Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2020-10-13 · Administracinė byla Nr. eI3-5609-583/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-13
Bylos Nr.
eI3-5609-583/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-09239-2019-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjas
Remigijus Arminas (pirm.)
Pareiškėjas
Būsto energijos taupymo agentūra
Atsakovas
Mano Būstas Klaipėda
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-5609-583/2020Teisminio proceso Nr. 3-63-3-09239-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 13 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Remigijus Arminas,

2020 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Būsto energijos taupymo agentūra“ prašymą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Mano Būstas Klaipėda, dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja viešoji įstaiga „Būsto energijos taupymo agentūra“ (toliau – ir pareiškėja, Agentūra) kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Klaipėda (toliau – ir atsakovė) priteisti 9 501,24 Eur dydžio įsiskolinimą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodo, jog 2017 m. gegužės 30 d. priėmė sprendimą Nr. (4)-B2-3519) „Dėl permokėtų valstybės paramos lėšų sugrąžinimo“ (toliau – ir sprendimas) projekto administratoriui UAB Mano Būstas Klaipėda. Sprendime pažymima, jog butų ir kitų patalpų savininkams buvo teikiama valstybės parama projekto įgyvendinimo administravimui apmokėti. Projektas Nr. KLJS0118, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, neįgyvendintas per Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725 „Dėl Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklių patvirtinimo ir daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti skirto kaupiamojo įnašo ir (ar) kitų įmokų didžiausios mėnesinės įmokos nustatymo“ patvirtintose Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) nustatytą įgyvendinimo laikotarpį ir neįvykdytos Taisyklių 2 punkte nustatytos sąlygos.

Atsakovė buvo supažindinta su pareiga per 3 mėnesius grąžinti permokėtas paramos lėšas, tačiau iki šiol 9 501,24 Eur nėra grąžinta. Pažymi, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-4323-535/2017 konstatavo, jog atsakovės vykdomas projektas nebuvo įvykdytas per Taisyklėse nustatytą terminą ir 2017 m. gegužės 30 d. sprendimas yra pagrįstas.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigia, kad atsakovė prisiėmė visus sutartinius įsipareigojimus, taip pat visus įsipareigojimus numatytus Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme (toliau – ir Įstatymas), Taisyklėse ir kituose teisės aktuose. Taisyklėse nustatyta, kad projekto administratorius turi pareigą grąžinti gautos paramos sumą neįgyvendinus projekto.

Pažymi, kad pareiškėja valstybės paramą teikia per butų ir kitų patalpų savininkų įgaliotą projekto administratorių t. y. atsakovę, tačiau Agentūros ir butų savininkų nesieja jokie tiesioginiai santykiai, kadangi į Agentūrą dėl valstybės paramos skyrimo kreipiasi projekto administratorius, o ne atskirai kiekvienas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkas. Atsakovė yra susipažinusi su valstybės paramos teikimo ir grąžinimo tvarka, taigi sustabdydama projekto įgyvendinimą privalėjo numatyti, jog atsiras prievolė grąžinti išmokėtą valstybės paramą. Pažymi, kad teisės aktai nenumato Agentūrai priimti sprendimus dėl dalies valstybės paramos grąžinimo atsižvelgiant į projekto administratoriaus atliktus veiksmus iki projekto sustabdymo ar nutraukimo. Įstatymas ir Taisyklės aiškiai apibrėžia, jog valstybės parama teikiama tik pasiekus numatytus tikslus.

Atkreipia dėmesį, kad teismai analogiškose bylose yra nurodę kad projekto administratorius, nutraukęs projekto vykdymą ar neįvykdęs projekto per nustatytą terminą, bet gavęs valstybės paramą, valstybės lėšomis disponuoja nepagrįstai ir projekto administratoriui, kaip lėšas administruojančiam daugiabučių namų savininkų atstovui, kyla teisės aktų nuostatuose nustatyta pareiga šias lėšas grąžinti. Parama yra tikslinė ir neatsiejamai susieta su projekto įgyvendinimu. Jei projektas neįgyvendintas per Taisyklėse nustatyta įgyvendinimo laikotarpį, Agentūros sprendimas įpareigoti projekto administratorių grąžinti valstybės parama yra pagrįstas ir teisėtas.

Atsiliepimas

Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė Mano Būstas Klaipėda atsiliepime į pareiškėjos prašymą nurodė, kad nesutinka su jame nurodytomis aplinkybėmis, prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad Klaipėdos miesto savivaldybė daugiabučiui namui 2013 m. rugsėjo 16 d. parengė energinio naudingumo sertifikatą ir namo atnaujinimo investicijų planą bei atsakovę paskyrė projekto įgyvendinimo administratoriumi. Daugiabučio namo gyventojai 2013 m. gruodžio 5 d. patvirtinto investicinį planą ir gavus Agentūros pritarimą ir vadovaujantis 2014 m. sausio 14 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-34 „Dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) rengimo, projekto (ar jo dalies) ekspertizės atlikimo, statybos techninės priežiūros paslaugų ir statybos rangos darbų pirkimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ organizavo rangos darbų su projekto parengimu pirkimą. Atsakovas pažymi, kad organizavo net kelis kartus pirkimus, kurie neįvyko, kadangi nebuvo gauta reikalavimus atitinkančių pasiūlymų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kai statybos darbų nepavyko nupirkti dėl pasikeitusių statybos darbų kainų, atsirado būtinybė tikslinti investicijų planą.

Buvo organizuojami keli susirinkimai ir balsavimai dėl investicinio plano tvirtinimo, tačiau 2015 m. spalio 29 d., 2016 m. gegužės 2 d. ir 2016 m. lapkričio 4 d. balsavimuose jis nebuvo patvirtintas. Atsakovė akcentuoja, jog dėl minėtų priežasčių negalėjo tęsti namo atnaujinimo projekto įgyvendinimo ir dėl jo vykdymo nutraukimo kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę. Atsakovės nuomone pareiškėjos prašymas yra nepagrįstas, kadangi ji savo pareigas vykdė laiku ir tinkamai, projekto nepavyko baigti ne dėl nuo atsakovės valios priklausančių priežasčių. Taip pat laikosi pozicijos, jog nėra teisinga, kad projekto administravimo išlaidas privalo atlyginti ne paramos gavėjai, t. y. daugiabučio namo patalpų savininkai, o projekto administratorius.

Sutinka, jog į pareiškėją dėl valstybės paramos projekto ar jo dalies apmokėjimo/kompensavimo kreipėsi atsakovė, o ne atskirai kiekvienas namo patalpų savininkas, tačiau tai buvo padaryta tik dėl to, kad teisės aktų nuostatos atsakovę įpareigojo tai padaryti. Taisyklės nenumato teisės namo bendraturčiams atskirai kreiptis dėl paramos suteikimo, tą atlikti jie įgalioja projekto administratorių. Atsakovė laikosi pozicijos, kad administraciniai teisiniai santykiai susiklostė tarp pareiškėjos ir daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, kuriuose atsakovė veikė tik kaip tarpininkė.

Akcentuoja, kad projekto administratorius pats nepriima sprendimo nei dėl gyvenamojo namo modernizavimo, nei dėl jo finansavimo būdo, jis tik vykdo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos priimtus sprendimus. Teisės aktų nuostatos taip pat suponuoja išvadą, kad parama suteikiama modernizuojamo daugiabučio namo savininkams, o atsakovė, būdama investicinio projekto administratorė, atstovauja savininkams santykiuose su kitais subjektais, dalyvaujančiais butų modernizavimo projektuose (bankais, rangovais ir kt.), t. y., išoriniuose santykiuose. Atsakovės nuomonė minėtos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja išieškojimą nukreipė į netinkamą subjektą, todėl prašymas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas viešosios įstaigos „Būsto energijos taupymo agentūra“ prašymo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Klaipėda priteisti 9 501,24 Eur priteisti grąžinti valstybės paramos lėšas, pagrįstumas.

Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja 2017 m. gegužės 30 d. priėmė sprendimą Nr. (4)-B2-3519) „Dėl permokėtų valstybės paramos lėšų sugrąžinimo“, kuriuo įpareigojo atsakovę per 3 mėnesius nuo pranešimo apie priimtą sprendimą gavimą grąžinti permokėtą valstybės paramos sumą, iš viso 9 501,24 Eur. Sprendime konstatuojama, kad įvertinus pateiktus dokumentus nustatyta, jog daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atnaujinimo (modernizavimo) projektas neįgyvendintas per Taisyklėse nustatytą projekto įgyvendinimo laikotarpį ir buvo neįvykdytos Taisyklių 2 punkte nustatytos sąlygos.

Įstatymo 3 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, jog Vyriausybės patvirtintos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimą administruoja Vyriausybės įsteigta viešoji įstaiga Būsto energijos taupymo agentūra, kurios veikla finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. Agentūra atlieka šias funkcijas: 1) vertina savivaldybių programų atitiktį Vyriausybės patvirtintai Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programai; 2) vertina investicijų planus ir vykdo atnaujinimo projektų įgyvendinimo priežiūrą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka; 3) administruoja ir teikia šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą valstybės paramą (išskyrus lengvatinių kreditų teikimą ir kredito bei palūkanų apmokėjimą už nepasiturinčius gyventojus); 4) teikia ūkinę veiklą vykdantiems butų ir kitų patalpų savininkams nereikšmingą valstybės pagalbą, kuriai taikomos Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklės; 5) kompensuoja bankams ar kitoms finansų įstaigoms lengvatinio kredito bendrą metinių palūkanų dalį, viršijančią šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą lengvatinio kredito palūkanų dydį, pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytas taisykles; 6) konsultuoja daugiabučio namo atnaujinimo proceso dalyvius (daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus, bendrojo naudojimo objektų valdytojus, savivaldybes ir savivaldybių programų įgyvendinimo administratorius) atnaujinimo ir valstybės paramos teikimo klausimais, organizuoja ir vykdo visuomenės informavimą, švietimą ir mokymą; 7) organizuoja ir vykdo Vyriausybės patvirtintos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo stebėseną. Remiantis minėtu teisiniu reguliavimu akivaizdu, kad pareiškėja yra atsakinga institucija už priežiūrą ar valstybės parama, skirta daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui finansuoti, yra tinkamai panaudojama.

Pažymėtina, kad vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti teikimo ir atnaujinimo projektų įgyvendinimo priežiūros taisykles tvirtina Vyriausybė.

Sprendimo priėmimo metu galiojusių Taisyklių (redakcija galiojusi nuo 2017-05-20 iki 2018-01-20) 85 punktas numatė, jog paaiškėjus, kad Projekto administratorius teisei į valstybės paramą ir valstybės paramos dydžiui nustatyti pateikė klaidingus duomenis, arba kitų aplinkybių, dėl kurių išmokėta per didelė valstybės parama (išskyrus lengvatinius kreditus), arba valstybės parama negalėjo būti suteikta, arba butų ir kitų patalpų savininkai, vykdantys ūkinę veiklą atnaujinamo (modernizuojamo) daugiabučio namo nuosavybės teise priklausančiame bute ar kitose patalpose, neinformavo Projekto administratoriaus apie nuosavybės teise jiems priklausančiuose butuose ir kitose patalpose jų vykdomą ūkinę veiklą arba pateikė klaidingą informaciją, arba savivaldybė, įstatymų nustatyta tvarka privatizavusi (perleidusi) nuosavybės teise valdomas gyvenamąsias patalpas, apie šį faktą neinformavo Agentūros ir dėl to valstybės parama kreditui ir palūkanų įmokoms sumokėti nuo šių gyvenamųjų patalpų privatizavimo (perleidimo) dienos išmokėta neteisėtai, arba projektas neįgyvendintas per Taisyklėse nustatytą projekto įgyvendinimo laikotarpį ir (ar) neįvykdytos Taisyklių 2 punkte nustatytos sąlygos, Agentūra priima sprendimą dėl išmokėtų ir (ar) permokėtų lėšų sugrąžinimo. Apie tai ji raštu praneša finansuotojui, jeigu suteiktas lengvatinis kreditas, Projekto administratoriui, savivaldybei ir (ar) atitinkamų butų ir kitų patalpų savininkams. Projekto administratorius ir (ar) atitinkamų butų ar kitų patalpų savininkai privalo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos pervesti Agentūros sprendime dėl išmokėtų ir (ar) permokėtų lėšų sugrąžinimo nurodytą sumą į Agentūros pranešime nurodytą sąskaitą. Per nustatytą laiką negrąžinta išmokėta ir (ar) permokėta suma iš Projekto administratoriaus ir (ar) atitinkamų butų ar kitų patalpų savininkų išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, jog tuo atveju, jeigu projekto administratorius neįgyvendiną projekto per Taisyklėse nustatytą terminą ir neįvykdo Taisyklių 2 punkte nustatytos sąlygos, Agentūra turi teisę priimti sprendimą dėl permokėtų valstybės paramos lėšų susigrąžinimo.

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos prašymą neneigia, jog daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo baigtas, tačiau akcentuoja, kad projektas buvo neįvykdytas dėl ne nuo atsakovės valios priklausančių aplinkybių (pasikeitus projekto kainai daugiabučio namo patalpų savininkai atsisakė tęsti projektą), išieškojimas nukreiptas į netinkamą subjektą, todėl akivaizdu, jog prašymas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančiais duomenimis bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti pareiškėjos 2017 m. gegužės 30 d. sprendimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-4323-535/2017 nusprendė, kad sprendimas dėl valstybės paramų lėšų grąžinimo yra teisėtas bei pagrįstas, todėl atsakovės skundas atmestas kaip nepagrįstas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, jog atsakovė yra tinkamas subjektas, kadangi kaip bendrojo naudojimo objekto administratorius buvo paskirtas atstovauti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus organizuojant, vykdant ir administruojant daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą ir atlikti kitus veiksmus susijusius su projekto įgyvendinimu. Agentūra pagal atsakovės prašymus pervedė į jos atsiskaitomąją sąskaitą suteiktos valstybės paramos sumas administravimo išlaidoms apmokėti. Teismas konstatavo, kad į Agentūrą dėl valstybės paramos projekto ar jo dalies apmokėjimo kreipėsi būtent atsakovė, o ne atskirai kiekvienas namo savininkas, todėl projekto administratorius, o ne daugiabučio namo gyventojai, turi pareigą grąžinti permokėtą sumą. Teismo vertinimu aplinkybė, kad projekto nebuvo įmanoma įgyvendinti dėl objektyvių priežasčių, ginčijamo sprendimo priėmimui reikšmės neturėjo, kadangi teisės aktai nenumato galimybės valstybės lėšomis kompensuoti neįgyvendinto projekto išlaidas.

Atsakovė nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimu pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-715-429/2019 konstatavo, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas ir atsakovės apeliacinį skundą atmetė.

Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalimi faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Nagrinėjamoje byloje bei Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėtoje byloje dalyvauja analogiškos proceso šalys, skundo dalykas – Agentūros 2017 m. gegužės 30 d. sprendimas, todėl akivaizdu, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje.

Remiantis minėtomis aplinkybėmis bei teisiniu reguliavimu darytina išvada, kad Agentūros 2017 m. gegužės 30 d. sprendimas sukelia atsakovei teisines pasekmes. Atsakovės atsiliepime pateikti argumentai yra paneigti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime ir akivaizdu, kad atsakovė turi pareigą grąžinti pareiškėjai susidariusią valstybės paramos permoką. Taigi įvertinus tai, jog atsakovės pareigą sugrąžinti valstybės paramos permoką nustatantis individualus administracinis aktas yra galiojantis ir nenuginčytas, nustatytu terminu susidariusi skola nesumokėta, konstatuojama, jog viešosios įstaigos „Būsto energijos taupymo agentūra“ reikalavimas priteisti įsiskolinimą yra pagrįstas ir tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja viešoji įstaiga „Būsto energijos taupymo agentūra“ teismui pateikė prašymą priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Klaipėda jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš viso 862,50 Eur. Prašyme teigiama, jog 562,50 Eur bylinėjimosi išlaidos patirtos už prašymo parengimą ir 300,00 Eur už baigiamosios kalbos parengimą.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Pareiškėja teismui pateikė 2020 m. vasario 4 d. sąskaitą – faktūrą RB Nr. 01466, 2020 m. birželio 26 d. sąskaitą – faktūrą RB Nr. 01489, 2020 m. vasario 7 d. mokėjimo pavedimą ir 2020 m. liepos 2 d. mokėjimo pavedimą. Minėti dokumentai patvirtina, kad pareiškėja advokatui R. B. sumokėjo 562,50 Eur už prašymo parengimą teismui ir 300,00 Eur už susipažinimą su atsakovės atsiliepimu bei baigiamosios kalbos parengimu.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Pažymėtina, jog vadovaujantis Rekomendacijų 2 puntu, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013, 2018 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-234-822/2018 ir kt.).

Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Prašymas surašytas ir teismui pateiktas 2019 m. gruodžio 3 d. (2019 m. IV ketvirtis), remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2019 m. II ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) siekė 1298,0 Eur.

Už prašymo parengimą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2.5 (Rekomendacijų 8.2 punktas). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes matyti, kad už prašymo parengimą maksimalus priteistinas užmokestis – 3245,0 Eur (1298,0 * 2.5). Kaip ir anksčiau minėta pareiškėja už skundo parengimą advokatui sumokėjo 562,50 Eur, t. y. pareiškėjos prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteisino užmokesčio, todėl prašymas šioje apimtyje tenkintinas.

Taip pat pareiškėja prašo priteisti 300,00 Eur patirtas už advokato parengtą baigiamąją kalbą. Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama teismine praktika baigiamosios kalbos parengimas negali būti išskirtas į savarankišką teisinį veiksmą, ji turi būti laikoma sudėtine šalies atstovavimo teisme dalimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A502-1088/2010; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-762/2011; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-595/2011, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1217-602/2015, 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-786-442/2017).

Atkreiptinas dėmesys, jog administracinė byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Teismas 2020 m. birželio 11 d. įpareigojo pareiškėją pateikti tik savo poziciją dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka ir pareiškėja 2020 m. birželio 16 d. pateikė prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Šios aplinkybės patvirtina, jog šalys nepageidavo rašytinio proceso ir byloje nebuvo rengiamas žodinis bylos nagrinėjimas, proceso šalys ir jų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Todėl akivaizdu, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra perteklines ir pareiškėjos prašymas šioje apimtyje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaujantis anksčiau minėtomis aplinkybėmis viešosios įstaigos „Būsto energijos taupymo agentūra“ prašymas iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Klaipėda priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl teikiamos advokato teisinės pagalbos, tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės pareiškėjos naudai priteistinas 562,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Dėl žyminio mokesčio

ABTĮ 35 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinėse bylose mokamas 30 Eur žyminis mokestis. Ši byla inicijuota elektroninių ryšių priemonėmis, taigi kreipiantis skundu į teismą turėjo būti mokamas 22,50 Eur. žyminis mokestis.

Pareiškėja kreipėsi ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą ir 2019 m. gruodžio 2 d. mokėjimo nurodymu Nr. 49339 civilinėje byloje sumokėjo žyminį mokestį, kurio 214,00 Eur dalis 2019 m. gruodžio 4 d. LITEKO sukurta mokėjimo užduotimi įskaitytas šioje byloje. Kadangi byla pagal teismingumą perduota nagrinėti administraciniam teismui ir jame išnagrinėta, žyminio mokesčio mokėjimas taipogi turi būti skaičiuojamas pagal ABTĮ nuostatas. Taigi kreipiantis skundu į teismą pareiškėjas turėjo sumokėti 22.50 Eur žyminį mokestį.

ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad sumokėtas žyminis mokestis ar jo dalis grąžinami kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio negu reikia pagal įstatymą. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu pareiškėjai grąžintina 191,5 Eur 2019 m. gruodžio 2 d. mokėjimo nurodymu sumokėto žyminio mokesčio dalis. Žyminio mokesčio dalį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi ABTĮ 38 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

Likusi žyminio mokesčio dalis 22,50 Eur priskirtina prie pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų ir ji priteistina iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos viešosios įstaigos „Būsto energijos taupymo agentūra“ prašymą dėl valstybės paramos permokos priteisimo tenkinti.

Pareiškėjai viešajai įstaigai „Būsto energijos taupymo agentūra“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Klaipėda priteisti 9 501,24 Eur valstybės paramos lėšas.

Pareiškėjai viešajai įstaigai „Būsto energijos taupymo agentūra“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Klaipėda priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą - 562,50 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 22,50 Eur žyminio mokesčio išlaidų atlyginimą.

Likusioje dalyje pareiškėjos viešosios įstaigos „Būsto energijos taupymo agentūra“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinti.

Pareiškėjai viešajai įstaigai „Būsto energijos taupymo agentūra“ grąžinti 191,5 Eur žyminio mokesčio permokos dalį, kuri sumokėta 2019 m. gruodžio 2 d. SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. 49339.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas Remigijus Arminas