Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartis, II-45-543/2022

Teismas: Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-05-19
Bylos Nr.: II-45-543/2022
Teisminio proceso Nr.: 4-13-3-00047-2022-8
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti

Teisėjas: Irmutė Kliučinskienė (pirm.)
Nukentėjusysis: E. S.
Institucija: Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-45-543/2022Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00047-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 7.1; 21.1.1; 21.1.5; 21.1.7; 21.9.10; 21.10.3; 21.10.4; 21.10.6 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. gegužės 19 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė,sekretoriaujant I. K.,dalyvaujant nukentėjusiajai E. S.,

nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotai atstovei I. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiosios E. S. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. vasario 18 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2022 m. vasario 18 d. nutarimu nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną (toliau – ir Nutarimas) buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, nesant administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 108 straipsnyje, požymių.

Nukentėjusioji E. S. nesutinka su Institucijos Nutarimu, dėl jo pateikė teismui skundą, kuriame nurodė, jog skelbimų portale (duomenys neskelbtini) rado skelbimą apie parduodamą labai mažai naudotą mikrobangų krosnelę, kurios kaina buvo nurodyta 50 Eur. Ji mėgino susisiekti su skelbimo autoriumi, tačiau šis neatsiliepė į skambutį. Kitą dieną – 2022 m. sausio 23 d. jai paskambino to skelbimo autorius – G. B., kuris sutiko parduoti tą mikrobangų krosnelę už 40 Eur ir atvežti jai į namus, kadangi ji pati neturėjo transporto. G. B. atvežė jai mikrobangų krosnelę tą pačią dieną, apie 17.00 val. Ji apžiūrėjo išoriškai tą mikrobangų krosnelę ir matė, kad ji buvo labai nešvari. G. B. patikino, jog mikrobangų krosnelė yra veikianti, tačiau jis nepademonstravo, kaip ši veikia. Ji negalėjo iš karto įjungti mikrobangų krosnelės į elektros tinklą, kadangi G. B. pasakė, kad ši yra įšalusi, todėl reikia palaukti kol atšils iki kambario temperatūros. G. B. ją patikino, jog mikrobangų krosnelė tikrai yra veikianti. Ji sutarė su G. B., jog jeigu neveiks mikrobangų krosnelė, tai ši jį išsikvies. Atšildinėjant mikrobangų krosnelei, atsirado labai nemalonus kvapas, kuris buvo galimai dėl to, kad mikrobangų krosnelė stovėjo garaže neišvalyta. 2022 m. sausio 24 d. ji išvalė mikrobangų krosnelę, įjungė ją į elektros tinklą, į ją įdėjo stiklinę su šaltu vandeniu ir įjungė. Įjungus, mikrobangų krosnelėje degė šviesa, sukosi padėklas, tačiau vandens ji nesušildė. Tuomet ji iš karto paskambino G. B. ir pasakė, kad mikrobangų krosnelė nešildo, todėl nori ją grąžinti ir atgauti pinigus. G. B. jai pasakė, kad mikrobangų krosnelės atgal nepriims, pinigų negrąžins ir, nebaigus pokalbio, išjungė telefoną. Jai bandant dar kartą paskambinti, G. B. jau buvo užblokavęs jos telefono numerį, todėl jai nepavyko prisiskambinti. Jos manymu, G. B. tikrai žinojo, kad mikrobangų krosnelė yra sugedusi bei neveikia ir dėl to su ja nekontaktavo. Vėliau mikrobangų krosnelę apžiūrėjo buitinės technikos meistras V. T., kuris surašė defektavimo aktą. Pagal nustatytus gedimus matyti, jog mikrobangų krosnelė jau seniai buvo sugedusi, o ją remontuoti visiškai neapsimoka. Dėl šio įvykio ji patyrė ir turtinę, ir neturtinę žalą bei sveikatos sutrikimų, nes pasunkėjo (duomenys neskelbtini), padažnėjo (duomenys neskelbtini), todėl turėjo papildomai naudoti raminamuosius vaistus. Todėl prašo priteisti iš G. B. jai 40 Eur už mikrobangų krosnelę ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (Skundo byla, b. l. 2 – 3).

Atsiliepimas

Institucija pateikė teismui atsiliepimą į E. S. skundą. Atsiliepime nurodyta, jog susipažinus su byloje surinktais duomenimis, daroma išvada, kad tyrimo metu nebuvo surinkta neginčijamų duomenų, įrodančių, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 108 straipsnyje. Byloje nėra duomenų neabejotinai patvirtinančių G. B. kaltę dėl to, kad apgaule pardavė neveikiančią mikrobangų krosnelę, kitų asmenų, galinčių patvirtinti E. S. parodymus, nėra, todėl remtis vien tik E. S. teiginiais nėra pagrindo. Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, jog vykstant civilinei apyvartai, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, asmenys privalo patys rūpintis savo teisėmis ir interesais. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o veikdamas tokiu būdu jis pats ir prisiima galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Šiuo atveju ginčo objektas yra žodinė sutartis dėl parduotos mikrobangų krosnelės. Abi sutarties šalis sieja turtiniai ir su jais susiję santykiai. Turtiniai santykiai, pirmiausia, yra civilinės teisės reguliavimo dalykas. Svarbu, kad žalos atlyginimas civilinės teisės priemonėmis taptų problematiškas dėl kaltininko aktyvaus vengimo atlyginti žalą (slėpimasis ir pan.) ar kitų panašių priežasčių. Akivaizdu, jog E. S. teisė gintis civilinio proceso tvarka nėra pažeista ar esmingai apsunkinta (Skundo byla, b. l. 12 – 15).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji E. S. savo skundą palaikė ir paaiškino, jog 2022 metų sausio mėnesį skelbimų portale (duomenys neskelbtini) rado neseniai įdėtą skelbimą apie parduodamą mažai naudotą mikrobangų krosnelę, kurios kaina buvo nurodyta 50 Eur. Jai susisiekus su pardavėju, jie sutarė, kad šis parduos tą mikrobangų krosnelę už 40 Eur. Jie susitarė ir tai, kad pardavėjas atveš jai mikrobangų krosnelę 2022 m. sausio 25 d. Būtent tą dieną pardavėjas ir atvežė jai tą mikrobangų krosnelę, kuri buvo visa įšalusi. Ji atsidarė, apsižiūrėjo tą mikrobangų krosnelę, kuri paskleidė nemalonų kvapą. Pardavėjas jai pasakė, kad mikrobangų krosnelė buvo laikoma garaže, todėl jos jungti negalima. Pardavėjas jai garantavo, kad mikrobangų krosnelė yra veikianti. Ji supranta, kad negalima jungti įšalusių buitinių prietaisų ir reikia palaukti, kol jie įšils iki kambario temperatūros, todėl pasakė pardavėjui, jog paskambins, jeigu bus kas nors negerai. Kitos dienos rytą ji išvalė tą mikrobangų krosnelę ir įdėjo pašildyti stiklinę su vandeniu. Mikrobangų krosnelėje sukosi padėklas, degė šviesa, tačiau, kai ši baigė šildyti (išsijungė), vanduo buvo visiškai šaltas. Ji pabandė dar kartą sušildyti vandenį, bet buvo toks pats rezultatas. Ji paskambino pardavėjui ir pasakė, kad mikrobangų krosnelė veikia, bet nešildo, todėl norėtų ją grąžinti. Pardavėjas jai pasakė, kad jis nieko nežino, prekės atgal nepriims ir pinigų negrąžins. Jiems baigus pokalbį, ji dar pabandė paskambinti pardavėjui, tačiau jos telefonas buvo užblokuotas ir su juo susisiekti nepavyko. Tuomet ji paskambino į policijos komisariatą ir paklausė, ką jai daryti. Policijos pareigūnai pradėjo tyrimą dėl šio įvykio. Kadangi mikrobangų krosnelė neveikė, todėl parodė ją buitinės technikos meistrui V. T., kuris surašė defektavimo aktą ir nustatė, kad yra sugedęs ventiliatorius, kondensatorius, saugikliai, magnetronas, kuris gali sugesti po neteisingo naudojimo ir yra pagrindinė detalė, kuri labai brangiai kainuoja. Jos įsitikinimu, pardavėjas žinojo, jog mikrobangų krosnelė yra sugedusi, nes tie gedimai negalėjo atsirasti per naktį, dėl to jaučiasi apgauta. Ji serga (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini). Dėl šios apgavystės jai stipriai pablogėjo sveikata, ji neužmigdavo, vartojo raminamuosius vaistus ir jai buvo labai negera. Jeigu pardavėjas būtų sąžiningas, tai šis būtų kitaip sureagavęs, būtų atidavęs pinigus ir nebūtų šių nesusipratimų. Tai buvo apgalvotas sukčiavimo atvejis ir toks asmuo negali likti nenubaustas. Ji nežino, ar tas pardavėjas buvo patalpinęs daugiau skelbimų, kadangi ji ieškojo tik mikrobangų krosnelės ir paieškos skiltyje nurodė ieškomą prekę bei miestą. Ji nesikreipė į teismą civilinio proceso tvarka, nes mano, kad pardavėjas ją apgavo, nes pagal nustatytus gedimus, mikrobangų krosnelė negalėjo sugesti, jeigu ji buvo veikianti. Meistrai jai pasakė, jog mikrobangų krosnelę galima išmesti, kadangi neveikia magnetronas, todėl jos taisyti neverta. Jos manymu, pardavėjas turėtų sugrąžinti jai 40 Eur už mikrobangų krosnelę ir atlyginti 1 000 Eur už patirtą neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Institucijos įgaliota atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus bei nurodė, jog byloje nėra neginčijamų duomenų apie tai, kad pardavėjas specialiai būtų siekęs sukčiauti. Jeigu pardavėjas būtų sukčiaujantis asmuo, mikrobangų krosnelė būtų pristatyta jam pačiam nedalyvaujant. Šiuo atveju pats pardavėjas geranoriškai pristatė bei aprodė mikrobangų krosnelę. Pardavėjas nurodė, jog po kelių dienų jam paskambino pirkėja, kuri papriekaištavo tik dėl dizaino. Tai, kad pardavėjas sukčiavo ir pristatė jau neveikiančią mikrobangų krosnelę, tokių duomenų byloje nėra. Pardavėjas geranoriškai bendravo su pirkėja tiek telefonu, tiek ir gyvai, nurodė jai neįjungti neįšilusios mikrobangų krosnelės. Šiuo atveju nėra duomenų, ar nebuvo būtent taip ir padaryta. Tarp pirkėjos ir pardavėjo buvo sudaryta žodinė sutartis. Šioje situacijoje pirkėja nesuprato, kad tai yra civilinio pobūdžio santykiai, kilęs ginčas, todėl ji kreipėsi dėl galimo sukčiavimo. Byloje nebuvo nustatyti sukčiavimo požymiai, nes prekė – mikrobangų krosnelė buvo pristatyta, aprodyta, o pardavėjas nurodė, kad po kelių dienų jam paskambino pirkėja, kuri pasakė, kad jai nepatinka dizainas ir ji nori susigrąžinti pinigus. Kiekvienas žmogus privalo pats pasirūpinti savo teisėmis ir interesais. Prieš įsigydama prekę pirkėja galėjo susiderėti jai priimtinesnes sutarties sąlygas. Kiekvienas asmuo turi įvertinti situaciją, o jeigu pasielgia neapdairiai ar neatidžiai, dėl to atsiranda ir neigiamos pasekmės. Įrodymų, galinčių patvirtinti tai, kad G. B. žinojo, jog mikrobangų krosnelė yra sugedusi, nėra. Tarp abiejų asmenų buvo žodinė sutartis, kurios metu tiek pardavėjas, tiek ir pirkėjas privalo pasirūpinti savo teisėmis bei įsivertinti galimas rizikas prieš atlikdamas bet kokį veiksmą. Todėl prašė skundžiamą Nutarimą galioti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas G. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, jog kai pardavė butą, atliko nenaudojama mikrobangų krosnelė, kurią vėliau nutarė irgi parduoti, todėl patalpino skelbimą internete. Mikrobangų krosnelė buvo laikoma rūsyje. Jis sulaukė moters žinutės, kurioje buvo klausiama, ar jis galėtų parduoti tą mikrobangų krosnelę už 40 Eur. Kadangi pats nėra linkęs bendrauti žinutėmis, todėl paskambino tai pirkėjai ir pasakė, kad galėtų parduoti ir už 40 Eur. Pirkėja dar paklausė, ar jis galėtų atvežti jai tą mikrobangų krosnelę, nes pati yra ką tik grįžusi iš ligoninės ir sunkiai vaikšto. Pasitaręs su sutuoktine, nutarė nuvežti mikrobangų krosnelę į vietą. Pirkėja klausė, ar galėtų pervesti pinigus pavedimu, tačiau buvo savaitgalis, todėl jis nesutiko. Pirkėja jam pasakė, kad šiuo metu neturi tiek pinigų neturi, bet pasiskolins iš kaimyno. Pirkėja jam padavė 50 Eur ir prašė 10 Eur grąžos. Jam pristačius mikrobangų krosnelę į pirkėjos namus, ši pasakė, kad dar nėra apžiūrėjusi prekės bei prašė dar nuleisti kainą. Tuomet jis pasakė tai pirkėjai, kad jie jau susitarė kainą, jis atvežė prekę, o ji, jeigu nenori, gali ir nepirkti. Pirkėja nusprendė pirkti mikrobangų krosnelę. Pirkėja norėjo iš karto įjungti mikrobangų krosnelę. Jis pasakė jai „jeigu jūs ją jungiat, aš atsakomybės neprisiimu, nes yra žiema, iš šalčio atvežiau elektrinį daiktą. Jeigu norite, galime palaukti ir tada jungiame“. Pirkėja apžiūrėjo mikrobangų krosnelę, matė kaip ji atrodo ir pasakė „vis vien brangu“ ir vis abejojo dėl pirkimo. Jis pasakė, kad ši gali pirkti mikrobangų krosnelę iš parduotuvės, nes jis prievarta jos nesiūlo. Jis tiksliai žinojo, kad ta mikrobangų krosnelė yra tinkamai veikianti. Pirkėja padavė jam 50 Eur, o jis padavė jai 10 Eur grąžos ir jie išsiskyrė. Kitą dieną – pirmadienį jam paskambino ta pati pirkėja ir pasakė, kad mikrobangų krosnelė veikia netinkamai. Pirkėja pasakojo, kad, įjungus mikrobangų krosnelę, pasklido blogas kvapas. Jis paklausė, ar ši tinkamai naudoja tą mikrobangų krosnelę, o ji susimąstė ir pasakė, kad įdėjo vaikišką maistą, bet jis nesušilo ir po kambarį pasklido nemalonus kvapas. Jis pagalvojo, kad pirkėja įjungė tuščią mikrobangų krosnelę, o žino, kad jeigu įjungi tuščią mikrobangų krosnelę, tai ji perima visą šilumą į save ir gali pati save sudeginti. Todėl jis paklausė pirkėjos, ar gali būti, kad ši netinkamai įjungė ir pati sudegino tą mikrobangų krosnelę. Tuomet pirkėja pasakė, kad viskas veikia, bet jai nepatinka mikrobangų krosnelės dizainas. Vėliau jam paskambino policijos pareigūnas ir pasakė, kad ta pati pirkėja parašė pareiškimą dėl sukčiavimo. Policijos pareigūnas telefonu jį apklausė dėl šio įvykio. Jis pasakė, kad mikrobangų krosnelė buvo veikianti, o kaip pirkėja ją naudojo, to jis negali pasakyti. Jis užblokavo pirkėjos telefono numerį, nes darbe negalėjo kalbėti, o pirkėja įkyriai vis skambino. Kai pats naudojosi ta mikrobangų krosnele ji buvo veikianti, tačiau iki pardavimo ji stovėjo apie mėnesį laiko nenaudojama. Jis neturėjo tikslo apgauti pirkėją, tiesiog norėjo parduoti nereikalinga daiktą.

Nutarimas paliekamas nepakeistas ir skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Žemesnės instancijos teismas

Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 straipsnis). Pagal ANK įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu ANK 567 straipsnio 2 dalis imperatyviai reikalauja, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-503-926/2019).

Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalys). Visa tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-531/2018).

ANK 108 straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė už vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija 3 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (150 Eur). Šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tik veikiant tyčia (tiesiogine ar netiesiogine). ANK 8 straipsnis numato, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jei jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti arba jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo, arba nors jų ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Aiškinant šią teisės normą, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog ji įtvirtina administracinės atsakomybės už priešingą teisei veikimą ar neveikimą taikymo tik esant asmens kaltei principą. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamą veikimą (neveikimą) kaltai, t. y. suvokdamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, administracinio nusižengimo teisena šioje byloje buvo pradėta pagal pareiškėjos E. S., kuri byloje pripažinta nukentėjusiąja, pranešimą dėl to, kad 2022 m. sausio 23 d. apie 17.00 val. pagal skelbimų portale (duomenys neskelbtini) rastą skelbimą nusipirko nekokybišką prekę – mikrobangų krosnelę, už kurią sumokėjo 40 Eur, kurios pardavėjas nepriima atgal ir negrąžina jai sumokėtų pinigų. Skundžiamu Institucijos Nutarimu buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, nustačius, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo sudėties požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Teismas, susipažinęs bei išanalizavęs visą pateiktą medžiagą ir išklausęs visus proceso dalyvius, konstatuoja, jog nutrauktoje administracinio nusižengimo byloje nebuvo padaryta esminių tokių bylų tyrimo teisenos pažeidimų, kurių pagrindu skundžiamas Nutarimas turėtų būti panaikintas. Tokią savo poziciją teismas grindžia žemiau aptariamais motyvais.

Byloje nustatyta, jog nukentėjusioji E. S. nusipirko iš G. B. naudotą mikrobangų krosnelę, už kurią ji sumokėjo 40 Eur. Šio sandorio jie neįformino rašytine forma, dėl visų sąlygų susitarė tik žodžiu. Šiuo metu nukentėjusioji E. S. apeliuoja į tai, jog mikrobangų krosnelės pardavėjas sukčiaudamas ją apgavo, kadangi pardavė jai neveikiančią mikrobangų krosnelę, kurios šis dabar jau nesutinka pasiimti atgal ir grąžinti jai sumokėtus pinigus. Būtent tokio pareiškimo pagrindu byloje buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl sukčiavimo (ANK 108 straipsnis), ir kuri skundžiamu Nutarimu yra nutraukta.

Teismų praktikoje nustatyta, jog sukčiavimo bylose kaltininko panaudotai apgaulei įvertinti taikomas esmingumo kriterijus, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką šio asmens apsisprendimui dėl savo turto perdavimo kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2009, Nr. 2K-538/2010, Nr. 2K-7–255/2012, Nr. 2K-161/2013, Nr. 2K-179/2013, Nr. 2K-55/2014 ir kt.). Tik esminė apgaulė gali būti laikoma nusikalstama (tiek baudžiamojo įstatymo uždrausto veikos, tiek ir administracinio nusižengimo veikos prasme). Esminės apgaulės požymis yra ne tik pagrindinis apgaulės sąvokos turinio elementas, bet ir kriterijus, kuriuo remiantis galima atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2014). Tais atvejais, kai vertinama veika, susijusi su tam tikros sutarties sąlygos pažeidimu, turtinės prievolės nevykdymu, apie baudžiamąjį (administracinį) teisinį pažeidimo pobūdį turi būti sprendžiama vertinant, ar kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje, ar kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, pvz., sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2014, Nr. 2K-133/2010, Nr. 2K-78/2009, Nr. 2K-224/2008, Nr. 2K-7–198/2008, Nr. 2K-7-388/2007, Nr. 2K-23/2004, Nr. 2K-549/2003, Nr. 2K-293/2002, Nr. 2K-851/2001 ir kt.).

Svarbi aplinkybė yra ir ta, kad asmeniui nevykdant arba netinkamai vykdant iš sutarčių kylančias pareigas, ar ši veika laikytina sukčiavimu, ar užtraukia civilinę atsakomybę, būtina išsiaiškinti kokių ketinimų turėjo asmuo, sudarydamas tokias sutartis. Sukčiavimui baudžiamosios (administracinės) teisės prasme nepakanka vien susitarimo nevykdymo, apgaulei reikalingas neabejotinos išankstinės tyčios nevykdyti įsipareigojimą nustatymas. Sukčiavimas yra tyčinis nusižengimas. Todėl svarbu nustatyti apgaulės subjektyvų suvokimą bei neteisėto turto įgijimo ir turtinės žalos padarymo nukentėjusiajam suvokimą. Sukčiavimas padaromas tyčia, kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-589/2013, Nr. 2K-161/2013, Nr. 2K-346/2012, Nr. 2K-133/2010, Nr. 2K-78/2009, Nr. 2K-7–198/2008, Nr. 2K-7–388/2007 ir kt.). Kaltininkas, apgaule gaudamas svetimą turtą ar įgydamas turtinę teisę, jau žino, kad neįvykdys savininkui duotų įsipareigojimų, tačiau kaltininko susiformavusią tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą, jo ketinimus, turi patvirtinti įrodymai, kurių šiuo atveju nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra.

Vertinant byloje surinktų duomenų visumą, ši niekaip nepatvirtina to, jog ginčo objekto – mikrobangų krosnelės pardavėjas G. B., sudarydamas žodinę šio buities prietaiso pirkimo-pardavimo sutartį, panaudojo apgaulę ar kitu būdu suklaidino nukentėjusiąją E. S. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog G. B. internetiniame portale buvo patalpinęs skelbimą apie parduodamą naudotą mikrobangų krosnelę, kurios kaina buvo nurodyta 50 Eur. E. S. susisiekus su G. B. dėl minėtos mikrobangų krosnelės, šis pateikė visą jam žinomą informaciją apie minėtą parduodamą daiktą, t. y. nurodė, kad mikrobangų krosnelė yra naudota, veikianti, o paskutiniu metu buvo nenaudojama. Pažymėtina, jog G. B. sutiko tą mikrobangų krosnelę parduoti pigiau nei buvo nurodyta skelbime – už 40 Eur ir pats ją pristatyti nukentėjusiajai E. S. į namus. Pristatęs mikrobangų krosnelę, G. B. dar įspėjo E. S. apie tai, kad mikrobangų krosnelė kurį laiką buvo nenaudojama ir stovėjo šaltoje patalpoje, todėl nepatarė iš karto ją išbandyti. Nukentėjusioji E. S. teigia, jog mikrobangų krosnelę ji išbandė jau kitą dieną po jos pristatymo ir paaiškėjo, jog mikrobangų krosnelė tinkamai neveikia. Byloje yra pateiktas Defektavimo aktas, iš kurio matyti, jog E. S. įsigyta mikrobangų krosnelė yra sugedusi ir dėl nustatytų defektų jau neapsimoka ją remontuoti. Pastebėtina, jog šiame Defektavimo akte nėra nurodytas nustatytų mikrobangų krosnelės defektų atsiradimo laikas, būdas, galimybės ir kiti kriterijai, kurie leistų nustatyti, kad nustatyti defektai jau egzistavo dar iki mikrobangų krosnelės pardavimo E. S. bei turėjo būti žinomi jos pardavėjui G. B. Kaip minėta, G. B. parduota mikrobangų krosnelė jau buvo naudota, o byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kaip šį buities prietaisą naudojo pati E. S., t. y., ar ne dėl jos pačios veiksmų (netinkamo naudojimo) atsirado ir Defektavimo aktu nustatyti mikrobangų krosnelės defektai.

Gana svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusiojo asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7–9/2013). Dėl to bylose, kuriose kyla baudžiamosios (administracinės) ir civilinės atsakomybės atribojimo problema, nenustačius pirmiau nurodytų kriterijų, prioritetas teikiamas civilinėms teisių atkūrimo priemonėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2014, Nr. 2K-123/2014). Vertinant nukentėjusiosios E. S. elgesį pagal apdairaus, atidaus bei rūpestingo elgesio kriterijus, pastebėtina, jog jai buvo žinoma, kad perka jau naudotą mikrobangų krosnelę, kad šis prietaisas paskutiniu metu buvo nenaudojamas, laikomas vėsioje patalpoje. Vertindama tokias aplinkybes E. S. turėjo galimybę susitarti dėl kuo priimtinesnių pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, pavyzdžiui, dėl apmokėjimo tik po mikrobangų krosnelės išbandymo. Tačiau visgi ji dėl tokių ar panašių sąlygų nesitarė, tuo prisiimdama visas neigiamas pasekmes, t. y. sutikdama su visomis rizikomis dėl naudoto daikto kokybės.

Įvertinus byloje apklaustų asmenų parodymų bei surinktų duomenų visumą, teismas visiškai sutinka su Institucijos, priėmusios skundžiamą Nutarimą, pozicija, jog šiuo atveju E. S. ir G. B. sieja civiliniai sutartiniai santykiai, kurių tariamas pažeidimas ar nesilaikymas gali būti sprendžiamas civilinio proceso nustatyta tvarka. Šiuo atveju byloje nenustatyta, jog G. B., sudarydamas civilinio pobūdžio sandorį su E. S., panaudojo apgaulę siekdamas užvaldyti svetimą turtą. Tuo tarpu Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog visos abejonės yra aiškinamos kaltinamojo asmens naudai (Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A No. 146; Tefner v. Austria, No. 33501/9620,20 March 2001 ir kt.). Šiuo atveju nukentėjusiosios E. S. parodymų nėra galimybės patikrinti kitais byloje esančiais objektyviais įrodymais, G. B. neigia kaltinimus dėl sukčiavimo, o šioje proceso stadijoje kilusių prieštaravimų pašalinti nėra galimybės, todėl teismas, vadovaudamasis nekaltumo prezumpcija bei in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės yra aiškinamos kaltinamo asmens naudai, sprendžia, kad Institucija atliko visus būtinus administracinio nusižengimo tyrimo veiksmus, skirtus patikrinti pareiškėjos ir nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes dėl galimai jos atžvilgiu padarytų neteisėtų veiksmų, todėl Institucijos nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl galimo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, yra tinkamai motyvuotas, teisėtas bei pagrįstas, naikinti jį nėra pagrindo. Todėl Institucijos Nutarimas paliekamas nepakeistas ir skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 5 straipsnio 1 dalimi, 563 straipsniu, 567 straipsniu, 569 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. vasario 18 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną palikti nepakeistą ir E. S. skundo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, administracinio nusižengimo bylą Nr. ROIK: 22156531273 grąžinti Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Irmutė Kliučinskienė