Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2014-02-24 · Civilinė byla Nr. 2-898-538/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-02-24
Bylos Nr.
2-898-538/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Almantas Padvelskis
Ieškovas
UAB „Versina“
Atsakovas
Rietavo savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
UAB „Gora“, UAB „Rūdupis“
Civilinė byla Nr. 2-898-538/2014Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00829-2013-2Procesinio sprendimo kategorijos: 69; 113.2; 116.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Versina“ ieškinį atsakovei Rietavo savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims UAB „Gora“ ir UAB „Rūdupis“ dėl sprendimo nutraukti viešąjį pirkimą panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu teismo prašo panaikinti Rietavo savivaldybės administracijos Viešojo pirkimo komisijos 2013-11-28 sprendimą nutraukti viešąjį pirkimą Nr. 140394 „Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos, Rietave, Daržų g. 1, sporto salės priestato statybos darbų pirkimas“ (toliau Sprendimas). Sprendimą nutraukti viešojo pirkimo procedūrą laiko nepagrįstu ir neteisėtu, prieštaraujančiu Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1–2 d., 7 str. 5 d., pažeidžiančiu ieškovės teisėtus interesus. Teigia, kad atsakovė nepagrįstai Sprendimą grindžia UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ 2013-11-06 Projekto bendrosios ekspertizės aktu Nr. 473/2013 „Dėl Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos, Rietave, Daržų g. 1, sporto salės priestato statybos techninio projekto“ (toliau – Ekspertizės aktas), kuriame nurodytos pastabos dėl statybos techninio projekto (toliau – Techninis projektas) neatitikties teisės aktų reikalavimams, nes:

1. Privalomųjų projekto rengimo teisės aktų reikalavimų Techninio projekto keitimui po 2011 metų rugsėjo mėnesio nėra;

2. Svarbiausias projektavimo darbams taikytinas teisės aktas yra STR „Statinio projektavimas“, kuris buvo keistas ir nauja redakcija įsigaliojo nuo 2010-10-01, tačiau šis teisės aktas taikytinas tik rengiamiems projekto dokumentams, o ne jau parengtiems projektams;

3. Ekspertizės aktu nenustatyta prieštaravimų STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“;

4. Visos pastabos Ekspertizės akte susijusios su tuo, kad Techniniame projekte nepakankamai detalizuoti sprendiniai, tačiau nenurodoma, kaip konkretus Techninio projekto sprendinys prieštarauja pasikeitusiam teisiniam reguliavimui, dėl kurio privaloma keisti Techninį projektą, ar kad pagal tokį projektą statinio statybos darbai yra negalimi:

4.1. Ekspertizės akto dalyje „Bendrieji duomenys“ pateikiamos abstrakčios pastabos pakeisti tekstinę ir grafinę dalis, patikslinti statybos rūšį, nurodomi seni teisės aktai;

4.2. Ekspertizės akto dalyje „Sklypo sutvarkymo (sklypo plano) dalis“ pateikiamos pastabos, susijusios su detalizavimu, t. y. papildyti sutartiniais žymėjimais tam tikras zonas, patikslinti saugyklos įrengimo galimybes, patikslinti atstumus, aprašyti konkrečias dangų konstrukcijas, patikslinti reikalavimus asfaltbetoniui, sumažinti dangos storį iki 6 cm ir pan. Nurodoma higienos ir kitos normos, kuriomis rangovas ir taip privalės vadovautis bei jas įgyvendinti pagal Statybos įstatymą, CK, Konkurso sąlygas bei pirkimo sutartį. Techninio projekto sprendinių patikslinimus pagal STR „Statinio projektavimas“ 6.5 p., 14 p. rangovas atliks darbo projekto rengimo stadijoje;

4.3. Ekspertizės akto dalyje „Architektūros dalis“ pateikiamos pastabos, susijusios su sprendinių detalizavimu, nurodoma patikslinti angų užpildymo elementus, nurodyti laiptų, maršų nuolydį, papildyti tribūnų sprendinius, patikslinti aptvarų sprendinius, numatyti stogo apsauginę tvorelę arba parapetą ir t. t. Nurodoma higienos ir kitos normos, kuriomis rangovas bet kuriuo atveju privalės vadovautis, o sprendiniai bus tikslinami darbo projekto rengimo stadijoje;

4.4. Ekspertizės akto likusiose dalyse, t. y. „Konstrukcijų dalis“, „Vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalis“, „Šildymo vėdinimo, šilumos punkto dalys“, „Elektronikos dalis“, „Gaisrinės signalizacijos dalis“, „Procesų – valdymo ir automatizacijos dalis“, „Statybos skaičiuojamos kainos nustatymo dalis“, „Gaisrinės saugos dalis“, pateikiamos tokios pat abstrakčios pastabos, susijusios su sprendinių detalizavimu, kaip ir kitose akto dalyse, o dėl nurodomų higienos ir kitų normų realizavimo rangovui bet kuriuo atveju pagal įstatymą tektų pareiga už sutarties kainą atlikti darbo projekto ir statybos darbus.

Mano, kad siekiant išnagrinėti bylą teisingai, būtinos eksperto išvados, todėl prašo skirti teismo ekspertizę. Nurodo, kad konkurse dalyvavo ir pasiūlymus UAB „Versina“ pateikė veikdama jungtinės veiklos pagrindais su UAB ,,Rūdupis“ bei UAB „Gora“. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog ginčo situacijos nebuvo galima numatyti, nes esminių kliūčių tęsti viešojo pirkimo procedūras nebuvo. Atsakovė iš tiesų įvertino galimą tokių aplinkybių atsiradimą ir numatė tokios situacijos sprendimo būdus Supaprastinto atvirto konkurso sąlygose (toliau – Konkurso sąlygos) ir jų prieduose. Konkurso sąlygose numatyta: tiekėjų pasiūlymai vertinami mažiausios kainos principu (Konkurso sąlygų 56 p.); perkančioji organizacija priima sprendimą dėl tiekėjų atitikties minimaliems kvalifikacijos reikalavimams, po to sudaroma pasiūlymų eilė (Konkurso sąlygų 49 p., 57 p., 58 p.); konkurso sąlygose ir jų priede Nr. 4 numatyta, kad sutartis sudaroma bendrosios kainos principu, todėl faktinių kiekių, gautų vykdant brėžiniuose ir specifikacijose aprašytus darbus, svyravimų (neatitikimų) riziką prisiima rangovas (Konkurso sąlygų 72 p.); konkurso sąlygų 73 p. aiškiai nurodyta, kad esant poreikiui Perkančioji organizacija numato vykdyti papildomų darbų pirkimą; pirkimo sutartis pratęsiama, jeigu atsiranda aplinkybių, nepriklausančių nuo tiekėjo ar Perkančiosios organizacijos valios (Konkurso sąlygų 68 p.); pirkimo sutarties keitimo galimybės įvardytos ir Konkurso sąlygų 70 p., ir Konkurso sąlygų priede Nr. 4, Statybos rangos sutarties bendrųjų sąlygų 1.1.5 p. numatyta Perkančiosios organizacijos teisė nustatyta tvarka keisti, peržiūrėti projektą, sąmatas, darbų atlikimo terminus. Rangovui numatyta pareiga visus darbus atlikti pagal galiojančius teisės aktus, statybos technologinius reglamentus, reglamentuojančius projektavimo, statybos darbų reikalavimus, teisės aktus, reglamentuojančius darbų saugą, priešgaisrinę saugą, higienos reikalavimus ir kt. (Statybos rangos sutarties bendrųjų sąlygų 1.2.5 p., 1.2.10 p.). Tvirtina, kad, jeigu atsakovė būtų susirūpinusi galima Techninio projekto sprendinių detalizavimo stoka ar neatitiktimi teisės aktams, Techninį projektą galėjo ir turėjo patikrinti 2013 m. liepos mėnesį, t. y. prieš skelbiant viešąjį pirkimą, o ne po to, kai atplėšiami tiekėjų vokai su pasiūlymais ir vertinama tiekėjų atitiktis minimaliems kvalifikacijos reikalavimams, t. y. baigiamojoje stadijoje, kuomet reikia skelbti konkurso nugalėtoją. Ieškovė neabejoja, kad tokiu būdu Perkančioji organizacija (atsakovė) elgiasi neskaidriai ir galbūt proteguoja kitą konkurse dalyvaujantį asmenį, kurį pageidavo matyti konkurso nugalėtoju. Būtent ieškovė pasiūlė mažesnę kainą pagal Konkurso sąlygas, todėl ji turi teisę būti pripažinta nugalėtoja.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį atsakovė Rietavo savivaldybės administracija prašo UAB „Versina“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Sprendimo priėmimą lėmė objektyvi priežastis – Techninio projekto neatitiktis privalomųjų projekto rengimo dokumentų ir statybos teisės aktų reikalavimams, ir šių aplinkybių nebuvo galima numatyti, o pirkimo procedūrų nutraukimas atitinka viešųjų pirkimų tikslus ir principus. Teigia, kad Perkančioji organizacija negalėjo numatyti aplinkybės, kad Techninis projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų dėl šių priežasčių:

1. Buvusi objekto statybos rangovė UAB „Vėtrūna“, nutraukusi rangos santykius, nebuvo pateikusi jokių pastabų dėl Techninio projekto neatitikties teisės aktų reikalavimams;

2. Prieš paskelbiant pirkimą projekto techninės specifikacijos buvo paskelbtos viešai (nuo 2013-06-13 iki 2013-06-23), siekiant gauti tiekėjų pastabas dėl projekto. Specifikacijos peržiūrėtos 140 kartų, tačiau pastabų dėl Techninio projekto atitikties teisės aktams nebuvo gauta;

3. Paskelbus pirkimą, 29 tiekėjai priėmė kvietimą dalyvauti pirkime, tačiau nė vienas iš jų, taip pat ir ieškovė, nepateikė pastabų dėl Techninio projekto sprendinių.

Esant tokioms aplinkybėms, perkančiajai organizacijai iki pirkimo paskelbimo nekilo abejonių, kad Techninis projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Pažymi, kad ieškovei, kaip ir kiekvienai sąžiningai dalyvaujančiai statybos versle įmonei, turėjo būti žinoma, kad Techninis projektas neatitiko teisės aktų reikalavimų, ir apie tai turėjo informuoti Perkančiąją organizaciją. Tačiau tokias aplinkybes nustačius pačiai Perkančiajai organizacijai, ieškovė siekia, jog pirkimo objektas nesikeistų, o visi pakeitimai vyktų po Statybos rangos sutarties pasirašymo. Tokie ieškovės veiksmai ir jų tikslai yra nesąžiningi, prieštarauja viešųjų pirkimų tikslui ir viešajam interesui, kadangi siekiama, kad būtų tęsiamas didelės vertės statybos darbų, kurių mastas iki šios dienos yra neaiškus, nepriimtinas atsakovei ir prieštarauja teisės aktų reikalavimams, pirkimas. Paaiškina, kad Ekspertizės akte pateiktos privalomos pastabos dėl Techninio projekto neatitikties teisės aktų reikalavimams. Ekspertizės akte padaryta išvada, kad ginčo sporto salės priestato Techninis projektas neatitinka privalomųjų projekto rengimo dokumentų reikalavimų ir kitų statybos aktų reikalavimų. Pažymi, kad pirkimo metu nustačius, kad Techninis projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų, negalimas tolesnis darbų pirkimas, kadangi iš esmės lieka neaiškus darbų mastas ir kiti būtini duomenys. Techninis projektas privalo būti taisomas ir tik po projekto pataisymo atsiras galimybė nustatyti, kokių darbų ir kiek būtina įsigyti. Tęsiant pirkimą pagal neatitinkantį reikalavimų Techninį projektą būtų nupirkti neaiškaus masto darbai. Tokia situacija pažeistų esminį viešųjų pirkimų tikslą, numatytą Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 2 d., sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Tęsiant pirkimo procedūras būtų pažeisti ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir skaidrumo principai, kadangi būtų nupirkti nereikalingi darbai (pagal teisės aktams prieštaraujantį statybos techninį projektą), pažeistas viešasis interesas – viešosios paskirties objekto statybas atlikti pagal projektą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 24 str. 8 d., pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „G4S Lietuva“ v. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-94/2013). Nustačius, kad Techninis projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų, jis tampa netikslus, neaiškus ir dviprasmiškas, o pagal tokį projektą perkančiajai organizacijai nėra prasmės tęsti pirkimo procedūrų, kadangi tokio pirkinio jai nereikia. Nesutinka su ieškovės argumentais, kad: Techninio projekto detalizavimas atliekamas rengiant darbo projektą; darbo projekte yra detalizuojama, kokiu būdu ir kaip Techninis projektas bus įgyvendintas; jokių pakeitimų parengtam Techniniam projektui nereikės, o neatitikimai būtų išspręsti rengiant darbo projektą. Tokius argumentus vertina kaip prieštaraujančius STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 47 ir 57 punkte numatytiems reikalavimams ir Valstybinės statybos inspekcijos taikomai praktikai. Paaiškina, kad STR „Statinio projektavimas“ 57 p. numatyta, kad Darbo projekto ir Techninio darbo projekto brėžiniams (darbo brėžiniams), Techninio projekto ir Techninio darbo projekto Techninėms specifikacijoms statybai statinio statybos techninis prižiūrėtojas pritaria pasirašydamas ir pažymėdamas „Pritariu, statyti“. Tai reiškia, kad Darbo projektas atitinka Techninio projekto sprendinius (projektavimo dviem stadijomis atveju), Projektas yra ekspertuotas (kai tai privaloma), pataisytas pagal privalomąsias ekspertizės pastabas, patvirtintas Reglamento VII skyriuje nustatyta tvarka ir tik pagal tokius Projekto dokumentus (darbo brėžinius ir technines specifikacijas) Rangovas gali vykdyti statybos darbus. Taigi šioje normoje aiškiai numatytas principas, kad statinio darbo projektas privalo atitikti statinio techninio projekto sprendinius. Tokios pat nuomonės yra ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuri savo 2012-10-10 konsultacijoje Nr. (8.4)-2D-14704 (http://www.vtpsi.lt/node/353) pažymėjo, kad pagal statybos techninio reglamento STR „Statinio projektavimas“ 47 punktą, kai atlikti Darbo projekto keitimai, papildymai ar taisymai neatitinka Techninio projekto sprendinių, taip pat ir techninių specifikacijų, Techninis projektas turi būti keičiamas. Darbo projekto sprendiniai neturi prieštarauti techninio projekto sprendiniams, nesvarbu, ar buvo atlikta esminių ar neesminių statinio projekto sprendinių pakeitimų. Taigi, pirkimo procedūrų tęsimas yra negalimas, kadangi būtinas Techninio projekto pataisymas pagal privalomąsias ekspertizės pastabas, nes Techninio projekto sprendinių neatitiktis teisės aktų reikalavimams negali būti pataisyta Darbo projektu.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo UAB „Gora“ atsiliepimu į ieškinį prašo ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo, kad Ekspertizės akte aiškiai nurodyta, jog privalu Techninį projektą pataisyti pagal ekspertizės privalomąsias pastabas. Perkančioji organizacija įsigijo Techninį projektą tikėdamasi, jog jis paruoštas kompetentingų rengėjų, tačiau po ekspertizės paaiškėjo, jog projektas neatitinka realios Perkančiosios organizacijos valios. Tik pirkimą vykdanti organizacija turi teisę spręsti, kokio masto pirkimo objektas jai yra reikalingas. Teisės aktai nenumato tiekėjams teisės už perkančiąsias organizacijas spręsti, ar pirkime aprašytas objektas jai yra tinkamas, ar ne. Pažymi, jog, bendrovės apskaičiavimais, Techninio projekto privalomųjų pastabų sprendimai gerokai padidina ir pačią pirkimo objekto kainą. Viešojo intereso prioriteto principo taikymas viešuosiuose pirkimuose neturi būti taikomas pažeidžiant imperatyvias, viešuosius teisinius santykius reglamentuojančias teises normas, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principus. Viešojo intereso prioritetas viešuosiuose pirkimuose nesudaro pagrindo perkančiajai organizacijai viešuosiuose pirkimuose įsigyti neatlygintinį pirkimo objektą, nors perkančiosios organizacijos vienas iš pagrindinių uždavinių yra užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą. Viešojo pirkimo sutarties atlygintinumas lemia tiekėjų suinteresuotumą dalyvauti viešuosiuose pirkimuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 vasario 15 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-1052/2012). Todėl tai, kad ieškovė remiasi Konkurso sąlygų 72 p. (svyravimų (neatitikimų) riziką prisiima rangovas), nereiškia, kad rangovas siekia neatlygintinai ištaisyti „skirtumus“ tarp pasiūlymo ir pakoreguoto Techninio projekto – tai draudžiama formuojamos teismų praktikos. Viešųjų pirkimų tarnyba 2013-11-22 sutikime nutraukti ginčo pirkimo procedūras nurodė, jog ištaisyti pirkimo sąlygų reikalavimus pagal pataisytą Techninį projektą nebus galimybės, nes 2013-08-21 įvyko vokų su tiekėjų pasiūlymais Pirkimui atplėšimo procedūra. Sutinka su ieškovės teiginiu, jog pirkimą vykdanti organizacija iš jau pirkimą laimėjusio tiekėjo nauju pirkiniu gali įsigyti papildomų darbų, tačiau ieškovė nutyli, jog tokių darbų įsigijimui taikomas itin griežtas reglamentavimas, nustatytas Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 92 str. 7 d. 1 p., t. y. pirkimas gali būti atliekamas tik dėl aplinkybių, kurių negalima buvo numatyti pirkimo procedūrų metu, arba, kai yra perkami nauji, bet tokie patys darbai, kaip ir senesniame pirkime (VPĮ 92 str. 7 d. 2 p.). Taip pat sutinka su ieškovės pozicija, jog aplinkybė, nurodyta Ekspertizės akto „Elektrotechnikos dalis“ 7.2 p., gali būti laikoma nenumatyta, tačiau kitos aplinkybės, kaip: stogo apsauginės tvorelės arba parapetai, yra privalomos pagal teisės aktų reikalavimus ir šie darbai Techniniame projekte iš karto turėjo būti numatyti, kaip ir kiek pastate yra gaisrinių skyrių ir t. t. VPĮ nedraudžia keisti pirkimo objekto (numatyti naujų darbų, ar juos pakeisti kitais), tačiau tokie veiksmai iš pirkimą vykdančios organizacijos pusės gali būti atliekami, kol nesibaigė pirkimo pasiūlymų pateikimui terminas, kuris šiuo metu jau yra pasibaigęs. Ginčo situacijoje VPĮ nenumato naujos sutarties sudarymo galimybės su tuo pačiu tiekėju „prisidengiant“ nenumatytomis aplinkybėmis. Ieškovė netinkamai interpretuoja viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų normas. Jei atsakovė su ieškove sudarytų Pirkimo sutartį ir darbai būtų vykdomi pagal pasikeitusį Techninį projektą, Pirkimo sutarties šalys sudarytų naują susitarimą dėl esminių tokios sutarties sąlygų, o tai lemtų viešųjų pirkimų principų pažeidimą bei Pirkimo sutarties pripažinimą negaliojančia CK 1.80 str. 1 d. pagrindu. Atsakovė pirkimo procedūras vykdė atsakingai bei skaidriai, suprasdama, kad neturi pakankamai reikalingų žinių, naudojosi kvalifikuotų specialistų paslaugomis ir viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nepadarė.

Ieškovė UAB „Versina“ dubliku prašo ieškinį tenkinti. Nurodo, kad atsakovė atsiliepime net nebandė paneigti ieškovės argumentų, jog ginčo pirkimo dokumentai numato galimybę perkančiajai organizacijai peržiūrėti projektinius sprendinius, juos keisti, atsisakyti darbų, atlikti papildomų darbų pirkimą ir t. t., jog pirkimo sutartį sudaręs asmuo (rangovas) privalės įgyvendinti pirkimo objektą už sutartyje nurodytą kainą, netgi nepaisant to, kokio bus faktinis darbų mastas, ir to, ar Techninis projektas bus keičiamas ar ne. Jeigu atsakovė nuspręstų koreguoti Techninį projektą, jai teks visos projekto koregavimo išlaidos ir pan., tačiau formalus Techninio projekto koregavimas, jį padarant atitinkančiu galiojančius projektų rengimo dokumentų reikalavimus, įtakos viešojo pirkimo procedūrų užbaigimui ar pirkimo sutarties sudarymui bei vykdymui neturi ir negali turėti. Atsakovė atsiliepime nenurodė, kokius darbus ji būtų „priversta“ įsigyti kaip nereikalingus, jeigu būtų tęsiamos procedūros ir sudaryta pirkimo sutartis. Ekspertizės akte nėra pastabų, susijusių su sprendinių šalinimu, darbų masto privalomu mažinimu ar pan. Priešingai, nurodyta kai kuriuos sprendinius detalizuoti ir, galbūt, papildyti. Atsakovė nepagrįstai reiškia abejones dėl galimo neracionalaus lėšų naudojimo, nes pati visą statybos darbų procesą kontroliuoja ir valdo. Statybos rangos sutarties 1.2.14. p. numato pareigą rangovui garantuoti, kad atliktų darbų priėmimo metu jie atitiks projekte nustatytas savybes, normatyvinius statybos dokumentų reikalavimus, bus atlikti be klaidų, kurios panaikintų ar sumažintų jų vertę. Taigi, Techninio projekto pakeitimai, jeigu tokie ir būtų dėl projekto pritaikymo, pagal šiuo metu galiojančius projektų rengimo dokumentų reikalavimus jokios reikšmės galimybei įvykdyti sutartį, sutarties kainai, darbų pobūdžiui ir kt. neturi. Ginčo atveju nėra teisės akto, kuriame būtų numatyta pareiga keisti parengtus ir patvirtintus techninius projektus. Atsakovė neprivalėjo atlikti Techninio projekto ekspertizės ir jokie techninio projekto pakeitimai pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus nėra privalomi dėl pasikeitusių projekto rengimo dokumentų reikalavimų. Atsakovei nusprendus pakeisti Techninį projektą arba atsiradus imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms pakeisti visus iki šiol Lietuvoje parengtus techninius projektus, tai nebūtų kliūtis pirkimo sutarčiai sudaryti ir vykdyti. Priešingas aiškinimas, ieškovės manymu, prieštarautų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013 pateiktai VPĮ 7 str. 5 d. aiškinimo ir taikymo taisyklei. STR „Statinio projektavimas” 47 p. neturi reikšmės ginčui, nes jo esmė yra ta, kad, pvz.: statybos darbų metu pagal atskirą užsakovo projektavimo užduotį nusprendus pakeisti darbo projekte numatytą sprendinį į kitokį, nei numatytas techniniame projekte, tai pakeitus darbo projektą, turi būti koreguojamas ir techninis projektas. Mano, kad atsakovė iš esmės nepaneigė daugumos ieškovės argumentų ir nepateikė įtikinamų paaiškinimų dėl viešojo pirkimo procedūros nutraukimo aplinkybių bei ieškovės išdėstytų abejonių viešojo pirkimo procedūros skaidrumu.

Atsakovė Rietavo savivaldybės administracija ir trečiasis asmuo UAB „Gora“ pateikė triplikus, juose iš esmės atkartoja atsiliepimuose į ieškinį nurodytas pozicijas ir prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Faktinės bylos aplinkybės

Byloje nustatyta, kad atsakovė 2013-07-24 CVP IS paskelbė supaprastintą atvirą konkursą Nr. 140394 „Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos, Rietave, Daržų g. 1 sporto salės priestato statybos darbų pirkimas“. Rietavo savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-07-23 įsakymu patvirtintos supaprastinto atviro konkurso „Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos, Rietave, Daržų g. 1, sporto salės priestato statybos darbų pirkimas“ sąlygos inter alia ir Rangos sutarties projektas. 2013-08-20 ieškovė ginčo pirkimui pateikė konkursinį pasiūlymą. 2013-08-21 po vokų atplėšimo paskelbta, kad ieškovė pasiūlė darbus atlikti už 6 627 001,44 Lt, o UAB „Gora“ – už 7 216 666,66 Lt. 2013-09-16 protokoliniu sprendimu Viešųjų pirkimų komisijos nutarta, kad UAB „Versina“ ir UAB „Gora“ pateikti duomenys atitinka konkurso sąlygose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus. 2013-11-08 raštu Nr. S-498 ieškovė paprašė atsakovės paaiškinti, dėl kokių objektyvių priežasčių nėra skelbiama pasiūlymų eilė. 2013-11-12 pranešimu atsakovė atsakė, kad šiuo metu komisija vertina pasiūlymų atitiktį Techninio projekto sprendiniams, kad vykdomas pirkimas yra didelio masto ir labai svarbus atsakovei, todėl pasiūlymams vertinti pasitelkė ekspertą ir gavusi jo išvadas apie tai informuos tiekėjus nustatyta tvarka. 2013-11-14 raštu ieškovė atsakovei pareiškė, kad Konkurso sąlygose nėra numatyta pasiūlymams vertinti pasitelkti ekspertą ir paprašė, kilus abejonių dėl pasiūlymo atitikties Konkurso sąlygoms, kreiptis į ieškovę dėl paaiškinimo. Pažymėjo, kad pirkimas vykdomas mažiausios kainos principu, nesusietu su ekspertiniu pasiūlymo vertinimu. 2013-11-14 pranešimu atsakovė paprašė ieškovės pratęsti pasiūlymo galiojimo terminą ir pasiūlymo galiojimo užtikrinimo terminą iki 2013-12-21. Ieškovė 2013-11-14 pranešimu atsakovę informavo, jog sutinka pratęsti pasiūlymo galiojimo terminą. 2013-11-19 pranešimu atsakovė ieškovei atsakė, jog banko raštas dėl pasiūlymo garantijos tinka. 2013-11-28 raštu atsakovė informavo ieškovę, kad vadovaudamasi 2013-11-28 Viešųjų pirkimų komisijos protokolu Nr. T23-103 ir 2013-11-22 Viešųjų pirkimų tarnybos raštu Nr. 4S-4708 „Dėl sutikimo nutraukti pirkimo Nr. 140394 procedūras“ nutraukia ginčo Konkurso pirkimo procedūras. 2013-11-28 raštu ieškovė paprašė atsakovės pateikti minėtą protokolą Nr. T23-103 ir Viešųjų pirkimų tarnybos raštą Nr. 4S-4708. 2013-12-03 pranešimu atsakovė pateikė ieškovei jos prašomus dokumentus, taip pat ir 2013-12-03 raštą, kuriame atsakovė paaiškino, kad: vertinant pasiūlymus iškilo klausimų dėl pateiktų pasiūlymų ir Techninio projekto sprendinių; buvo atlikta pakartotinė Techninio projekto ekspertizė siekiant įvertinti, ar šis projektas atitinka šių dienų teisės aktų reikalavimams; įvertinusi bendrosios ekspertizės išvadas ir tai, kad administracija negalėjo numatyti pasikeitusių teisės aktų reikalavimų įtakos projekto sprendiniams, kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl sutikimo nutraukti pirkimo procedūras; 2013-11-27 gavo Viešųjų pirkimų tarnybos raštą Nr. 4S-4708 „Dėl sutikimo nutraukti pirkimo Nr. 140394 procedūras“. 2013-12-05 ieškovė pateikė pretenziją atsakovei, ja prašė panaikinti Sprendimą. 2013-12-11 raštu atsakovė ieškovei atsakė, jog pretenzija nepagrįsta. Nurodė, kad Sprendimas priimtas remiantis Ekspertizės aktu ir pagal jame išdėstytas pastabas Techninis projektas bus taisomas, o pataisius – skelbiamas naujas pirkimas.

2013-11-06 Ekspertizės akte pateikta išvada, jog: Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos Rietave, Daržų g. 1, sporto salės priestato statybos techninis projektas neatitinka privalomųjų projekto rengimo dokumentų reikalavimų ir kitų statybos teisės aktų reikalavimų; Techninį projektą pataisyti pagal ekspertizės privalomąsias pastabas ir pakartotinai pateikti ekspertizės rangovui. Privalomosios pastabos nustatytos šioms Techninio projekto dalims: „Bendrieji duomenys“, „Sklypo sutvarkymo (sklypo plano) dalis“, „Architektūros dalis“, „Konstrukcijų dalis“, „Vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalis“, „Šildymo vėdinimo, šilumos punkto dalys“, „Elektrotechnikos dalis“, „Gaisrinės signalizacijos dalis“, „Procesų – valdymo ir automatizacijos dalis“, „Statybos skaičiuojamos kainos nustatymo dalis“, „Gaisrinės saugos dalis“. Akte pastabų nenustatyta „Elektroninių ryšių (telekomunikacijų)“ ir „Apsauginės signalizacijos“ dalims. Ekspertizės akte inter alia nurodytos tokios privalomos pastabos: dalyje „Bendrieji duomenys“ – patikslinti nurodytą statybos rūšį, įvertinant STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ nurodymus; „Sklypo sutvarkymo (sklypo plano) dalyje“ – aiškinamąjį raštą papildyti automobilių stovėjimo vietų poreikio skaičiavimais; patikslinti automobilių saugyklos įrengimo galimybę mokyklos sklype, įvertinant STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ reikalavimus; numatyti ūkinę aikštelę (arba nurodyti esamą) pagal HN 21:201 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nurodymus; Techninio projekto „Sklypo sutvarkymo dalyį“ papildyti aiškinamuoju raštu, kuriame būtų aprašytos konkrečios siūlomos dangų konstrukcijos su medžiagomis ir sluoksnių storiais; sklypo plano brėžinį papildyti skersiniais visų dangų konstrukcijų pjūviais su sluoksnių storiais ir medžiagomis, mišiniais bei gaminiais; „Architektūros dalyje“ – patikslinti angų užpildymo elementų sprendinius (saugaus naudojimo aspektu), papildyti tribūnų sprendinius, numatyti ant stogo apsauginę tvorelę arba parapetą, įvertinant STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ reikalavimus; „Konstrukcijų dalyje“ – sprendinius suderinti su projekto vadovu ir projekto dalies vadovu; „Vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalyje“ – tikslinti techninių sąlygų reikalavimą jungtis į anksčiau suprojektuotus tinklus (atnaujinus topografini planą, gali paaiškėti, kad tinklai jau pakloti); apskaičiuoti reikalingą slėgį normaliu ir vidaus gaisrų gesinimo atveju. Gaisrinių siurblių reikalingumą pagrįsti hidrauliniais skaičiavimais; tikslinti medžiagų ir įrengimų žiniaraštyje priešgaisrinių siurblių kiekį; pateikti eksploatuojančios organizacijos pritarimą pateiktiems LVN tinklų ir apskaitos mazgo sprendiniams; „Šildymo vėdinimo, šilumos punkto dalyse“ – projektuojant vadovautis galiojančiais statybos techniniais reglamentais, higienos normomis; projekte karštas vanduo ruošiamas 1 laipsnio karšto vandens šildytuve prieštarauja Šilumos tiekimo tinklų ir SP įrengimo taisyklių 196.1. p. Patikslinti cirkuliacinio siurblio vėdinimo kontūre izoliacijos storį (proj. visi vamzdžiai izoliuoti 30 mm); pagrįsti apsauginio vožtuvo šildymo sistemos kontūre būtinumą, tikslinti apsauginio vožtuvo ir išsiplėtimo indo, projektuojamo vėdinimo kontūre, pastatymo vietą; patikslinti šildymo prietaisų tipą, nes projektuojami maži šildymo prietaisai; tiesių vamzdžių, projektuojamų grindų konstrukcijoje, ilgis ~ 30 m. Kaip sprendžiamas vamzdžių temperatūrinis pailgėjimas?; kaloriferių reguliavimo mazgo jungiamajame ruože numatyti atbulinius vožtuvus, patikslinti šių mazgų pastatymo vietą; neaišku, kiek gaisrinių skyrių yra pastate, ar numatyti UV ortakiams kertant dūmų užtvarą?; „Elektrotechnikos dalyje“ – patikslinti technines specifikacijas, nes pasikeitę AB LESTO reikalavimai įrangai ir medžiagoms; reikia suprojektuoti ir įrengti automatizuotą duomenų nuskaitymo sistemą (ADNS) dėl prisijungimo prie AB LESTO priklausančių komercinių apskaitos skaitiklių; patikslinti techninius rodiklius, AB LESTO prisijungimo sąlygų galiojimą; patikslinti žaibolaidžio įrengimo (aukštis virš saugomų objektų) sprendinius, apsaugos zoną; pagal STR 1.05.06:2010 8 priedo 27.4 p. reikia pateikti planus su magistraliniais tinklais; „Gaisrinės signalizacijos dalyje“ – numatyti perspėjimo apie gaisrą ir evakavimosi valdymo sistemą; patikslinti galimybę prie gaisrinės centralės 24V maitinimo šaltinio prijungti dūmų šalinimo įrangą (langų ir stoglangių pavaros) ir patikslintus sprendinius suderinti su PVA ir ŠV dalies autoriais; patikslinti sprendinius patalpose su pakabinamomis lubomis; patikslinti vėdinimo įrangos atjungimą gaisro metu; „Procesų – valdymo ir automatizacijos dalyje“ – technines specifikacijas papildyti išorinių įrenginių modulio (dūmų šalinimo įrangos pajungimui ir valdymui) techninėmis charakteristikomis; patikslinti stoglangių pavarų galios poreikius; „Statybos skaičiuojamos kainos nustatymo dalyje“ – įvertinus statybos montavimo darbų ir įrangos montavimo darbų mastą pagal sukoreguotą projektą, turi būti perskaičiuota 2013 m. kovo mėnesio kainomis; „Gaisrinės saugos dalyje“ – pastate vienu metu bus daugiau kaip 100 žmonių, turi būti parengta projekto gaisrinės saugos dalis pagal STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 8 priedo 2.16 p. nurodymus.

Viešųjų pirkimų tarnyba 2013-11-22 rašte Nr. 4S-4708 nurodė, kad įvertinusi atsakovės motyvus nutraukti pirkimą tuo pagrindu, jog ginčo Techninio projekto (rengto 2008 m.) sprendiniai nėra pakankamai detalizuoti ir Ekspertizės akto turinys tai patvirtina, atsižvelgdama į tai, kad ištaisyti pirkimo sąlygų reikalavimus pagal pataisytą Techninį projektą nebus galimybės, nes 2013-08-21 įvyko vokų su tiekėjų pasiūlymais pirkimui atplėšimo procedūra, vadovaudamasi VPĮ 8² str. 2 d. 7 p., sutinka, kad atsakovė nutrauktų pirkimo Nr. 140394 procedūras.

Rietavo savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisija 2013-11-28 posėdyje priėmė nutarimą Nr. T23-103, jo 1 punktu nutarė vadovaudamasi Viešųjų pirkimų tarnybos 2013-11-22 raštu Nr. 4S-4708 nutraukti pirkimą, 2 punktu – informuoti konkurso dalyvius CVP IS priemonėmis apie pirkimo nutraukimą.

Teisinis ginčo situacijos vertinimas ir išvados

Nagrinėjamu atveju ieškovė Sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia iš esmės tuo, kad atsakovei nebuvo faktinių ir teisinių pagrindų nutraukti pirkimo procedūras VPĮ 7 str. 5 d. pagrindu. Ši teisės norma inter alia reglamentuoja Perkančiosios organizacijos teisę, gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti.

Viešųjų pirkimų institutas yra tiek nacionalinės, tiek Europos Bendrijos teisės objektas, todėl, be nacionalinės teisės aktų, jis reguliuojamas ir Europos Bendrijos teisės aktais – direktyvomis. Bendrijos teisė nereguliuoja visų viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo aspektų, kai kuriuos palikdama nacionalinei teisei. Viešųjų pirkimų teisinius santykius nacionaliniu lygmeniu reguliuoja bendrieji ir specialieji teisės aktai. Bendrieji teisės aktai – CK ir CPK, specialieji teisės aktai – VPĮ bei kiti viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai. Remiantis VPĮ 3 str. 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką aiškinant ir taikant viešųjų pirkimų institutą, yra nurodęs, kad Viešųjų pirkimų įstatymu siekiama skatinti kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008). Europos Bendrijų Teisingumo Teismas viešojo pirkimo procedūrų koordinavimo Bendrijos lygiu procese išskiria ne tik laisvo prekių, paslaugų judėjimo bei įsisteigimo laisvės apsaugą, bet ir tiekėjų ekonominių interesų apsaugą bei šių tiekėjų tarpusavio konkurencijos skatinimą (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2000 m. spalio 5 d. Sprendimas Komisija prieš Prancūziją, C-16/98, Rink. 2000, p. I-8315).

Dėl VPĮ 7 str. 5 d. taikymo sąlygų

Kasacinio teismo išaiškinta, kad VPĮ 7 str. nuostatos, susijusios su pirkimo pasibaigimu, viena vertus, yra ir turėtų būti objektyvios (kitose VPĮ 7 str. dalyse expressis verbis nustatyti tam tikri įvykiai, pavyzdžiui, sudaroma sutartis, atmetami visi pasiūlymai), daugiau priklausyti nuo faktinių aplinkybių, o ne nuo subjektyvaus jų vertinimo, antra vertus, šios nuostatos kvalifikuotinos išimtinėmis, aiškintinos ir taikytinos siaurai. Tokia pozicija turėtų būti suprantama ta prasme, kad pirkimo procedūrų nutraukimas dėl nenumatytų aplinkybių, atsižvelgiant į VPĮ 3 str. 2 d. įtvirtintą pirkimo tikslą ir tiekėjų interesą sudaryti sutartį – ultima ratio (lot. k. paskutinė priemonė), pagrįstai taikytina tik tada, kai perkančioji organizacija yra išnaudojusi (kiek tai nuo jos priklauso) visas kitas įmanomas teisėtas priemones (pvz., kreipėsi dėl papildomo finansavimo ar kitaip siekė jį gauti, taip pat prireikus kreipėsi bei siekė atitinkamo projekto, finansuojamo Europos Sąjungos struktūrinės paramos, įgyvendinimo sutarties sąlygų inter alia dėl terminų ir sumos, pakeitimo ir pan.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).

Viešasis pirkimas nėra savitikslis, kas reikštų, kad pirkimo procedūros turėtų būti baigtos pirkimo sutarties sudarymu tik dėl to, kad pirkimas jau pradėtas; pradėjus pirkimo procedūras gali paaiškėti aplinkybės, dėl kurių nurodytas tikslas nebus pasiektas. Tokiems atvejams VPĮ 7 str. 5 d. įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė nutraukti pirkimo procedūras laikantis joje įtvirtintų sąlygų. Pagal šią teisės normą tam, kad perkančioji organizacija galėtų nutraukti pradėtą pirkimo procedūrą, turi būti nustatytos šios sąlygos: a) pirkimo sutartis dar neturi būti sudaryta, b) turi būti gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas dėl procedūros nutraukimo, c) turi būti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti. Pirmosios dvi sąlygos (pirkimo sutarties nesudarymo faktas bei Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo gavimas) yra formaliosios, trečioji sąlyga (nenumatytos aplinkybės) – vertinamoji. Neturi reikšmės, kada nenumatytų aplinkybių objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus. Svarbu, kad atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolesnei pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas bei jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras, tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai bus pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „VSA Vilnius“ v. Ukmergės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-433/2011).

Teismas, įvertinęs nustatytų faktinių bylos aplinkybių visetą ir aktualaus ginčui teisinio reguliavimo aspektus, konstatuoja, kad atsakovė pagrįstai ir teisėtai nutraukė pirkimo procedūras, nes:

1) pirkimo sutartis dar nebuvo (ir nėra) sudaryta;

2) 2013-11-27 atsakovė gavo oficialų Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą (2013-11-22 VPT raštas Nr. 4S-4708 „Dėl sutikimo nutraukti pirkimo Nr. 140394 procedūras“) nutraukti ginčo pirkimo procedūras;

3) iš esmės atsirado aplinkybių, dėl kurių tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas tapo negalimas, – Ekspertizės akte nustatyti ginčo pirkimo objekto Techninio projekto trūkumai (pastabos) ir išvada, jog toks projektas neatitinka privalomųjų projekto rengimo dokumentų ir kitų statybos teisės aktų reikalavimų, jog iš esmės prieš realizuojant tokio projekto sprendinius, jį reikia pataisyti pagal ekspertizės privalomąsias pastabas ir pakartotinai pateikti ekspertizės rangovui.

Teismo nuomone, atsakovei pagrįstai kilo abejonių dėl dar 2008 m. kovo mėnesį rengto Techninio projekto sprendinių pakankamumo, pagrįstumo ir/ar iš esmės jų atitikties šių dienų teisiniam reguliavimui, faktiškai vyraujančiomis statybos rangos darbų kainoms ir pan. Visuotinai žinoma aplinkybė, jog 2007–2008 m. vyko spartus kainų augimas statybų, nekilnojamojo turto ir kt. rinkose. Taigi akivaizdu, jog 2008 m. pradžioje statybinių medžiagų, statybos darbų ir pan. kainos žymiai skyrėsi nuo kainų, buvusių Sprendimo priėmimo bei esančių šiuo metu. Atsižvelgiant į tai, objektyvia vertintina Ekspertizės akto „Statybos skaičiuojamos kainos nustatymo dalies“ pastaba, jog statybos montavimo darbų ir įrangos montavimo darbų mastas pagal pakoreguotą projektą turi būti perskaičiuotas 2013 m. kovo mėnesio kainomis. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sutinka su atsakovės atsiliepimo argumentais, jog iš esmės tęsiant ginčo pirkimą būtų nupirkti neaiškaus masto darbai, o tokiu būdu būtų pažeistas esminis viešųjų pirkimų tikslas, numatytas VPĮ 3 str. 2 d., – sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Teismas pažymi, kad sprendžiant dėl statybos rangos darbų kainos, o šiuo atveju su konkurso nugalėtoju ir būtų sudaryta Statybos rangos sutartis, turi būti vadovaujamasi statybos rangos sutartyse paprastai naudojamomis statybos darbų kainomis, kurios galiojo ar buvo taikomos statybos versle sutarties sudarymo metu. Jos vertinamos kaip įprastos imti, jeigu tokias kainas tuo metu naudojo statybų versle dalyvaujantys rangovai ir užsakovai. Tai gali būti kainos, nustatytos norminiais aktais, išvestos iš apibendrintų tyrimų rezultatų, paprastai naudojamos ekspertų ir kt. Svarbu, kad įprastai imama kaina būtų tokia, kokia imama už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad reikia vadovautis tam tikrais darbo spartos, kokybės, technologinių reikalavimų vykdymo, sudėtingumo ir kt. reikalavimais. STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 6 priede nurodyta, kad projektavimo sąmatose skaičiuojamąją kainą sudaro išlaidos statinio statybos darbams, statybvietės išlaidos, pridėtinės išlaidos, pelnas ir rizika. Kadangi šį klausimą reglamentuoja dispozityviosios normos, statybos rangos sutarties šalys gali susitarti į sąmatas įtraukti ir daugiau sudedamųjų dalių bei spręsti dėl jų tarifų ar taikymo tvarkos. Kai dėl statybos rangos įprastinės kainos sprendžia teismas (CK 6.198 str. 1 d.), tai įprasta remtis ekspertų skaičiavimais, imant skaičiuojamuosius dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2013). Kasacinio teismo praktikoje aiškinant šią normą pateikiamos bendrosios nuostatos, kad įprasta yra kaina, kuri sutarties sudarymo metu ir sudarymo vietoje atitinkamoje verslo srityje buvo imama už tokį pat įvykdymą (tokius pačius darbus, paslaugas, prekes ir panašiai) atitinkamomis aplinkybėmis, o konkrečioms (atitinkamoms) įvykdymo aplinkybėms esant skirtingoms, įprasta kaina gali būti skirtinga. Protingumo kriterijus atitinkančia gali būti vertinama kaina, kuri neleidžia nepagrįstai praturtėti nė vienai sutarties šaliai ir, atsižvelgiant į visas konkrečias aplinkybes (įvykdymo kokybę, sutartį vykdančios šalies kvalifikaciją ir panašiai), tikrai yra verta mokėti už tam tikrą įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB–F „VITI“ v. UAB „SNS“, bylos Nr. 3K-3-214/2010).

Įvertinus Ekspertizės akto privalomųjų pastabų turinį, matyti, kad jomis nustatyti trūkumai ir esminiams statinio projekto sprendiniams, t. y. Techninio projekto sprendiniams, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio laikančiosios konstrukcijos, statinio išorės matmenys (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 93 d.). Pažymėtina, kad kai keičiami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 93 dalyje nurodyti esminiai statinio projekto sprendiniai, turi būti atlikta pakeisto Projekto ekspertizė (kai ji privaloma), Projektas patvirtintas ar jam pritarta. 2013-12-31 priimto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. D1-996 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. D1-708 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ patvirtinimo“ pakeitimo“ (įsakymas įsigalioja 2014 m. sausio 1 d., išskyrus tam tikrus nurodytus punktus. Vadovaujantis LR teisėkūros pagrindų įstatymu, norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Įsakymas Teisės aktų registre paskelbtas 2014-01-15. Dėl šios priežasties įsakymo įsigaliojimo data yra 2014-01-16) 3.15 p. iš esmės pakeistas statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 47 p., šį punktą išdėstant taip: „Kai atliekami Darbo projekto keitimai, papildymai ar taisymai neatitinka Techninio projekto sprendinių, kartu turi būti keičiamas Techninis projektas.“ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. D1-708 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ patvirtinimo (Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ patvirtinimo)“ (Žin., 2005, Nr. 4-80; 2010, Nr. 115-5902). Pagal STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 6.4 p. statinio techninis projektas – Projekto pirmasis ir pagrindinis etapas, kurio sprendiniai detalizuojami darbo projekte. Techninis projektas rengiamas kaip vientisas dokumentas, nustatantis projektuojamo statinio esminius, funkcinius (paskirties), architektūros (estetinius), technologijos, techninius, ekonominius, kokybės reikalavimus, kitus jo rodiklius ir charakteristikas; pagal 6.5 p. statinio darbo projektas – Projekto antrasis etapas, Techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami Techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai. Darbo projektas gali būti rengiamas kaip vientisas dokumentas vienu metu arba atskirais sprendinių dokumentais (iš anksto parengus sprendinius, būtinus statinio statybai pradėti, o kitus – statybos metu); pagal 6.6 p. statinio techninis darbo projektas (toliau – Techninis darbo projektas) – Projektas, sujungiantis Techninį projektą ir Darbo projektą. STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 52 p. inter alia nustatyta, kad Projekto tvirtinimas – Statytojo pritarimas parengtam Projektui. Iki gaunant statybą leidžiantį dokumentą, esant Projekto ekspertizės išvadai, kad Projektą galima tvirtinti, privalo būti tvirtinamas: ypatingo statinio ar statinio, įrašyto į valstybės investicijų programą, Techninis projektas ar Techninis darbo projektas, pakoreguotas pagal privalomąsias Projekto ekspertizės išvadas. Šio reglamento 57 p. nustato, kad Darbo projekto ir Techninio darbo projekto brėžiniams (darbo brėžiniams), Techninio projekto ir Techninio darbo projekto Techninėms specifikacijoms statybai statinio statybos techninis prižiūrėtojas pritaria pasirašydamas ir pažymėdamas „Pritariu, statyti“. Tai reiškia, kad Darbo projektas atitinka Techninio projekto sprendinius (projektavimo dviem stadijomis atveju), Projektas yra ekspertuotas (kai tai privaloma), pataisytas pagal privalomąsias ekspertizės pastabas, patvirtintas Reglamento VII skyriuje nustatyta tvarka ir tik pagal tokius Projekto dokumentus (darbo brėžinius ir technines specifikacijas) Rangovas gali vykdyti statybos darbus.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti Ekspertizės akto išvadų pagrįstumu. Įrodymų, kurie paneigtų Ekspertizės akto išvadas, ieškovė nepateikė (CPK 178 str.). Sistemiškai vertinant išdėstytą teisinį reguliavimą, skirtą Darbo ir Techninio projektų sprendinių tvirtinimo tvarkai reglamentuoti, darytina išvada, kad iš esmės pagrįsti atsakovės argumentai, jog Darbo projekto sprendiniai neturi prieštarauti Techninio projekto sprendiniams bei Techninio projekto sprendinių neatitiktis teisės aktų reikalavimams negali būti pataisyta Darbo projektu. Ginčo atveju yra privalomas Techninio projekto pataisymas pagal Ekspertizės akte išdėstytas pastabas bei privalomas pakartotinis šio projekto pateikimas ekspertizei.

Lygiateisiškumo ir su juo susijęs nediskriminavimo principas viešųjų pirkimų srityje reiškia reikalavimą vienodai vertinti tiekėjų pasiūlymus, kurie yra lygiaverčiai ar iš esmės vienodai konkurencingi, nebent skirtingą jų vertinimą būtų galima pateisinti. Taikant lygiateisiškumo principą, siekiama užtikrinti efektyvią tiekėjų konkurenciją. Lygiateisiškumo principas taikomas tiek rangovams rengiant pasiūlymus, tiek perkančiajai organizacijai juos vertinant (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. Sprendimas SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. I-7725). Lygiateisiškumo principas viešųjų pirkimų srityje reiškia ir perkančiosios organizacijos pareigą vienodai aiškinti ir taikyti viešųjų pirkimų dokumentų sąlygas visiems konkurso dalyviams. Lygiateisiškumo principas bus neišvengiamai pažeistas, jeigu skirtingiems tiekėjams bus nevienodai aiškinamos ir taikomos viešųjų pirkimų teisės ir pirkimo dokumentų normos (žr., pvz., 2001 m. spalio 18 d. Sprendimą SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. I-7725). Skaidrumo principo, išplaukiančio iš tiekėjų lygiateisiškumo principo, pagrindinis tikslas – garantuoti, kad bus pašalinta perkančiosios organizacijos protegavimo ir savavališkų veiksmų grėsmė (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 9 d. Sprendimas, Komisija /CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. 1-3801). Proporcingumo principas reiškia, kad perkančiosios organizacijos nustatyti reikalavimai turi būti proporcingi pirkimo pobūdžiui. VPĮ 3 str. 1 d. nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, 2 d. pateiktas pirkimų tikslo apibrėžimas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

Remdamasis išdėstytais viešųjų pirkimų principų turinio išaiškinimais, įvertinęs ginčo situacijos pobūdį, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra nuginčytas Ekspertizės akto pagrįstumas ir teisėtumas bei nėra duomenų, jog atsakovė (perkančioji organizacija) ginčo situacijoje proteguoja (protegavo) kitą pirkimo dalyvį (-ius) ir/ar atliko neteisėtus ir/ar savavališkus veiksmus, realizuodama ginčo pirkimo procedūrų nutraukimą VPĮ 7 str. 5 d. pagrindu, teismas konstatuoja, kad pirkimo procedūrų nutraukimas atitinka viešųjų pirkimų tikslus ir principus, o ieškovės argumentai, jog Sprendimas pažeidžia VPĮ 3 str. 1 ir 2 d. bei 7 str. 5 d., yra nepagrįsti, todėl atmestini. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog atsakovė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų nepažeidė, jos priimtas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti ieškinį jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 178, 185 str.). Be to, atsakovė, remdamasi Ekspertizės aktu ir nustačiusi, kad pataisius Techninį projektą gali keistis tiek darbų mastas, tiek darbų kainos, t. y. esminės pirkimo sąlygos, ir šių aplinkybių atsakovė negalėjo numatyti, pagrįstai nutraukė viešąjį pirkimą, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą (VPĮ 7 str. 5 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 str. 1 d. nustato, jog šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės ieškinys atmestas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė atsiliepimu prašė priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, tačiau tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Atmetus ieškinį ir sprendimui įsiteisėjus, naikintinos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti Rietavo savivaldybės administracijos, įmonės kodas 188747184, buveinės adresas Laisvės a. 3, Rietavas, Viešojo pirkimo komisijos 2013-11-28 sprendimo nutraukti viešąjį pirkimą Nr. 140394 galiojimą ir uždrausti atsakovei skelbti naują viešąjį pirkimą Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos Rietave, Darbų g. 1, sporto salės priestato statybos darbams pirkti, iki bus priimtas teismo galutinis sprendimas.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas Almantas Padvelskis