Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo K. L., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2019-02-09 nutarimo Nr. 30-ANR_N-2741-2019 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucijos vyriausiasis patrulis A. P. 2019-02-09 surašė administracinio nusižengimo protokolą K. L. už tai, kad ji 2019-02-09, 03.30 val., dirbdama pardavėja bare, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame (duomenys neskelbtini), pardavė 0,7 litro degtinės „Stumbras“, kurį supylė į 1,5 litro plastikinį butelį „Vichy“, neužtikrino jos vartojimo vietoje, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – AKĮ) 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimus.

Teismo posėdžio metu K. L. palaikė skundą su jame išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad bare apsilankė 4 vaikinai. Jie nusipirko sulčių, 1,5 litro mineralinio „Vichy“ ir 0,7 litro degtinės. Ji degtinę supylė į vienkartinius 2 bokalus ir pasakė, kad alkoholis vartojamas vietoje. Ji fiziškai negalėjo keturių vaikinų sulaikyti. Už baro teritorijos ji nemato, nes yra laiptai, tualetas. Jos manymu, jie alkoholį susipylė į mineralinio butelį, nes taip ir buvo pagauti. 2017 m. dar galima buvo išsinešti alkoholį. Ji gerai suvokia, kad alkoholio parduoti išsinešimui negalima. Bare yra 18 sėdimų vietų bei 5 stalai. Jie mineralinį pradėjo gerti bare ir išėjo už baro ribų. Asmenys jos nepaklausė, kad išgertų alkoholį bare. Ji per langą matė policijos pareigūnus ir tikrai nesiruošė padaryti pažeidimą. Jie norėjo gauti alkoholį uždarytame butelyje, nes buvo su taksi atvažiavę. Kvite matosi alkoholis ir prekės. Baras nefilmuojamas. Jų įmonė yra gavusi 5 baudas, jų neskundė, nes tikrai buvo padaryti pažeidimai. Tačiau šiuo atveju, ji pažeidimo nepadarė. Jos darbo vieta yra izoliuota grotomis. Kriauklė yra, prie jos gali prieiti tik tas, kas yra už baro. Vienas pirko degtinę, o kitas sumokėjo už sultis ir mineralinį vandenį. Liudytojų parodymai pasikeitė kardinaliai.

Teismo posėdžio Institucijos atstovas paaiškino, kad buvo surašytas protokolas vienam asmeniui, kuris nešėsi alkoholį už išsinešimą, kitiems ne. Sulaikytiems asmenims blaivumas nebuvo tikrintas. Nurodė, kad įrodymų pakanka, kad nebuvo užtikrintas alkoholinių gėrimų vartojimas vietoje ir todėl K. L. skundas neturi būti tenkintas.

Teismo posėdžio metu liudytojas N. V. parodė, kad K. L. žino iš naktinio baro. Jie keturiese su taksi važiavo į naktinį barą nusipirkti išgerti degtinės. Jų tikslas buvo nusipirkti degtinės ir važiuoti namo. Keturiese važiavo todėl, kad taip saugiau. Nepamena į kokią gatvę, žino, kad tai buvo prie (duomenys neskelbtini). Kiti barai nedirbo. Jie žinojo, kad ten leidžia išsinešti alkoholį. Alkoholį pirko draugas D. D., o jie buvo šalia. D. D. pirko tik degtinę. Pardavėja pardavė degtinę ir mineralinį. Degtinę ji padavė supylusi į 2 plastikinius bokalus. Jie tada nuėjo į tualetą, mineralinį išpylė ir į mineralinio butelį supylė degtinę. Išėjus iš baro, juos sulaikė policija. Jie pasakė, kad nešasi alkoholį, ir jam surašė protokolą. Ką paaiškino pareigūnams, nepamena. Ar buvo įspėtas už melagingų parodymų davimą, nepamena. Paaiškinimą surašė jis pats, tačiau buvo girtas ir neteisingai nurodė aplinkybes. Kodėl melavo rašydamas paaiškinimą, negali pasakyti. Bare yra uždėtos grotos ir už jo niekas negali patekti. Ar ten yra kriauklė, jis nelabai pamena. Jis nežinojo, kad yra kvitas, tačiau vėliau išsiaiškino, kad vis tik buvo. Jis buvo nubaustas už alkoholio nešimą. Tuščius bokalus išmetė į šiukšlinę. Mineralinį išpylė tualete į kriauklę. Ar pardavėja ką sakė, jis nepamena. Policijos pareigūnai, surašę protokolą, „Vichy“ butelį su degtine atidavė jiems. Šį alkoholį tame bare jie pirko pirmą kartą. Butelis, atrodo, buvo šlapias.

Teismo posėdžio metu liudytojas D. D. parodė, kad K. L. matė naktiniame bare. Jis buvo pas draugais ir jie šventė. Jis buvo labai girtas ir sunkiai ką prisimena. Kas pirko, neatsimena. Nusipirkę jie nuėjo į tualetą ir alkoholį supylė į mineralinio butelį. Policijos pareigūnai jo klausė, ar šitame bare įsigijo alkoholį, ar barmenė jį pardavė, bet jis nelabai ką prisimena ir negali komentuoti. Paaiškinimą rašė jis pats. Kaip jis parašė tokį tekstą, jis neįsivaizduoja, nes buvo neblaivus. Jis teiravosi policijos pareigūno, ar jam reiks eiti į policiją ir teismus, jie atsakė, kad ne, todėl jis taip ir surašė paaiškinime. Kodėl paaiškinime nurodė, kad degtinę į mineralinio butelį supylė barmenė, nežino, gal netiksliai dėstė savo mintis. Kas tiksliai laikė alkoholį, nežino, jis laikė sultis. Prie baro buvo priėjęs, bet bare sutiko seną pažįstamą ir su juo daugiausiai laiko prakalbėjo, todėl kas vyko prie baro, nematė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas.

Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

Pažymėtina ir tai, kad pagal suformuotą teismų praktiką sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-18 nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Be to, administracinio nusižengimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007). Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 168 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose dirbančių darbuotojų padarytą mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos ar kitų alkoholinių gėrimų pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus pažeidimus. Iš minimo straipsnio dispozicijos matyti, jog ši teisės norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl taikant šią teisės normą, būtina vadovautis norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais alkoholinių gėrimų prekybą. AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama pirmadieniais – šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje. Šioje įstatymo normoje imperatyviai nurodoma, kad alkoholiniai gėrimai gali būti parduodami tik pilstomi arba atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje, tai yra, turi būti tenkinamos abi sąlygos.

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, sprendžia, kad byloje nesurinkta pakankamai patikimų įrodymų, paneigiančių K. L. versiją, kad ji degtinę supylė į vienkartinius 2 bokalus ir nurodė alkoholį vartoti vietoje.

Skundą pateikusi K. L. kaltę neigia, paaiškino, kad žino, jog alkoholinius gėrimus būtina vartoti baro patalpose, jų išsinešti negalima. Klientus įspėja, kad alkoholinius gėrimus būtina vartoti vietoje. Nagrinėjamu atveju, ji degtinę iš originalios taros perpylė į 2 vienkartinius plastikinius bokalus bei ją padavė pirkėjams, kurie, nepaisydami jos įspėjimo neišsinešti alkoholinių gėrimų, iš baro išėjo, susipylę alkoholį į 1,5 litro „Vichy“ mineralinio butelį. Teismo posėdžio metu liudytojai D. D. bei N. V. parodė, kad barmenė degtinę jiems pardavė supilsčiusi į vienkartinius bokalus, o jie, nuėję į tualetą, šį alkoholį susipylė į 1,5 litro „Vichy“ mineralinio butelį ir išėjo iš baro, kur buvo sustabdyti policijos pareigūnų. Nors byloje yra minėtų liudytojų rašytiniai paaiškinimai, duoti įvykio metu, kuriuose jie nurodė, kad pati barmenė alkoholį supylė į mineralinio butelį ir leido jiems jį išsinešti, tačiau, esant aukščiau aptartiems teisme duotiems K. L. paaiškinimais ir juos patvirtinantiems liudytojų D. D. bei N. V. parodymams, konstatuotina, kad teisminio nagrinėjimo metu nebuvo surinkta nė vieno įrodymo, patvirtinančio šiuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, juolab, kad šiuos paaiškinimus liudytojai davė apsvaigę nuo alkoholio ir neįspėti dėl atsakomybės už melagingų paaiškinimų davimą.

Esant išdėstytam, teismo nuomone, aplinkybė, kad alkoholinius gėrimus K. L. išpilstė į plastikines taras, nelaikytina savaime patvirtinančia jos aplaidumą. Savaime suprantama, kad barmene dirbanti K. L. negalėjo klientų sulaikyti ar kitaip priversti juos įsigytus alkoholinius gėrimus suvartoti vietoje. Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra įtvirtintos ūkio subjektų darbuotojų teisės pirkėjui taikyti tam tikras prievartos priemones, kai pirkėjas ketina parduotą gėrimą išsinešti ar nešasi iš ūkio subjekto patalpų, todėl iš pardavėjo negalima reikalauti elgtis neteisėtai ir prievarta užtikrinti gėrimo vartojimą vietoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-08-05 sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-351/2013). Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad bare buvo sudarytos sąlygos alkoholinius gėrimus vartoti vietoje (pastatyti staliukai ir kėdės). K. L. negalėjo pagrįstai numatyti, kad jai ėmusis anksčiau nurodytų priemonių, tai yra, kaip ji nurodo, perspėjus pirkėjus, kad vartoti alkoholinius gėrimus galima tik vietoje, alkoholiniai gėrimai bus išnešti iš baro, tai yra nebus vartojami vietoje.

Taigi administracinio nusižengimo byloje nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. L. kaltę, bei įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, K. L. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, nenustačius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 168 straipsnio 2 dalyje, sudėties, o Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019-02-09 nutarimas Nr. 30-ANR_N-2741-2019, naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutarė:

panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019-02-09 administracinio nusižengimo nutarimą Nr. 30-ANR_N-2741-2019 ir administracinio nusižengimo teiseną K. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 168 straipsnio 2 dalį nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.