- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-09
- Bylos Nr.
- e2S-548-562/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Ieškovas
- V. K., A. Y., S. Ž., R. Ž., O. D., J. G., uždarosios akcinės bendrovės „ADMI“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. K., A. Y., S. Ž., R. Ž., O. D., J. G., uždarosios akcinės bendrovės „ADMI“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pagal ieškovų V. K., A. Y., S. Ž., R. Ž., O. D., uždarosios akcinės bendrovės „ADMI“ ieškinio atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl mero potvarkio panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. M., L. M. ir kt.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2087-1153/2026 pagal ieškovų V. K., A. Y., S. Ž., R. Ž., O. D., J. G., ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „ADMI“ (toliau – ir ieškovai) ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir atsakovė) dėl 2025 m. spalio 20 d. balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo (toliau – ir Protokolas) pripažinimo negaliojančiu ir Vilniaus miesto savivaldybės mero 2025 m. spalio 24 d. potvarkio Nr. 955-1646/25 „Dėl UAB „Servico“ skyrimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ potvarkio (toliau – ir Potvarkis) panaikinimo.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Potvarkio vykdymą iki kol įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje.
Šalies argumentai
3. Ieškovai nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, dalis ieškovų patvirtina, kad nedalyvavo balsavime raštu, balsavimo biuletenių nepasirašė arba jei dalyvavo, jų balsavimo biuleteniai buvo pakeisti, suklastoti.
4. Šiai dienai daugiabutis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Namas) jau eilę metų yra tinkamai prižiūrimas ir tvarkomas ieškovės UAB „ADMI“. Jei Potvarkiu paskirta UAB „Servico“ pradės administruoti Namą, nors jos paskyrimas neturi teisinio pagrindo, nes balsavimo raštu biuleteniai buvo suklastoti ir balsavimas raštu neįvyko, Namo butų ir kitų patalpų savininkai patirs realias pasekmes, t. y. Namo butų ir patalpų savininkai turės mokėti už UAB „Servico“ atliekamą namo administravimą, dėl to patirs nuostolių. UAB „Servico“ nėra išrinkta ir administravimas vyktų prieš savininkų valią. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, Potvarkis bus vykdomas visą civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpį (kas gali trukti ir kelis metus), todėl net tenkinus ieškovų ieškinį, teismo sprendimas negalės būtų įvykdytas atgal, nes Potvarkis jau bus vykdomas ir bus sukėlęs negrąžinamas pasekmes. Šiai dienai, pagal vis dar galiojančią priežiūros sutartį, sudarytą tarp ieškovės UAB „ADMI“ ir Namo butų ir kitų patalpų savininkų, Namas yra tinkamai prižiūrimas ir administruojamos, yra užtikrinamas Namo techninis aptarnavimas. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nei Namo butų ir kitų patalpų savininkų, nei juo labiau atsakovės interesai nebus pažeisti.
Atsiliepimas
5. Atsakovė su prašymu nesutiko.
6. Atsakovė nurodė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Skundžiamas mero Potvarkis, tačiau atsakove traukiama Vilniaus miesto savivaldybės administracija, todėl šiuo atveju tinkamu atsakovu turėtų būti Vilniaus miesto savivaldybė.
Šalies argumentai
7. Ieškovai grindžia prašymą deklaratyviais svarstymais apie galimus ateities ginčus, nesutarimus, tačiau deklaratyvūs teiginiai nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Potvarkio vykdymo stabdymas sukeltų neigiamas pasekmes Namo bendrojo naudojimo objektų valdymui, kadangi iki UAB „Servico“ paskyrimo Namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi, nebuvo įregistruotas faktas, jog Namas yra valdomas vienu iš trijų valdymo būdų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 3 dalyje. Jungtinė veiklos sutartis buvo išregistruota dar 2023 m. gruodžio 21 d., o jungtinės veiklos sutarties įgaliotu asmeniu atstovauti Namo butų ir patalpų savininkus buvo išrinkta UAB „HA.EN“, kuri 2024 m. lapkričio 22 d. buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Remiantis šia informacija, 2019 m. birželio 25 d. tarp įgaliotojo asmens UAB „HA.EN“ ir ieškovės UAB „ADMI“ sudaryta administravimo ir priežiūros sutartis nebegalioja, todėl ieškovė UAB „ADMI“ nebeturi teisinio pagrindo teikti administravimo paslaugas Namui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 17 d. nutartimi atmetė ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
9. Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškiniu reiškiamų reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio pagrindo turinį, atsakovės atsiliepimą, sprendė, kad nėra jokio pagrindo išvadai, jog ieškinys būtų akivaizdžiai nepagrįstas. Pažymėjo, jog nors atsakovė atsiliepime nurodė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, tačiau apygardos teismų praktikoje analogiški reikalavimai (t. y. dėl miesto savivaldybės mero potvarkio, susijusio su daugiabučio namo administratorių skyrimu, panaikinimo) reiškiami būtent kaip atsakovei to miesto savivaldybės administracijai. Ieškovai taip pat patvirtino papildomai rašytiniais paaiškinimais, jog atsakovės keisti neketina.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas nurodė, kad ieškovai prašo pripažinti nagrinėjamu atveju Potvarkį neteisėtu ir jį panaikinti. Taigi, toks reikalavimas nereikalaus papildomo vykdymo, o panaikinus Potvarkį, toks skundžiamo mero potvarkio panaikinimas suponuoja to miesto savivaldybės administracijos, kaip viešojo administravimo subjekto, kuriam taikomas gero administravimo principas, pareigą išnagrinėti klausimą dėl Namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo iš naujo pagal teisės aktų reikalavimus ir priimti naują sprendimą.
11. Nors ieškovai argumentavo grėsmę būsimo sprendimo įvykdymui tuo, kad Namo butų ir patalpų saivninkai yra praradę pasitikėjimą UAB „Servico“, turės mokėti, be teisinio pagrindo, atliekamą Namo administravimą ir kt., teismas pažymėjo, jog šioje bylos proceso stadijoje teismas nesprendžia dėl bylos nagrinėjimo iš esmės, bet sprendžia išimtinai prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šioje byloje stadijoje trūksta duomenų apie konkrečiai UAB „Servico“ galimus neteisėtus veiksmus, kadangi netinkamu balsų skaičiavimu yra kaltinama atsakovė, jos sudaryta balsų skaičiavimo komisija, o dėl galimo dokumentų suklastojimo šios aplinkybės dar tik teigiamos. Pagal pateiktus duomenis teismui, tyrimai ikiteisminio įstaigose dėl šių aplinkybių dar tik pradėti, nėra aiškus tyrimų likimas, nėra aišku kas klastojo (jeigu buvo koks nors klastojimas). Kai kurie savininkai patvirtina šioje proceso stadijoje, kad nebalsavo, tačiau visos šios aplinkybės turi būti išsamiai (išnagrinėjus ginčą iš esmės), ne formaliai.
12. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog ieškovai neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui arba būtiną status qou taikymą. Tuo tarpu dėl ieškovės UAB „ADMI“ interesų, tai kaip apygardos teismai yra pažymėję, kad panaikinus ginčijamą potvarkį, ši ieškovė negautos finansinės naudos civilinė bylos nagrinėjimo metu galėtų reikalauti iš atsakovės kitomis teisėtomis priemonėmis, pvz. reikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo, jeigu tam yra pagrindai (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-369-794/2022).
13. Teismas pažymėjo, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant užtikrinti galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą bei garantuoti sprendimo privalomumą, tačiau jomis nėra siekiama apsisaugoti nuo ateityje galinčių kilti papildomų ginčų.
14. Dėl nurodytų priežasčių, teismas padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sumažėtų teismo sprendimo įvykdymo galimybė, todėl nutarė atmesti ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirųjų skundų argumentai
15. Ieškovai atskiruoju skundu prašo:
1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 17 d. nutartį;
2) išnagrinėti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iš esmės bei sustabdyti Potvarkio vykdymą iki kol įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje.
16. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
16.1. teismas, atsisakydamas tenkinti ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-369-794/2022, nes šios ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi yra visiškai kitos. Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2S-369-794/2022 ieškinį dėl potvarkio panaikinimo pareiškė buvęs daugiabučio namo administratorius, kuris laikė, kad buvo padaryti procedūriniai balsavimo organizavimo pažeidimai (dėl butų ir kitų patalpų savininkų kreipimosi į savivaldybę dėl namo administratoriaus pakeitimo, dėl pačios balsavimo procedūros vykdymo, dėl pranešimo apie balsavimą paskelbimo). Minimoje byloje savininkų sprendimas dėl naujo administratoriaus parinkimo buvo priimtas (t. y. savininkų dauguma išreiškė valią dėl naujo administratoriaus parinkimo), o naujo administratoriaus paskyrimą ginčijo išimtinai buvęs administratorius (privatus juridinis asmuo, verslininkas), kuris reiškė daugiabučio namo savininkų valiai, išreikštai sprendimu, priešingą reikalavimą. Šiuo gi atveju, joks Namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas dėl UAB „Servico“ paskyrimo Namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi priimtas nebuvo, t. y. Namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos valia išreikšta nebuvo. 2025 m. spalio 20 d. įvyko Namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos posėdis bei Protokolo 7.2 punkte konstatuota, kad pagal šio Protokolo 3 punkte nurodytą sprendžiamą klausimą balsavo 134 patalpų savininkai, sprendimas pasirinkti naują bendrojo naudojimo objektų administratorių nepriimtas. Be to, ieškinys pareikštas remiantis aplinkybe apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, dėl kurios yra pradėtas ikiteisminis tyrimas;
16.2. nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovai ir kiti Namo butų ir kitų patalpų savininkai bus priversti priimti UAB „Servico“ paslaugas, jas apmokėti (kai tokios Namo savininkų valios ir sprendimo nebuvo), nors gali paaiškėti, kad UAB „Servico“ paskirta neteisėtai;
16.3. Namo butų ir kitų patalpų savininkai nebuvo pasirinkę Namo bendrojo naudojimo objektų valdymo formos nuo 2021 metų (kai buvo išregistruota jungtinės veiklos sutartis) ir tai jiems nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, nes Namas ieškovės UAB „ADMI“ buvo tinkamai prižiūrimas pagal priežiūros sutartį (kuri galioja iki šiol ir nėra nutraukta);
16.4. Name yra 267 atskiri nekilnojamojo turto objektai (patalpos), tam, kad 2025 m. spalio 20 d. balsavimas raštu būtų laikomas įvykusiu, turėjo būti grąžinti 134 balsavimo raštu biuleteniai, t. y. daugiau nei 1/2 patalpų savininkų turėjo dalyvauti balsavime raštu. Protokole nurodoma, kad gauti 142 biuleteniai, iš kurių galiojantys 136 biuleteniai. Ieškovai V. K., A. Y., S. ir R. Ž. patvirtina, kad jie balsavime raštu nedalyvavo, biuletenių nepildė, todėl vien atėmus šių ieškovų tariamai užpildytus biuletenius (kurie buvo suklastoti), pakanka konstatuoti, kad balsavimas raštu laikomas neįvykusiu (136-3=133), nes nebuvo pateikti bent 134 galiojantys biuleteniai;
16.5. teismas nepagrįstai sumenkino pradėto ikiteisminio tyrimo reikšmę nagrinėjamos bylos kontekste. Šiuo atveju balsavimo raštu procedūra ginčijama ne dėl formalių procedūrinių pažeidimų, bet dėl galimai padaryto nusikaltimo;
16.6. nors teismas teigia, kad klastojimo fakto įrodinėjimas nėra šios proceso stadijos dalykas, tačiau vis tik kritikuoja ieškovus, kad jie nesurinko pakankamai medžiagos, kad klastojimas buvo įvykęs;
Atsiliepimas
17. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovų atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Šalies argumentai
17.1. ieškovų teiginys, jog teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartimi, yra nepagrįsta. Teismas minėtos bylos faktinių aplinkybių nepritaikė priimant skundžiamą nutartį. Minėta nutartis buvo paminėta selektyviai ir tik tiek, kiek joje suformuluoti bendrieji principai bei akcentuojamos teisės aktų nuostatos, taikytinos bylose dėl mero potvarkių dėl administratoriaus paskyrimo teisėtumo. Teismas nesirėmė nurodytos bylos faktinėmis aplinkybėmis ir savo sprendimą argumentavo ne jais;
17.2. ieškovai skunde pabrėžia, jog Name yra 267 atskiri nekilnojamojo turto objektai (patalpos), tam, kad balsavimas raštu būtų laikomas įvykusiu, turėjo būti grąžinti 134 balsavimo raštu biuleteniai, ieškovai patvirtina, kad jie balsavime raštu nedalyvavo, biuletenių nepildė, todėl vien atėmus šių ieškovų tariamai užpildytus biuletenius (kurie buvo suklastoti), pakanka konstatuoti, kad balsavimas raštu laikomas neįvykusiu (136-3=133), nes nebuvo pateikti bent 134 galiojantys biuleteniai. Tačiau šioje proceso stadijoje teismas nenagrinėja bylos iš esmės, nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo iš esmės. Keliami klausimai dėl dokumentų klastojimo ir kt. yra tiriami ikiteisminio tyrimo institucijoje;
17.3. vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas nesukelia jokio pavojaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovas prašymo šioje dalyje visiškai neargumentuoja, prašymas šioje dalyje grindžiamas deklaratyviais svarstymais. Pažymėtina, jog deklaratyvūs teiginiai nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis byloje Nr. 2-990/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1487/2011 ir kt.);
17.4. sutiktina su teismo argumentacija, jog tyrimai ikiteisminio įstaigose dėl aplinkybių dar tik pradėti, nėra aiškus tyrimų likimas, nėra aišku kas klastojo (jeigu buvo koks nors klastojimas). Vien tuo pagrindu sustabdyti ar panaikinti Potvarkį yra neproporcinga priemonė;
17.5. skunde nėra akcentuojamos svarbios aplinkybės jog, Potvarkio vykdymo stabdymas sukeltų neigiamas pasekmes Namo bendrojo naudojimo objektų valdymui, nes vadovaujantis NTR esančiais duomenimis, iki UAB „Servico“ paskyrimo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi, nebuvo įregistruotas juridinis faktas, jog Namas yra valdomas vienu iš trijų valdymo būdų, numatytų CK 4.83 straipsnio 3 dalyje. 2018 m. birželio 4 d. Namo bendrojo naudojimo objektų valdymui buvo sudaryta jungtinė veiklos sutartis, kuri 2023 m. gruodžio 21 d. buvo išregistruota. Įgaliotu asmeniu buvo išrinkta UAB „HA.EN.“ (juridinio asmens kodas 303482971), kuri 2024 m. lapkričio 22 d. buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Remiantis šia informacija, 2019 m. birželio 25 d. tarp įgalioto asmens UAB „HA.EN“ ir UAB „ADMI“ sudaryta administravimo ir priežiūros sutartis nebegalioja, todėl UAB „ADMI“ nebeturi teisinio pagrindo teikti administravimo paslaugas Namui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatė.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo, atskirojo skundo papildymo
20. Ieškovai 2025 m. gruodžio 19 d. pateikė prašymą dėl papildymų įrodymų prijungimo. Prašyme ieškovai nurodo, kad susipažinus su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus (toliau – ir Prokuratūra) pranešimu bei atsakovės pateiktais balsavimo biuleteniais, iškilo poreikis pateikti papildomus paaiškinimus, papildant atskirajame skunde jau išdėstytus argumentus. Kartu su prašymu pateikė el. laiško kopiją su 49 biuletenių kopijomis, balsavimo raštu biuletenius, Prokuratūros pranešimą.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo priimtus, ištirtus bei įvertintus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar tinkamai ištyrė ir teisingai įvertino į bylą pateiktus ir priimtus įrodymus. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys yra pakankami teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl pateikti nauji įrodymai nepriimami ir nevertinami. Be to, bet koks apeliacinio (atskirojo) skundo papildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis yra teikiamas, leidžiamas tik iki apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-980-798/2021). Atsižvelgdamas į tai, bei į faktą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas nenagrinėja ginčo iš esmės, apeliacinės instancijos teismas atsisako ieškovų pateiktus įrodymus prijungti prie bylos.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
22. Ieškovams nuosavybės teise priklauso butai ir patalpos, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (Namas). 2019 m. birželio 25 d. Namo butų ir kitų patalpų savininkų įgaliotas asmuo UAB „HA.EN“ sudarė administravimo ir priežiūros sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „ADMI“. 2025 m. spalio 2 d. – 2025 m. spalio 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija organizavo balsavimą raštu dėl administratoriaus pasirinkimo. 2025 m. spalio 20 d. balsų skaičiavimo komisija protokolu Nr. A16-1735/25 (Protokolas) nustatė, kad iš 267 išsiųstų biuletenių gauti 142, iš jų 136 galiojantys, todėl balsavimas laikytas įvykusiu, tačiau sprendimas dėl naujo administratoriaus nepriimtas. Vadovaujantis 2025 m. vasario 10 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-16, pasiūlyta administratoriumi skirti daugiausia balsų surinkusią UAB „Servico“, ir 2025 m. spalio 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. 955-1646/25 (Potvarkis) UAB „Servico“ paskirta Namo administratore.
23. Ieškovai, susipažinę su Protokolu, nustatė galimus balsavimo pažeidimus: dalis jame nurodytų asmenų faktiškai nebalsavo arba nebalsavo už UAB „Servico“, taip pat nustatyta atvejų, kai Namo būtų ir kitų patalpų savininkai elektroninėje sistemoje rado, kad jų vardu jau buvo balsuota. 2025 m. spalio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija informavo, kad 2025 m. spalio 15 d. vienu elektroniniu laišku gauti 49 biuleteniai, dėl kurių pradėtas ikiteisminis tyrimas.
24. Ieškovai teigia, kad balsavimas nelaikytinas įvykusiu dėl kvorumo nebuvimo ir galimų pažeidimų, todėl Protokolas ir jo pagrindu priimtas Potvarkis yra neteisėti. Atsižvelgiant į tai, ieškovai kreipėsi į teismą dėl Protokolo pripažinimo negaliojančiu ir Potvarkio panaikinimo.
25. Ieškovai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Potvarkio vykdymą, motyvuodami tuo, kad jų netaikius būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti sudėtingesnis dėl administratoriaus pasikeitimo ir dokumentų perdavimo, neteisėtų UAB „Servico“ veiksmų ir kt.
26. Pirmosios instancijos teismas šį prašymą atmetė, konstatavęs, kad ieškovai neįrodė realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, pažymėdamas, jog nėra pakankamai duomenų apie UAB „Servico“ neteisėtus veiksmus, dėl galimo dokumentų klastojimo vyksta ikiteisminis tyrimas, kurio rezultatai nėra aiškūs, o laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos vien siekiant išvengti galimų būsimų ginčų.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo
27. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo teismo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas turi ištirti bei įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių taikymo būtinumą, ir nuspręsti, ar prašyme nurodytų aplinkybių pakanka šių priemonių taikymui.
28. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra būtinos dvi įstatyme įtvirtintos sąlygos: 1) prašymą teikiantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą. Šiuo aspektu Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyse yra išaiškinęs, kad tikėtino ieškinio pagrįstumo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio patenkinimo klausimo iš esmės, t. y. netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018); 2) prašymą teikiantis asmuo turi pagrįsti teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo riziką. Nesant bent vienos iš anksčiau minėtų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra negalimas.
29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Ginčo dėl šios sąlygos nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šios sąlygos egzistavimo nepasisako.
30. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, kurios egzistavimą ieškovė siekia pagrįsti, yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, užkirsti kelią tam, kad galutinio teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti siejama su asmens elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo. Asmens nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste nepreziumuojamas, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021).
31. Ieškovai kaip grėsmę teismo sprendimo įvykdymui nurodo aplinkybę, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, jie bei kiti Namo butų ir patalpų savininkai patirs didelę finansinę žalą ir neigiamas pasekmes. Teigia, kad nesustabdžius Potvarkio vykdymo iki bus išnagrinėtas šis ginčas, Potvarkiu paskirtai UAB „Servico“ perėmus Namo administravimą, ieškovai patirs nuostolių, nes turės mokėti už administravimo paslaugas, taip pat kyla rizika, jog UAB „Servico“ gali atlikti ir kitus, ieškovų vertinimu, neteisėtus veiksmus.
32. Akcentuotina, jog vien pareikštas ieškinys ir jame nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad egzistuoja grėsmė būsimo, galbūt ieškovams palankaus, teismo sprendimo įvykdymui. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Šių priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti jo privalomumą, o ne iš anksto patenkinti vienos iš šalių interesus ar apsisaugoti šalims nuo ateityje galinčių kilti papildomų ginčų.
33. Susipažinus su patikslintu ieškiniu matyti, kad ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir ieškinio reikalavimai. Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui siejama su teiginiais, kad balsavimo biuleteniai galimai buvo suklastoti, todėl nepagrįstai konstatuotas 2025 m. spalio 20 d. vykusio Namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo kvorumo buvimas ir, nesurinkus pakankamai balsų dėl naujo administratoriaus paskyrimo, buvo priimtas Potvarkis paskirti UAB „Servico“.
34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovai nepateikė duomenų, leidžiančių atsakovės elgesį vertinti kaip nesąžiningą. Vien ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių nurodymas savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovės nesąžiningumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu, t. y. spręsti, kad atsakovė imsis veiksmų, siekdama išvengti ar apsunkinti galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
35. Nors ieškovai teigia, kad Potvarkis priimtas nepagrįstai, nes turėtų būti laikoma, jog 2025 m. spalio 20 d. balsavimas apskritai neįvyko, o dalis biuletenių galimai buvo suklastoti, šie teiginiai šiuo metu vertintini kaip prielaidos. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl balsavimo biuletenių siuntėjo nustatymo bei ekspertizių atlikimo savaime nei patvirtina, nei paneigia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos. Todėl ši aplinkybė negali būti a priori laikoma pagrindžiančia proceso šalies nesąžiningumą ar būsimus nesąžiningus veiksmus. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą apie atsakovės nesąžiningumą šiuo aspektu.
36. Taip pat nėra pagrindo sutikti su ieškovų argumentu, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdžius Potvarkio vykdymą, būtų išsaugotas status quo. Iš esmės tokiu prašymu siekiama užtikrinti, kad Namo bendrojo naudojimo objektų administravimą ir toliau vykdytų ieškovų nurodoma UAB „ADMI“. Kaip nurodė atsakovė, Potvarkio vykdymo sustabdymas galėtų sukelti neigiamas pasekmes Namo bendrojo naudojimo objektų valdymui. Remiantis NTR duomenimis, iki UAB „Servico“ paskyrimo administratoriumi nebuvo įregistruotas juridinis faktas, kad Namas yra valdomas vienu iš CK 4.83 straipsnio 3 dalyje numatytų būdų. Iš kartu su ieškiniu pateiktos 2019 m. birželio 25 d. administravimo ir priežiūros sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „ADMI“ teikė administravimo ir priežiūros paslaugas Namo butų ir patalpų savininkams, veikdama per jų įgaliotinį – UAB „HA.EN“. Tačiau pagal viešai prieinamą informaciją nustatyta, kad UAB „HA.EN“ 2024 m. lapkričio 22 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Taigi, sutiktina su atsakovės pozicija, kad, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovė privalėjo organizuoti balsavimo raštu procedūras dėl Namo bendro naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo.
37. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių nekyla reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Daugiabutis namas ir toliau bus administruojamas ir prižiūrimas, o šiuo metu, kol neįrodyta kitaip, nėra pagrindo teigti, kad paskirta administratorė UAB „Servico“ savo funkcijas vykdo ar vykdys neteisėtai. Pažymėtina, kad namas turi būti tinkamai administruojamas ir prižiūrimas.
38. Taip pat nėra pagrindo sutikti su ieškovų argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-369-794/2022. Nors bylų faktinės aplinkybės gali skirtis, jose suformuluoti teisiniai išaiškinimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tokių ginčų kontekste išlieka aktualūs.
39. Pažymėtina, kad iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, jog teismas pagrįstai rėmėsi teismų praktika, kurioje išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis siekiama sustabdyti naujo administratoriaus paskyrimo vykdymą, iš esmės reiškia siekį išlaikyti iki ginčijamo potvarkio buvusią padėtį. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad tokios priemonės gali būti neproporcingos visų daugiabučio namo gyventojų interesų atžvilgiu, nes sprendimas dėl administratoriaus paskyrimo ar pakeitimo yra išimtinė savininkų teisė.
40. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino, kad ieškovai prašo pripažinti Potvarkį neteisėtu ir jį panaikinti. Tokio pobūdžio reikalavimo patenkinimas nereikalautų priverstinio vykdymo, nes pats teismo sprendimas sukeltų teisines pasekmes. Panaikinus potvarkį, savivaldybės administracija privalėtų iš naujo spręsti administratoriaus paskyrimo klausimą laikydamasi teisės aktų reikalavimų, todėl papildomos vykdymo užtikrinimo priemonės šiuo atveju nėra būtinos.
41. Be kita ko, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovų teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1296/2013; 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-130-943/2017; 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-423-196/2018). Be to, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas taip pat turi atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovei, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovei, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys atmestas.
42. Taigi, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tokio pobūdžio bylose, kiekvienu atveju vertinamas tokių prašymų pagrįstumas, atsižvelgiant į jų tikslą, proporcingumą bei realios grėsmės egzistavimą, o visos bylos aplinkybės kiekvieną kartą vertinamos atskirai.
Dėl bylos procesinės baigties
43. Kiti argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
44. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo, remiantis atskirojo skundo argumentais, skundžiamą nutartį naikinti ar keisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas dėl skundžiamos nutarties atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.