- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-11
- Bylos Nr.
- e2S-453-653/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20775-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Pareiškėjas
- A. T.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens antstolio Irmanto Gaidelui atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-28 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Irmantas Gaidelis, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
pareiškėjas A. T. pateikė 2017-05-09 skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė nutraukti vykdomąją bylą Nr.0008/09/02130 dėl administracinės baudos išieškojimo senaties termino suėjimo ir priverstinio išieškojimo patvarkymu galioti palikimo atveju jį pakeisti, nurodant, kad leidžiama skolininkui naudotis įkalinimo įstaigos sąskaitoje esančiomis ir 1 MMA neviršijančiomis lėšomis. A. I. Gaidelis su pareiškėjo (skolininko) 2017-05-09 skundu nesutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-06-28 nutartimi skundą tenkino iš dalies - panaikino antstolio Irmanto Gaidelio 2017-05-04 patvarkymą Nr. S1-26795 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.Teismas nustatė, kad antstolis Irmantas Gaidelis vykdo 2009-08-27 pateiktą vykdyti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.A2.11-2752-498/09 dėl 86,89 Eur skolos išieškojimo išieškotojo valstybės naudai iš skolininko A. T.. Pagal šį vykdomąjį dokumentą užvesta vykdomoji byla Nr.0008/09/02130.Vykdymo procese 2017-05-04 priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr.S1-26794 ir patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje Nr.S1-26795 ir išsiųsti Alytaus pataisos namams vykdyti.Teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo nutraukti vykdomąją bylą dėl vykdymo senaties termino suėjimo, kadangi skolininkas vengė atlikti jam paskirtą nuobaudą ir baudos išieškojimas užsitęsė būtent dėl jo vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą.Teismas vadovavosi teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016), CPK 668 straipsnio 1 dalimi, Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte, CPK LI skyriaus normomis ir konstatavo, jog aptartos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. Tačiau antstolis nenurodė, kad vadovaujantis išieškojimą iš trečiųjų asmenų skolininko gaunamų pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis, reikalauja iš skolininko gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą 1 MMA, ir 20 (pagal kelis vykdomuosius dokumentus – iki 50) procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios 1 MMA (CPK 736 str.). Nesant nurodytų sąlygų, skundžiamu patvarkymu areštavus ir nurodžius antstoliui pervesti visas skolininkui laisvės atėmimo vietos įstaigoje išmokėtinas sumas, t. y. esančias pareiškėjo laisvės atėmimo vietos įstaigoje turimoje sąskaitoje, pareiškėjas neturi teisės naudoti nė dalies piniginių lėšų, pervedamų artimųjų, savo reikmėms.
III. Atskirojo skundo argumentai
Apeliantas prašė pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą atmesti. Nurodė, kad nesutinka su teismo išvadomis, jog skolininko iš artimųjų gaunamos lėšos turtų būti kvalifikuojamos kaip gaunamos kitos pajamos, dėl ko išskaitymas vykdytinas pagal CPK 733-743 str. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nėra įrodymų apie skolininko į sąskaitą gaunamų lėšų kilmę, jų dydį bei kvalifikavo neegzistuojančias lėšas kaip lėšas, kurių išieškojimui taikomos minėtos CPK taisyklės. Jokios piniginės lėšos pagal antstolio patvarkymą iš skolininko sąskaitos įkalinimo įstaigoje nėra išieškotos, jokių piniginių lėšų pataisos namai į antstolio depozitinę sąskaitą nėra pervedę.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.). Byloje kilo ginčas dėl išieškojimo iš įkalinimo bausmę atliekančio asmens piniginių lėšų tvarkos.Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. Šio skyriaus 668 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje; be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką išaiškino, kad apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 27 punktas). Kartu išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 45 punktas). Išskaitų iš skolininko pajamų ribojimas MMA dydžio atžvilgiu yra taikomas, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį. Toks aiškinimas išplaukia iš aplinkybės, kad įstatymo leidėjas kaip atskaitos tašką, nustatant ir diferencijuojant išskaitų dydį, pasirinko būtent teisės aktais nustatyto dydžio – vienos minimaliosios mėnesinės algos – pajamų dalį, taip siekdamas apsaugoti ir skolininko teises, kad jam liktų dalis gaunamų pajamų kas mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 47 punktas). Minėti išaiškinimai paneigia apelianto argumentus, jog šiuo atveju skolininkui buvo būtina papildomai pagrįsti gaunamų pajamų kilmę tam, kad jos būtų kvalifikuotos kaip kitos pajamos, iš kurių vykdomas išieškojimas pagal CPK LI skyriaus normas.Nagrinėjamu atveju antstolis nukreipė išieškojimą į visas pareiškėjo sąskaitoje galbūt tuo metu buvusias lėšas, kaip skolininko turtą, pažeidžiant CPK 668 straipsnio nuostatas. Taigi, ginčo patvarkymas pažeidžia pareiškėjo kaip skolininko teises bei teisėtus interesus, kadangi užkerta galimybę disponuoti pinigų suma, užtikrinančia minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą. Pažymėtina, kad pradėdamas vykdymą, antstolis pirmiausia turi įvertinti skolininko turimą turtą ir tai, ar išieškojimas yra galimas pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį, t. y. atsižvelgti į šiame straipsnyje nustatytą apribojimą nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Kaip jau buvo minėta, CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA, taikytinas kaip vienkartinis apribojimas, nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Savo ruožtu CPK 736 straipsnis, reglamentuojantis išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį, taikomas, jei po CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodytos išskaitos skolininko turto neužtenka vykdomam išieškojimui padengti.Tai, kad ginčijamo patvarkymo, kuriuo nukreiptas išieškojimas į visas skolininko lėšas, priėmimo metu skolininko sąskaitoje galimai nebuvo piniginių lėšų, nereiškia, kad šis patvarkymas negalėtų būti įvykdytas ateityje, pervedus į laisvės atėmimo vietos įstaigoje skolininko turimą sąskaitą pinigines lėšas. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį patvarkymą, kuriame nebuvo nurodyta išieškojimo apribojimų, panaikino. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamos teismo nutarties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-28 nutartį palikti nepakeistą.