- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-15
- Bylos Nr.
- 1A-356-923/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26675-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis, Lina Lesinskienė, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- I. V.
- Nukentėjusysis
- G. K.
- Civilinis ieškovas
- G. K.
- Advokatai
- Regina Agrba
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Jurgio Kiškio ir Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo G. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2022 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo I. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, I. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įpareigojant nuteistąjį visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe alkoholio; keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Skundžiamu nuosprendžiu civilinį ieškinį nuspręsta tenkinti visiškai ir iš I. V. civilinio ieškovo G. K. naudai priteista 200,00 (du šimtai) eurų neturtinės žalos atlyginimui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. I. V. (toliau – I. V.) Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2021 m. rugpjūčio 1 d. apie 02.00 val. (duomenys neskelbtini), prie namo, (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia naudojo fizinį smurtą prieš G. K. (toliau – G. K.), tai yra, vieną kartą ranka bandė suduoti į galvą, bet pataikė į ranką ir tyčia jį pastūmė, nuo ko G. K. nugriuvo ant betoninio pagrindo, padarydamas nukentėjusiajam G. K. odos nubrozdinimus dešinės plaštakos 3-4-5 pirštų nugariniuose paviršiuose ir gilius odos nubrozdinimus dešiniajame kelio sąnaryje, tuo padarydamas nukentėjusiajam G. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis G. K. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nuosprendį ir paskirti I. V. realią 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę; panaikinti nuteistojo atžvilgiu taikytas BK 64¹ bei 75 straipsnių nuostatas.
2.1. Skunde nukentėjusysis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, dėl ko nuteistajam paskyrė per švelnią bausmę. G. K. teigimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nagrinėjamu atveju buvo taikytas nepagrįstai.
2.2. G. K. skunde teigia, kad skundžiamame nuosprendyje klaidingai nurodyta, jog I. V. yra teisiamas pirmą kartą. Nukentėjusysis taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir tos aplinkybės, jog jo (nukentėjusiojo) atžvilgiu nuteistasis nusikalstamą veiką įvykdė pakartotinai, praėjus dvejiems mėnesiams po nuteistojo paleidimo iš įkalinimo įstaigos už nusikaltimą, kurį jis įvykdė 2021 m. rugpjūčio 1 d., kas, nukentėjusiojo teigimu, parodo, jog I. V. nebuvo vertas teismo pasitikėjimo.
2.3. Nukentėjusiojo teigimu, nagrinėjamu atveju taip pat nepagrįstai buvo taikytos ir BK 64¹ straipsnio nuostatos bei nuteistajam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, kadangi nuteistasis jau nuo tyrimo pradžios savo kaltę neigė ir ją pripažino tik dėl byloje surinktų įrodymų, kas, pasak G. K., verčia abejoti nuteistojo nuoširdumu ir gailėjimusi dėl nusikalstamos veikos padarymo.
2.4. G. K. nurodo, kad I. V. turėjo galimybę išvengti nusikalstamos veikos įvykdymo, jei būtų sutikęs su nukentėjusiojo prašymu išeiti iš jo (nukentėjusiojo) namų, tačiau to nepadarė, kas, nuteistojo teigimu, atskleidžia nuteistojo siekį jį sužaloti. Pasak nukentėjusiojo, policijai teko skambinti net tris kartus, kas parodo, jog I. V. yra linkęs nusikalsti, savo elgesio nekeičia. Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, jog nusikalstamą veiką nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nukentėjusysis nurodo, kad nuteistasis administracine tvarka baustas devynis kartus, taip pat ir nusikaltimo dieną.
2.5. Skunde pažymima, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, jog civilinį ieškinį priteisia iš L. A., o vėliau jau nurodoma, kad iš I. V., todėl G. K. teigimu, neaišku iš ko yra priteisiamas civilinis ieškinys. Nukentėjusysis prašo ištaisyti šį rašymo apsirikimą, kad būtų aišku dėl civilinio ieškinio priteisimo.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja ir prokurorė prašė atmesti nukentėjusiojo apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiojo G. K. apeliacinis skundas atmetamas.
4. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis nesutinka su ta aplinkybe, kad nuteistojo atžvilgiu buvo taikytos BK 64¹ ir 75 straipsnių nuostatos, prašydamas skundžiamą nuosprendį pakeisti ir paskirti I. V. realią 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
5. Skunde G. K. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių ir nuteistajam paskyrė per švelnią bausmę.
6. Vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016 ir kt.). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant išskirtinės svarbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-30/2014,2K-492/2014).
7. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę I. V., įvertino, kad dėl tokio pobūdžio nusikalstamos veikos (smurtinio nusikaltimo) jis yra teisiamas jau trečią kartą, būdamas teistas, kai teistumas neišnykęs, todėl ši aplinkybė buvo pripažinta kaip nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Priešingai nei savo skunde nurodo nukentėjusysis, teismas taip pat įvertino tą aplinkybę, jog nusikalstamą veiką I. V. padarė būdamas neblaivus, kas taip pat buvo pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio nuostatomis, atsižvelgė į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, taip pat į tai, jog nuteistasis veikė tiesiogine tyčia. Skiriant bausmę buvo įvertintos I. V. asmeninės savybės, šeiminė jo padėtis, amžius, socialinė branda, teistumas bei jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, dėl ko teismas jam paskyrė su laisvės atėmimu susijusią bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė yra 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo, todėl nėra pagrindo teigti, jog teismas I. V. paskyrė per švelnią bausmę. Be to, nukentėjusysis savo skunde teigia, kad skundžiamame nuosprendyje klaidingai nurodyta, jog I. V. teisiamas pirmą kartą. Teismas pažymi, kad skundžiame nuosprendyje yra nurodyta, kad nuteistasis yra pirmą kartą teisiamas laisvės atėmimo bausme. Apylinkės teismas aiškiai išvardino kitus nuteistojo teistumus, taip pat nurodė, kad už smurtinio pobūdžio nusikaltimus I. V. teisiamas jau trečią kartą, dėl ko anksčiau nurodyti nukentėjusiojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
8. G. K. teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo atžvilgiu taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas. BK 64¹ straipsnio 1 dalis numato, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, aptarto straipsnio nuostatos yra taikomos esant dviem sąlygoms: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba priėmus baudžiamąjį įsakymą; 2) asmuo prisipažįsta kaltu. BPK 273 straipsnyje įtvirtinta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Sutrumpintas įrodymų tyrimas atliekamas teismo sprendimu. Šių anksčiau aptartų BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis yra sudaryti galimybes pagreitinti baudžiamąjį procesą atitinkamų kategorijų bylose. Siekiant šio tikslo iš esmės įtvirtinta privilegija atskiroms tos pačios kategorijos (teisiamųjų) asmenų grupėms, nes nurodytiems asmenims prisipažinus, šio straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė jiems bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
9. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, teisiamajame posėdyje I. V. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką – pripažino, kad dėl jo veiksmų nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai, sutiko per mėnesį atlyginti žalą bei sutiko, kad būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Prokurorė ir I. V. gynėjas neprieštaravo dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo. Apylinkės teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pagrįstai I. V. paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, kadangi nagrinėjamu atveju egzistuoja abi anksčiau aptartos BK 64¹ straipsnio taikymui būtinos sąlygos. Pažymėtina, kad BK 64¹ straipsnyje nėra numatyta, jog kaltinamasis turėtų gailėtis dėl savo padaryto nusikaltimo, pakanka, kad jis visiškai prisipažintų padaręs nusikalstamą veiką. Įvertinus šias anksčiau aptartas aplinkybes G. K. apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
10. Nukentėjusysis taip pat nesutinka ir su BK 75 straipsnio nuostatų taikymu nuteistojo atžvilgiu. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Šio straipsnio 4 dalis numato, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
11. Apylinkės teismas, I. V. atžvilgiu taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas įvertino tai, kad anksčiau jis laisvės atėmimo bausme nebaustas, pripažįsta kaltę dėl padaryto nusikaltimo, sutinka atlyginti neturtinę žalą bei ketina įsidarbinti, dėl ko pagrįstai sprendė, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam gali būti atidėtas metams, paskiriant įpareigojimus, kurie padėtų pasiekti bausmės skyrimui keliamus tikslus.
12. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjus I. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas paskyrė jam šiuos įpareigojimus: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką 1) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe alkoholio; 3) keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje. Vertinant nuteistajam paskirtus įpareigojimus jo padarytos nusikalstamos veikos kontekste (nakties metu, būdamas neblaivus, sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą), darytina išvada, kad jie padės užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui, kadangi nuteistasis yra įpareigotas tam tikru laiku būti namuose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio bei įpareigotas dalyvauti elgesio pataisos programoje. Teismo paskirtas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis skirtas nuteistam asmeniui įrodyti, kad jis, būdamas laisvėje, gali nenusikalsti ir nepažeidinėti įstatymų. Šis institutas taikomas ne kaip priemonė asmenims išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, o siekiant juos taisyti neizoliuotus nuo visuomenės. Teismas pažymi, kad minėtų įpareigojimų nesilaikymas gali lemti bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą, todėl I. V., norėdamas likti laisvėje, privalo itin griežtai laikytis jam nustatytų įpareigojimų.
13. G. K. nurodo, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, jog civilinį ieškinį priteisia iš L. A., o vėliau jau nurodoma, kad iš I. V., todėl nukentėjusiojo teigimu, neaišku iš ko yra priteisiamas civilinis ieškinys. Teismas pažymi, kad Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nutartimi buvo ištaisytas skundžiamame nuosprendyje padarytas rašymo apsirikimas, nurodant, kad nuosprendžio dalyje „Dėl civilinio ieškinio“ ketvirtoje pastraipoje, šeštame nuosprendžio lape vietoje žodžių „L. A.“ įrašyti žodžius „I. V.“. Pažymėtina ir tai, kad minėta nutartis pasirašytinai įteikta ir pačiam nukentėjusiajam, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
14. Apibendrinant galima daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertintos visos aplinkybės, susijusios su bausmės paskyrimu nuteistajam. Įvertinus bylos aplinkybes, skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo išdėstytus motyvus, nėra pagrindo išvadai, kad I. V. atžvilgiu buvo nepagrįstai taikytos BK 64¹ ir 75 straipsnių nuostatos. Teismas įvertino tiek ankstesnius asmens teistumus, tiek jo asmenybę, prisipažinimą dėl nusikalstamos veikos padarymo, jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, dėl ko pagrįstai paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant vieneriems metams ir paskiriant nuteistajam įpareigojimus, padėsiančius pasiekti bausmės tikslų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o nukentėjusiojo G. K. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nukentėjusiojo G. K. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.