Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-04-06 · Civilinė byla Nr. 2S-314-544/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-06
Bylos Nr.
2S-314-544/2018
Teisminio proceso Nr.
2-15-3-01243-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Čeknienė
Kreditorius
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, S. V.

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-314-544/2018

Nida Solovjovienė Teisminio proceso Nr. 2-15-3-01243-2017-1
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.2.5.; 3.3.5.11.; 3.5.18.; 3.5.21.5.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 6 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) A. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-285-434/2018 pagal pareiškėjo (skolininko) A. V. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė I. B., išieškotojai Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir S. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2017 m. gruodžio 7 d. antstolės I. B. kontoroje gautas pareiškėjo (skolininko) A. V. skundas dėl antstolės I. B. veiksmų, kuriuo buvo prašoma panaikinti ir atšaukti antstolės 2017 m. lapkričio 22 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto. Pareiškėjas nurodė, kad antstolė, pažeisdama įstatymų reikalavimus ir neatsižvelgdama į teismų praktiką, ginčijamu patvarkymu areštavo visas esamas ir būsimas jam trečiųjų asmenų išmokėtinas lėšas 1224,32 Eur sumai, esančias ar būsiančias jo sąskaitoje laisvės atėmimo vietoje Pravieniškių pataisos įstaigoje. Antstolė I. B. 2017 m. gruodžio 14 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsisakymo patenkinti skolininko skundą bei persiuntė jį kartu su vykdomosiomis bylomis pirmosios instancijos teismui. Antstolė patvarkyme nurodė, kad atsisako tenkinti skolininko skundą, nes ginčijamą patvarkymą vykdo teisėtai pradėtose dviejose vykdomosiose bylose, į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos skolininkui išmokėtiną neturtinės žalos atlyginimą Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 688, 739 straipsnių nuostatos išieškojimo nukreipti nedraudžia.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė]

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjo (skolininko) A. V. skundo dėl antstolės I. B. veiksmų netenkino.Teismas, nustatęs faktines bylos aplinkybes, sprendė, kad antstolė pagrįstai nukreipė išieškojimą į skolininko naudai priteistą 1280 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti. Išieškojimas yra vykdymo eigoje, o pagal teismų praktiką skolininko skunde nurodytas ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatytas vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) apribojimas taikomos tam turtui ir pajamoms, kurį skolininkas turi tik pradėjus išieškojimą. CPK XLVII skyriuje numatytos taisyklės („Išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės“, 662 –674 straipsniai) taikomos tam turtui ir pajamoms, kurį skolininkas turi tik pradėjus išieškojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-154-313/2016, Nr. 3K-7-315-421/2017). CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienos MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus ir išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir (inter alia) pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-154-313/2016, Nr. 3K-3-202-421/2017). Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA. Teismo nuomone, šiuo atveju duomenų apie tai, kad skolininkas dirba ir gauna darbo užmokestį, byloje nėra, todėl antstolė I. B. pagrįstai ir nepažeisdama CPK nustatytų reikalavimų priėmė patvarkymą areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas (skolininkas) A. V. prašo pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir įpareigoti antstolę grąžinti į jo sąskaitą pinigų sumą, kuri prilygsta vienai MMA.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo, kaip nuteistojo, padėtį bei interesus. Šiuo atveju antstolė nurašė pinigines lėšas, kurios buvo priteistos jam kaip neturtinės žalos atlyginimas už patirtus fizinius ir psichologinius išgyvenimus dėl netinkamų įkalinimo sąlygų, nepagrįstai nepalikdama nei dalies šių lėšų būtiniausiems ir nedraudžiamiems daiktams įsigyti, kaip tą numato CPK 668 straipsnio 1 dalis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant išimčių išieškant iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų. Be to, pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo nuostatas, antstolis turi veikti taip, kad vykdymo veiksmai būtų teisėti ir atliekami ne tik formaliai laikantis įstatymo, bet ir realiai užtikrinant vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų apsaugą.Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – antstolės I. B. 2017 m. lapkričio 22 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, dalis, kuria nutarta areštuoti ir antstolės depozitinę sąskaitą pervesti vienos MMA dydžio neviršijančią skolininkui priklausančią pinigų sumą panaikinama ir antstolė įpareigojama šią sumą pervesti į skolininko nurodytą sąskaitą laisvės atėmimo vietoje (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo (skolininko) A. V. skundas panaikinti antstolės I. B. 2017 m. lapkričio 22 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Byloje nustatyta, kad antstolė I. B. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal 2016 m. birželio 10 d. pateiktą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 800 Eur turtinės žalos išieškojimo iš skolininko A. V. išieškotojo S. V. naudai ir vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal 2016 m. birželio 14 pateiktą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 100 Eur konfiskavimo valstybės naudai. Vykdymo proceso metu nustačius, kad skolininkas A. V. atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, 2016 m. spalio 5 d. antstolė I. B. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo, kuriuo nurodė iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA. 2016 m. spalio 5 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat buvo priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštuotos 1016,61 Eur lėšos (800 Eur skola ir 216,61 Eur vykdymo išlaidos), esančios Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos sąskaitoje, priklausančios skolininkui A. V. bei areštuotas lėšas nurodyta pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. 2016 m. spalio 5 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti skolos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuojant 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieną MMA. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolė I. B., atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, 2017 m. gruodžio 22 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė 2016 m. spalio 5 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė, kad antstolio 2016 m. spalio 5 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotos skolininkui A. V. priklausančios Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos sąskaitoje esančios piniginės lėšos, viršijančios MMA (13 b. l.).Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkui A. V. iš valstybės priteistas 1280 Eur neturtinės žalos atlyginimas. 2017 m. lapkričio 22 d. antstolė I. B. minėtose vykdomosiose bylose priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenimis, arešto ir, vadovaudamasi CPK 585 straipsnio 1 dalimi, 688 straipsniu, nukreipė išieškojimą ir areštavo A. V. išmokėtiną 1224,32 Eur sumą (iš jos 900,00 Eur skola ir 324,32 Eur vykdymo išlaidos). Nesutikdamas su tokiu patvarkymu, skolininkas antstolei pateikė skundą, kuriuo prašė jį atšaukti kaip neteisėtą ir neatitinkantį teisės aktų reikalavimų, kadangi jam nebuvo leista disponuoti vienos MMA dydžio lėšomis. Tačiau šis skolininko skundas nei antstolės 2017 m. gruodžio 14 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), nei skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi tenkintas nebuvo. Taigi, esminis ginčas byloje kilo dėl to, ar antstolė, vykdymo procese priimdama patvarkymą areštuoti skolininko A. V. lėšas ir/ar turtą, esančius pas trečiuosius asmenis, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas bei pagrįstai nukreipė išieškojimą į vienos MMA dydžio neviršijančias lėšas, priteistas skolininkui A. V. kaip neturtinės žalos atlyginimas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad antstolė turėjo teisę ir pareigą nukreipti skolų išieškojimą į skolininkui A. V. priteistą 1280 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nes CPK vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normos tokio pobūdžio išmokų nepriskiria prie turto ir piniginių lėšų, iš kurių priverstinis išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus negalimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius; CPK 733 – 743 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse byloje Nr. 3K-3-154-313/2016; Nr. 3K-3-202-421/2017). Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. CPK 668 str. 1 nustatyta, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkte yra įtvirtintas turto ir daiktų, kurie priklauso skolininkui fiziniam asmeniui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalingi skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims, rūšių, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, sąrašas. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 papunkčio nuostatą išieškojimas negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią MMA.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 konstatavo, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Toks apribojimas aiškintinas tuo, kad, pradėjus išieškojimą iš skolininko turto ir jį nukreipiant į skolininkui priklausančius pinigus, skolininkas galėtų disponuoti tokia pinigų suma, kuri užtikrintų minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą, ir taip būtų apginti ne tik išieškotojo interesai, bet ir nepažeistos skolininko, kaip vykdymo proceso dalyvio, teisės bei teisėti interesai. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad, nors Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą tik į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią MMA, tačiau pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą.Kartu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad, nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą. Todėl savo patvarkyme jis turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, t. y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį. Skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas.Nagrinėjamu atveju ginčijamame patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenimis, arešto antstolė I. B. nenurodė CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyto ribojimo, o tai reiškia, kad ji areštavo visas skolininko lėšas, nenustatydama vienos MMA dydžio lėšų, iš kurių negali būti vykdomas išieškojimas. Vykdomosiose bylose nėra faktinių duomenų apie tai, kad vykdymo pradžioje pagal ankstesnius nutarties 13 punkte nurodytus antstolės patvarkymus skolininkui priklausanti jo sąskaitoje esanti (buvusi) vienos MMA dydžio pinginių lėšų suma jam jau buvo garantuota ir jis ja pasinaudojo. Dėl to skundžiamo antstolės I. B. patvarkymo dalis, kurioje nenurodytas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas, pripažintina neteisėta ir naikintina kaip prieštaraujanti imperatyviajai proceso teisės normai, įtvirtintai CPK 668 straipsnio 1 dalyje. Nors nei civilinėje byloje, nei vykdomosiose bylose nėra konkrečių duomenų ir nustatyta tvarka patvirtintų įrašų nei apie tai, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija yra įvykdžiusi 2017 m. lapkričio 22 d. antstolės patvarkymą dėl skolininkui priteistos žalos atlyginimo sumos pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, tačiau skolininkas A. V. skunde nurodo, kad pagal antstolės patvarkymą iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos buvo nurašyta visa jam priteista žalos atlyginimo suma. Antstolė šio skolininko teiginio nepaneigė. Vykdomosiose bylose nėra CPK 756 straipsnyje nustatyta tvarka priimto Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo, taigi sprendžiama, jog nurašytos lėšos yra antstolės depozitinėje sąskaitoje. Todėl antstolė įpareigojama iš nurašytos sumos grąžinti skolininkui į jo nurodytą sąskaitą vienos MMA dydžio sumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė virš minėtas vykdymo procesą reglamentuojančias procesines teisės normas, dėl ko ginčijama Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. sausio 11 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. sausio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Panaikinti antstolės I. B. 2017 m. lapkričio 22 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini), priimto vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vykdant vykdomuosius raštus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), dėl skolininko A. V. lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje) dalį, kuria areštuota ir nurodyta pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą skolininkui A. V. priklausančią vienos MMA dydžio neviršijančią pinigų sumą ir įpareigoti antstolę I. B. vienos MMA sumą, galiojusią atlikto procesinio veiksmo metu, pervesti į skolininko nurodytą sąskaitą laisvės atėmimo bausmės vietoje.

Teisėja Ramunė Čeknienė