Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Domeikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. atstovo advokato Gintaro Griciaus apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. V. K. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija, VDI) 2025 m. birželio 10 d. nutarimu (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 3 dalį 2000 Eur bauda už tai, kad jis, nuo 2025 m. gegužės 20 d. 9.00 val. iki 2025 m. gegužės 20 d. 13.30 val., būdamas statybos objekto, adresu: (duomenys neskelbtini), statytojo – uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, atsakingu asmeniu, neužtikrino ir nekontroliavo, kad su darbuotoju R. Ž. prieš darbo pradžią būtų sudaryta darbo sutartis ir apie darbuotojo įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki jo numatytos darbo pradžios. Patikrinimo, atlikto 2025 m. gegužės 20 d. 13.00 val. statybvietėje, adresu: (duomenys neskelbtini), metu, namo stogo sandarinimo darbus kartu su kitais bendrovės darbuotojais atlikinėjęs R. Ž., nepateikė skaidriai dirbančiojo identifikavimo kodo (toliau – ir ID kodas), todėl jo darbas šiame statybos objekte laikomas nelegaliu. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) V. K. pažeidė imperatyvius Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 22¹ straipsnio 4 dalies ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymo) 56¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. atstovas advokatas Gintaras Gricius prašo panaikinti Institucijos nutarimą bei apylinkės teismo nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 95 straipsnio 3 dalį V. K. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties, nes neįrodyta, jog patikrinimo metu – 2025 m. gegužės 20 d. 13.00 val., statybos objekte, adresu: (duomenys neskelbtini), R. Ž. realiai dirbo statybos darbus. Taigi, apeliantas nesutinka su Institucijos bei pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

8. Skundžiamu nutarimu V. K. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 3 dalį patrauktas už tai, kad jis, nuo 2025 m. gegužės 20 d. 9.00 val. iki 2025 m. gegužės 20 d. 13.30 val., būdamas statybos objekto, adresu: (duomenys neskelbtini), statytojo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, atsakingu asmeniu, pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalies ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus, kadangi neužtikrino ir nekontroliavo, kad su darbuotoju R. Ž. prieš darbo pradžią būtų sudaryta darbo sutartis ir apie darbuotojo darbinimą įstatymų nustatyta tvarka būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki jo numatytos darbo pradžios, taip pat, kad statybos darbus atliekantis R. Ž. turėtų suformuotą galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, kadangi 2025 m. gegužės 20 d. 13 val. statybvietėje, adresu: (duomenys neskelbtini), atlikto patikrinimo metu, namo stogo sandarinimo darbus kartu su kitais bendrovės darbuotojais atlikinėjęs R. Ž., VDI darbo inspektoriams nepateikė skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, tai yra nelegaliai dirbo.

9. ANK 95 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą atliekant statybos darbus, už šį administracinį nusižengimą atsakomybė kyla statytojui (užsakovui) – fiziniam asmeniui arba statytojui (užsakovui) ar jo vienam įgaliotam rangovui (fiziniam asmeniui ar juridinio asmens vadovui).

10. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegaliu darbu atliekant statybos darbus laikomi statybos darbai, kuriuos atlieka fiziniai asmenys, išskyrus trečiosios šalies piliečius, neturintys suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, kai privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančių dokumentų tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas, padaręs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, laikomas nelegaliai statybos darbus atlikusio asmens darbdaviu.

11. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad statybos darbus atliekantys asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnio 1 dalyje, privalo turėti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnyje nustatyta tvarka suformuotą galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, o tais atvejais, kai jiems kodas negali būti suformuojamas, privalo turėti kode užšifruojamus duomenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančius dokumentus ir pateikti jį (juos): 1) patikrinimo metu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 55 straipsnyje nurodytoms institucijoms; 2) statybos patikrinimo metu Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos; 3) statytojui (užsakovui) ar jo vienam įgaliotam rangovui ar jų įgaliotiems asmenims, jam (jiems) pareikalavus. Pažymėtina, kad šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas privalo užtikrinti, kad visi statybos darbus atliekantys fiziniai asmenys turėtų suformuotus galiojančius kodus (kai jiems kodas negali būti suformuojamas, – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus), o kiti statybvietėje esantys asmenys turėtų statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo nustatytas identifikavimo priemones ir juos (jas) pateiktų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas, nevykdantis šio straipsnio 4 dalyje nustatytų pareigų arba netinkamai jas vykdantis, atsako Užimtumo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

12. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnio 1 dalį fondo valdybos informacinėje sistemoje skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas suformuojamas šiems asmenims: 1) apdraustajam asmeniui, nurodytam šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje; 2) mažosios bendrijos vadovui, kuris pagal Mažųjų bendrijų įstatymą nėra tos mažosios bendrijos narys; 3) savarankiškai dirbantiems asmenims, nurodytiems šio įstatymo 5 straipsnio 2 ar 3 dalyje, išskyrus šeimynos dalyvius; 4) komandiruotam į Lietuvos Respubliką asmeniui, kuris nėra draudžiamas pagal šį įstatymą, tačiau informacija apie jį pateikta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka. Šios bylos kontekste pažymėtina, jog skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas suformuojamas tiek dirbantiems pagal darbo sutartį, tiek savarankiškai – besiverčiantiems individualia veikla. Taigi, iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad teisės aktai imperatyviai numato statytojo (užsakovo) ar jo įgalioto rangovo pareigą įsitikinti, ar asmenys, kuriuos jis pasikvietė statybos darbams atlikti, yra tinkamai deklaravę savarankišką veiklą bei turintys galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, arba užtikrinti, jog prieš darbo pradžią su darbuotoju būtų sudaryta darbo sutartis ir apie tokio asmens priėmimą į darbą nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalis, 43 straipsnio 1 dalis) ir darbuotojas, atliekantis statybos darbus, turėtų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnyje nustatyta tvarka suformuotą galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą.

13. Taigi, tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo atliekant statybos darbus, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, tai yra kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti statybos darbus; 2) asmuo neturi suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo.

14. Pažymėtina, jog šioje byloje teisingai nustatyta ir dėl to ginčo nekyla, jog 2025 m. gegužės 20 d. VDI vyriausiųjų darbo inspektorių atlikto neplaninio statybvietės, esančios (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas yra V. K., darbuotojai V. B., A. K., A. M. ir J. P. pagal 2025 m. kovo 1 d. statybos darbų rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) statybos objekte, adresu: (duomenys neskelbtini), atliko statybos darbus – stogo įrengimo, elektros instaliacijos ir grindų įrengimo, ir darbo inspektoriams pateikė skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo kodus, tuo tarpu statybvietėje buvęs R. Ž. galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo neturėjo ir jo darbo inspektoriams nepateikė, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, verslo liudijimo neturėjo, individualios veiklos pažymos pagrindu nevykdė.

15. Nagrinėjamu atveju, apeliaciniu skundu nesutinkama su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo byloje nustatyta faktine aplinkybe, jog patikrinimo metu R. Ž. statybvietėje realiai dirbo – atlikinėjo statybos (namo stogo sandarinimo) darbus, teigiama, jog įvykio dieną į statybvietę R. Ž. atvyko be administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. žinios ir neatliko jokių darbinių funkcijų. Todėl šioje byloje tikrinant ar V. K. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 3 dalį, išsamiau pasisakytina tik dėl šio apeliacinio skundo argumento. Apygardos teismo vertinimu, šis apeliacinio skundo argumentas, jog patikrinimo metu R. Ž. statybvietėje realiai nedirbo, yra nepagrįstas.

16. ANK 569 straipsnyje nustatyta, jog teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui, jei teismų sprendimai yra pakankamai motyvuoti ir juose nėra prieštaravimų, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-27-942/2020, 2AT-16-489/2023).

17. Pirmiausia pažymima, jog apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vaizdo įrašo, pavadinimu (duomenys neskelbtini), vertinimu, kad šiame vaizdo įraše nėra užfiksuota, kad ant stogo buvęs R. Ž. būtų dirbęs statybos (midos lydimo) darbus, ir sprendžia, jog minimas vaizdo įrašas (4-21 sekundės) patvirtina, kad R. Ž. patikrinimo metu statybos objekte atlikinėjo statybos darbus ir nebuvo pasyvus stebėtojas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptariamame vaizdo įraše aiškiai matyti, kad ant statomo namo stogo yra trys asmenys (vyksta namo stogo sandarinimo darbai). Darbo inspektoriai šių asmenų paprašo nulipti nuo stogo (vaizdo įrašas nuo 00:33 iki 00:42). Vaizdo įraše matyti, kaip prie stogo krašto pasilenkęs dirba asmuo, rankoje laiko darbo priemonę. Šis asmuo pagal darbo inspektorių liepimą nulipti nuo stogo, kartu su A. K. ir A. M. nuo jo nenulipa, o pasitraukdamas į kitą stogo kraštą – pasislepia. Kadangi šio asmens apranga (kepurėlė, bliuzonas, kelnės, ant kurių yra šviesios spalvos detalės) ir išvaizda sutampa su kituose vaizdo įrašuose R. Ž. matoma apranga ir išvaizda (pvz., vaizdo įrašas, pavadinimu (duomenys neskelbtini), 12–25 sekundės), 2025 m. liepos 17 d. atsiliepime nurodoma, jog kontrolę vykdančiam vyriausiajam darbo inspektoriui užlipus ant stogo, rastas pasislėpęs trečias darbuotojas, kaip vėliau nustatyta, R. Ž., spręstina, kad vaizdo įraše matomas prie stogo krašto pasilenkęs ir dirbantis asmuo yra R. Ž.. Tačiau su kitu pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu apeliacinės instancijos teismas sutinka ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai ištyręs bylos įrodymus, priėjo pagrįstą išvadą, jog patikrinimo metu R. Ž. statybvietėje realiai dirbo – atlikinėjo statybos (namo stogo sandarinimo) darbus, bei priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą.

18. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi teismų praktika, jog nelegalaus darbo bylose itin svarbūs ir reikšmingi yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą ir tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai, nes nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio pažeidimo byloje Nr. N575-535 2012, Kauno apygardos teismo nutartis byloje AN2-206-327/2018), ir rėmėsi pirminiais A. K. ir R. Ž. 2025 m. gegužės 20 d. įvykio vietoje duotais paaiškinimais, nesivadovavo V. K. parodymais.

19. 2025 m. gegužės 22 d. paaiškinime V. K. nurodė, kad gegužės 20 d., kai į objektą atvyko patikrinimas, jis buvo išvykęs į objektą (duomenys neskelbtini), apie pagautą asmenį nieko nežinojo, to žmogaus asmeniškai nepažįsta, buvo kalbėta telefonu apie galimybę įsidarbinti, bet jis labai mėtėsi, vis galvodamas imtis patentą darbui ar darbintis, ir taip skambino ne vieną kartą, kad galų gale taip ir sutarė, kad priims bandomajam laikotarpiui, bet nei laiko, nei datos nuo kada tai padarys, nesutarė, o kad jis nuvyko į objektą ir ten galimai dirbo apie tai jam asmeniškai nebuvo žinoma (b. l. 18). Teisme V. K. nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kaip ir paaiškinime, jog patikrinimo dieną darbuotojas R. Ž. į objektą buvo atvykęs be jo žinios, kad tikslios įdarbinimo dienos ir laiko nebuvo sutarę, objekte dirbantys darbuotojai jo neinformavo, kad objekte vaikšto R. Ž., laukė jo atvykstant, todėl sutinka, kad neužtikrino saugumo reikalavimų objekte, jog pašaliniai asmenys neatvyktų į objektą, tačiau nelegaliai dirbančių asmenų nebuvo (b. l. 53–59). Tačiau šie V. K. paaiškinimai vertinami kaip neatitinkantys patikrinimo metu užfiksuotų aplinkybių, siekis išvengti administracinės atsakomybės.

20. Bylos duomenimis, iš karto po atlikto patikrinimo rašytiniame paaiškinime A. K. (pst. V. K. tėvas) nurodė, jog šiandien iš ryto į jį kreipėsi iš senų laikų pažįstamas, todėl jis paskambino savo sūnui, kuris yra bendrovės vadovas, ir jis (vadovas) pasakė, kad gali jį paimti tą žmogų pabandymui, kad jis (A. K.) paėmė tą žmogų – R. pabandyti midos lydimo darbus, o atvykus darbo inspekcijai, jo pažįstamas R. dirbo su juo statybvietėje prie stogo midos lydimo darbų (b. l. 21). Taip pat paaiškinimą tą pačią dieną raštu pateikęs R. Ž. nurodė, jog jis ieškojo darbo statybose, vaikščiodamas po statybos objektus, kad šiandien atėjus į statybvietę (duomenys neskelbtini) rajone, adreso tiksliai nežino, davė jam pabandyti dengti midą, kad patikrintų, ar tinka darbui (b. l. 22). Taip pat šiame paaiškinime R. Ž. nurodė, kad darbo sutarties neturi sudarę, taip pat jis neturi ID kodo, kad dėl darbo kalbėjosi su A. K..

21. Pažymėtina, jog A. K. ir R. Ž. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos faktinės aplinkybės iš esmės sutampa su jų žodžiu darbo inspektoriams nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis rašant paaiškinimus. Vaizdo įraše, pavadinimu (duomenys neskelbtini), užfiksuota, kaip A. K. ir R. Ž., šalia stovint VDI inspektoriams, rašo paaiškinimus. Iš minėto vaizdo įrašo matyti, kad A. K. nurodo, kad „paskambino sūnus, sako „prisiimk“, pažiūrėk, kaip dirba“ (vaizdo įrašas nuo 04:00 iki 04:32). Vaizdo įraše, pavadinimu (duomenys neskelbtini), matyti, kaip A. K. rašydamas paaiškinimą sukonkretina, kokie darbai buvo dirbami ant stogo, t. y. midos lydimo darbai (vaizdo įrašas nuo 02:10 iki 02:12). Vaizdo įraše, pavadinimu (duomenys neskelbtini), užfiksuota, kaip R. Ž. teigia, jog į statybos objektą atvyko ieškodamas darbo, o A. K. jį papildo, nurodydamas, kad R. Ž. į objektą buvo atvežtas ir jam paskambinęs sūnus pasakė „prisiimk pabandymui“ (vaizdo įrašas nuo 00:00 iki 03:00). Įvertinus minėtuose vaizdo įrašuose užfiksuotas aplinkybes, apygardos teismo nuomone, nėra pagrindo teigti, kad pirminiai A. K. ir R. Ž. paaiškinimai būtų surašyti pagal darbo inspektorių diktuojamą tekstą. Vaizdo įrašuose matyti, kad A. K. ir R. Ž. rašant paaiškinimus, VDI darbo inspektoriai aktyviai užduoda klausimus, paaiškinimus teikiantiems asmenims padeda suformuluoti sakinius, tačiau asmenų nurodytų faktinių aplinkybių esmės nekeičia, nenurodo aplinkybių, kurių nebūtų nurodę patys paaiškinimus teikiantys asmenys. Atsižvelgdamas į išdėstytas faktines aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai, kad pirminiai A. K. ir R. Ž. parodymai gauti spaudžiant ir diktuojant VDI inspektoriams, todėl jie negali būti laikomi patikimais, yra nepagrįsti.

22. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad vėliau, 2025 m. birželio 5 d., A. K. ir R. Ž. Institucijai pateikė naujus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė iš esmės pirminiams paaiškinimams prieštaraujančias faktines aplinkybes, jog R. Ž. objekte jokio darbo nedirbo, tik stebėjo jų darbą, o atvykus darbo inspektoriams, jie išsigandę prikalbėjo nebūtų dalykų (b. l. 23, 27). Tokios pat pozicijos A. K. ir R. Ž. laikėsi ir kaip liudytojai apklausiami teisme. Liudytojas A. K. teisme nurodė, jog gegužės 20 d. (duomenys neskelbtini) g. esančiame objekte su A. M. dirbo ant stogo, lydė midą, kad atėjo nepažįstamas žmogus, vėliau sužinojo, kad tai R. Ž., kuris palipo ant stogo, pasakė, kad kažkada turės čia dirbti, pastovėjo apie kelias valandas, žiūrėjo, kaip jie dirba, laukė, kol atvažiuos direktorius, norėjo paskambinti direktoriui ir informuoti, bet nespėjo, nes atėjo inspektoriai, liepė nulipti nuo stogo, patikrino dokumentus ir liepė rašyti paaiškinimą, gąsdino policijos pareigūnais, tikino, kad nuobaudų nebus, priešingai, bus lengvinančios aplinkybės, kad rašant tekstą jis buvo diktuojamas, buvo daromas spaudimas (b. l. 53–59). Taip pat kaip liudytojas teisme apklaustas R. Ž. nurodė, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nesusitarė dėl konkrečios susitikimo datos, todėl gegužės 20 d., apie 11 val., atvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią statybvietę ir paklausė vyrų, ar galėtų įsidarbinti, laukė atvykstančio direktoriaus, kadangi objekte vyrai dengė stogą, jis tiesiog žiūrėjo, kaip dirba, vertino, ar pats sugebėtų, ar ne, tačiau nedirbo, kad pralaukus apie dvi valandas, atvyko darbo inspekcijos inspektoriai, kurie liepė nulipti nuo stogo, jis išsigando, nes dar nebuvo įdarbintas, nulipus, inspektoriai liepė rašyti paaiškinimą, todėl iš streso, nepamena ką parašė paaiškinime, kad inspektoriai jo nesiklausė, kad jis tik pažiūrėti atėjo, o tiesiog liepė rašyti paaiškinimą, rašė tą, ką liepė inspektoriai, nors tai neatitiko realybės, gąsdino iškviesią policiją (b. l. 53–59).

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojų A. K. ir R. Ž. parodymus teisme vertino kritiškai, kaip siekį padėti išvengti administracinės atsakomybės jų darbdaviui, ir, sprendžiant V. K. kaltės klausimą, jais nesivadovavo, kadangi byloje nustatyta, jog A. K. yra administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. tėvas, taip pat yra V. K. vadovaujamos įmonės darbuotojas, R. Ž. nuo 2025 m. gegužės 22 d. oficialiai dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, šiuos liudytojų parodymus paneigia vaizdo įraše, pavadinimu (duomenys neskelbtini), užfiksuotos faktinės aplinkybės, patvirtinančios, kad R. Ž. patikrinimo metu statybos objekte atlikinėjo statybos darbus, 2025 m. gegužės 21 d. nelegalaus darbo tyrimo akte VDI vyriausiųjų darbo inspektorių nurodytos faktinės aplinkybės.

24. Taigi, byloje nustačius nelegalaus darbo atliekant statybos darbus objektyviuosius požymius, tai yra, jog 2025 m. gegužės 20 d. neplaninio patikrinimo metu R. Ž., neturėdamas galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, statybos objekte, adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame statybos darbus vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirbo statybos (namo stogo sandarinimo) darbus, konstatuotina, jog V. K., kaip statytojo vadovas, pagrįstai pripažintas kaltu pažeidus Užimtumo įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalies, Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalies reikalavimus ir skundžiamu Institucijos nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 3 dalį. Taip pat darytina išvada, jog R. Ž. statybos darbus atlikinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, todėl V. K. pagrįstai inkriminuotos faktinės aplinkybės, jog jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, atsakingu asmeniu, neužtikrino ir nekontroliavo, kad su darbuotoju R. Ž. prieš darbo pradžią būtų sudaryta darbo sutartis ir apie darbuotojo įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki jo numatytos darbo pradžios. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti V. K. atstovo advokato Gintaro Griciaus skundą ir panaikinti skundžiamą Institucijos nutarimą bei Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atstovaujamajam V. K. nutraukti ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu – padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

25. Taip pat nenustatyta, kad V. K. pagal ANK 95 straipsnio 3 dalį paskirta nuobauda būtų aiškiai per griežta, nes ANK 95 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta, kad ANK 95 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą statytojui (užsakovui) – fiziniam asmeniui nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų, statytojui (užsakovui) ar jo vienam įgaliotam rangovui – fiziniam asmeniui, kuris verčiasi ūkine komercine veikla, statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo – juridinio asmens vadovui – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų. V. K., kaip juridinio asmens vadovui, paskirta bauda žymiai mažesnė nei sankcijoje numatytos baudos vidurkis. Tokio dydžio bauda V. K. paskirta nustačius vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog nelegaliai dirbęs asmuo nuo 2025 m. gegužės 22 d. oficialiai įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

26. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pakankamai motyvuota, atsakyta į esminius V. K. atstovo advokato Gintaro Griciaus skundo argumentus, todėl šios nutarties naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. atstovo advokato Gintaro Griciaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.