- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-31
- Bylos Nr.
- 2S-931-432/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- M. G.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-01 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui M. G. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo skolą - 2 500 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo.
3. Ieškovas pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriame nurodė, jog atsisako reikalavimų atsakovui, prašė bylą nutraukti ir priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Ieškovas nurodė, kad atsakovas skolą ieškovui sumokėjo. Civilinės bylos nutraukimo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 294 straipsnyje ieškovui yra žinomos ir suprantamos. Ieškovas manė, kad atsižvelgiant į atsakovo procesinį elgesį, iš jo turėtų būti priteistos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Nurodė, kad buvo priverstas kreiptis į teismą dėl to, kad atsakovas savo prievolės grąžinti skolą nepripažino, o ieškovui pareiškus ieškinį teisme, atsakovas toliau neigė prievolę, kėlė abejones dėl paskolos suteikimo ir panaudojimo. Tvirtino, kad atsakovas nebendradarbiavo ir nesiekė ginčo baigti taikiai, dėl to ieškovas bylos nagrinėjimo metu turėjo pasinaudoti advokato padėjėjo teisine pagalba. Paaiškino, kad jeigu atsakovo procesinis elgesys būtų buvęs tinkamas, teisminio proceso nebūtų kilę ir bylinėjimosi išlaidos nebūtų atsiradusios arba jos būtų mažesnės. Atsakovui nebuvo kliūčių nurodyti aiškius skolos grąžinimo terminus pradinio šalių bendravimo metu, siekti sudaryti taikos sutartį iš karto po ieškinio gavimo, susitarti dėl skolos grąžinimo terminų ir sąlygų, tuo labiau, kad atsakovas buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko. Atsakovo prievolė mokėti skolą kilo iš paveldėjimo teisinių santykių, o ne paskolos teisinių santykių. Laikėsi pozicijos, kad neprivalėjo laukti, kol sueis paskolos sutartyje numatytas prievolės įvykdymo terminas, nes reikalavimai įpėdiniams pareiškiami, neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą, tai reiškia, kad paskolos gavėjai mirus, įpėdiniams nebetaikomas prievolės vykdymo atidėjimas ir skolą įpėdiniai turi grąžinti, nepriklausomai nuo to, ar suėjo prievolės vykdymo terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 2 dalis). Atsakovas ieškovo reikalavimą grąžinti skolą iki paskolos sutartyje numatyto termino faktiškai pripažino, prievolę ieškovui įvykdydamas iki paskolos sutartyje nustatyto termino.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-02-01 nutartimi ieškinio atsisakymą priėmė ir nutraukė bylą. Teismas taip pat priteisė atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas – 720 Eur, grąžino ieškovui dalį sumokėto žyminio mokesčio – 56,25 Eur bei priteisė iš ieškovo valstybei bylinėjimosi išlaidas – 6,83 Eur.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas ieškinio reikalavimą dėl 2 500 Eur priteisimo iš atsakovo kildino iš ieškovo ir palikėjos J. G. 2020-12-10 sudarytos paskolos sutarties, pagal kurią ieškovas paskolino J. G. 2 500 Eur vienerių metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo sutarties pasirašymo dienos, paskolos gavėja sutartyje numatytais terminais ir tvarka įsipareigojo paskolą grąžinti. J. G. mirė ir ieškovas 2021-03-05 pareiškė kreditorinį reikalavimą atsakovui. Ieškovas su ieškiniu dėl 2 500 Eur skolos priteisimo iš atsakovo kreipėsi į teismą, ieškinys teisme gautas 2021-06-03. Atsakovas nesutiko su ieškiniu, nurodydamas, kad paskolos grąžinimo terminas dar nėra suėjęs. Atsakovas sumokėjo ieškovui 2 500 Eur sumą 2021-11-10 pavedimu ir pateikė teismui prašymą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad mokėjimą atliko laiku, iki paskolos grąžinimo termino pabaigos; atsakovas paskolos sutarties pažeidimo nebuvo padaręs, paskolą grąžino laiku, todėl ieškovas turi atlyginti jam išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti – 720 Eur.
7. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ieškinį atsakovui pareiškė, nesuėjus prievolės įvykdymo terminui bei į tai, kad atsakovas prievolę ieškovui įvykdė, nepažeisdamas paskolos sutartyje nustatymo termino, skundžiamąją nutartį priėmęs teismas nusprendė, kad yra pagrindas priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog tai, kad atsakovas nesutiko su pareikštu ieškiniu, nesiekė sudaryti taikos sutarties su ieškovu ir susitarti dėl paskolos grąžinimo terminų ir sąlygų, nelaikytina netinkamu procesiniu atsakovo elgesiu. Atsakovas, gindamasis nuo pareikšto ieškinio, turi teisę teikti atsiliepimą, savo argumentus, prieštarauti ieškovo argumentams, o taikos sutarties sudarymas yra šalies teisė, o ne pareiga (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Ieškovo teiginius, kad atsakovas turėjo susitarti dėl paskolos grąžinimo terminų ir sąlygų, esant nesuėjusiam sutartyje numatytam prievolės įvykdymo terminui, teismas laikė nepagrįstais. Paskolos sutarties 4 punkte numatyta, kad paskola gali būti grąžinta anksčiau termino pabaigos, todėl atsakovo prievolės įvykdymas iki sutartyje nustatyto termino nelaikytinas ieškinio pripažinimu. Teismas priėjo prie išvados, jog ieškovo procesinis elgesys nebuvo tinkamas, nes jis kreipėsi į teismą, nesuėjus prievolės įvykdymo terminui, t. y. dar neįgijęs reikalavimo teisės į atsakovą, todėl privalo atlyginti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė.
8. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl 2022-02-01 nutarties. Apeliantas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-01 nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šioje dalyje išspręsti klausimą iš esmės – priteisti ieškovui A. S. iš atsakovo M. G. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9. Apeliantas nurodo, kad pagal CK 5.63 straipsnio 2 dalies nuostatas reikalavimai įpėdiniui pareiškiami, neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą, o vienas iš įstatyme numatytų būdų reikalavimams pareikšti, yra kreipimasis su ieškiniu į teismą (CK 5.63 straipsnio 1 dalis). Minėtos įstatymo nuostatos, priešingai pirmos instancijos teismo sprendimui, suteikė ieškovui teisę kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, kol dar nebuvo suėjęs sutartyje numatytas prievolės įvykdymo terminas, tuo labiau, kad tiek J. G., tiek ir M. G. turėjo teisę skolą grąžinti, o ieškovas – pareigą grąžinamą skolą priimti iki sutartyje numatyto termino. Įstatyme numatyta teisė kreditoriui pareikšti reikalavimus, neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą, yra siejama su tuo, jog įpėdinio prievolės velionio kreditoriams kyla ne iš sudarytų sandorių ar kitų juridinių faktų, o iš paveldėjimo teisinių santykių. Ieškovas pinigų nesiskolino, jis nebuvo paskolos sutarties šalis, jo ir ieškovo nesiejo paskolos teisiniai santykiai, tačiau jis vis tiek turėjo pareigą grąžinti palikėjos pasiskolintus pinigus, kadangi jis paveldėjo palikėjos turtą, o ne dėl to, kad gavo paskolą.
10. Ieškovas laikosi pozicijos, jog jis buvo priverstas kreiptis į teismą dėl to, kad atsakovas prievolės grąžinti skolą nepripažino. Kai pareiškė ieškinį, atsakovas ir toliau neigė savo prievolę ne tik tuo argumentu, kad ieškovas neturi teisės reikalauti skolos priteisimo anksčiau sutartyje nustatyto termino, bet ir kėlė nepagrįstas abejones dėl paskolos faktinio suteikimo ir panaudojimo, nebendradarbiavo bei nesiekė ginčo užbaigti taikiai. Ieškovo vertinimu, atsakovo procesinis elgesys šioje situacijoje buvo netinkamas, neatitiko civilinio proceso principo, o taip pat bendrųjų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo standartų ir tai nulėmė bylinėjimosi išlaidų atsiradimą.
11. Skunde pažymėta, kad atsakovas prieš palikėjos kreditorius, įskaitant ir ieškovą, atsako ne visu savo turtu, o tik paveldėtu turtu. Atsakovui nepripažįstant reikalavimo sumokėti skolą, tapo akivaizdu, jog atsakovas gera valia skolos negrąžins. Dėl to ieškovas negalėjo būti tikras, jog jeigu jis kreipsis į teismą tik po 2021-12-10, dar bus likę turto, iš kurio turės būti grąžintos skolos, tuo labiau, kad ginčas būtų buvęs nagrinėjamas ne trumpiau, negu buvo nagrinėjamas dabar. Tuo būtų buvusios pažeistos ieškovo teisės bei teisėti interesai, o svarbiausia – galimybė atgauti skolą.
Šalies argumentai
12. Apeliantas mano, kad skolos sumokėjimą tiesiogiai nulėmė kreipimasis į teismą. Teigia, jog atsakovui pripažinus prievolę ir įvykdžius ieškovo reikalavimus, būtent iš atsakovo ieškovui turėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, o ne atvirkščiai. Atkreipia dėmesį, jog jeigu atsakovas prieš terminą nebūtų įvykdęs prievolės, teismas būtų buvęs priverstas išspręsti šalių ginčą iš esmės. Skundžiamos nutarties priėmimo dieną skolos grąžinimo terminas buvo suėjęs, todėl, jeigu būtų buvusi priimta ne nutartis, o sprendimas, kuriuo ginčas būtų buvęs išspręstas iš esmės, ieškinio reikalavimai būtų buvę visiškai patenkinti ir visos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos būtų buvusios priteistos iš atsakovo. Ieškinys buvo pagrįstas ir įrodytas, o teisminis ginčas kilo tik dėl atsakovo nesąžiningumo. Dėl to pagal CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos iš atsakovo, o ne iš ieškovo.
Atsiliepimas
13. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad argumentas, jog atsakovas nepripažino skolos, nebuvo ieškinio pagrindas. Ieškinys buvo pareikštas kitu pagrindu, nes atsakovas neneigė skolos. Ieškovas nepagrįstai nurodo šį argumentą atskirąjame skunde, kuris atsirado po ieškinio pareiškimo. Ieškinys buvo pareikštas tik tuo pagrindu, kad, ieškovo nuomone, CK 5.63 straipsnio 2 dalis suteikė ieškovui teisę susigrąžinti paskolą anksčiau paskolos sutartyje nurodyto skolos grąžinimo termino (2021-12-10), o atsakovas nesutiko grąžinti paveldėtos skolos iki 2021-05-07, t. y. nesuėjus skolos grąžinimo terminui. Atitinkamai ieškovui nepatikslinus ieškinio ir nepapildžius ieškinio pagrindo, atskirajame skunde nurodyti naują ieškinio pagrindą nėra galimybės ir šis atskirojo skundo argumentas negali būti vertinimas ir negali turėti įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui.
14. Atsakovas laikosi pozicijos, jog ieškinyje pareikštas reikalavimas anksčiau termino grąžinti skolą yra nepagrįstas dėl to, kad 2020-12-10 paskolos sutarties 1 punkte yra nurodyta, jog paskola suteikiama 1 (vienerių) metų laikotarpiui nuo paskolos sutarties pasirašymo momento. Paskolos grąžinimo terminas buvo iki 2021-12-10. Tiek ieškinio pateikimo metu, tiek ir atsakovo 2021-11-10 pavedimo, kuriuo atsakovas grąžino ieškovui visą skolą anksčiau termino, metu paskolos grąžinimo terminas nebuvo suėjęs. Teigia, jog atsakovas po įvykusio paveldėjimo tapęs paskolos gavėju, pagal jo motinos 2020-12-10 sudarytą paskolos sutartį, nebuvo ir nėra pažeidęs pareigos grąžinti paskolą nustatytu terminu ir dėl šios savarankiškos priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškinys ir jo reikalavimas grąžinti skolą anksčiau termino buvo nepagrįstas. Taip pat nurodo, kad CK 5.63 straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas yra procedūrinis, numatytas būtent kreditoriams pareikšti per 3 mėnesių terminą nuo mirties mirusio asmens įpėdiniams pretenzijas dėl mirusio įsipareigojimų ir šis terminas neturi įtakos paveldimų prievolių įvykdymo terminams.
Atsiliepimas
15. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad ieškovo atskirojo skundo argumentai, kad atsakovas nebendradarbiavo ir nesiekė sudaryti taikos sutarties su ieškovu, todėl dėl šių priežasčių ieškovui turėjo būti suteikta teisė pareikalauti skolos anksčiau termino, negali nulemti skundžiamos nutarties nepagrįstumo, kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamojoje nutartyje pažymėjo, kad derėtis dėl taikos sutarties sudarymo yra teisė, o ne pareiga. Atsakovas teigia, kad ieškovas pats neparodė iniciatyvos dėl taikos sutarties sudarymo ir dėl jos sudarymo nebandė kalbėtis su atsakovu. Atsakovo advokatas dar iki ieškinio pateikimo ne kartą kalbėjosi su ieškovu ir teikė išsamią informaciją apie tai, kad paskola bus grąžinta ir kada ji bus grąžinta ir kelis kartus aiškino ieškovui, kad jis neturi teisės reikalauti skolos grąžinimo anksčiau termino, tačiau šalys gali dėl to tartis. Ieškovas ignoravo atsakovo paaiškinimus ir buvo kategoriškas, nepagrįstai reikalaudamas skolos grąžinimo iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovas reikalauja jam priteisti 500 Eur dydžio išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, tačiau advokato padėjėjas su ieškovu sutartį pasirašė tik 2021-09-03 ir advokato padėjėjas neruošė 2021-05-31 ieškinio, todėl jo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis yra nepagrįstas ir dėl šios priežasties.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria, priėmus ieškovo ieškinio atsisakymą ir nutraukus bylą, atsakovui buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, yra teisėta.
18. Apeliantas laikosi pozicijos, kad CK 5.63 straipsnio 2 dalies nuostata ieškovui suteikė teisę kreiptis i teismą dėl skolos priteisimo, kol dar nebuvo suėjęs sutartyje numatytas prievolės įvykdymo terminas. Teigia, jog įstatyme numatyta teise kreditoriui pareikšti reikalavimus, neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą, yra siejama su tuo, jog įpedinio prievolės palikėjo kreditoriams kyla ne iš sudarytų sandorių ar kitų juridinių faktų, o iš paveldėjimo teisinių santykių.
19. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar suėjo jų patenkinimo terminai.
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). CK 5.63 straipsnio 1 dalies paskirtis – skatinti kreditorius operatyviai reaguoti dėl savo teisių gynimo ir per protingą terminą informuoti mirusio asmens įpėdinius apie turtinius palikėjo įsipareigojimus, pagal kuriuos atsakomybė po palikėjo mirties pereina jiems, ir taip užtikrinti tiek palikėjo kreditorių, tiek įpėdinių teisių teisinį tikrumą.
21. CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas kreditorių reikalavimai pareiškiami, neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trijų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui. Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o pastarieji užsitikrina, kad jie atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).
22. Pažymėtina, kad pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatas palikėjo kreditoriai per šiame straipsnyje numatytą terminą nebūtinai turi kreiptis į teismą, reikalavimai skolininko įpėdiniams gali būti pareikšti ir kitokiais būdais. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismų praktikoje pripažįstama, kad greta nurodytoje teisės normoje įtvirtintų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).
23. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų – ir teise į gynybą. Tai reiškia, kad asmuo, laikydamasis įstatymų, geros moralės, sąžiningumo ir protingumo principų, pats sprendžia visus su jo turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir pan. CK 5.63 str. 2 dalies norma nereglamentuoja mirusio asmens įsipareigojimų, kuriuos paveldi įpėdiniai, vykdymo terminų, taip pat nenustato mirusio asmens paskolos grąžinimo terminų. CK 5.63 straipsnio 2 dalyje yra numatytas procedūrinis terminas, skirtas tik mirusio kreditoriams, o ne mirusio įpėdiniams, – kad visi mirusio asmens kreditoriai privalo per tris mėnesius nuo mirties pranešti įpėdiniams apie tai, kad miręs asmuo turėjo neįvykdytų prievolių ir kad kreditorius apie šias prievoles privalo pranešti įpėdiniams būtent per tris mėnesius nuo mirties net ir tuo atveju, jeigu jam prievolė turi būti įvykdyta vėliau, negu per tris mėnesius. Atsakovo motina mirė (duomenys neskelbtini), trijų mėnesių terminas visiems kreditoriams pareikšti reikalavimus mirusios atsakovo motinos įpėdiniams baigėsi 2021-04-03 ir nors paskolos grąžinimo terminas buvo iki 2021-12-10, ieškovas vis tiek privalėjo pareikšti reikalavimą pagal paskolos sutartį iki 2021-04-03, nes tokia pareiga ieškovui buvo numatyta pagal CK 5.63 straipsnio 2 dalies nuostatas. Palikėjos kreditorius turėjo pasirinkti teisingus veiksmus savo teisėms ginti. Iš aptartos kasacinio teismo praktikos darytina išvada, jog ieškovas negalėjo reikalauti, kad skola būtų grąžinta, nesuėjus sutartyje numatytam jos grąžinimo terminui. Tokio reikalavimo pareiškimas teisme buvo nepagrįstas ir teismas teisėtai pritaikė CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas bei nustatė, kad ieškovo procesinis elgesys buvo netinkamas.
24. Apeliantas nurodo, jog buvo priverstas kreiptis į teismą dėl to, kad atsakovas savo prievolės grąžinti skolą nepripažino. Teigia, jog atsakovas vengė prisiimti atsakomybę už paveldėtą skolą, nurodyti konkrečius skolos grąžinimo terminus ir skolos grąžinimo klausimus sprendė ne atsakovas, o jo advokatas. Atsakovas teigia, kad jo advokatas iki ieškinio pareiškimo ne kartą kalbėjosi su ieškovu ir teikė informaciją apie tai, kad paskola bus grąžinta ir kada ji bus grąžinta ir kelis kartus aiškino ieškovui, kad jis neturi teisės reikalauti paskolos grąžinimo anksčiau termino, tačiau šalys gali dėl to tartis.
25. Ieškovo argumentai, kad pareiškus ieškinį teisme, atsakovas toliau neigė prievolę ne tik dėl to, kad ieškovas neturi teisės reikalauti skolos priteisimo anksčiau sutartyje nustatyto termino, bet ir kėlė nepagrįstas abejones dėl paskolos suteikimo ir panaudojimo, nebendradarbiavo bei nesiekė ginčo užbaigti taikiai, nepagrįsti. Minėti apelianto argumentai yra jo situacijos vertinimas, tačiau jų nepatvirtina įrodymai. Atsakovo atsiliepime į ieškinį teigiama, kad paveldimo turto apyraše nurodyta, jog paveldimos teisės ir pareigos pagal 2020-12-10 paskolos sutartį ir jame nėra teiginių, kad ši prievolė ginčijama ar dėl paveldėjimo paskolos grąžinimo terminas keičiamas (sutrumpinamas), todėl ieškovas žinojo, jog jo reikalavimas yra nepagrįstas, nes paskolos grąžinimo terminas dar nebuvo suėjęs. Sutiktina su atsakovo pozicija, jog ieškovo procesiniai veiksmai, neteisingai interpretuojant CK 5.63 straipsnio 2 dalies nuostatas kaip pagrindą reikalaujant skolos grąžinimo prieš terminą, buvo netinkami, neatitiko bendrųjų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo standartų ir tai nulėmė atsakovo bylinėjimosi išlaidų atsiradimą. Pagal CK 5.63 straipsnio 2 dalies nuostatas galima pareikšti reikalavimą skolininkės įpėdiniui, tačiau tai nereiškia, kad skolininkės prievolę įpėdinis turi įvykdyti anksčiau, negu sueis jos įvykdymo terminas. Priešingu atveju būtų paneigtas pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis) principas. Skolininko mirtis ir jo turto paveldėjimas nesukuria išankstinio prievolių įvykdymo pareigos skolininko įpėdiniams.
26. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, atsižvelgė į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Byla išspręsta ne apelianto (ieškovo) naudai, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas turėjo su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų – 560 Eur. Šios išlaidos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Bylą išsprendus atsakovo naudai, atsakovui iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 560 Eur. (CPK 93 straipsnio 3 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 93, 98, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-01 nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme – 560 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt eurų).
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.