Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kaltinamųjų D. M., A. S., V. U. gynėjo advokato Edgaro Gaučio ir kaltinamojo M. J. skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. birželio 25 d. nutarties dalies, kuria nuspręsta sujungti baudžiamąsias bylas Nr. 1-759-1199/2025 ir Nr. 1-762-1199/2025 prie baudžiamosios bylos Nr. 1-759-1199/2025 prijungiant baudžiamąją bylą Nr. 1-762-1199 ir paliekant sujungtai bylai numerį 1-759-1199/2025 ir teisminio proceso Nr. 1-01-1-09309-2024-2, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2025 m. gegužės 29 d. buvo gauta baudžiamoji byla Nr. 1-759-1199/2025 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-09309-2024-2), kurioje:

1.1. M. J. kaltinamas tuo, kad nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą, t. y. 2024 m. kovo 9 d., apie 14.10 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, veikdamas kartu su V. U., abipusių muštynių su A. L. (A. L.) metu, užtraukė ant A. L. veido striukės gaubtuvą, V. U. tyčia pakišo A. L. koją ir jį pargriovė ant žemės, iš karto po to jis (M. J.) atsisėdo ant A. L. nugaros ir tyčia sudavė A. L. kumščiais į galvą, o V. U. keletą kartų tyčia spyrė A. L. į nugarą, sėdmenis, kojas, pilvą, tokiais veiksmais ne mažiau kaip šešiais trauminiais poveikiais padarydami nukentėjusiajam A. L. odos nubrozdinimus kairėje rankoje ir kairėje blauzdoje, poodines kraujosruvas dešinėje šlaunyje ir kairiame sėdmenyje, t. y., sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė A. L. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais M. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

1.2. M. J. taip pat kaltinamas tuo, kad, nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą M. L., t. y. 2024 m. kovo 9 d., apie 14.15 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, veikdamas kartu su D. M., konflikto su M. L. metu, kartu su D. M. tyčia pargriovė M. L. ant žemės, iš karto po to, jis (M. J.) tyčia spyrė kojomis į M. L. kojas, o D. M. tyčia sudavė M. L. keletą kartų rankomis per galvą ir pečius, vieną kartą rankos delnu sudavė M. L. į kairįjį žandą, tokiais bendrais su D. M. veiksmais, ne mažiau nei dešimt trauminiais poveikiais, padarydami M. L. poodines kraujosruvas veide, kairiame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, kairėje alkūnėje, kairiame kelyje, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė jai fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais M. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

1.3. M. J. taip pat kaltinamas tuo, kad jis tyčia sugadino svetimą turtą, t. y. 2024 m. kovo 9 d., apie 14.20 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, pribėgo prie minėtame kieme stovėjusio A. L. automobilio „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir rankoje laikomu metaliniu kaltu tyčia perbraukė per automobilio kairįjį sparną, 757,77 Eur vertės, bei nuplėšė minėto automobilio galinį valstybinį numerį, 13,86 Eur vertės, taip tyčia sugadino svetimą turtą, padarydamas A. L. 771,63 turtinę žalą. Šiais savo veiksmais M. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

1.4. D. M. kaltinama tuo, kad nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą M. L., t. y. 2024 m. kovo 9 d., apie 14.15 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, veikdama kartu su M. J., konflikto su M. L. metu, tyčia kartu su M. J. pargriovė M. L. ant žemės, iš karto po to M. J. tyčia spyrė kojomis į M. L. kojas, o ji (D. M.) tyčia sudavė M. L. keletą kartų rankomis per galvą ir pečius, tęsdama nusikalstamus veiksmus vieną kartą rankos delnu sudavė M. L. į kairįjį žandą, taip bendrais su M. J. veiksmais, ne mažiau nei dešimčia trauminių poveikių, padarydami M. L. poodines kraujosruvas veide, kairiame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, kairėje alkūnėje, kairiame kelyje, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė jai fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

1.5. D. M. taip pat kaltinama tuo, kad ji atvirai pagrobė svetimą turtą, t. y. 2024 m. kovo 9 d., apie 14.15 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, konflikto su M. L. metu tyčia ištraukė iš pastarosios rankos M. L. priklausantį mobilaus ryšio telefoną Iphone 14 PRO, 1 500 Eur vertės su rudos spalvos odiniu dėklu, 50 Eur vertės, kuriuos pasisavino, taip tyčia atvirai pagrobė svetimą M. L. priklausantį 1 550 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

1.6. A. S. kaltinamas tuo, kad pažeidė viešąją tvarką, t. y. 2024 m. kovo 9 d., apie 14. 05 val., viešoje vietoje, atidarytame namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, į minėtą kiemą atvykus nukentėjusiesiems A. G. ir R. G., kitų asmenų akivaizdoje, laikydamas rankoje ginklą – revolverį „Record Chief 2 Inch“ Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia agresyviai artinosi prie A. G. bei R. G., nukreipė į R. G. minėtą ginklą ir grasino iššauti, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, į minėtą kiemą atvykus nukentėjusiajai M. L., kitų asmenų akivaizdoje, tyčia kaire ranka griebė pastarąją ir, grasindamas iššauti, prispaudė ją prie garažo sienos, tuo pat metu dešinėje rankoje laikydamas ginklą revolverį „Record Chief 2 Inch“ Nr. (duomenys neskelbtini), įrėmė jį ir juo ne mažiau kaip 5 kartus baksnojo į M. L. kairįjį smilkinį, sukeldamas M. L. fizinį skausmą, iš karto po to, rankomis suėmęs M. L. ją purtė, paėmęs už kairės rankos, jėga nustūmė M. L. prie kiemo tvoros, sukeldamas jai fizinį skausmą, bei rankoje laikydamas minėtą ginklą tyčia vieną kartą iššovė į orą, taip įžūliu elgesiu bei grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

1.7. V. U. kaltinamas tuo, kad nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą, t. y. 2024 m. kovo 9 d., apie 14.10 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, veikdamas kartu su M. J., konflikto su A. L. metu, M. J. užtraukus ant A. L. veido striukės gaubtuvą, jis (V. U.) tyčia pakišo A. L. koją ir pargriovė jį ant žemės, iš karto po to M. J. atsisėdo ant A. L. nugaros ir tyčia sudavė A. L. kumščiais į galvą, o jis (V. U.) keletą kartų tyčia spyrė A. L. į nugarą, sėdmenis, kojas, pilvą, tokiais veiksmais ne mažiau kaip šešiais trauminiais poveikiais padarydami nukentėjusiajam A. L. odos nubrozdinimus kairėje rankoje ir kairėje blauzdoje, poodines kraujosruvas dešinėje šlaunyje ir kairiame sėdmenyje, t. y. sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė jam fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais V. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2025 m. gegužės 29 d. buvo gauta baudžiamoji byla Nr. 1-762-1199/2025 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-09317-2024-1), kurioje:

2.1. A. L. yra kaltinamas tuo, kad nesunkiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą, t. y. 2024 m. kovo 9 d., apie 14.10 val., įbėgęs į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą, pribėgo prie namo įėjimo durų, kur M. J. keitė namo durų spyną, ir tyčia abiem rankomis sugriebęs M. J. už striukės atlapų, pargriovė pastarąjį ant trinkelių, užgriuvo ant gulinčio M. J. ir rankomis penkis kartus sudavė nukentėjusiajam M. J. į galvą ir nugarą, nukentėjusiajam A. S. atitraukus jį nuo M. J., jis abipusių muštynių su M. J. metu sudavė M. J. du kartus kumščiu į krūtinės sritį, tokias tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam M. J. odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, dešinės plaštakos II-o piršto vidurinio pirštakaulio lūžį, tai yra sužalojimus, kvalifikuojamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė nukentėjusiajam M. J. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

2.2. A. L. taip pat kaltinamas tuo, kad sukėlė fizinį skausmą, t. y. 2024 m. kovo 9 d., apie 14.10 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto su nukentėjusiuoju M. J. metu, nukentėjusiajam A. S. atitraukiant jį (A. L.) nuo nukentėjusiojo M. J. tyčia alkūne vieną kartą trenkė A. S. į kairės pusės smilkinio sritį ir kartu su A. S. nukrito ant trinkelių, taip sukėlė nukentėjusiajam A. S. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

2.3. M. L. kaltinama tuo, kad nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą D. M., t. y. ji, 2024 m. kovo 9 d., apie 14.15 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, kilus žodiniam konfliktui su D. M. tyčia užlipo jai ant kojos dėl ko D. M., praradusi pusiausvyrą, pargriuvo ant trinkelių ir susižalojo pirštą bei dešinės rankos delną, tęsdama nusikalstamus veiksmus, apžergė ant nugaros gulinčią D. M. ir sugriebusi jai už kaklo smaugė, tokias tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą dešinėje plaštakoje, t. y. sužalojimą vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė nukentėjusiajai D. M. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais M. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

3. Skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. birželio 25 d. nutartimi nuspręsta sujungti baudžiamąsias bylas Nr. 1-759-1199/2025 ir Nr. 1-762-1199/2025 prie baudžiamosios bylos Nr. 1-759-1199/2025 prijungiant baudžiamąją bylą Nr. 1-762-1199/2025 ir paliekant sujungtai bylai numerį 1-759-1199/2025 ir teisminio proceso numerį 1-01-1-09309-2024-2. Skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad tiek baudžiamojoje byloje Nr. 1-759-1199/2025, tiek baudžiamojoje byloje Nr. 1-762-1199/2025 pareikšti kaltinimai yra susiję su tuo pačiu įvykio metu, ta pačia vieta ir tuo pačiu laiku, tarp tų pačių asmenų kilusiu tarpusavio konfliktu. Pastebėta ir tai, kad abi bylos teisme gautos tą pačią dieną, priskirtos tai pačiai teisėjai, bylose sutampa apklaustinų asmenų sąraše nurodyti asmenys (skiriasi dalies jų procesinė padėtis), taip pat sutampa dauguma abiejose byloje tirtinų įrodymų šaltinių.

II. Skundo aukštesniajam teismui prašymai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

4.6. Skundžiamojoje nutartyje nustatytos aplinkybės dėl visiems byloje kaltinamiesiems ir (ar) nukentėjusiesiems pareikštų kaltinimų patvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu, kaltinamojo teisių ir teisės į teisingą teismą užtikrinimas bus neįmanomas. Kaltinamieji neturės teisės pasirinkti kada duoti paaiškinimus, kaltinamieji duodami parodymus turės kartu laikytis visų nukentėjusiųjų pareigų, nes tuo pat metu turės teikti paaiškinimus, kaip nukentėjusieji. Tokios aplinkybės lemia, kad procese bus pažeistos kaltinamųjų teisės, kurios yra garantija į teisingą ir objektyvų baudžiamąjį procesą.

2. Atsiliepimų į skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas tenkintinas

3. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktu skundu ir baudžiamosios bylos medžiaga, patikrinęs skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžia, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. birželio 25 d. nutarties dalis, kuria nuspręsta baudžiamąsias bylas Nr. 1-759-1199/2025 ir Nr. 1-762-1199/2025 sujungti, yra nepagrįsta. Atsižvelgiant į tai, skundžiamos nutarties dalis dėl baudžiamųjų bylų sujungimo naikintina.

4. BPK 232 straipsnio 4 punktas, 233 straipsnio 2 dalis, 234 straipsnio 4 dalis ir 254 straipsnio 1, 2 dalys reglamentuoja bylos išskyrimo arba bylų sujungimo galimybes skirtingose baudžiamojo proceso stadijose. BPK 232 straipsnio 4 punkte, 233 straipsnio 2 dalyje, 234 straipsnio 4 dalyje kalbama apie bylos parengimo nagrinėti teisiamajame posėdyje stadiją, o BPK 254 straipsnio 1, 2 dalyse – apie bylos nagrinėjimo teisme stadiją. Nagrinėjamu atveju aktualus BPK 232 straipsnio 4 punkto, 233 straipsnio 2 dalies reglamentavimas. Pagal BPK 232 straipsnio 4 punktą, bylos parengimo nagrinėti teisme metu gali būti priimta nutartis išskirti bylą į kelias ar kelias bylas sujungti į vieną. Pagal BPK 233 straipsnio 2 dalį, perduodant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, ta pačia nutartimi gali būti išspręstas bylos išskyrimo ar bylų sujungimo klausimas.

5. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kuriais turi vadovautis teismas, spręsdamas klausimą dėl bylų sujungimo. Teismas, kiekvienoje byloje vertindamas konkrečias aplinkybes, sprendžia, ar tikslinga bylas sujungti ir ar tai nepakenks teisingo sprendimo priėmimui, t. y. teismas turi vertinti kiekvieną konkretų atvejį ir priimti sprendimą dėl bylų sujungimo tikslingumo. BPK nuostatų prasme, baudžiamųjų bylų sujungimas galimas iš esmės siekiant greitesnio ir ekonomiškesnio jų išnagrinėjimo. Tai yra vienas iš esminių bylų sujungimo ar išskyrimo tikslų. Vis dėlto, pastebėtina, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra nusikalstamas veikas atskleisti ne tik greitai ir ekonomiškai, bet ir išsamiai bei tinkamai pritaikant baudžiamąjį įstatymą, t. y. turi būti siekiama išlaikyti pusiausvyrą tarp teisingumo vykdymo ir proceso operatyvumo bei ekonomiškumo.

6. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2025 m. gegužės 29 d. buvo gautos baudžiamosios bylos Nr. 1-759-1199/2025 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-09309-2024-2) ir Nr. 1-762-1199/2025 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-09317-2024-1). Baudžiamojoje byloje Nr. 1-759-1199/2025 M. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 187 straipsnio 1 dalyje; D. M. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje; A. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnyje; V. U. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Minėtoje baudžiamojoje byloje nukentėjusiaisiais pripažinti A. L., M. L., A. G., R. G. (R. G.). Kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-762-1199/2025 A. L. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje; M. L. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Minėtoje baudžiamojoje byloje nukentėjusiaisiais pripažinti M. J., D. M., A. S.. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja bylos parengimo nagrinėti teisiamajame posėdyje stadijoje, sprendė, kad yra pagrindas sujungti minėtas baudžiamąsias bylas, argumentuojant tuo, kad abiejose bylose pareikšti kaltinimai yra susiję su tuo pačiu įvykio metu, ta pačia vieta ir laiku, tarp tų pačių asmenų kilusiu tarpusavio konfliktu. Nurodyta ir tai, kad abiejose bylose sutampa apklaustinų asmenų sąraše nurodyti asmenys (skiriasi dalies jų procesinė padėtis), taip pat sutampa dauguma tirtinų kitų įrodymų šaltinių. Atitinkamai Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. birželio 25 d. nutartimi sujungtos minėtos baudžiamosios bylos, paliekant sujungtai bylai numerį Nr. 1-759-1199/2025 ir ši baudžiamoji byla perduota nagrinėti viešame teisiamajame posėdyje, pirmasis teisiamasis posėdis buvo numatytas 2025 m. liepos 16 d. (past. – posėdis neįvyko dėl gynėjo advokato negalėjimo jame dalyvauti). Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. birželio 25 d. nutarties dalimi, kuria sujungtos baudžiamosios bylos Nr. 1-759-1199/2025 ir Nr. 1-762-1199/2025.

7. Skundžiamoje nutartyje pagrindžiant baudžiamųjų bylų sujungimą, remtasi Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartimi byloje Nr. 1S-42-957/2025, kurioje nurodyta, jog atvejai, kai dvi teismui su kaltinamaisiais aktais perduotos bylos, susijusios su vienu ir tuo pačiu įvykiu, kuriame skirtingi asmenys vienas kito atžvilgiu galimai naudojo smurtą, skirtingose bylose vienas kito atžvilgiu pripažinti kaltinamaisiais bei nukentėjusiaisiais bei vienas iš jų ar abu savo gynybą organizuoja motyvuodami būtinąja gintimi, praktikoje pasitaiko vis dažniau, todėl siekiant ne tik bylos nagrinėjimo greitumo ir ekonomiškumo, bet ir teisingumo bei jos išnagrinėjimo išsamumo, paprastai turėtų būti nagrinėjami vienoje baudžiamojoje byloje. Atsižvelgiant į paminėtą praktiką, neprieštaraujama, kad aptariamu atveju abi baudžiamosios bylos yra susijusios su tuo pačiu įvykiu (2024 m. kovo 9 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini)), pagal šios nutarties 1 ir 2 punktus, asmenys vieni kitų atžvilgiu galimai naudojo smurtą, be to, skirtingose bylose asmenys vieni kitų atžvilgiu yra pripažinti kaltinamaisiais bei nukentėjusiais. Vis dėlto, kaip teisingai akcentuojama skunde, baudžiamosiose bylose Nr. 1-759-1199/2025 ir Nr. 1-762-1199/2025, nei vienas kaltinamasis ir (ar) nukentėjusysis savo gynybos negrindžia būtinosios ginties aplinkybe, t. y. atitinkamai ikiteisminio tyrimo metu duodami parodymus šiuo metu kaltinamaisiais ir (ar) nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys nenurodė, jog galimai savo smurtiniais veiksmais gindamiesi nuo kito asmens kėsinimosi, sukėlė tam tikrus sužalojimus besikėsinančiajam. Kita vertus, pastebėtina ir tai, kad pavyzdžiui, baudžiamojoje byloje Nr. 1-759-1199/2025 M. J., be kita ko, inkriminuojamos abipusės muštynės su A. L., o baudžiamojoje byloje Nr. 1-762-1199/2025 A. L., be kita ko, inkriminuojamos abipusės muštynės su M. J. Vadovaujantis teismų praktika, esant konfliktinei muštynių ar grumtynių situacijai, kurioje abi pusės yra puolančiosios, teisė į būtinąją gintį nekyla, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių savo veiksmus nutraukia, o kita puola toliau (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-62-489/2015, 2K-520-303/2015, 2K-163-303/2017, 2K-96-303/2020, 2K-296-719/2020, 2K-3-648/2021 ir kt.). Vadinasi, vertinant formuojamą praktiką smurtinio pobūdžio bylose baudžiamųjų bylų (ne)sujungimo aspektu, būtinosios ginties sąlyga yra ne alternatyvus, o būtinas požymis, kuris nagrinėjamu atveju nenustatytas. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad šiuo konkrečiu atveju minėta Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria remiamasi skundžiamoje nutartyje nepagrindžia baudžiamųjų bylų Nr. 1-759-1199/2025 ir Nr. 1-762-1199/2025 sujungimo tikslingumo.

8. Įvertinus baudžiamosiose bylose Nr. 1-759-1199/2025 ir Nr. 1-762-1199/2025 kaltinamiesiems pareikštus kaltinimus, matyti, kad skirtingose baudžiamosiose bylose nurodomos galimai padarytos smurtinės veikos nors ir yra galimai padarytos to paties įvykio metu, susijusios su tais pačiais asmenimis, tačiau kildinamos iš skirtingų kaltinamųjų ir (ar) nukentėjusiųjų veiksmų. Atitinkamai vertinant šią aplinkybę, nėra pagrindo sujungti atskiras baudžiamąsias bylas, kadangi kaip teisingai nurodoma skunde, kiekvienoje byloje atskirai turės būti įvertinti kiekvienam kaltinamajam inkriminuoti veiksmai nukentėjusiojo (ar nukentėjusiųjų) atžvilgiu. Šiuo aspektu aktualu pažymėti ir tai, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-759-1199/2025 nurodytiems kaltinamiesiems yra inkriminuojamos ne tik smurtinio pobūdžio veikos, bet ir kitos veikos – atvira vagystė (BK 178 straipsnio 2 dalis), svetimo turto sugadinimas (BK 187 straipsnio 1 dalis), viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 straipsnis), ko nėra baudžiamojoje byloje Nr. 1-762-1199/2025.

9. Sutiktina su skundo argumentacija ir tuo aspektu, kad sujungus baudžiamąsias bylas susiklosto baudžiamojo proceso įstatymui prieštaraujanti situacija, kuomet tas pats asmuo vienoje baudžiamojoje byloje dalyvaus turėdamas dvigubą – kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmens statusą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatyme yra aiškiai numatytas skirtingas baudžiamojo proceso subjektų vaidmuo įrodinėjimo procese, t. y. teisės aktai formuluoja draudimą naudoti prievartą siekiant priversti duoti parodymus prieš save, šeimos narius ar artimus giminaičius. Akcentuotina, kad kaltinamojo teisė tylėti ir neduoti parodymų prieš save laikoma neatskiriama teisingo proceso sąlyga Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio prasme. Iš baudžiamųjų įstatymų ir iš baudžiamojo proceso normų taip pat neišplaukia kaltinamojo pareiga teisingai liudyti savo paties baudžiamojoje byloje. Kaltinamajam garantuojama teisė duoti parodymus (BPK 22 straipsnis), tačiau jis, skirtingai nei liudytojas bei nukentėjusysis, negali būti įspėjamas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą; antra, kaltinamasis neįtrauktas į sąrašą subjektų, atsakančių už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį. Atsižvelgiant į tokį teisinį reguliavimą, taip pat būtinumą užtikrinti baudžiamojo proceso metu kaltinamųjų galimybę gintis bei kitas įstatymo garantuojamas procesines teises, kaltinamasis negali atsakyti už melagingų parodymų davimą savo paties byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-257-788/2017).

10. Vadinasi, kaltinamojo ir nukentėjusiojo imunitetas skiriasi savo apimtimi, nes kaltinamasis turi teisę tylėti viso prieš jį nukreipto proceso metu, o nukentėjusysis gali neduoti parodymų tik dėl to, kas susiję su jo padaryta nusikalstama veika. Priešingai skundžiamos nutarties argumentams, savaime aplinkybės, kad abejos baudžiamosios bylos yra susiję su tuo pačiu įvykio metu, ta pačia vieta ir laiku, tarp tų pačių asmenų kilusiu tarpusavio konfliktu, patvirtina tik bylų pobūdžio panašumą, tačiau neleidžia daryti išvados, kad baudžiamąsias bylas būtina nagrinėti kartu. Konstatuotina, kad aptariamu atveju baudžiamųjų bylų sujungimas, priešingai, gali lemti ilgesnį galutinio procesinio sprendimo priėmimą ir užvilkinti procesą, tokiu būdu pažeidžiant įstatyme nustatytą teismo pareigą per įmanomai trumpiausią laiką išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti sprendimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, baudžiamąsias bylas Nr. 1-759-1199/2025 ir Nr. 1-762-1199/2025 nagrinėjant atskirai, t. y. šių bylų nesujungiant, jos bus išnagrinėtos greičiau, operatyviau ir ekonomiškiau. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendimai dėl bylų atskyrimo priimami daugelyje bylų ir tai paprastai nekliudo teismams tirti nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes ir kartu nepažeidžia kaltinamojo teisių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44/2014, 2K-180-976/2017).

11. Pastebėtina ir tai, kad teismas, nagrinėdamas konkrečią baudžiamąją bylą, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visuma vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, todėl yra nesaistomas kitoje tame pačiame teisme lygiagrečiai nagrinėjamoje byloje, pavyzdžiui, dėl prieš tą patį nukentėjusįjį asmenį galimai padarytos nusikalstamos veikos, priimto sprendimo ir duomenų vertinimo. Pabrėžtina ir tai, kad baudžiamajame procese nenustatyta galimybė naudoti prejudicinius faktus. Tai reiškia, kad nagrinėdamas bylą teismas privalo tiesiogiai ištirti įrodymus ir savarankiškai nustatyti bei nuosprendyje išdėstyti aplinkybes ir duomenis, nurodytus BPK 305 straipsnyje, nepaisydamas to, kad kitoje byloje dėl kitų asmenų tos pačios aplinkybės galėjo būti tirtos ir yra išdėstytos bei įvertintos priimtame nuosprendyje. Vadinasi kaltinamieji ir jų gynėjai, manydami, jog tam tikri duomenys, nesantys nagrinėtinoje baudžiamojoje byloje, gali turėti reikšmės tiriant ir nagrinėjant bylą, turės teisę patys teikti tokius duomenis medžiagos papildymui arba prašyti teismo atitinkamai juos išreikalauti.

12. Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad baudžiamųjų bylų Nr. 1-759-1199/2025 ir Nr. 1-762-1199/2025 sujungimas yra netikslingas ir šios bylos turi būti nagrinėjamos atskirai. Minėtų baudžiamųjų bylų nagrinėjimas atskirai nepažeis proceso dalyvių teisių, nekliudys teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylas bei priimti galutinius procesinius sprendimus. Aplinkybė, kad abi minėtos baudžiamosios bylos bus nagrinėjamos tos pačios Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjos, nesudaro pagrindo manyti priešingai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamųjų D. M., A. S., V. U. gynėjo advokato Edgaro Gaučio ir kaltinamojo M. J. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. birželio 25 d. nutarties dalį, kuria nutarta sujungti baudžiamąsias bylas Nr. 1-759-1199/2025 ir Nr. 1-762-1199/2025 prie baudžiamosios bylos Nr. 1-759-1199/2025 prijungiant baudžiamąją bylą Nr. 1-762-1195/2025 ir paliekant sujungtai bylai numerį 1-759-1199/2025 ir teisminio proceso numerį 1-01-1-09309-2024-2.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.