- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-22
- Bylos Nr.
- e2S-344-886/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02441-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Miroda“
- Atsakovas
- A. T.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Miroda“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Miroda“ ieškinį atsakovui A. T. (toliau – ir atsakovas) dėl baudos/atlyginimo pagal pavedimo sutartį priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Miroda“ (toliau – ir ieškovė, apeliantė ) 2021 m. spalio 4 d. ieškiniu (CBP-4763) prašo priteisti iš atsakovo 700 Eur atlyginimo pagal pavedimo sutartį, 2 100 Eur baudos, 5 procentus metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas 2019 m. sausio 11 d. sudarė pavedimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo organizuoti atsakovui priklausančio žemės sklypo pardavimą, teisines konsultacijas parduodamo turto klausimais, parduodamo turto reklamą. Iki sutarties termino pabaigos (2020 m. sausio 11 d.) atsakovui nepatvirtinus sutarties sąlygų nutraukimo, ji tapo neterminuota. Atsakovas pažeidė sutartį, nes žemės sklypą pardavė savarankiškai, apie tai nepranešė ieškovei, todėl pagal sutarties nuostatas jis privalo sumokėti ieškovei 10 procentų dydžio baudą nuo turto kainos.
Atsiliepimas
2. Atsakovas 2021 m. lapkričio 3 d. atsiliepimu į ieškinį (DOK-36498) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovės atstovas aplaidžiai vykdė savo pareigas, nekomunikavo su atsakovu, neteikė informacijos, naudojo netinkamas priemones reklamai, nesiūlė jokių pakeitimų ar sprendimų.
Šalies argumentai
3. Ieškovė 2021 m. gruodžio 7 d. prašymu (DOK-41138) prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui priklausančio turto areštą 2800 Eur sumai. Nurodė, kad atsakovas gyvena ir dirba užsienio valstybėje, ne Europos Sąjungos narėje, Lietuvoje būna retai. Patenkinus ieškinį, sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti visiškai neįmanomu. Ieškovei nežinoma, ar atsakovas gauna pajamas Lietuvoje, ar turi nekilnojamojo turto. Būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patvirtina atsakovo atsisakymas vykdyti sutartinę prievolę. Atsakovo skola ieškovei yra didelė, atsakovas yra fizinis asmuo, todėl yra reali tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Atsiliepimas
4. Atsakovas 2021 m. gruodžio 14 d. atsiliepimu į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (DOK-42348) prašė netenkinti prašymo. Nurodė, kad prašymas nepagrįstas, kaip ir ieškinys. Ieškiniu ieškovė siekia pasipelnyti. Ieškovei nepavykus parduoti atsakovo žemės sklypo, atlygio reikalauja pagal sutartį ir sau palankų įstatymų interpretavimą.
I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
6. Teismas, įvertinęs ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumą, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus sprendimas, t. y. ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo atsakovo atžvilgiu.
7. Ieškovei nepateikus įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį, teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog 2 800 Eur reikalavimas atsakovui yra didelis. Ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovas ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, todėl teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo spręsti, kad atsakovas dėl jai pareikštų reikalavimų turi ketinimų perleisti, įkeisti turimą turtą ar kaip nors kitaip siektų išvengti jam galimai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
8. Ieškovė 2021 m. gruodžio 27 d. atskiruoju skundu (DOK-43707) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštą, jo nesant – piniginių lėšų areštą, 2 800 Eur sumai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1 byloje nepateikta nei vieno dokumento apie atsakovo turimą turtą ar pajamas Lietuvoje. Atsakovo paaiškinimai parengiamajame teismo posėdyje jo turimus namus Kaune ir paveldėtą po tėvo mirties butą Alytuje, nepatvirtina fakto, kad jis turi turto Lietuvoje.
8.2 Atsakovas teismui pateikė prašymus bylos nagrinėjimą perkelti į Londoną ar Briuselį. Tokiu elgesiu atsakovas siekia apsunkinti ieškovės padėtį ir bylos nagrinėjimą. Atsakovo teismui pateikti dokumentai rodo, kad atsakovas neturi darbo nei Lietuvoje, nei Londone.
8.3 Atsakovas gyvena Londone, kurio teritorijoje nebetaikoma ES teisė. Siekiant susigrąžinti po 2021 m. sausio 1 d. susidariusias skolas iš Jungtinėje Karalystėje esančių skolininkų, pirmiausia reikia kreiptis į Anglijos ir Velso aukštąjį teismą. Tačiau Užsienio teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo tvarką gali keisti JK prisijungimas prie tam tikrų tarptautinių konvencijų arba atskirų valstybių pasirašomos dvišalės sutartys su JK. Tokia situacija nepagrįstai apsunkina ieškovės padėtį.
8.4 Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką tuo atveju, kai tarp bylos šalių vyksta turtinio pobūdžio ginčas, vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovas, nesutikdamas su laikinųjų apsaugos priemonių netaikymu, neginčijo aplinkybės, jog ieškiniu pareikšto reikalavimo suma jam yra didelė, nepateikė jokių duomenų savo gerai turtinei padėčiai pagrįsti. Šios aplinkybės įrodo, kad egzistuoja grėsmė būsimo, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Atsiliepimas
9. Atsakovas 2022 m. sausio 12 d. atsiliepimu į atskirąjį skundą (DOK-1067) prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
9.1 nepagrįsti apeliantės argumentai dėl atsakovo darbo, turto, finansinės padėties, darbo skelbimų, bedarbystės, antstolių ir tarptautinio išieškojimo. Atsakovo finansinė padėtis yra jo asmeninis reikalas. Informacija apie darbo užmokestį teikiama tik mokesčių inspekcijai.
9.2 siūlymas bylos nagrinėjimą perkelti į Londoną ar Briuselį turi prasmę dėl teismingumo, nes Londonas atsakovo gyvenama vieta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
11. Apeliantė atskirajame skunde prašo panaikinti apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d., tačiau iš skundo motyvų ir bylos medžiagos akivaizdu, kad skundžiama nutartis priimta 2021 m. gruodžio 16 d. Šis atskirojo skundo netikslumas, nurodant skundžiamos nutarties datą, nesudaro kliūčių atskirąjį skundą išnagrinėti (CPK 115 straipsnio 4 dalis).
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – apylinkės teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
13. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tada, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą (pirmoji sąlyga) ir jeigu nesiėmus atitinkamų priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidarytų apskritai negalimas (antroji sąlyga) (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
14. Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021).
15. Skundžiama nutartimi teismas nustatė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir egzistuoja pirmoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Šios teismo išvados apeliantė neginčija, todėl skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacine tvarka vertinantis teismas plačiau dėl pirmosios iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimo nepasisako.
16. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje akcentuojama, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (paprastai ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).
17. Apeliantė teigia, kad atsakovas neginčijo aplinkybės, jog ieškiniu pareikšto reikalavimo suma jam yra didelė, nepateikė jokių duomenų savo gerai turtinei padėčiai pagrįsti, todėl šios aplinkybės įrodo, kad egzistuoja grėsmė būsimo, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais argumentais neturi pagrindo sutikti.
18. Sprendžiant apie didelę ieškinio sumą, kaip galimą grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui konstatuoti, atsižvelgtina į aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kurioje pasisakoma, kad, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, ši aplinkybė nėra ir negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676-585/2019; 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-370/2019; 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-215-236/2019; 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-90-464/2019; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019; 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1316-516/2021).
19. Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką nei reikalavimo suma, nei asmens turtinė padėtis savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl šios aplinkybės neįrodo, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1088-516/2020). Taigi, apeliantės argumentai, kad atsakovas gyvena ne Lietuvoje, kad nėra duomenų apie jo turtinę padėtį, nelemia kitokios išvados dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, nei padaryta pirmosios instancijos teismo.
20. Asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga jį įrodyti. Laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jam nepalankų teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020).
21. Apeliantė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nepateikė jokių duomenų apie galimus atsakovo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, siekiant išvengti būsimo galimai apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Nenurodyta jokių atsakovo atliktų ar atliekamų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip nesąžiningi apeliantės atžvilgiu. Atskirajame skunde apeliantė nurodo argumentus dėl vykdymo veiksmų užsienio valstybėje ir dėl atsakovo siekio apsunkinti ieškovės padėtį ir bylos nagrinėjimą, tačiau šie argumentai neįrodo atsakovo siekio išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo.
Dėl bylos procesinės baigties
22. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, skundžiamos nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.