- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-29
- Bylos Nr.
- TS-11-448/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47391-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Jakučiūnienė
- Nuteistasis
- R. I.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. I. (R. I.) skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. 357-37 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuteistas 2021 m. spalio 21 d. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų pagal nuosprendžiu, pakeistu 2022 m. sausio 28 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 3 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 5 dalies 2 punktą, BK 64¹ straipsnį, jam paskirta galutinė 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Nuteistojo R. I. bausmės pradžia – 2022 m. vasario 4 d., bausmės pabaiga – 2023 m. gruodžio 2 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime bausmę atlieka nuo 2022 m. vasario 24 d.
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. vasario 27 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam R. I. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnį, rekomenduojant nuteistajam dalyvauti elgesio korekcijos programoje ir nustatė pakartotinę šio klausimo svarstymo datą – 2023 m. rugpjūčio 27 d. Komisija nutarime nurodė, kad nuteistasis Komisijai pristatomas antrą kartą. Šiuo metu yra atlikęs 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Anksčiau teistas vienuolika kartų. Lygtinis paleidimas, bausmės vykdymo atidėjimas praeityje buvo taikytas du kartus. Nuteistasis vieną kartą pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas. Nors nuteistasis turės galimybę dirbti laisvėje, bausmės atlikimo laikotarpiu kreipėsi dėl darbo, yra įgijęs profesinę kvalifikaciją, nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais palaikantys, oficialių duomenų apie psichiką veikiančių medžiagų vartojimo atvejus nėra, tačiau Komisija vertino ir kitas aplinkybes. Nuteistasis laisvėje nedirbo, oficiali darbinė patirtis – nestabili, menka. Vertinant nuteistojo gyvenimo stilių ir draugus stebima, kad kai kurios ankstesnės nuteistojo veiklos laisvėje buvo susijusios su įstatymų, taisyklių, reikalavimų pažeidimais. Nors bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis rodo iniciatyvą prasmingam užimtumui, tačiau neatsiribojimas nuo destabilizuojančios aplinkos ir asmenų laisvėje gali didinti tikimybę pakartotinai nusikalsti. Vertinant nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus pastebima, kad nuteistajam neretai pasireiškia impulsyvus elgesys, nuteistasis nesimoko iš savo klaidų, kartoja tas pačias klaidas, sunkiai atpažįsta problemas, stokoja įgūdžių jas spręsti, nesuvokia savo elgesio pasekmių. Nuteistasis savo nusikalstamu elgesiu daromą žalą suvokia tik kaip žalą sau ir savo artimai aplinkai, negeba vertinti žalos visuomenei. Nors nuteistasis kelia tikslus, tačiau jie yra nekonkretūs ir orientuoti į save. Nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo iš dalies. Nuteistasis nesikreipė ir nedalyvavo elgesio korekcijos programoje „Elgesys – Pokalbis – Pasikeitimas“. Nors pirminio vertinimo metu nuteistajam buvo nustatyta didelė pakartotino nusikalstamo elgesio rizika, šiuo metu nustatyta vidutinė rizika, yra apsauginiai veiksniai tokie kaip: gyvenimo sąlygos, glaudūs ryšiai su artimaisiais, galimybė įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju, tačiau taip pat dar išlieka kriminogeniniai dinaminiai veiksniai tokie kaip: nedidelė ir nestabili darbo patirtis, nestabili finansinė padėtis. Komisija sprendė, jog šiuo metu dar negalima konstatuoti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai mažėja. Visos išvardintos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje bei mąstyme siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius ir tai nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis R. I., lygtinai paleistas į laisvę, nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. I., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą. Nuteistasis skunde nurodė, kad Komisijos nutarimas yra neobjektyvus ir vienašališkas. Komisija neatsižvelgė į tai, kad jis yra parašęs prašymus dalyvauti visose resocializacijos programose, kurios jam yra priskirtos, tačiau jis nėra priimtas dėl didelės eilės, ne dėl jo kaltės. Be to, Komisija neatkreipė dėmesio į tai, kad jis turi neįgalumą, augina tris nepilnamečius vaikus, neturi nuobaudų, dalyvauja visuose renginiuose. Nors Komisija nurodė, jog jis laisvėje nedirbo, tačiau tai nėra tiesa, nes paskutinius dvejus metus, prieš įkalinimą, jis turėjo oficialų darbą.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.) numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.
Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo R. I. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, kad sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo Komisija priėmė šešiems Komisijos nariams balsuojant prieš nuteistojo lygtinį paleidimą ir tik vienam – už (nuteistojo asmens bylos lapai 43-44).
Nuteistasis R. I. yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, taigi, jis atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui. Nuteistasis šios bausmės atlikimo laikotarpiu drausmine ir administracine tvarka nebaustas, kreipėsi dėl darbo. Jis yra įgijęs profesinę kvalifikaciją, nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais yra palaikantys. Oficialių duomenų apie psichiką veikiančių medžiagų vartojimo atvejus nėra fiksuota, nuteistojo vardu vykdomųjų antstolių raštų dėl skolos išieškojimo, negauta. Nuteistasis siekia koreguoti savo elgesį, kreipėsi dėl elgesio korekcijos užsiėmimų lankymo, dalyvauja sportiniuose ir kultūriniuose renginiuose. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos savaime nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą galima tik esant formalaus bei materialiojo pagrindų visumai ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo R. I. nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, nors pirminio vertinimo metu nuteistajam buvo nustatyta didelė pakartotino nusikalstamo elgesio rizika, tačiau sekančių dviejų vertinimų metu buvo nustatyta vidutinė rizika pagal OASys metodiką, kuri išlieka ir toliau, nors ir buvo nustatyti keli teigiami pokyčiai. Nors nuteistasis yra motyvuotas keistis, teismas, įvertinęs socialinio tyrimo išvadoje nurodytus nuteistojo kriminogeninius veiksnius, kurių dalis yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis vis dar gali ir privalo pakeisti nepriekaištingai elgdamasis ir aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, sprendžia, kad nenustatyta nuteistojo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir aukščiau minėtos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nerodo jo teigiamo elgesio pokyčių, pakankamų sėkmingai probacijai. Tai, jog nuteistojo netenkina Komisijos nutarimo motyvai, paremti objektyviais šio nuteistojo asmens bylos bei socialinio tyrimo išvados duomenimis, nesuteikia pagrindo laikyti šį Komisijos nutarimą nepagrįstu ir neteisėtu.
Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas. Įvertinus nuteistojo R. I. elgesį per visą bausmės atlikimo laiką, jo mąstymo, požiūrio į turimas elgesio problemas pasikeitimą, teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra. Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, tačiau pažymėtina ir tai, jog nebuvo ir skatintas. Aplinkybė, jog nuteistasis bausmės vykdymo metu nuosekliai laikosi pataisos įstaigos nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, sprendžiant tokio asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti ypatingai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje. Be to, nors nuteistasis jau atliko daugiau nei pusę skirtos bausmės, vis dar išlieka ne tik statiniai kriminogeniniai veiksniai: ankstesni teistumai (teisės pažeidimų ir teistumų skaičius bei teisės pažeidėjo amžius pirmojo teistumo metu); probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; būdingas nusikalstamo elgesio modelis, bet ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: nedidelė ir nestabili darbo patirtis; nestabili finansinė padėtis, todėl, vis dar išliekant kriminogeniniams veiksniams, tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog vertinant nuteistojo gyvenimo stilių ir draugus stebima, kad kai kurios ankstesnės nuteistojo veiklos laisvėje buvo susijusios su įstatymų, taisyklių, reikalavimų pažeidimais. Nors bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis rodo iniciatyvą prasmingam užimtumui, tačiau neatsiribojimas nuo destabilizuojančios aplinkos ir asmenų laisvėje, gali didinti tikimybę pakartotinai nusikalsti. Neretai pasireiškia impulsyvus elgesys – nuteistasis nesimoko iš savo klaidų, kartoja tas pačias klaidas – paskutinis teistumas jau dvyliktas. Sunkiai atpažįsta problemas, stokoja įgūdžių jas spręsti. Nesuvokia savo elgesio pasekmių. Savo nusikalstamu elgesiu daromą žalą suvokia tik kaip žalą sau ir savo artimai aplinkai, negeba vertinti žalos plačiau – visuomenei. Nuteistasis kelia tikslus, tačiau jie yra nekonkretūs ir orientuoti į save (išeiti anksčiau laiko į laisvę, grįžti pas šeimą, įsidarbinti). Ryškūs rizikos pokyčiai nėra stebimi. Nuteistasis į resocializacijos procesą įsitraukė, tačiau kol kas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones įvykdė minimaliai (baigė vienos programos užsiėmimus, tačiau numatytose kitose elgesio korekcijos programose šiuo metu nedalyvauja, tik kreipėsi dėl jų dalyvavimo su prašymais ir šiuo metu laukia eilėje, o dėl galimybės dalyvauti elgesio pataisos programoje visai nesikreipė). Dėl galimybės įsidarbinti kreipėsi tik 2022 m. gegužės 30 d., tačiau įdarbintas nebuvo. Papildomai dėl įsidarbinimo nesikreipė, nors tai buvo Komisijos rekomenduota. Teismo vertinimu, visos aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama. Be to, pagal Sodros duomenis oficiali nuteistojo darbinė patirtis menka – maždaug aštuoni mėnesiai. Tai leidžia spręsti, jog jis stokoja nuoseklios bei stabilios darbinės patirties, todėl Komisija nutarime pagrįstai rėmėsi šiomis išvadoje nurodytomis aplinkybėmis. Taigi, minimalios nuteistojo darbinės patirties laisvėje buvimas leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje sugebės dirbti, užsiimti prasminga veikla bei sėkmingai įsilieti į visuomenę. Be to, sunkumai ieškant darbo gali apsunkinti jo gyvenimą laisvėje bei integraciją į visuomenę.
Nuteistasis pateikė Komisijai (duomenys neskelbtini) pažymą, patvirtinančią, kad lygtinio paleidimo atveju jis bus priimtas dirbti plataus profilio statybininku. Visgi vertinant nustatytą aplinkybę dėl to, kad laisvėje nuteistasis nevengė ir neoficialių pajamų bei nelegalaus darbo, leidžia abejoti ir tuo, kad būdamas laisvėje šis nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis. Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad minėta pažyma nėra teisiškai įpareigojanti bei negarantuoja, kad paleistas lygtinai nuteistasis realiai įsidarbins bei turės legalų pragyvenimo šaltinį, o išėjęs į laisvę, nesieks įgyti pajamų neteisėtais būdais. Be to, apeliacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė dėl pažymų (pranešimų) apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-6658/2016, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017).
Nors nuteistasis teigė skolų neturintis, tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad remiantis Administracinių nusižengimų registro duomenimis, jis turi 188 Eur nesumokėtą skolą už administracinius nusižengimus. Kaip matyti, gyvendamas laisvėje nuteistasis ne visuomet turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, be to, įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, akivaizdu, kad finansinės naudos siekimas buvo pagrindinis nusikalstamų veikų darymo motyvas. Esant šioms aplinkybėms, vis dėlto kyla abejonių, ar R. I. išėjęs į laisvę ir susidūręs su didesniais finansiniais sunkumais, sugebės problemas spręsti tik teisėtais būdais, juo labiau kad nedidelė ir nestabili darbo patirtis bei nestabili finansinė padėtis vis dar išlieka kriminogeniniais veiksniais.
Skunde nurodoma, jog Komisija neatsižvelgė į tai, jog nuteistasis su sugyventine augina tris vaikus. Teismas atkreipia dėmesį, jog iš pateiktų gimimo įrašų matyti, kad yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus sūnus iš pirmųjų sugyventinės santykių ir du bendri jų vaikai – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gimusios dukros, taigi, sugyventinės sūnus ir viena bendra jų dukra jau buvo gimę dar iki nusikalstamų veikų įvykdymo, tačiau, kaip matyti, nuteistojo tai nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė, todėl šis skundo argumentas vertinamas kritiškai.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis R. I. šiuo metu atlieka jam paskirtą 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už tai, kad neteisėtai, už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą, pardavė 0,060 g (1,2 %) narkotinės medžiagos – heroino, taip pat butuose laikė, neturėdamas tikslo realizuoti, bendrą 12,97 dm³ (litrų) naminių stiprių alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija nuo 32,9 % iki 45 %, bei neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė šaunamąjį ginklą bei šaudmenų. R. I. anksčiau teistas vienuolika kartų, pirmą kartą nuteistas labai jauno amžiaus – 15 metų. Jis aštuonis kartus teistas už vagystes, tris kartus už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, todėl akivaizdu, kad jam būdingas nusikalstamo elgesio modelis. Lygtinis paleidimas, bausmės vykdymo atidėjimas praeityje nuteistajam buvo taikytas du kartus, vieną kartą jis pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas. Kaip matyti, nusikaltimai įvykdyti siekiant finansinės naudos. Taigi, vien jau paminėtos aplinkybės leidžia teigti, jog R. I. yra linkęs nusikalsti. Jo įvykdytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis rodo, jog tai nebuvo atsitiktinis šio nuteistojo nusikalstamas elgesys, o visgi priešingai – tyčinis bei kryptingas baudžiamųjų įstatymų netoleruojamas elgesys. Būtina pažymėti tai, jog nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius, įvairovė bei jų sunkumas rodo atitinkamai didesnį šio nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nors visos šios aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiems veiksniams pašalinti.
Nagrinėjamu atveju Komisija nutarime atsižvelgė ir vertino ne tik bausmės skyrimo tikslus, bet ir resocializacijos reikšmę nuteistajam taikomo pataisos proceso metu. Vis tik vien nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad R. I. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl jos atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri sudarytų pakankamą pagrindą manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje būtinybės nėra, o nuteistas asmuo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje jam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami aptarti riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, kuriuos, priešingai nei tvirtinama skunde, pagrįstai ir motyvuotai įvertino Komisija, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos.
Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas elgesio problemas, sprendžia, kad nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis R. I. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus R. I. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą nuteistojo atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Komisijos 2023 m. vasario 27 d. nutarimas Nr. 357-37 yra pagrįstas ir teisėtas, jį panaikinti pagrindo nėra, todėl nuteistojo R. I. skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo R. I. skundą atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo R. I. asmens bylą Nr. 17569 grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.