Telšių apylinkės teismo sprendimas

2016-09-29 · Civilinė byla Nr. e2-1993-1037/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-09-29
Bylos Nr.
e2-1993-1037/2016
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-01699-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Pukšmys
Atsakovas
Ž. P.
Civilinė byla Nr. e2-1993-1037/2016(Proceso Nr. 2-47-3-01699-2016-0)Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.4; 2.5.29.3; 2.5.6.2.
TELŠIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 29 d.Telšiai

Telšių rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Pukšmys, sekretoriaujant Inai Visockienei, dalyvaujant atsakovui Ž. P., teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės AB „BnP Finance ieškinį atsakovui Ž. P. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 216,68 Eur negrąžintą kredito dalį, 31,29 Eur kredito mokestį, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį su pradiniu kreditoriumi UAB „Minigo LT“, tačiau nevykdė sutartinių įsipareigojimų pagal sudarytą vartojimo kredito sutartį, todėl susidarė skola, kurią ieškovė iš pradinio kreditoriaus nupirko. Taip pat ieškovė įvertinusi atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytą poziciją bei atliktus mokėjimus reikalavimą tikslino ir prašė priteisti 147,77 Eur negrąžinto kredito. Pasak ieškovės, atsakovo atliktus mokėjimus ji įskaitė taip: 15 Eur žyminis mokestis, 121 Eur patirtos išlaidos už procesinių dokumentų parengimą, 31,29 Eur prašomas priteisti kredito mokestis ir 68,91 Eur kredito dalis. Tuo tarpu nepadengta kredito dalis atlikus įskaitymą yra 147,77 Eur.

Atsakovas su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįsta. Nurodė, jog su ieškove buvo sutarę skolą mokėti dalimis kiekvieną mėnesį mokant po 50 Eur. Paskutinę įmoką kaip ir buvo sutarta turėjo būti sumokėta rugpjūčio mėnesį. Pasak atsakovo, jis šio susitarimo laikėsi kiekvieną mėnesį mokėjo po 50 Eur, o paskutinį rugpjūčio mėnesį sumokėjo 66,20 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Įvertinus šalių poziciją dėl ginčo konstatuotina, jog byloje nėra ginčo dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių ir skolos dydžio. Kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovas, jis nesutinka su ieškovės pozicija, kuria vadovaujantis buvo atliktas įskaitymas ir nesilaikoma susitarimo leisti mokėti įmoką dalimis. Byloje teismas laiko įrodyta aplinkybę, jog su ieškove buvo sutarta mokėti skolą dalimis. Šį susitarimą atsakovas įrodė liudytojos, jo sutuoktinės R. P. paaiškinimais, kuri teismo posėdžio metu nurodė, jog gavus 2016-02-08 ieškovės pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę, kurioje buvo nurodyta, kad ieškovė perėmė reikalavimą iš UAB „Minigo LT“, ji susisiekė telefonu su ieškovės atsakingais darbuotojais ir susitarė, kad už vyrą (atsakovą šioje byloje) mokės įmokas kiekvieną mėnesį po 50 Eur. Šias aplinkybes be liudytojos parodymų patvirtina ir mokėjimo kvitai, iš kurių matyti, kad atsakovas kiekvieną mėnesį pradedant nuo kovo mėnesio mokėjo įmokas ieškovei (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąją tikėtinumo taisykle. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Dėl to konstatuotina, kad nepaisant to, jog tarp šalių rašytinio susitarimo dėl skolos mokėjimo dalimis nebuvo, tačiau nurodytų įrodymų visetas suponuoja išvadą, kad labiau tikėtina, jog toks susitarimas buvo pasiektas žodžiu, nei jo nebuvo.

Nagrinėjamu atveju taip pat akcentuotina tai, jog prieš ieškovei kreipiantis į teismą dėl skolos priteisimo, atsakovas ieškovei buvo skolingas 60,65 Eur, o ne 247,97 Eur, kaip ieškinyje nurodė ieškovė prašydama priteisti skolą. Ši aplinkybė rodo, jog ieškovė nekontroliavo atsakovo įmokų, todėl neturėjo teisinio pagrindo remtis CK 6.54 straipsniu. Pažymėtina, jog ieškovė atliko įskaitymą dėl jos turėtų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje tada, kai atsakovo įmokos buvo sumokėtos, o ieškovė išlaidų susijusių su bylinėjimosi išlaidomis dar nebuvo net patyrusi. Įvertinus nurodytų aplinkybių visetą konstatuotina, jog ieškovė būtų galėjusi įskaityti tik paskutinę įmoką į bylinėjimosi išlaidas ir tik tuo atveju, kai teismas šių išlaidų pagrįstumo klausimą būtų išsprendęs CPK nustatyta tvarka. Tuo tarpu, kol teismas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo neišsprendė pagal CPK normas įskaitymui pagrindo nėra, nes šalių ginčui persikėlus į teismą dėl jo pagrįstumo sprendžia teismas, o ne viena iš šalių vienašališkai, taip inicijuodama papildomą ginčą. Be to, teismo vertinimu prie bylinėjimosi išlaidų padidėjimo prisidėjo pati ieškovė nekontroliuodama atsakovo mokamų įmokų. Ieškovė matydama, jog atsakovas laikosi susitarimo ir kiekvieną mėnesį moka įmokas, galėjo paraginti sumokėti paskutinę įmoką, o ne iš karto kreiptis į teismą dėl įmokos, kuri yra daugiau nei dvigubai mažesnė nei ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos parengiant ieškinį, priteisimo. Toks skolos administravimas buvus šalių susitarimui dėl įmokų mokėjimo kiekvieną mėnesį yra iracionalus ir neatitinka imperatyvo vykdant sutartį bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 straipsnio 2 dalis). Taip pat tokia ieškovės pozicija dėl skolos administravimo nesuderinama su vartotojų teisės normomis bei jos ieškinyje nurodomais teiginiais, jog ji ragino atsakovą vykdyti prievolę, tačiau pastarasis nereagavo.

Teismas įvertinęs tai, jog atsakovas su ieškove buvo sutaręs dėl skolos mokėjimo dalimis ir šį susitarimą vykdė, o ieškovė pažeidė CK 6.200 straipsnio 2 dalies nuostatas jos ieškinys atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 271, 279 ir 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės AB „BnP Finance ieškinį atsakovui Ž. P. dėl skolos priteisimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Tomas Pukšmys