Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vado G. S. apeliacinį skundą dėl

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 30 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2019-02-09 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis A. P. surašė administracinio nusižengimo protokolą K. L. už tai, kad ji 2019-02-09 3.30 val., dirbdama pardavėja bare, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, priklausančiame UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pardavė 0,7 litro degtinės „Stumbras“, kurią perpylė į 1,5 litro plastikinį butelį „Vichy“, neužtikrino jos vartojimo vietoje, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – AKĮ) 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimus.

2. 2019-02-09 Institucijos Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vado D. L. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 168 straipsnio 2 dalyje, K. L. paskirta administracinė nuobauda – 215 Eur bauda.

3. Nesutikdamas su Institucijos 2019-02-09 nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktos K. L. atstovas advokatas Osvaldas Martinkus kreipėsi su skundu į Klaipėdos apylinkės teismą, prašydamas šį nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą K. L. nutraukti.

4. Skundžiamu 2019-04-30 nutarimu Klaipėdos apylinkės teismas skundą tenkino, panaikino 2019-02-09 Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną K. L. pagal ANK 168 straipsnio 2 dalį nutraukė.

5. Apeliaciniu skundu Institucijos Patrulių rinktinės vadas G. S. prašo panaikinti 2019-04-30 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimą ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini). Institucija nesutinka su skundžiamu nutarimu dėl toliau nurodomų motyvų:

5.1. Institucijos nuomone, teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurie pagrindžia padaryto administracinio nusižengimo požymius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose. Pažymima, kad teismas nurodė, jog AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimui konstatuoti būtina analizuoti ne tik objektyvaus, bet ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybes, atskleidžiančias administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens santykį su minėtu pažeidimu, t. y. būtina nustatyti, kokius konkrečiai veiksmus siekdama įgyvendinti šių nuostatų laikymąsi turėjo atlikti pardavėja, ar ji juos atliko, ar suprato, kad alkoholiniai gėrimai perkami išsinešti, kokių veiksmų ėmėsi tam sutrukdyti, taip pat kokių priemonių šioms nuostatoms įgyvendinti ėmėsi įmonė, kurioje dirbo K. L.. Teismas konstatavo, jog K. L. degtinę iš originalios taros perpylė į 2 vienkartinius plastikinius bokalus ir ją padavė pirkėjams D. D. bei N. V.. Teismo nuomone, aplinkybė, kad alkoholinius gėrimus K. L. išpilstė į plastikinę tarą, nelaikytina savaime patvirtinančia jos aplaidumą. Argumentuota, kad pardavėja dirbanti K. L. negali kliento sulaikyti ar kitaip priversti jį įsigijus alkoholinius gėrimus suvartoti vietoje. Teismas pažymėjo, kad teisės aktuose nėra įtvirtintos ūkio subjektų darbuotojų teisės pirkėjui taikyti tam tikras prievartos priemones, kai pirkėjas ketina parduotą gėrimą išsinešti ar nešasi iš ūkio subjekto patalpų, todėl iš pardavėjo negalima reikalauti elgtis neteisėtai ir prievarta užtikrinti gėrimo vartojimą vietoje.

5.2. Apeliantas teigia, jog apylinkės teismas nevertino esminių administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų, kurie visiškai įrodo K. L. kaltę dėl jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo. Vertinant subjektyvaus pobūdžio aplinkybes, atskleidžiančias administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens santykį su minėtu pažeidimu, turėjo būti vertinami du esminiai momentai (aspektai), o būtent – ar administracinį nusižengimą padaręs asmuo pasirinko efektyvias (aktyvias), ar pasyvias įstatymo normos įgyvendinimo užtikrinimo priemones.

5.9. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir neatsižvelgė į naujausią aktualią LVAT praktiką, o pasirinko selektyvią LVAT praktiką. Nepaisydamas to, kad pagrįsdamas sprendimą teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, vis dėlto ignoravo naujausią aktualią LVAT praktiką (LVAT 2017 m. spalio 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1283-261/2017) ir aktualius šio teismo išaiškinimus. Suformuota praktika yra aktuali ir taikant naują, nuo 2018-01-01 įsigaliojusią AKĮ redakciją, kurios 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nebeliko alternatyvios sąlygos, galiojusios iki 2017-12-31, leidusios draudžiamu laiku viešojo maitinimo vietose parduoti „pilstomus alkoholinius gėrimus“ arba „alkoholinius gėrimus atidarytoje pakuotėje“. Nuo 2018-01-01 AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyto draudimo išimtimi leistina pasinaudoti tik parduodant „pilstomus alkoholinius gėrimus“, taigi, siekdami pasinaudoti įtvirtinto draudimo išimtimi, ūkio subjektai nebeturi teisės nustatytu laiku prekiauti alkoholiniais gėrimais gamyklinėse pakuotėse, visus alkoholinius gėrimus nustatytu laiku privalu parduoti tik pilstomus (alkoholinius gėrimus pilstant viešojo maitinimo įstaigai būdingoje taroje (bokalai, stiklinės, taurės ir pan.) ir tik vartoti vietoje. Vadovaujantis LVAT suformuota praktika, ūkio subjektai, vykdantys mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais, turi imtis efektyvių priemonių, užtikrinančių AKĮ nuostatų laikymąsi. Apelianto nuomone, tai, kad K. L. perpylė alkoholį į mineralinio butelį, rodo, kad ji akivaizdžiai suvokė, jog parduoda alkoholį išsinešti. Viešojo maitinimo veiklos modelis, kai alkoholiniai gėrimai draudžiamu laiku perpilami į standartinius plastikinius butelius (šiuo atveju į mineralinio butelį), yra apsimestinis AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų laikymasis ir iš esmės ydinga viešojo maitinimo veiklos praktika. Akivaizdu, kad sąžiningam ir protingam pardavėjui, siekiančiam užtikrinti alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje, nėra prasmės alkoholinius gėrimus perpilti iš gamyklinių į kitus butelius. Tokio veiksmo tikslas gali būti tik vienas – sudaryti sąlygas klientui pilstomus alkoholinius gėrimus išsinešti. LVAT 2013-06-19 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-1363/2013 pabrėžė, jog atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas nenustatė priemonių, kurių turėtų imtis ūkio subjektas, kad reikalavimas parduoti alkoholinius gėrimus vartojimui tik vietoje būtų įvykdytas, šias priemones turi pasirinkti patys ūkio subjektai, tačiau svarbu, kad šios priemonės būtų teisėtos ir efektyvios, t. y. užtikrintų nustatytų imperatyvų laikymąsi. Nustačius, kad draudžiamu laiku viešojo maitinimo vietoje parduodami pilstomi alkoholiniai gėrimai, tačiau neužtikrinamas jų vartojimas vietoje (t. y. klientai juos išsineša iš viešojo maitinimo vietos), bus taikoma atsakomybė, nes buvo įvykdyta tik viena iš dviejų privalomų AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytų sąlygų (t. y. įvykdyta tik sąlyga parduoti pilstomus alkoholius gėrimus, tačiau nebuvo užtikrintas jų vartojimas vietoje).

Motyvuojamoji dalis

6. Apeliacinis skundas netenkintinas.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog K. L. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 168 straipsnio 2 dalyje. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

8. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs K. L. bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad jos veiksmuose nėra jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 168 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Nesutikti su apylinkės teismo argumentais ir naikinti apylinkės teismo nutarimą, remiantis objektyviais duomenimis nepagrįstais apeliacinio skundo motyvais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir pakankamai išsamiai nurodė sprendimo motyvus, taip pat išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Jokie procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas analizuojamu atveju priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi Institucija, nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutarimą.

10. Sprendžiant klausimą dėl asmens administracinės atsakomybės, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu (visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai). Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog administracinių teisės nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Be to, vadovaujantis teismų praktikoje pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis.

11. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių K. L. kaltę. Nuo pat nagrinėjamo administracinio nusižengimo teisenos pradžios ji savo kaltę kategoriškai neigė. Apylinkės teismo posėdyje ji parodė, jog bare apsilankė 4 vaikinai. Jie atvažiavo taksi ir norėjo gauti alkoholio uždarytame butelyje. Nusipirko sulčių, 1,5 litro mineralinio „Vichy“ ir 0,7 litro degtinės. Ji degtinę supylė į 2 vienkartinius bokalus ir vaikinams pasakė, kad alkoholis vartojamas vietoje. Jie jos nepaklausė, mineralinį pradėjo gerti bare, po to išėjo už baro ribų, ji fiziškai negalėjo jų sulaikyti. Teritorijos už baro K. L. nemato, nes tai trukdo padaryti laiptai ir tualetas. Jos manymu, vaikinai alkoholį susipylė į mineralinio butelį, nes taip ir buvo pagauti policijos pareigūnų. Šie K. L. parodymai sutampa jos 2019-02-09 paaiškinime dėl alkoholinių gėrimų vartojimo vietoje neužtikrinimo nurodytomis įvykio aplinkybėmis (b. l. 21) ir nėra paneigti liudytojų parodymais bei kitais bylos duomenimis.

12. Apylinkės teismo posėdyje liudytojas N. V. parodė, kad keturiese taksi važiavo į naktinį barą nusipirkti degtinės, o po to norėjo važiuoti namo. Degtinę pirko draugas D. D., o jie buvo šalia. D. D. pirko tik degtinę. Pardavėja pardavė degtinę ir mineralinį. Degtinę ji padavė supylusi į 2 plastikinius bokalus. Tada jie nuėjo į tualetą, mineralinį išpylė ir į mineralinio butelį supylė degtinę. Išėjus iš baro, juos sulaikė policija. Jie pasakė, kad nešasi alkoholį, N. V. buvo surašytas protokolas. Nepamena, ką paaiškino pareigūnams, taip pat nepamena, ar buvo įspėtas už melagingų parodymų davimą. Paaiškinimą surašė pats, tačiau buvo girtas ir neteisingai nurodė aplinkybes. Kodėl melavo rašydamas paaiškinimą, negali pasakyti.

13. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas D. D. parodė, kad K. L. matė naktiniame bare. Jis buvo pas draugus, jie šventė. Jis buvo labai girtas, todėl blogai atsimena. Neatsimena, kas pirko alkoholį. Nusipirkę degtinę jie nuėjo į tualetą ir alkoholį supylė į mineralinio butelį. Nors policijos pareigūnai jo klausė, ar jis alkoholį įsigijo šiame bare, ar jį pardavė barmenė, tačiau jis nelabai ką prisiminė ir negalėjo komentuoti. Paaiškinimą rašė pats. Kaip parašė tokį tekstą, neįsivaizduoja, nes buvo neblaivus. Jis teiravosi policijos pareigūno, ar jam reikės eiti į policiją ir teismą, jie atsakė, kad ne, todėl jis ir surašė tokį paaiškinimą. Kodėl paaiškinime nurodė, kad degtinę į mineralinio butelį supylė barmenė, nežino, gal netiksliai dėstė savo mintis. Kas tikrai rankose laikė alkoholį, nežino, jis laikė sultis. Buvo priėjęs prie baro, tačiau bare sutiko seną pažįstamą ir su juo daugiausiai laiko prakalbėjo, todėl nematė, kas vyko prie baro.

14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas neįvertino byloje esančios filmuotos medžiagos, kritiškai nevertino N. V. bei D. D. pakeistų parodymų apie įvykio aplinkybes (nes savo pirminiuose rašytiniuose paaiškinimuose jie teigė, kad K. L. išpylė mineralinį vandenį į prie baro esančią kriauklę ir į tuščią butelį supylė degtinę, o teisme jau teigė, kad tai tualete padarė patys). Taip pat teigiama, kad liudytojų blaivumas nesukėlė pareigūnams jokių abejonių, o parodymus liudytojai pakeitė siekdami padėti K. L. išvengti atsakomybės. Su tokiais teiginiais apeliacinės instancijos teismas negali sutikti. Iš bylos duomenų matyti, kad N. V. bei D. D. blaivumas jokiais objektyviais būdais ar priemonėmis nei įvykio metu, nei po įvykio nebuvo nustatinėjamas, o vien tai, kad jie, Institucijos nuomone, rišliai kalbėjo ir koordinavo judesius, nesudaro pakankamo pagrindo paneigti jų versiją, kad jie buvo girti ir prastai atsimena to vakaro aplinkybes. Be to, iš byloje esančios filmuotos medžiagos matyti, kad nors pirkėjas N. V. rašydamas savo 2019-02-09 paaiškinimą dėl alkoholinio gėrimo išsinešimo nurodė, kad pardavėja išpylė mineralinį į kriauklę, o į tuščią butelį supylė degtinę, tačiau netrukus po to pareigūnams paklausus kitų 3 vaikinų apie įvykio aplinkybes šie nurodė, kad patys tualete išpylė mineralinį vandenį ir vietoje jo į butelį supylė degtinę. Tik policijos pareigūnui kelis kartus primygtinai paminėjus, kad jų draugas (N. V.) savo paaiškinime nurodė kitokias įvykio aplinkybes (t. y. kad degtinę į butelį perpylė pati barmenė), D. D. savo 2019-02-09 paaiškinime dėl alkoholinio gėrimo išsinešimo parašė, jog degtinę į mineralinio butelį perpylė baro darbuotoja.

15. Apygardos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, duotais teismo posėdžio metu, o ne pirminiais paaiškinimais, kurie buvo teikti N. V. ir D. D. galbūt esant apsvaigusiems nuo alkoholio. Dėl šios priežasties atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, kad pirkėjo ir liudytojo pirminiai parodymai sutampa, nors jie buvo apklausiami atskirai, ir kad pirminiai paaiškinimai šiuo atveju yra patikimesni.

16. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad į barą atėję asmenys grotomis izoliuotos kriauklės nebūtų galėję pastebėti, jei pardavėja nebūtų atlikusi įvardijamų veiksmų (t. y. į kriauklę išpylusi mineralinio vandens, o į tuščią butelį perpylusi degtinės). Iš byloje esančio vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad kriauklė yra matomoje vietoje ir bet koks asmuo, prisiartinęs prie baro grotų, be jokių pastangų gali ją pamatyti.

17. ANK 168 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose dirbančių darbuotojų padarytą mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos ar kitų alkoholinių gėrimų pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus pažeidimus. Iš minimo straipsnio dispozicijos matyti, jog ši teisės norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl, taikant šią teisės normą, būtina vadovautis norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais alkoholinių gėrimų prekybą. AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams, skirtiems vartoti tik vietoje. Šioje įstatymo normoje imperatyviai nurodoma, kad alkoholiniai gėrimai gali būti parduodami tik pilstomi arba atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje, tai yra turi būti tenkinamos abi sąlygos.

18. Kaip jau minėta, teismo posėdyje K. L. paaiškino, jog ji degtinę supylė į 2 vienkartines stiklines, o apie tai, kad iš baro išsinešti alkoholio negalima, pirkėjus įspėjo žodžiu, tokiu būdu tenkino abi AKĮ įvardytas sąlygas. Tai nėra paneigta bylos duomenimis. Pažymėtina, kad iš byloje esančios filmuotos medžiagos matyti, kad bare yra pastatyti staliukai ir kėdės alkoholiui vartoti vietoje. Todėl šiuo atveju apygardos teismas vertindamas surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad byloje nėra pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad K. L. nepadarė visko, kad nebūtų pažeistas AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimas (kad parduotas alkoholis būtų vartojamas vietoje). Akivaizdu, kad K. L., supildama parduodamą alkoholį į vienkartinę plastmasinę tarą, įspėdama pirkėjus apie tai, kad jo negalima išsinešti iš baro, bare esant staliukų, prie kurių yra sudarytos sąlygos alkoholį vartoti vietoje, negali kiekvieną kartą numanyti, jog pirkėjas alkoholį iš baro išsineš. Ypač atsižvelgiant į tai, kad asmenims už alkoholio išsinešimą iš viešojo maitinimo įstaigų įstatymo uždraustu laiku taip pat numatyta administracinė atsakomybė. Be to, apylinkės teismas visiškai pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad LVAT yra pasisakęs, jog teisės aktuose nėra įtvirtintos ūkio subjektų darbuotojų teisės pirkėjui taikyti tam tikras prievartos priemones, kai pirkėjas ketina parduotą gėrimą išsinešti ar nešasi iš ūkio subjekto patalpų, todėl iš pardavėjo negalima reikalauti elgtis neteisėtai ir prievarta užtikrinti gėrimo vartojimą vietoje.

19. Apeliaciniame skunde akcentuojamų administracinių bylų (LVAT 2017 m. spalio 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1283-261/2017 ir 2013 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1363/2013) faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos aplinkybių, nes jose administracinėn atsakomybėn buvo traukiami ūkio subjektai (juridiniai asmenys), o K. L. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 168 straipsnio 2 dalį buvo patraukta kaip juridinio asmens darbuotoja (pardavėja). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad kitose bylose teismo pateikti išaiškinimai taikytini tik tuomet, kai yra tapačios arba esminių panašumų turi teisiškai reikšmingos abiejų bylų aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija). Administracinių bylų, kuriose būtų tapačios aplinkybės kaip nagrinėjamoje byloje, apeliantas nenurodė.

20. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-04-30 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra. Įvertinus tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2019-04-30 nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 30 d. nutarimą nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vado G. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.