- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-11
- Bylos Nr.
- 2A-100/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00609-2009-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Danutė Milašienė, Vytas Milius
- Atsakovas
- L. T.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Swedbank“
- Kategorijos
- 32.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-595-125/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovei L. T. dėl skolos priteisimo; tretieji asmenys: bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Mėnulė“, D. M..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas „Swedbank“, AB kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 268 406,81 Lt skolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas ir UAB „Mėnulė“ 2006 m. liepos 1 d. pasirašė kredito sutartį Nr. 06-046951-IN (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), pagal kurią ieškovas suteikė UAB „Mėnulė“ 421 200 Lt kreditą. Kredito grąžinimui užtikrinti ieškovas ir atsakovė (UAB „Mėnulė“ vienintelė akcininkė ir direktorė) 2006 m. liepos 1 d. pasirašė laidavimo sutartį Nr. 06-0469551-LA1, kuria atsakovė laidavo, kad UAB „Mėnulė“ įvykdys visus savo įsipareigojimus ieškovui pagal kredito sutartį. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. kovo 25 d. nutartimi UAB „Mėnulė“ iškėlė bankroto bylą. Ieškovas kreipėsi į UAB „Mėnulė“ bankroto administratorių dėl kreditorinių reikalavimų bankroto byloje patvirtinimo. Be to, ieškovas 2009 m. gegužės 5 d. pateikė atsakovei (laiduotojai) pretenziją dėl priimtų įsipareigojimų pagal laidavimo sutartį įvykdymo, tačiau atsakovė pretenzijoje nurodytų reikalavimų neįvykdė. Nors pagrindinis skolininkas UAB „Mėnulė“ ir laiduotoja yra solidariai atsakingi ieškovui, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimai pagrindiniam skolininkui tvirtinami bankroto byloje, ieškovas šioje byloje prašė priteisti skolą tik iš laiduotojos, t. y. atsakovės.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodydama, kad ieškovo reikalavimai pagal kredito sutartį yra užtikrinti daiktiniais prievolių užtikrinimo būdais. Ieškovui yra įkeistas 497 000 Lt vertės turtas, kurio pakaktų ieškovo reikalavimams patenkinti. Ieškovas, turėdamas įkeitimo teisę, laikytinas prioritetiniu kreditoriumi, nes savo reikalavimus gali patenkinti iš įkeisto turto pirmiau už kitus kreditorius. Atsakovės tvirtinimu, šios civilinės bylos nagrinėjimas yra tiesiogiai susijęs su pagrindinio skolininko UAB „Mėnulė“ bankroto bylos nagrinėjimo rezultatais. Nėra žinoma, koks ieškovo kreditorinis reikalavimas bus patenkintas bankroto byloje, nėra duomenų apie tai, kad ieškovas bankroto byloje atsisako savo pirmenybės teisės patenkinti reikalavimą iš kito jo naudai nustatyto prievolės užtikrinimo. Atsakovės nuomone, šios civilinės bylos nagrinėjimas negalimas iki kol įsiteisės teismo sprendimas pagrindinio skolininko UAB „Mėnulė“ bankroto byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovės 268 406,81 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas, atsakydamas į atsakovės argumentą, kad ieškovas savo reikalavimą gali patenkinti iš pagrindinio skolininko UAB „Mėnulė“ įkeisto turto, nurodė, jog kreditorius, kurio reikalavimas užtikrintas hipoteka, gali reikalauti prievolės įvykdymo iš įkeisto turto, tačiau CK 4.193 straipsnis nepaneigia kreditoriaus teisės pasirinkti vieną iš galimų savo teisių gynimo būdų ir neįpareigoja pirmiausia reikalauti įvykdyti prievolę būtinai iš įkeisto turto. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas dėl 268 406,81 Lt skolos priteisimo iš atsakovės, kaip laiduotojos, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas. Be to, teismas atmetė atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, nes atsakovė pateikė duomenų, patvirtinančių sunkią jos turtinę padėtį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė L. T. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas neatskleidė ginčo esmės, neįvykdė teisingumo, neatsižvelgė į bylai reikšmingas aplinkybes ir netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laiduotojo atsakomybę. Be to, teismas netenkino atsakovės prašymo sustabdyti bylą ir perduoti ją pagrindiniam skolininkui UAB „Mėnulė“ bankroto bylą iškėlusiam teisėjui. Kredito gavėjo UAB „Mėnulė“ prievolių įvykdymas ieškovui buvo užtikrintas ir turto hipoteka (įkeitimu), todėl ieškovas gali savo reikalavimą patenkinti iš jam įkeisto turto. Apeliantės nuomone, šioje byloje esminę reikšmę turi laidavimo, kaip šalutinės prievolės, akcesoriškumas. Teismas, išnagrinėjęs bankroto bylą ir pripažinęs įmonę bankrutavusia, priima nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto. Kadangi laiduotojas atsako už pagrindinį skolininką, o pasibaigus bankroto procedūrai ir pagrindinį skolininką likvidavus, baigiasi pagrindinė prievolė, todėl baigiasi ir šalutinė akcesoriška laiduotojo prievolė. Apeliantės nuomone, šios civilinės bylos nagrinėjimas yra tiesiogiai susijęs su pagrindinio skolininko bankroto bylos nagrinėjimo rezultatais. Šiuo metu nėra žinoma, kokio dydžio ieškovo kreditorinis reikalavimas bus patenkintas pagrindinio skolininko UAB „Mėnulė“ bankroto byloje, pagrindinis skolininkas dar nėra likviduotas, todėl nagrinėjamoje byloje priimtas ir vėliau įgyvendintas sprendimas gali pažeisti atsakovės teises ir atsakovei gali tekti sumokėti neegzistuojančius įsiskolinimus.
2. Teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo. Byloje yra pakankamai įrodymų, kurie leidžia neabejoti bloga atsakovės finansine situacija. Kiti bankai taip pat yra kreipęsi į teismą su apie 2,5 mln. dydžio reikalavimais apeliantei. Visas apeliantės turtas yra areštuotas. Be to, teismo sprendimo vykdymas galimas tik pardavus ieškovui įkeistą pagrindinio skolininko turtą, nes nežinant, kokio dydžio ieškovo kreditorinis reikalavimas bus patenkintas pagrindinio skolininko bankroto byloje, atsakovei gali tekti sumokėti neegzistuojančius įsiskolinimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas „Swedbank“, AB bankas prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantė padarė išvadą, kad tarp nagrinėjamos bylos ir bankroto bylos, kurioje vykdoma įkeisto turto pardavimo procedūra, yra prejudicinis ryšys, nes tik pardavus įkeistą turtą, paaiškės, ar hipotekos kreditorius turi teisę į ieškinio patenkinimą nagrinėjamoje byloje, o jei turi – tai kokiu mastu. Ieškovas nesutinka su šia apeliantės išvada, nes nesuprantama, kokiu teisiniu pagrindu yra priešpastatoma viena prievolės užtikrinimo priemonė kitai. Ieškovo nuomone, tiek laidavimas, tiek įkeitimas teisine prasme yra lygiavertės užtikrinimo priemonės. Įstatymas nenumato jų tarpusavio konkurencijos, todėl apeliantė nepagrįsta sieja galimą laiduotojo atsakomybę su įkeisto turto pardavimo momentu. Tokia nuostata iškreipia solidariosios atsakomybės sampratą ir laidavimo institutą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, jog teismas neturi duomenų, koks skolos likutis bus pardavus įkeistą turtą, neturi prejudicinės reikšmės, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad teismai nepagrįstai stabdė bylos dėl laiduotojui pareikšto ieškinio nagrinėjimą. Tokia pat nuostata turėtų būti taikoma ir sprendimo vykdymo atidėjimui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje nustatyta, kad ieškovas „Swedbank“, AB ir UAB „Mėnulė“ 2006 m. liepos 1 d. pasirašė kredito sutartį Nr. 06-046951-IN (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), pagal kurią ieškovas suteikė UAB „Mėnulė“ 421 200 Lt kreditą (b. l. 6-11). Tą pačia dieną, t. y. 2006 m. liepos 1 d., ieškovas ir atsakovė, kuri tuo metu buvo UAB „Mėnulė“ vienintelė akcininkė ir direktorė, pasirašė laidavimo sutartį Nr. 06-0469551-LA1 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), kuria atsakovė laidavo už kredito gavėją UAB „Mėnulė“ ir įsipareigojo atsakyti ieškovui visu savo turtu, jeigu kredito gavėjas neįvykdys ieškovui visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį (b. l. 12-14). Be to, kredito gavėjo UAB „Mėnulė“ prievolių pagal kredito sutartį įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka ir lėšų kredito gavėjo sąskaitoje įkeitimu. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 25 d. nutartimi UAB „Mėnulė“ buvo iškelta bankroto byla (b. l. 15). Kredito gavėjo UAB „Mėnulė“ skola ieškovui pagal kredito sutartį teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną buvo 268 406,81 Lt (b. l. 18). Ieškovas UAB „Mėnulė“ bankroto byloje pareiškė 268 406,81 Lt kreditorinį reikalavimą ir kreipėsi į laiduotoją (atsakovę), kad ši sumokėtų UAB „Mėnulė“ 268 406,81 Lt įsiskolinimą (b. l. 16, 17). Laiduotojai (atsakovei) nesumokėjus įsiskolinimo, ieškovas kreipėsi į teismą.
Apeliantės teigimu, ieškovo reikalavimas dėl nurodyto įsiskolinimo priteisimo iš laiduotojos yra nepagrįstas, nes kredito gavėjo UAB „Mėnulė“ prievolių tinkamas įvykdymas ieškovui yra užtikrintas turto įkeitimu, todėl ieškovas visų pirma gali patenkinti savo reikalavimą pardavus įkeistą turtą pagrindinio skolininko UAB „Mėnulė“ bankroto byloje. Be to, apeliantės nuomone, šiuo metu išvis nėra žinoma, kokio dydžio ieškovo kreditorinis reikalavimas bus patenkintas UAB „Mėnulė“ bankroto byloje, todėl nesulaukus bankroto bylos baigties iš atsakovės gali būti priteistas neegzistuojantis įsiskolinimas. Teisėjų kolegija su šia apeliantės pozicija nesutinka.
Pažymėtina, kad CK nuostatos nedraudžia kreditoriui prievolių užtikrinimui taikyti ne vieną įvykdymo užtikrinimo būdą, o tokių būdų daugetą. Nagrinėjamoje byloje kredito gavėjo UAB „Mėnulė“ prievolių tinkamas įvykdymas ieškovui yra užtikrintas hipoteka (įkeitimu) ir laidavimu. Hipoteka yra daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (CK 6.76 straipsnio 1 dalis).
Pasisakydama dėl apeliantės argumentų, kad ieškovas savo reikalavimą dėl įsiskolinimo gali patenkinti pagrindinio skolininko UAB „Mėnulė“ bankroto byloje realizavus ieškovui įkeistą turtą, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CK normos laidavimą ir įkeitimą reglamentuoja netapačiai, bet jų vienas kitam nepriešpastato, neįtvirtina jų tarpusavio konkurencijos. Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Nagrinėjamu atveju laidavimo sutarties 3.1. punkte nustatyta, kad kredito gavėjui neįvykdžius visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį laiduotojas ir kredito gavėjas bankui atsako kaip solidarūs skolininkai. Tokiu atveju laiduotojas neturi teisės reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis) arba į pagrindinio skolininko kreditoriui įkeistą turtą. Priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Todėl nėra teisinio pagrindo laukti, kol kreditorius patenkins savo reikalavimą iš pagrindinio skolininko įkeisto turto, ir tik nepavykus patenkinti reikalavimo iš įkeisto turto, reikšti reikalavimą laiduotojui. Apeliantė nepagrįstai laiduotojo prievolę susiejo su įkeisto turto pardavimu, taip iškreipdama solidariosios prievolės sampratą ir sumenkindama laidavimo institutą. Laidavimas, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė, padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes, pagrindiniam skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad laiduotojo solidarioji atsakomybė lemia, jog kreditorius gali iš karto reikšti savo reikalavimą laiduotojui ir savaime neturi pareigos jo reikšti pagrindinio skolininko bankroto byloje. Bankrutuojant pagrindiniam skolininkui, kreditoriui išlieka tiek teisė pareikšti savo reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje, tiek iš solidariosios laiduotojo pareigos išplaukianti teisė atskiroje byloje pareikšti savo reikalavimą laiduotojui, tiek abiem kartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Dėl šios priežasties atmetamas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, kad šios civilinės bylos nagrinėjimas yra tiesiogiai susijęs su pagrindinio skolininko UAB „Mėnulė“ bankroto bylos nagrinėjimo rezultatais, dėl ko būtina šią civilinę bylą stabdyti ir perduoti pagrindinio skolininko bankroto bylą nagrinėjančiam teisėjui. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismo sprendimo, kuriuo iš jos būtų priteistas įsiskolinimas, vykdymas galimas tik pardavus ieškovui įkeistą pagrindinio skolininko turtą, nes, apeliantės teigimu, nežinant, kokio dydžio ieškovo kreditorinis reikalavimas bus patenkintas pagrindinio skolininko bankroto byloje, atsakovei gali tekti sumokėti neegzistuojančius įsiskolinimus. Minėta, kad nagrinėjamos bylos atveju kreditorius (ieškovas) turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas, kuris kartu yra ir įkaito davėjas, tiek laiduotoja (atsakovė). Kreditoriaus teisė reikalauti, kad solidarusis bendraskolis (atsakovė) įvykdytų turimą solidariąją prievolę nesaistoma kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimą iš įkeisto turto. Jeigu iki teismo sprendimo, kuriuo iš laiduotojos priteistas įsiskolinimas, įvykdymo kreditorius savo reikalavimo (jo dalies) patenkinimą spėtų gauti iš pagrindinio skolininko įkeisto turto, tai išieškojimo iš laiduotojos mastas gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese. Situacija, kai kreditoriaus reikalavimas patenkinamas ir iš įkeisto turto, ir iš laiduotojo, turėtų būti išsprendžiama taikant nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas.
Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti, kad už pagrindinį skolininką prievolę įvykdžiusi laiduotoja (atsakovė) galėtų perimti ir gyvendinti kreditoriaus teises į skolininką (CK 6.83 straipsnio 1 dalis). Siekdama pasinaudoti perimtomis kreditoriaus teisėmis skolininko bankroto byloje, laiduotoja turėtų nedelsti vykdyti prievolę kreditoriui. Tai laiduotojo interesas, kurio įgyvendinimas priklauso no paties laiduotojo elgesio vykdant savo, kaip laiduotojo, prievolę. Priešingu atveju, laiduotojui delsiant atsiskaityti, po skolininko bankroto bylos užbaigimu perimtų kreditoriaus teisių įgyvendinimas taptų nebeįmanomas, nes neliktų skolininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).
Dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo
Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, nes, apeliantės teigimu, byloje yra pakankamai įrodymų, kurie leidžia neabejoti bloga atsakovės finansine situacija. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Apeliantė prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo grindžia savo bloga finansine padėtimi. Nors apeliantė teigia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurie leidžia neabejoti bloga atsakovės finansine situacija, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų apie apeliantės turtinę padėtį, išskyrus turto arešto aktų registro išrašą, patvirtinantį, jog apeliantės turtas yra areštuotas užtikrinant ne tik ieškovo, bet ir dar vieno kreditoriaus reikalavimus (b. l. 135-137). Apeliantei neįrodžius savo sunkios finansinės padėties, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja išimtinis atvejis, kuriam esant būtų pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. lapkričio 22 d. nutartimi apeliantei atidėjo 6 368 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinį skundą iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (b. l. 139). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 4,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 149). Nepatenkinus apeliacinio skundo, valstybei iš apeliantės priteisiamos 6 372 Lt bylinėjimosi išlaidos (CPK 84, 92 ir 93 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovės L. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 6 372 Lt (šešis tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų.