Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. V. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. A. A., D. K., B. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas pareiškimą jame nurodytais motyvais palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad jo senelis A. V. turėjo žemės, atkūrus nuosavybės teises į A. V. žemę, ją paveldėjo tėvas P. V., jo broliai J. V., A. V. ir sesuo B. M.. Žemės nuosavybės atkūrimo dokumentų tvarkymo procesas užtruko iki 1998 m., tuo metu J. V. jau buvo miręs. Nuosavybės teisių atkūrimas prasidėjo dar J. V. esant gyvam, bet visus dokumentus tvarkė P. V.. Taip pat jis rūpinosi brolio J. V. laidotuvėmis, priėmė jam priklausančius daiktus. J. V. turėjo dukrą, bet jis su dukra santykių nepalaikė, pageidavimo priimti tėvo palikimo ji neišreiškė. P. V. rūpinosi J. V. laidotuvėmis, pašarvotas buvo jo namuose, brolį laidojo šeimos kape, naudojosi ir rūpinosi visais žemės sklypais, į kuriuos buvo atkurtos nuosavybės teisės ir kurie dalinės nuosavybės teise priklausė J. V. ir P. V.. P. V. nuomojo žemės sklypą, šienavo pievas, iš miško apsirūpindavo malkomis. Dėl paveldėjimo teisės liudijimo po J. V. mirties P. V. per tuo metu nustatytą 6 mėnesių terminą nesikreipė, nes tuo metu nebuvo sutvarkyti nuosavybės atkūrimo dokumentai, bet jis iš kart po jo mirties priėmė likusį turtą – žiedus, maldaknyges, asmeninius daiktus, baldus, buitinę techniką, šeimos relikvijas, kurie buvo jo bute Kaune. Visus daiktus parsivežė į savo namus. Po J. V. mirties kiti paveldėtojai – broliai, sesuo, dukra jokių pretenzijų dėl palikimo priėmimo nereiškė. Broliui ir seseriai apie J. V. mirtį buvo žinoma, dukra A. A. A. apie tėvo mirtį nežinojo. J. V. su sutuoktine negyveno, atskirai gyveno nuo 1966 m. Po J. V. jokia valstybės institucija, VMI pretenzijų dėl jo turto nebuvo pareiškusi. P. V. po J. V. mirties rūpinosi visais organizaciniais klausimais, dokumentų sutvarkymu, jis organizavo ketvirtynas, metines.

Suinteresuotas asmuo A. A. A. su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sutiko. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas davė teisingus parodymus, daugiau papildomų paaiškinimų neturi. Nurodė, kad ji yra J. V. dukra, tačiau su juo nebendravo nuo to laiko, kai motina išėjo gyventi kitur. Apie tėvo mirtį sužinojo jau po tėvo mirties, praėjus keliems metams. Buvo aplankiusi tėvą, kokį turtą jis turėjo nesidomėjo, tačiau į jo turtą nepretenduoja, pretenzijų į tėvo turtą nebuvo pareiškusi.

Liudytojas A. Š. parodė, kad yra Žemės ūkio bendrovės „Nemunas“ pirmininkas. Bendrovė augina gyvulius, bendrovė turi nuosavybės teise žemės ir dar nuomoja. Paaiškino, kad P. V. rūpinosi žeme, su juo buvo pasirašę žemės nuomos sutartį dėl dalies žemės, bet faktiškai dirbo visą žemę (duomenys neskelbtini) kaime, į kurią buvo atkurtos nuosavybės teisės. J. V. žeme niekada nesirūpino. Atkūrus nuosavybę, pradžioje P. V. laikė gyvulius, ganė žemės sklype, į kurį atkurtos nuosavybės teisės. Žemės ūkio bendrovei niekada nekilo klausimas, kuri dalis priklausė P. V., kuri J. V..

Liudytoja A. V. parodė, kad yra buvusi P. V. kaimynė, su juo, jo sutuoktine bendravo. J. V. kaime retai lankėsi, jį pažinojo iš matymo. P. V. rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimu į senelio A. V. žemę. Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės A. V., nuomojo žemę, visus reikalus tvarkė su P. V. ir ji suprato, kad jam priklauso žemė. Su P. V. tarėsi žodžiu.

Byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims B. M., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankas, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo tėvas P. V. ir J. V. yra broliai (t. I., b. l. 19, 20, 21). J. V. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties akto įrašas Nr. 1047) (t. I., b. l. 12). J. V. testamento nepaliko (t. I., b. l. 26). Po J. V. mirties Kauno apskrities 1998 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) jo ir P. V. vardu atkurtos nuosavybės teisės (t. I., b. l. 85-86). J. V., mirusio (duomenys neskelbtini) vardu liko registruotas nekilnojamasis turtas: 124-495 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 16/31 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 215/594 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (t. I., b. l. 27-32). Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas P. V. po (duomenys neskelbtini) mirusio brolio J. V. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjus jį valdyti. P. V. mirė (duomenys neskelbtini) (t. I., b. l. 13), po jo mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė E. V. (t. I., b. l. 43-50). Pareiškėjas S. V. priėmė E. V. palikimą (t. I., b. l. 55-78), todėl šio juridinio fakto nustatymas sukurs jam teises į J. V. palikimo priėmimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir jo įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnyje nurodyta, kad Civilinio kodekso normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnyje nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, o šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis CK reglamentavimas numatė palikimo priėmimo būdą – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.

Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje įtvirtinta, kokie įpėdinių veiksmai laikytini palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, taip pat, kad tai, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės, vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009). Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Pareiškėjas nurodo, kad P. V. po brolio J. V. mirties palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti, jis dar J. V. būnant gyvam, pradėjo visų įpėdinių vardų tvarkyti nuosavybės atkūrimo dokumentus, atkūrus nuosavybės teises pasirašė J. V. vardu ant grąžinamos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akto, Kauno apskrities sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. V. į žemę pasirašytas P. V. ir jam įteiktas. Nuo pat atkūrimo į žemę proceso pradžios ir po J. V. mirties, P. V. visus tris žemės sklypus valdė, jais rūpinosi kaip savais.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, palikimas atsirado po J. V. mirties, t.y. (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Palikėjas J. V. po savo mirties testamento nepaliko. P. V. ir kiti įstatyminiai įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pirmos eilės įstatyminė įpėdinė – J. V. dukra A. A. A. (t. I., b. l. 15, 16) teismo posėdžio metu patvirtino, jog su tėvu nebendravo, apie jo mirtį sužinojusi jau po jo mirties, jo palikimo nepriėmė, pretenzijų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nereiškia.

Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą.

Teismo vertinimu P. V. iš kart priėmė brolio J. V. palikimą, jis pasiėmė asmeninius daiktus, šeimai priklausančias ir svarbias relikvijas – senelės ir senelio žiedus su inicialais, maldaknyges, viena 1863 m., kita 1906 m., paveikslą, Vytį, kurios buvo pateiktos pareiškėjo ir apžiūrėtos teismo posėdžio metu.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo D. K., kuri yra pareiškėjo sesuo patvirtino, kad tėvas P. V. visą laiką rūpinosi tėviške, jis tvarkė nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus, prižiūrėjo visus žemės sklypus, rūpinosi brolio J. V. laidotuvėmis, tvarkė kapavietę.

Palikimo faktinio valdymo esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad P. V. paveldimu turtu rūpinosi kaip savu, tokiu būdu faktiškai priimdamas palikimą. Byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai atitinka pareiškėjo, suinteresuoto asmens teismo posėdžio metu išdėstytas aplinkybes.

Suinteresuotas asmuo A. A. A. nepageidauja priimti palikimo, atsiradusio po tėvo J. V. mirties, neprieštarauja, kad jį priimtų pareiškėjas. Taigi, nors P. V. palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, nesant testamentinių bei kitų įstatyminių įpėdinių) laikytina, kad P. V. po brolio J. V. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdamas įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais ir nesuinteresuotų bylos baigtimi liudytojų A. Š. ir A. V. parodymais, kurie patvirtino, kad žemės sklypų atkūrimu, jų tvarkymu ir priežiūra rūpinosi P. V., nėra pagrindo netikėti, nes jie atitinka pareiškėjo išdėstytas ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po brolio J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Priteisti iš pareiškėjo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 15,00 Eur (penkiolika eurų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, esančią pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.