Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių apylinkės teismo teisiamojo posėdžio pirmininkas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Steponavičiūtei nukentėjusiajam M. L., kaltinamajam E. D., M. P., kaltinamųjų gynėjams - advokatams R. R. ir Sauliui Alysui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, yra kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą,

M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu (patikslintu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. nutartimi) pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 8 MGL dydžio bauda, yra kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. D. ir M. P. kaltinamas tuo, kad jis 2012-08-12 apie 3 val. 20 min., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrai grupėje, Šiaulių r. Beržynės k., kavinės „Geltona“ teritorijoje esančiame išnuomotame namelyje, viešoje vietoje, bendraklasių šventės metu niekindami elementarias padoraus elgesio normas, įžūliu elgesiu - dėl menkavertės dingsties E. D. pastūmus nukentėjusįjį M. L. bei pargriaunant jį ant žemės, M. P. smogus gulinčiam nukentėjusiajam M. L. ne mažiau kaip 6 smūgių į veido sritį, E. D. keliu suduodant vieną kartą į nosį, tokiu būdu padarant nukentėjusiajam M. L. nosies kaulų lūžį, kraujosruvas nosies nugarėlėje, abiejų akių vokuose, dešinės akies obuolio odenoje, nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje ir kairėje plaštakoje, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką;

be to E. D. 2012-08-12 apie 3 val. 20 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Šiaulių r. Beržynės k., kavinės „Geltona“ teritorijoje esančiame išnuomotame namelyje, viešoje vietoje iš chuliganiškų paskatų bendraklasių šventės metu sumušė M. L., t.y. gulinčiam M. L. keliu smogė vieną kartą į nosį, tuo padarydamas nukentėjusiajam nosies kaulų lūžį, kraujosruvas nosies nugarėlėje, abiejų akių vokuose, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Faktą, kad kaltinamieji E. D. ir M. P. sumušė nukentėjusįjį patvirtina pačių kaltinamųjų duoti parodymai tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu; nukentėjusiojo M. L. parodymais; liudytojo L. V. parodymais; 2012-08-17 protokolu – pareiškimu, 2012-08-25 įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis (b. l. 13-15, t. l); 2012-08-17 specialisto teismo mediko išvada Nr. G 1440/102(40) dėl M. L. sužalojimo masto (b. l. 1 21, t.1); 2013-03-07 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenimis (b. l. 84, t. l). Kaltinamieji neigia įvykdę nusikaltimą, bet jų kaltė, yra įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinkta bei teisme ištirta medžiaga. Nukentėjusiojo M. L. parodymai yra nuoseklūs ir nekintantys nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, kuris tvirtino, jog per kelis kartus M. P. jam smūgiavo apie 6 kartus į veidą, o E. D., nors ir stumtelėjo, bet sudavė tik vieną smūgį keliu į nosį, po ko pajuto nosies lūžį. Šiuos nukentėjusiojo duotus parodymus patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog M. L. taip sužaloti reikėjo septynių smūginių kontaktų, o jam padaryti sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Ikiteisminio tyrimo metu abu kaltinamieji pripažinę, jog galėjo suduoti po kelis smūgius nukentėjusiajam, teisme ėmė neigti smūgiavę M. L. atžvilgiu. Kaltinamieji taip pat neigė, jog iš viso šiame incidente dalyvavo M. P., o paneigus jų iškeltą versiją apie M. P. buvimą visą naktį T. K. gimtadienyje, jie abu ėmė prisiminti, jog įvykio vietoje M. P. buvo. Nors liudytojai, buvę įvykio vietoje, tiesiogiai nepatvirtino, jog matė, kaip buvo smurtaujama prieš M. L., bet dauguma jų matė jį įvykio vietoje jau sužalotą, o taip pat po kurio laiko išgirdo, įvykio vietoje buvusių, asmenų kalbas apie buvusį incidentą tarp M. L. ir M. P. su E. D.. Itin nenuoseklūs ir nuolat besikeičiantys kaltinamųjų parodymai duoda pakankamą pagrindą abejoti jų parodymų teisingumu, todėl tokios jų keliamos vis besikeičiančios tos nakties įvykių versijos, yra tik pasirinktas jų gynybos būdas, todėl jų parodymai vertintini kritiškai. Abiejų kaltinamųjų iškelta versija apie M. L. kritimą nuo laiptų taip pat yra paneigta ne tik paties nukentėjusiojo parodymais, bet ir teismo medicinos specialisto parodymais, kad M. L. kūne rastų sužalojimų visuma nėra būdinga griuvimo traumai, nes rasti sužalojimai yra išsidėstę keliuose kūno paviršiuose. Kaltinamieji konfliktą sukėlė dėl menkavertės dingsties, t.y. dėl apgirtusio nukentėjusiojo elgesio kavinėje – viešoje vietoje- metu, o būtent dėl pažiūrėjimo ir šypsojimosi kaltinamajam E. D.. Kaltinamasis M. P. nebuvo pažįstamas su M. L., tačiau dėl neaiškių priežasčių kaip pats nurodė, ėmė raminti nukentėjusįjį ir su juo sukonfliktavo. Konflikto tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo metu kaltinamieji tyčia be jokios priežasties sukėlė muštynes, kurių metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Nusikalstamos veikos objektas yra viešoji tvarka. Papildomas objektas yra žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė įžūliu elgesiu, nesunkaus sveikatos sutrikdymu, veikimu iš chuliganiškų paskatų.

Įžūlūs veiksmai gali būti suprasti kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Įžūlūs veiksmai gali pasireikšti fiziniu smurtu, pavojingu vairavimu, transporto eismo sustabdymu, masinio renginio nutraukimu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir panašiai.

„<...> nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį“ (kasacinės bylos Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009).

„<...> chuliganiškos paskatos paprastai pasireiškia neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo sužalojimu be tarpusavio santykių priežasties arba panaudojant tam menkavertę dings­tį“. (kasacinė byla Nr. 2K-266/2009).

Padarytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali. Nusikalstama veika priskiriama baigtų nusikaltimų kategorijai, nes kaltinamųjų veiksmai atlikti viešojoje vietoje, sukėlė neigiamus padarinius – visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą. Nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų. Nusikalstama veika buvo padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.

Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininkų asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str.).

E. D. kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo viešajai tvarkai padarymu, vieno apysunkio nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymu. Kaltinamojo E. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. E. D. neteistas, administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 128-129, t.1), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas (b. l. 125, 127, t.1) Teismas mano, kad bausmės tikslai (LR BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam už viešosios tvarkos pažeidimą paskiriant laisvės apribojimo bausmę (LR BK 55 str.), už nesunkų sveikatos sutrikdymą paskyrus sankcijoje numatytą vienintelę laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant (LR BK 55 str.). Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kaltinamajam skirtina bausmė, kuri yra artima sankcijoje numatytos bausmės vidurkio (LR BK 61 str.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. skiriamos bausmės už: viešosios tvarkos pažeidimą bei nesunkų sveikatos sutrikdymą bendrintinos apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, kadangi tarp padarytų nusikalstamų veikų yra idealioji sutaptis.

M. P. kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo viešajai tvarkai padarymu. Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje. M. P. administracine tvarka baustas (b.l.160-166, t. 1), teistas 2010-004-19 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 2 d. 8 MGL bauda (b. l. 170-172, t. 1), už baudžiamąjį nusižengimą, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas (b. l. 156, 158, t.1). Teismas mano, kad bausmės tikslai (LR BK 41 str. ) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą bausmę- baudą (LR BK 56 str.). Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kaltinamajam skirtina bausmė, kuri yra artima šios bausmės nustatyme nustatytam vidurkiui (LR BK 61 str.)

E. D. skirtina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taikytina iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios.

M. P. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir periodinė registracija policijos įstaigoje - taikytinos iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str. numatyta: „Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.“

Šiaulių teritorinė ligonių kasa dėl M. L. gydymo patyrė 387,31 Lt turtinę žalą. Ši netiesioginė žala atsirado neteisėtų kaltinamojo E. D. veiksmų pasekoje, kurių metų nukentėjusiajam buvo sulaužyta nosis. Pareikštas civilinis ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai. Iš kaltinamojo E. D. priteistina 387,31 Lt Šiaulių teritorinei ligonių kasai turtinei žalai atlyginti.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Asmeniui nenaudingą poveikį gali daryti fizinis skausmas, kūno sužalojimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai asmeniui apmąstant įvykio pasekmes. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Pagal teisminę praktiką, jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto jų pasekmės nepašalinamos, tai prie neturtinės žalos gali būti priskiriami tokie išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis, t. y. kaip įvykio metu patirtas sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti operacija ar operacijomis bei išgyvenimas dėl pačios operacijos fakto, nes operacijos sukelia asmeniui papildomų fizinių, organizacinių bei materialinių pasekmių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, dominuojantis kriterijus yra padaryta žala sveikatai bei nukentėjusiojo sveikatos būklė (kasacinės bylos Nr. 2K-64/2009, 2K-167/2011). Nusistovėjusioje Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 30 000 Lt iki 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės bylos Nr. 2K-453/2011, 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010 ir kt.).

Nukentėjusysis M. L. byloje pareiškė 10000 Lt civilinį ieškinį, abiems kaltinamiesiems neturtinės žalos atlyginimui. Savo ieškinį grindė tuo, jog po įvykio jam lūžo nosis, buvo sutinęs veidas, su viena akim viską matė geltonai. Dėl patirtų sužalojimų gėrė vaistus nuo skausmo. Įvykio metu patyrė išgąstį, didelį fizinį skausmą. Iš objektyvių bylos duomenų (specialisto išvados Nr. G 1440/12(40) matyti, kad M. L. yra padaryti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, kraujosruvos nosies nugarėlėje, abiejų akių vokuose, dešinės akies obuolio odenoje, nubrozdinimai kaktos kairėje pusėje ir kairėje plaštakoje, o šie sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Sužalojimams padaryti reikėjo septynių smūginių kontaktų su bukais kietais paviršiais. M. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ( 1 t. , b. l. 21 ). Šie sužalojimai atsirado neteisėtų kaltinamųjų E. D. ir M. P. veiksmų pasekoje. Pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstas. Atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes, kilusias pasekmes, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, nukentėjusiojo M. L. pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,-

nusprendžia:

- pagal LR BK 284 str. 1 d., ir skirti jam 9 mėnesius laisvės apribojimo bausmę;

- pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir skirti jam 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. 2 d., 5 d. 1 p. bausmes, paskirtas už veikas, numatytas LR BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. subendrinti apėmimo būdu ir skirti 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. prie paskirtos bausmės pridėti dalį 2013-11-20 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirto bausmės ir paskirti galutinę bausmę – 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 6 p., 7 p., 8 p., 9 p., 10 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams. Skirti įpareigojimus:

nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;.

M. P. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir skirti jam 50 MGL (šešių tūkstančių penkių šimtų) litų baudą. Paskirtą baudą įpareigoti sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių

E. D. paskirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodinė registraciją policijos įstaigoje taikyti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios.

M. P. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodinę registraciją policijos įstaigoje taikyti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš E. D. priteisti Šiaulių teritorinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 387,31 Lt (tris šimtus aštuoniasdešimt septynis litis 31 ct.) turtinės žalos atlyginimo.

Iš E. D. ir M. P. priteisti nukentėjusiajam M. L. 5000 (penkis tūkstančius) litų neturtinės žalos atlyginimo

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.