M. Š. savijauta pagėrėtų. Tyrimo metu buvo stebėta mąstymo patologija, aptiktas pagreitėjąs mąstymas su paralogijos elementais, sutrikęs produktyvumas. Nebuvo galima tyrimo metu atmesti ir kliedesių. Tyrimo metu M. Š. klausė, ar tikrai ekspertai neskaito jo minčių. Įvykio aplinkybes M. Š. aiškina pateigdamas faktinius duomenis, tačiau tai daro be emocinio atspalvio, be jokio gailesčio. Dalyvavimas teismo posėdyje gali pabloginti M. Š. psichikos būseną.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. Š. parodė, kad gyvena, adresu: (duomenys neskelbtini), su sutuoktine R. Š.. Tuo pačiu adresu ūkiniame pastate, kuriame įrengta gyvenamoji patalpa, gyvena jų sūnus M. Š.. Sūnus M. Š. apie 12 metų nuolat gyveno (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jis iš nurodytos šalies buvo deportuotas ir nuo (duomenys neskelbtini) gyvena jų sklype. Žino, kad M. Š. (duomenys neskelbtini) buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini). M. Š. yra neįgalus dėl psichikos ligų, gauna neįgaliojo piniginę išmoką. Sūnui buvo išrašyti vaistai, tačiau nuo liepos mėnesio vaistų nevartoja. Sūnus piktnaudžiauja alkoholiu, geria stiprų alų, galimai vartoja narkotines medžiagas. Kai vartoja vaistus, su sūnumi dar galima bendrauti, tačiau, kai nustoja vartoti vaistus ir pradeda gerti alkoholį, tampa agresyvus, įžūlus, reikalauja iš tėvų pinigų. Sūnaus bijo. 2023 m. rugpjūčio 28 d., apie 8.30 val., su sutuoktine nusprendė važiuoti į mišką grybauti. Jai atsisėdus į automobilį, nukentėjusysis vairavo, kai atbėgo sūnus ir kumščiu trenkė į automobilio dangtį, pradėjo rėkti, šaukti, agresyviai elgtis, kad duotų pinigų. Tuo metu sutuoktinė buvo nuėjusi, automobilis stovėjo įvažiavime į kiemą. Išlipo iš automobilio ir sūnui pasakė, kad kvies policiją, jei jis taip agresyviai elgsis. Sūnus griebė nuo keliuko akmenį ir metė link jo, akmeniu nepataikė, nes jis pasilenkė. Nukentėjusysis bėgo iš kiemo, o sūnus pradėjo paskui bėgti. Sūnus jį pavijo prie gatvėje esančios elektros skydinės ir spyrė vieną kartą į koją. Pirmą kartą nepataikė. Iškart spyrė antrą kartą ir pataikė į dešinės kojos šeivikaulio sritį. Nuo sūnaus spyrio nukrito ant pievos. Sūnus jį puolė. Ištiesė rankas, kad sūnus jo nemuštų, ir tuo metu jis jam pagriebė už rankų riešų ir stipriai laikė. Pradėjo rėkti, kad gelbėtų. Tuo metu atbėgo sutuoktinė. Jis sūnų stūmė kojomis. Sutuoktinė žodžiais prašė sūnaus jį paleisti. Dėl to, kad sūnus M. Š. įspyrė koja ir stipriai laikė rankų riešus, jautė fizinį skausmą. Ant dešinės kojos blauzdikaulio atsirado kraujuojanti žaizda, ant kairės rankos riešo liko kraujosruva, jautė skausmą dešinės rankos riešo srityje. Sūnus tuo metu buvo labai agresyvus, keikė. Atstūmęs sūnų su sutuoktine sėdo į automobilį ir išvažiavo. Važiuodamas automobiliu per veidrodėlį matė, kaip sūnus mosikuoja rankomis, rėkauja. Apie 9.40 val. grįžo iš miško, su sutuoktine pamatė, kad M. Š. atsidaręs langą, viduje rėkauja, keikia įvairiais necenzūriniais žodžiais, jo elgsena neadekvati, todėl nusprendė paskambinti į Bendrąjį pagalbos centrą ir informuoti apie įvykį. M. Š. rugpjūčio iš 27 d. į 28 d. naktį pradėjo elgtis neadekvačiai, naktį kieme išsinešęs radiją dideliu garsu klausė muzikos, šūkavo. Tai galėjo būti apie 3 val. nakties, nes buvo prabudęs į tualetą. Uždegus kieme šviesą, M. Š. nurimo, po to, apie 5.00 val., vėl sūnus kieme paleido muziką visu garsu, šūkavo, rėkavo. M. Š. jų namuose nedeklaruotas. Sūnaus bijo dėl jo neprognozuojamo elgesio. Tai yra pirmas kartas, kai sūnus M. Š. smurtavo, prieš motiną jis smurtinių veiksmų nenaudoja (1 t., b. l. 9-19).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. Š. parodė, kad su R. Š. gyvena jiems priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Sūnus M. Š. buvo išvykęs, gyveno ir dirbo apie 12 metų (duomenys neskelbtini), turėjo šeimą. Gyvenant (duomenys neskelbtini) M. Š. buvo nustatyta (duomenys neskelbtini), jis atliko laisvės atėmimo bausmę. (duomenys neskelbtini) M. Š. parvyko į Lietuvą ir apsistojo jų namuose. M. Š. leido gyventi kieme esančiame įrengtame gyvenimui ūkiniame pastate. M. Š. iškart parvykęs buvo tylus, ramus, bet vis klausinėjo jų apie pinigus, piktnaudžiavo kvaišalais. Su M. Š. daug kalbėjo, kalbino gydytis, tačiau jis nenorėjo, jo psichinė būsena tapo visiškai sudėtinga, nepažino žmonių. M. Š. (duomenys neskelbtini) buvo išvežtas į psichiatrinę ligoninę (duomenys neskelbtini), po gydymo naudojo vaistus, įsidarbino, dirbo apie metus laiko. Po metų darbo M. Š. visiškai nutraukė vaistų vartojimą, vėl pradėjo vartoti kvaišalus, tapo neprognozuojamas, piktas, agresyvus, todėl (duomenys neskelbtini) jį išvežė į (duomenys neskelbtini) psichiatrinę ligoninę. Apie mėnesį laiko M. Š. gydėsi, grįžo namo, tačiau jo būsena nebuvo pagerėjusi, jis nevartojo vaistų. Liudytoja parodė, kad M. Š. būna agresyvus. 2023 m. rugpjūčio 28 d., apie 8.30 val., su vyru R. Š. ruošėsi važiuoti grybauti. Abu sėdo į automobilį, kai prie automobilio kieme priėjo R. Š., puolė ant mašinos, smūgiavo ranka į automobilio variklio dangtį, atidarė automobilio priekines dešines dureles, kur ji sėdėjo, ir puolė draskyti jos dėvimą liemenę, liepdamas atiduoti jam. R. Š. išlipo iš vairuotojo vietos ir ėjo jos ginti. Vyrui tik išlipus, M. Š. atstojo nuo jos ir puolė prie vyro. Tuo momentu buvo sustingusi, kai iššoko iš mašinos, nematė sūnaus ir vyro, tik išgirdo vyro balsą "gelbėk". Praėjo pro galą automobilio ir pamatė prie jų tvoros nuo gatvės pusės ant žolės gulintį aukštielninką vyrą, nuo jo stojantį sūnų, kuris atsitraukė ir grįžęs į savo ūkinį pastatą jame užsirakino. Jos akivaizdoje M. Š. smūgių vyrui nesudavė. Priėjo prie vyro ir klausė, kas buvo. R. Š. parodė sužalotą lyg dešinę blauzdą, kuri buvo nubrozdinta ir tino, bei dešinės rankos riešą, kuris buvo toks kaip stipriai suspaustas. R. Š. nuo kritimo susimušė petį. R. Š. buvo labai išsigandęs, sutrikęs. Abu išvažiavo į mišką. Miške pabuvo apie 30 min., tačiau teko grįžti namo, kadangi vyrui nuo sūnaus sumušimo skaudėjo koją. Grįžus namo, vyrui sutvarstė žaizdą ir vėl išgirdo, kad M. Š. atsidaręs ūkinio langus rėkauja, yra nekontroliuojamas, todėl iškvietė greitąją ir policiją, kad sūnų išvežtų į psichiatrinę ligoninę (1 t., b. l. 55-58).

2023 m. rugpjūčio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Nusikalstamos veikos pėdsakų neužfiksuota (1 t., b. l. 30–32).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1800/2023(02) nurodyta, kad R. Š. konstatuota poodinė kraujosruva kairiame rieše, dešinio riešo ir dešinio peties sumušimai, dešinės blauzdos odos nubrozdinimas ir sumušimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau keturiais trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytais laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai tiek vertinant juos atskirai, tiek kartu, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas sužalojimas sukelia didesnį ar mažesnį fizinį skausmą. Sužalojimų visuma griuvimui nebūdinga (1 t., b. l. 51-52).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-697/2023 konstatuota, kad M. Š. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. M. Š. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini)). Dėl sveikatos būklės dalyvauti ikiteisminiame tyrime ir teisme nerekomenduojama, negali atlikti laisvės atėmimo bausmės. M. Š. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (1 t., b. l. 120–123).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir teismo išvados dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo

Teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio reikalavimais, įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir detalizuoja, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog asmuo, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, M. Š. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 248 straipsnio 1 dalyje išaiškinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o 2 dalyje – jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. M. Š. nukentėjusiajam (šeimos nariui - tėvui) R. Š. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairiame rieše, dešinio riešo ir dešinio peties sumušimais, dešinės blauzdos odos nubrozdinimais ir sumušimu, taigi jo veiksmai atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Tokią išvadą teismui leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos analizė. Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas nukentėjusysis R. Š. parodė, kad sūnus M. Š. įvykio dieną priėjo prie automobilio, kuriame buvo jis ir liudytoja R. Š., kumščiu trenkė į automobilio kapotą, o, nukentėjusiajam išlipus iš automobilio, M. Š. jį puolė, spyrė į kojos kaulą, dėl ko pastarasis nukrito ant žemės. R. Š. nukritus, M. Š. suėmė nukentėjusįjį už abiejų rankų riešų, juos stipriai spaudė ir suko. Analogiškas aplinkybes R. Š. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusiojo R. Š. parodymus atitinka ir liudytojos R. Š. teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai apie tai, kad sūnus atidarė dureles ir kaltino ją paėmus jo liemenę, dėl ko iš automobilio išlipo nukentėjusysis ir bandė jį raminti, kuomet kilo konfliktas. Teismas pažymi, kad asmuo, kuriam siūloma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu taip pat pripažino, kad spyrė savo tėvui, kad įvykio dieną buvo supykęs, nes mama (liudytoja R. Š.) paėmė jo „ploščiuką“. Tai, kad M. Š. veiksmuose yra baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos požymiai ir dėl to kilo neigiami padariniai, patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1800/2023(02), kurioje konstatuota, kad R. Š. padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, dėl jų nukentėjusysis galėjo jausti skausmą. Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad M. Š. padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika – panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį - tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais – nukentėjusiajam padarytu nežymiu sveikatos sutrikdymu ir skausmo sukėlimu.

Teismas M. Š. pateiktą įvykio versiją, kad nukentėjusysis R. Š. jam spyrė pirmas, parkrito galimai užkliuvęs už žolės kupsto, vertina kritiškai, kadangi šios versijos nepatvirtino jokie byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusysis R. Š. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nuosekliai tvirtino, kad būtent sūnus jį pradėjo vytis, spyrė į koją ir pataikė į dešinės kojos šeivikaulio sritį. Jam nuo spyrio nukritus ant žemės, sūnus jį puolė, dėl ko nukentėjusysis ištiesė rankas. Tuo metu M. Š. jam pagriebė už rankų riešų, stipriai laikė. Netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais nėra jokio pagrindo, kadangi, kaip minėta, jie yra nuoseklūs, logiški ir sutampa su kitais byloje surinktais įrodymais. Liudytoja R. Š. apklausta teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad sūnus įvykio dieną buvo agresyvus, puolė ją, dėl ko nukentėjusysis ėjo jos ginti, kuomet M. Š. puolė prie tėvo. Nors liudytoja nurodė nemačiusi smūgio sudavimo momento, tačiau patvirtino, kad R. Š. prašė „gelbėti“, praėjusi pro automobilio galą, matė aukštielninką gulintį vyrą, nuo jo stojosi sūnus M. Š.. Būtent tokį sužalojimų mechanizmą ir konflikto eigą nurodė ir nukentėjusysis, nurodyti sužalojimai atitinka specialisto išvadą, todėl teismas neįžvelgia pagrindo abejoti nukentėjusiojo R. Š. ir liudytojos R. Š. parodymais. Kaip jau minėta, ir pats M. Š. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad spyrė nukentėjusiajam. Atlikto ekspertinio tyrimo metu M. Š. ekspertams taip pat paaiškino, jog spyrė tėvui į koją, džiaugiasi, kad jo „nesudaužė“, nes buvo labai susinervinęs (1 t., b. l. 122). Tuo tarpu jokių įrodymų, kad R. Š. pirmasis spyrė M. Š. byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad po įvykio M. Š. buvo nuvežtas į gydymo įstaigą, tačiau jokių duomenų apie jam nustatytus sužalojimus byloje nėra. Tuo tarpu remtis vien tik deklaratyviais M. Š. teiginiais dėl jo atžvilgiu panaudoto smurto, nesant objektyvių sužalojimų faktą patvirtinančių duomenų, negalima daryti išvados, kad R. Š. iš tiesų pirmasis spyrė M. Š., o pastarasis tik gynėsi.

Taigi, byloje įrodyta, kad M. Š. 2023 m. rugpjūčio 28 d., apie 8 val. 30 min., gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu su tėvu R. Š. tyčia spyrė du kartus R. Š. į kojas ir rankomis sugriebęs už abiejų rankų riešų stipriai spaudė, taip mušdamas ir smurtaudamas šeimos nariui – tėvui R. Š., sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairiame rieše, dešinio riešo ir dešinio peties sumušimais, dešinės blauzdos odos nubrozdinimais ir sumušimu.

Todėl teismas pripažįsta, kad M. Š. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

IV. Dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo

Teismo psichiatrė ekspertė ir teismo psichologas ekspertas, ištyrę M. Š. psichinę būklę, nustatė, kad tiek nagrinėjamos veikos padarymo metu, tiek šiuo metu M. Š. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Dėl savo psichikos būklės baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu jis negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, M. Š. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (1 t., b. l. 120–123). Teismo posėdžio metu ekspertė Laura Andriuškevičienė tokias išvadas patvirtino ir paaiškino, kad veikos padarymo M. Š. psichikos būsena buvo pablogėjusi, buvo stebėta mąstymo patologija, aptiktas pagreitėjęs mąstymas su paralogijos elementais, sutrikęs produktyvumas, neatmetami ir kliedesiai, kadangi M. Š. klausė, ar ekspertai tikrai neskaito jo minčių. Mano, kad M. Š. taikant gydymą, jo sveikata galėtų pagėrėti.

BK 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Teismas, įvertinęs ekspertizės akte nustatytus duomenis ir teismo posėdžio metu ekspertės duotus paaiškinimus, konstatuoja, kad M. Š., darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini), dėl kurio negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, t. y. M. Š. buvo nepakaltinamas. BK 17 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką, jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones, todėl nagrinėjamu atveju turi būti išspręstas M. Š. skirtinos priverčiamosios medicinos priemonės rūšies klausimas.

Pažymėtina, kad įstatymas nenustato, už kokias konkrečiai padarytas pavojingas veikas teismas gali paskirti kurią nors iš BK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytų priverčiamųjų medicinos priemonių. BPK 401 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, jog sprendimą, ar taikyti priverčiamąją medicinos priemonę ir kokią, priima teismas. Lietuvos teismų praktikoje, atsižvelgus į BK 98 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalių nuostatas, yra išskiriami šie pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones asmeniui, padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-648/2015, 2K-87-697/2021).

Teismas, spręsdamas, ar M. Š. turėtų būti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, įvertina tai, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką jis padarė intensyviais smurtiniais veiksmais – sudavė smūgius į įvairias kūno dalis (spyrė į koją, suko riešus), padarydamas sužalojimus savo šeimos nariui. M. Š. nėra kritiškas nustatyto sutrikimo atžvilgiu, taip pat baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo situacijai. Įstatyminė atstovė R. Š. patvirtino, jog sūnus šiuo metu negeria vaistų, nėra kritiškas savo būklei. Teismas įvertina ir ekspertizės akte nurodytus duomenis, iš kurių matyti, kad, stacionarizavus M. Š., konstatuotas agresyvus, delinkventinis elgesys, kritikos būklei, gydymo poreikiui nebuvimas. Psichologinio vertinimo duomenimis, tiriamojo mąstymas klampus, daugiaplaniškas, ryškiai stokojantis nuoseklumo, kryptingumo, realybės testavimas sutrikęs, kas leidžia spręsti, kad nagrinėjamo įvykio metu M. Š. nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, tuometinį M. Š. elgesį sąlygojo lėtiniam psichikos sutrikimui būdingi patologiniai mąstymo ir suvokimo sutrikimai, dėl kurių jis aplinką suvokė iškreiptai, negalėjo suvokti savo veiksmų teisinės ir moralinės reikšmės bei numatyti savo elgesio pasekmių. Nukentėjusysis R. Š. ir liudytoja R. Š., kurie įvykio metu gyveno kartu su M. Š., taip pat patvirtino, kad sūnus pastaruoju metu elgėsi neadekvačiai, buvo agresyvus, nevartojo vaistų, piktnaudžiavo kvaišalais. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo taip pat matyti, kad, apžiūrėjus M. Š. tuometinę gyvenamąją vietą, buvo rasti tušti alaus buteliai, gyvenamoji vieta netvarkinga, kas taipogi patvirtina, jog M. Š. savo būklei nėra kritiškas, nesistengia rūpintis savo psichine sveikata, o, priešingai, vartoja psichoaktyvias medžiagas. Iš pažymos apie asmeniui registruotus administraciniu nusižengimus (1 t., b. l. 135–139) matyti, kad M. Š. sistemingai daro administracinius nusižengimus, kurių dalis taip pat susijusi su alkoholio vartojimu (2023 m. fiksuoti 3 administraciniai nusižengimai). M. Š. minėta liga serga jau ilgą laiką, yra ne kartą gydytas, taip pat ir stacionarinio stebėjimo sąlygomis, tačiau asmuo nustatyto režimo nesilaiko, vaistų nevartoja, piktnaudžiauja alkoholiu. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrįstų abejonių, kad M. Š. gydymas gali būti užtikrinamas ambulatorinėmis sąlygomis.

Todėl įvertinus tai, kad M. Š. stokoja kritikos savo ligos atžvilgiu, įvertinus padaryto baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pavojingumą – vartotas fizinis smurtas prieš šeimos narį, kuriam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ekspertės rekomendacijas, teismas sprendžia, kad M. Š. turi būti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalies 2 punktas).

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato šios priemonės taikymo termino. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis). Kiekvienu atveju teismas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis).

V. Kiti klausimai

M. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo (1 t., b. l. 186–188). Ji paliktina galioti iki šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, o jai įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas, civilinis ieškinys nepareikštas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu,

nutaria:

M. Š. pripažinti nepakaltinamumo būklėje padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

M. Š. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

M. Š. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo – palikti galioti iki šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, o jai įsiteisėjus – panaikinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus. Šią teisę turi asmuo, kurio atžvilgiu išnagrinėta byla, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimi giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.