Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. P. (O. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. P. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent, - jis, 2024 m. rugpjūčio 22 d., apie 21 val., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir Kelių eismo taisyklės) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Vilniaus gatvėmis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kuomet ties pastatu, (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugpjūčio 22 d., 21.42 val. policijos pareigūnams alkotesteriu patikrinus jo neblaivumą, jam nustatytas 2,03 promilių girtumas.

Tokiais savo veiksmais, O. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis O. P. parodė, kad supranta kuo yra kaltinamas, savo kaltę pripažino visiškai, gailisi ir parodė, kad tą dieną važiavo pas draugą J., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Jis jau pasakojo tyrėjui, kad jį sumušė, visą tai matė policija, kadangi jis buvo visas kruvinas, pavogė jo telefoną, piniginę, taip pat grynuosius pinigus, kurių buvo nedaug – apie 30 Eur. Jis su draugu išgėrė pusę litro degtinės, nieko nevalgė, prieš tai buvo išgėręs tik puodelį kavos. Jis galėjo iškviesti sau taksi, nežino kas jam užėjo. Niekada anksčiau to nebuvo, jis visada kviesdavo taksi ir važinėjo. Kažkada, labai seniai jį buvo sustabdę patikrinimo metu, nustatė 0,11 promiles, palinkėjo gero kelio ir nebevartoti. Tą dieną jis vairavo „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, valstybinio numerio jis neprisimena, bet šis automobilis priklauso jam. Draugas ne pirmą dieną girtuokliavo, jis (O. P.) turėjo eiti parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Jam einant iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kažkas jam spyrė į nugarą. Jis (O. P.) pargriuvo, matė ir raktus, ir piniginę, girdėjo moterišką ir vyrišką balsą. Jo visa galva buvo kruvina, liko randas, kuo jam buvo suduota, jis nežino. Po to ir nusprendė išgerti. Vartojo degtinę. Išeinant iš draugo jis jau buvo pavartojęs alkoholio, bet tuo metu, kai jis sėdo už automobilio vairo, jo savijauta buvo normali. Tuo metu jis ketino važiuoti namo. Policija jo nesustabdė. Matomai jis kieme buvo sustojęs ir kažkas iškvietė policijos pareigūnus. Tą dieną jis pirmą kartą sėdo už automobilio vairo, būdamas išgėręs. Namo važiavo jau kai buvo sutemę, kažkur apie 22.00-23.00 val. Jis sustojo, išėjo parūkyti, atsigerti vandens, tikėtina policijos pareigūnai operatyviai sureagavo, nes galimai kaimynai pamatė. Anksčiau su alkoholiu jis yra turėjęs problemų, gulėjo psichiatrijos ligoninėje, ir su nervais, ir su psichika buvo problemų, buvo išrašyti rimti preparatai, bet šiuo metu jis jau nieko nevartoja. Vaistų nevartoja nuo vasario 15 d., lanko anoniminių alkoholikų grupes, ir (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini). Tie kursai yra kaip reabilitacija, tokie susirinkimai grupėse po 2 valandas. Šiuos susirinkimus jis lanko nuo vasario mėnesio, du kartus per savaitę. Šiuo metu jis taip pat registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba). Jei turėtų vairuotojo pažymėjimą, tai darbą turėtų jau rytoj. Kito darbo, kuriam nėra reikalingas vairuotojo pažymėjimas, jis nelabai gali surasti, kadangi yra (duomenys neskelbtini), reikia važinėti po Lietuvą, Latviją. Pats jis gyvena su sugyventine, turi vaiką, tačiau jis gyvena su motina, bet jis pats aktyviai dalyvauja vaiko gyvenime. Su sugyventine jie jau gyvena (duomenys neskelbtini) metus. Anksčiau jie buvo susipykę, tačiau nuo vasario mėnesio santykiai labai geri. Pati sugyventinė jo alkoholio vartojimo netoleruoja, pati neretai jį nuveža į anoniminių alkoholikų susirinkimus. Šio metu automobilis yra automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Minsko pl. Po šio įvykio jis automobilio daugiau nevairavo, tačiau jį vairavo jo sugyventinė L. V.. Tikėtina ji automobilį paliko prie krūmų. Dėl minėto įvykio jam buvo paskirta 150, o ne 400 Eur dydžio bauda. Pranešimų apie paskirtas baudas jis negavo, kadangi įvykio metu buvo pavogtas jo telefonas, todėl jis ir negalėjo patikrinti savo elektroninio pašto. Tik prieš mėnesį sutvarkė paštą (t. 1, b. l. 169-171).

Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo pobūdį (nepriskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Vaizdo įrašų 2024 m. rugsėjo 6 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240822-211702UTC+0300“, kurio trukmė – 04 minutės 43 sekundės. Vaizdo įraše tamsiu paros metu fiksuojamas vaizdas iš automobilių stovėjimo aikštelės šalia daugiabučių. Matomas pareigūnų tarnybinis automobilis, automobilis „(duomenys neskelbtini)“, pareigūnas, vyras kruvinu veidu bei girdimas pareigūnės balsas. Pareigūnė vyrui: Užgesink automobilį. Vyras užgesina „(duomenys neskelbtini)“ automobilį ir kartu su pareigūne nueina prie tarnybinio automobilio pasitikrinti blaivumo. Pareigūnė, išsitraukusi iš tarnybinio automobilio alkotesterį ir alkotesterio pūtimo vamzdelį, duoda vamzdelį vyrui išsilupti, vyras išsilupa. Tuomet pareigūnė duoda vyrui pūsti į alkotesterį pirmąjį kartą. Matomas šalia stovintis greitosios medicinos pagalbos darbuotojas. Prie vyro, arčiau priėjęs kitas pareigūnas, atlieka asmens dalinę apžiūrą. Girdimas alkotesterio signalas. Pareigūnė: 2,04. Prieš kiek laiko vartojot? Vyras: dieną. Pareigūnė: Dienos metu? Vyras palinguoja galva. Pareigūnas: O tai kodėl važiuojat neblaivus? Vyras: Man čia netoli. Pareigūnas: Netoli, taip? O padangą kur pradūrėt? Pasižiūrėkit padanga kokia. Pareigūnas ir vyras nueina prie „(duomenys neskelbtini)“ automobilio apžiūrėti padangos. Pareigūnė vyrui: Dokumentą turi? Dokumentą savo turi? Vyras: Aš savo, taip turiu. Vyras nueina prie „(duomenys neskelbtini)“ automobilio ieškoti dokumentų. Vyras: Ne, namie žinokit. Pareigūnė: O kam mašina priklauso? Vyras: Man. Pareigūnė: Jums priklauso? Vyras: Taip. Vyras padiktuoja savo asmens duomenis. Pareigūnė nusiveda vyrą prie tarnybinio automobilio ir įsodina į automobilio galą bei užrakina. Pareigūnė prieina prie kito pareigūno. Pareigūnas: Iš medikų reikia paaiškinimų kažkokių tai? Pareigūnė: O ką, jie matė? Pareigūnas: Matė, jo. Video turi. Pareigūnas nueina link greitosios pagalbos automobilio užsirašyti įvykį mačiusių asmenų duomenis. Vaizdo įrašo pabaiga. Daugiau įvykiui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota. Naudojant „Media Player“ programą, apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240822-213908UTC+0300“, kurio trukmė – 02 minutės 13 sekundžių. Vaizdo įraše tamsiu paros metu fiksuojamas vaizdas iš pareigūnų tarnybinio automobilio. Filmuojantis pareigūnas, pasiėmęs alkotesterį, išlipa iš automobilio ir, atidaręs automobilio galines dureles, duoda vyrui pūsti į alkotesterį antrąjį kartą. Pareigūnas: Antro pūtimo prašėt, antras pūtimas ir bus. Vyras: Aš padangą pradūriau? Pareigūnas: Pradūrėt, pradūrėt. Vyras papučia į alkotesterį. Pareigūnas: 2,03. Nieko beveik nepasikeitė. Vyras: Kas dabar man gresia? Pareigūnas: Nu kas gresia, mašiną nuvešim, jum. Kur gyvenat? Vyras nurodo, kur gyvena. Pareigūnas: Jums dabar gresia ikiteisminis tyrimas. Pareigūnas užrakina vyrą automobilio gale ir įsėda į tarnybinį automobilį. Pareigūnas: 2,03. Vaizdo įrašo pabaiga. Daugiau įvykiui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota. Naudojant „Media Player“ programą, apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240822-222728UTC+0300“, kurio trukmė – 03 minutės 06 sekundės. Vaizdo įraše tamsiu paros metu fiksuojamas vaizdas iš pareigūnų tarnybinio automobilio. Filmuojantis pareigūnas, pasiėmęs procesinius dokumentus, išlipa iš automobilio ir, atidaręs automobilio galines dureles, duoda vyrui pasirašyti tuos dokumentus. Tuomet išleidžia vyrą iš automobilio. Vyras tikslinasi pas pareigūną dėl jam gresiančios bausmės. Vaizdo įrašo pabaiga. Daugiau įvykiui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota (t. 1, b. l. 33-34).

VĮ „Regitra“ 2024 m. rugpjūčio 23 d. duomenų bazės išraše užfiksuota, kad transporto priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra O. P. (t. 1, b. l. 38).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje apie vidutinę transporto priemonės (automobilio) kainą Lietuvos Respublikoje nurodyta, kad 2018 m. gamybos transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ kaina 2024 m. rugpjūčio mėnesį su PVM yra 15 938 Eur (t. 1, b. l. 39).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2024 m. spalio 23 d. specialisto išvadoje Nr. 89TPK-335/2024 bei 2025 m. rugpjūčio 5 d. specialisto išvadoje Nr. 89TPK-296/2025 nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad O. P. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (t. 1, b. l. 95, t. 2, b. l. 40).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad O. P. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.

Kaltinamasis O. P. tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo veikos fakto neginčijo. Pastarasis patvirtino, kad 2024 m. rugpjūčio 22 d. lankėsi pas draugą (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholinius gėrimus. Po išgertuvių, apie 21 val., jis nusprendė vykti namo ir tai padarė su savo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“. Kelionės namo metu jį sustabdė policijos pareigūnai ir patikrino neblaivumą. Jam buvo nustatytas apie 2,03 promilių neblaivumas. Dėl tokių rezultatų jis nesiginčijo ir juos pripažįsta (t. 1, b. l. 56-58, 63-64, 169-171). Šie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklaustas, kaltinamojo įtartiną vairavimą matęs liudytojas A. A. Z. nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 22 d., vakare vyko (duomenys neskelbtini) gatvė, kai pamatė įtartinai važiuojantį „(duomenys neskelbtini)“ automobilį. Šis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir tik toje juostoje buvusio vairuotojo dėka, pavyko išvengti smūgio. Po tam tikro laiko „(duomenys neskelbtini)“ automobilis sustojo, o jis veždamas pacientą į Antakalnyje esančią ligoninę, toliau tęsė kelionę. Praėjus maždaug 20 minučių ir išvažiavęs link (duomenys neskelbtini) ligoninės, (duomenys neskelbtini) gatve, jis pamatė tą patį „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, kuris ir toliau važiavo pakankamai įtartinai – keitė eismo juostas, jo galinis ratas buvo nuleistas. Pamatęs tokį vairuotojo elgesį, jis paskambino Bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie galimai girtą vairuotoją. Vėliau aptariamą „(duomenys neskelbtini)“ automobilį jis pamatė jau automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), kurs šis jau sustojo (t. 1, b. l. 26-28). Į įvykio vietą pagal iškvietimą atvykęs ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas K. K. parodė, kad dirbant 2024 m. rugpjūčio 22 d., buvo gautas pranešimas apie įtartiną „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoją, vykstantį (duomenys neskelbtini) link. Vėliau šis automobilis buvo pastebėtas judantis link (duomenys neskelbtini), o galiausiai, šis sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, paaiškėjo, kad įvykio vietoje buvo Greitosios medicinos pagalbos automobilis, kuris, kaip paaiškėjo, ir sekė automobilį, o apie įtartiną jo manevravimą kelyje informavo policijos pareigūnus. Pabendravus su automobilio vairuotoju, kuris pristatė O. P., šis pasirodė neblaivus – nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, vos pastovėjo ant kojų, todėl nuspręsta patikrinti jo blaivumą. Patikrinimo metu, atliekant pirmąjį putimą, O. P. buvo nustatytas 2,04 promilių neblaivumas, antrojo – 2,03 promilių neblaivumas. Po šio patikrinimo kaltinamasis neginčijo, kad vartojo alkoholinius gėrimus dienos metu (t. 1, b. l. 22-24). Pirmiau aptartus, tarpusavyje sutampančius ir vienas kitą papildančius proceso dalyvių parodymus taip pat detalizuoja ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir BPK nustatyta tvarka užfiksuota garsinė bei vaizdinė medžiaga, o būtent – policijos pareigūnų įvykio vietoje turėtų vaizdo kamerų įrašų turinys, atskleistas 2024 m. rugsėjo 6 d. apžiūros protokole, bei kaltinamojo O. P. kelionę stebėjusio asmens pokalbio su Bendruoju pagalbos centru turinys, atsispindintis 2024 m. rugpjūčio 23 d. ir 2024 m. rugpjūčio 26 d. apžiūros protokoluose (t. 1, b. l. 29-30, 31-32, 33-34). Galiausiai kaltinamojo O. P. neblaivumo faktą, be pirmiau išsamiai aptartų ir tarpusavyje sutampančių įrodymų, taip pat patvirtina ir įvykio metu panaudoto alkotesterio rodmenys, atskleidžiantys, kad O. P. 2024 m. rugpjūčio 22 d., 21.20 val. buvo nustatytas 2,04 promilių neblaivumas, o 21.42 val. – 2,03 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 8-9), bei neblaivumo nustatymo aktas, kuriame be pirmiau nurodytų alkotesterio rodmenų, kaltinamajam O. P. buvo nustatyti šie papildomi neblaivumo požymiai - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai, o įvertinus asmens bendrą būklę, nustatyta, kad šis eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, taip pat negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (t. 1, b. l. 7). Visi šie anksčiau aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina esmines O. P. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

Iš jau aptartų ir teismo įrodymais pripažintų ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad kaltinamajam O. P. 2,03 promilių neblaivumo laipsnis buvo nustatytas 2024 m. rugpjūčio 22 d., 21.42 val., tačiau ši aplinkybė kaltinime nėra detalizuota, todėl minėta apimtimi O. P. inkriminuoto nusikaltimo sudėtis yra tikslintina. Kartu pabrėžtina, jog toks kaltinimo patikslinimas esminės reikšmės kaltinamojo teisinei padėčiai neturės ir jos neblogins.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad O. P. 2024 m. rugpjūčio 22 d., apie 21 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklės 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Vilniaus gatvėmis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kuomet ties pastatu, (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugpjūčio 22 d., 21.42 val. policijos pareigūnams alkotesteriu patikrinus jo neblaivumą, jam nustatytas 2,03 promilių girtumas. Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo O. P. veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.

Dėl bausmės skyrimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K- 265- 1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, 2K-49-976/2020).

Kaltinamasis O. P. tiesiogine tyčia padarė vieną nusikalstamą veiką, priskirtiną nesunkaus nusikaltimo (11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis) kategorijai. Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis Lietuvos Respublikoje anksčiau nebuvo teistas, tačiau 2012 metais jo atžvilgiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas BK 38 straipsnio ir BPK 212 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindais, proceso šalims susitaikius. Be kita ko, pastarasis buvo teistas ir užsienio valstybėje – Vokietijos Federacinėje Respublikoje (t. 2, b. l. 17-19). Kaltinamasis O. P. taip pat ne kartą buvo baustas ir administracine tvarka, įskaitant administracinius nusižengimus, susijusius su nedidelės vertės turto vagystėmis, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Dalis už šiuos administracinius nusižengimus paskirtų baudų apmokėta (t. 2, b. l. 6-16). Kaltinamasis šiuo metu nedirba, paskutinį kartą dirbo laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 77). Nors kaip matyti iš byloje pateiktų specialistų išvadų, O. P. yra nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, tačiau pastarasis neserga lėtiniu psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste (t. 1, b. l. 95, t. 2, b. l. 40).

Visos šios, kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad O. P. nėra sistemingas teisės pažeidėjas, o jo padarytas ir šioje byloje įrodytu pripažintas nusikaltimas yra jo turimos priklausomybės alkoholiui pasekmė. Teismo vertinimu, BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti O. P. už padarytą, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą, nusikalstamą veiką paskyrus baudą, jos dydį, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, paskiriant artimą sankcijoje numatytai šios rūšies bausmės minimui - 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą.

Ši byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir taikant pagreitintą procesą, kaltinamasis O. P. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.

Teismas, atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, papildomai skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių apimtį bei kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, įskaitant ir tą faktą, kad pastarasis šiuo metu nedirba, mano, kad O. P. skirtinos baudos sumokėjimui tikslinga nustatyti 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

Pastebėtina, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu O. P. apeliavo į galimybę jo atžvilgiu pradėtą baudžiamąjį procesą nutraukti, taikant laidavimo institutą. Šiai galimybei sudaryti teismas bylos nagrinėjime padarė pertrauką, tačiau per tą laiką O. P. potencialaus laiduotojo nepristatė. Anaiptol, per tą laiką buvo ne kartą hospitalizuotas dėl turimos priklausomybės, todėl dabartiniame baudžiamojo proceso etapo svarstyti klausimą dėl baudžiamosios bylos nutraukimo BK 40 straipsnio pagrindais nėra.

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą bei proporcingumo principą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 14-511/2018, Nr. 2K-104-1073/2019). Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Aptartos teismų praktikos bei byloje neginčijamai nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teismas pabrėžia, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl teismas mano esant tikslinga O. P. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino, teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu BK nustatyta tvarka buvo uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Teismas įsitikinęs, kad uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis minimaliam – vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką, naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis, padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Teismas įvertina tai, kad kaltinamajam O. P. įvykio metu nustatytas 2,03 promilių neblaivumas. Pastebėtina, jog šis rodiklis per visą neblaivumo patikrinimo laikotarpį pasižymėjo stabilumu. Nuo pirmojo patikrinimo, O. P. apsvaigimo laipsnis sumažėjo tik vieną šimtąją – nuo 2,04 promilių nukrito iki 2,03 promilių, kas tik patvirtina, kad kaltinamasis alkoholį vartojo neženkliai nuo vairavimo nutolusiu laikotarpiu. Svarbu ir tai, kad O. P., būdamas neblaivus, automobilį vairavo pakankamai ilgą laiko tarpą ir judriose Vilniaus gatvėse. Kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. A. Z., kaltinamojo O. P. vairuotą automobilį „(duomenys neskelbtini)“ jis Vilniaus gatvėse matė kelis kartus, kuriuos skyrė ne mažesnis nei 20 minučių laikotarpis. Ir abiem tais atvejais O. P. automobilį vairavo pavojingai – buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, vis keitė kelio juostas – vinguriavo kelyje, todėl akivaizdu, kad tokiais savo veiksmais O. P. kėlė pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant O. P. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui.

Teismo vertinimu minėtas terminas yra optimalus, atitinka kaltinamojo asmenybę bei šiuo klausimu galiojantį teisinį reguliavimą. Pabrėžtina, jog parenkant specialiosios teisės atėmimo terminą, be kita ko, būtina atsižvelgti į aiškią ir kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai. Už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne daugiau negu 1,5 promilių) vairuotojai, numatyta administracinė atsakomybė, privalomai skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi, įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį bei jį charakterizuojančius duomenis, nagrinėjamu atveju skirti BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą minimalų, administracinę atsakomybę atitinkantį, teisės atėmimo terminą, nėra jokio teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į pirmiau aptartą, taip pat į tai, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos 2024 m. rugpjūčio 22 d. O. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo nutarimo, kuriuo skirta minėta kardomoji priemonė, priėmimo, t. y. nuo 2024 m. rugpjūčio 22 d.

Dėl turto konfiskavimo

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad O. P. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam. Taigi, minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurios O. P. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Teismas, įvertinęs automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausymo O. P. faktą, pastarajam nustatytą neblaivumo aplinkybę bei laipsnį, pastarojo įvykio metu nuvyktą atstumą ir pavojingą vairavimo būdą, konstatuoja būtinybę pagal BK 72 straipsnio 2-3 dalis kaltinamajam priklausančią transporto priemonę konfiskuoti. Pažymėtina, kad nesilaikant šios nuostatos ir automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų tikslinga konfiskuoti ne jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, bet jos vertės ekvivalentą.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartų aplinkybių visumą, pripažintina, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatyti visi pagrindai kaltinamajam O. P. taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį automobilį.

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. liepos 14 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-08125 nurodoma, kad kaltinamajam O. P. šioje baudžiamojoje byloje advokatė Laureta Ulbienė teikė valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kurios išlaidas sudaro 320,83 Eur (t. 2, b. l. 2-5).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos. Pagal naują BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, o gynėjas kaltinamajam paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, kadangi kaltinamasis turi tam tikrų psichikos sutrikimų, dėl kurio jo savarankiška gynyba gali būti apsunkinta (BPK 51 straipsnio 2 dalyje numatytas pagrindas). Teismas, atsižvelgdamas į priežastį, nulėmusią būtinąjį gynėjo dalyvavimą, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, konstatuoja, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nepagrįstai apsunkintų kaltinamojo padėtį, kadangi gynėjas baudžiamajame procese dalyvavo ne dėl jo noro, o dėl privalomo teisinio reguliavimo. Todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2024 m. rugpjūčio 27 d. ir 2024 m. lapkričio 29 d. nutarimais, šešių mėnesių laikotarpiui – iki 2025 m. vasario 27 d., siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo laikinai apribotos O. P. nuosavybės teisės į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 40-41, 47-48). Šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 27 d., 2025 m. balandžio 23 d. ir 2025 m. liepos 30 d. nutartimis buvo pratęstas iki 2026 m. vasario 27 d. (t. 1, b. l. 128-130, 155-157, t. 2, b. l. 28-30). Pirmiau paminėta procesinė prievartos priemonė paliktina galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas.

Ikiteisminio tyrimo metu O. P. buvo paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (t. 1, b. l. 65-66), nekeistinos ir paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjo, o šiam įsiteisėjus – šios kardomosios priemonės panaikintinos. Panaikinus kardomąsias priemones, vairuotojo pažymėjimas Nr. 00335240, perduotinas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – AB „Regitra“.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, byloje esantį kompaktinį diską su bylai reikšmingais duomenimis, tikslinga palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

O. P. (O. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, O. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą.

Paskirti O. P. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 22 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti O. P. baudžiamojo poveikio priemonę – jam priklausančio turto – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

O. P. paskirtą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės (turto konfiskavimo) įvykdymo.

O. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtą dokumentą – O. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, byloje esantį kompaktinį diską su vaizdo bei garso įrašais palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Bauda turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB banke“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „1-857-1170/2025“. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.