Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-07-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-432-1108/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-07-01Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-11-11Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-07-01
Bylos Nr.
1-432-1108/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31401-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaiva Nevardauskienė
Civilinis ieškovas
A. K.
Kaltinamasis
M. Š.
Advokatai
Alvyda Rima Medišauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-432-1108/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31401-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.2.14.7.1;2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 1 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė,sekretoriaujant Laimai Mickevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. K.,kaltinamajam M. Š. ir jo gynėjai advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei,

civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „mogo LT“ įgaliotajam atstovui A. R.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1) Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. rugpjūčio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui,

2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant M. Š. atlikti viešuosius darbus per 6 mėnesius, įpareigojant atlikti 180 valandų, neatlygintinai dirbant po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. rugpjūčio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos viešųjų darbų bausmės yra subendrintos ir M. Š. paskirta galutinė 9 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti 30 valandų visuomenės labui. Į bausmę įskaityta M. Š. pagal Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. rugpjūčio 12 d. teismo baudžiamąjį įsakymą atlikta bausmės dalis. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 12 d. nutartimi paskirta viešųjų darbų bausmė pakeista į laisvės apribojimo bausmę laikant, kad galutinė bausmė – laisvės apribojimas 70 dienų, įpareigojant M. Š. laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, faktinės gyvenamosios vietos adresu, išskyrus, jei tai susiję su darbu, ir gydytis nuo alkoholizmo. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 12 d. nutartis įsiteisėjo 2020 m. birželio 20 d. ,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 184 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. Š. 2019 m. gegužės 3 d. Kauno r. sav., Karmėlavos sen., Naujasodžio k., (duomenys neskelbtini), sudaręs automobilio ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išperkamosios nuomos sutartį Nr. 5 su A. K., valdančiu šį automobilį pagal 2019 m. rugsėjo 2 d. panaudos sutartį Nr. K/2, ir sudarytos sutarties pagrindu gavęs jam patikėtą turtą – automobilį ,,Toyota Prius“, transporto priemonės identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo sutarties sudarymo įmokų už automobilį nemokėjo, 2019 m. liepos 12 d. A. K. vienašališkai nutraukus automobilio išperkamosios nuomos sutartį ir apie tai tinkamai jį (M. Š.) informavus, jis automobilio kaip numatyta sutarties 3.2.3 punkte per dvi kalendorines dienas negrąžino ir tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau kaip iki 2019 m. gegužės 21 d., Kauno m., Pramonės pr. 18 esančios degalinės UAB ,,Circle K“ aikštelėje neteisėtai automobilį pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, tai yra jis tyčia iššvaistė jam patikėtą 3 900 eurų vertės A. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir padarė A. K. 3 900 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis M. Š. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad prieš sudarydamas automobilio išperkamosios nuomos sutartį jis visą savaitę vartojo alkoholį, serga priklausomybe alkoholiui. Vėliau kurį laiką buvo nustoję gerti ir dirbo, tačiau neilgai. Mano, jog būtent dėl alkoholio vartojimo ir padarė nusikalstamą veiką. Išperkamosios nuomos sutarties projektą rengė automobilio savininkas, t. y. nukentėjusysis, kurį jam rekomendavo bendras pažįstamas. „Toyota“ automobilį ketino naudoti darbui – kurį laiką po sutarties sudarymo (apie 3-4 savaites), kol negėrė, ir naudojo darbui. Automobilis jo (kaltinamojo) vardu turėjo būti perrašytas po visų įmokų sumokėjimo. Už automobilį sutarė į savaitę mokėti išpirkimo mokestį ir dar išperkamosios nuomos kainą. Sutartus mokėjimus sekėsi vykdyti sunkiai, buvo susitikęs su nukentėjusiuoju degalinėje gal du ar tris kartus, kelias įmokas sumokėjo nukentėjusiajam grynais, tačiau netrukus vėl pradėjo gerti ir daugiau nieko nebemokėjo. Pinigų perdavimo nukentėjusiajam niekaip neįformino. Su automobilio savininku bendravo normaliai, kol nepradėjo gerti ir vengti mokėti įmokų pagal sutartį. Pradėjęs gerti pardavė automobilį – susirado internete, kas supirkinėja automobilius, atvažiavo ir pardavė. Kiek prisimena, pardavė už 800 Eur sumą. Pinigus gavo grynais, juos visus pragėrė ir pralošė. Savininkui apie automobilio pardavimą nepranešė, neinformavo, kad jau nebeturi automobilio. Automobilio savininkas su juo bandė susisiekti, bet nesėkmingai. Kaltinamasis parodė, kad yra pasirašęs vekselį 10000 Eur sumai. Dėl civilinio ieškinio kaltinamasis paaiškino, kad jis turėtų būti tenkintas visiškai, t. y. sutinka, kad iš jo būtų priteista civilinio ieškovo reikalaujama 4900 Eur suma. Priteistą žalą ketina atlyginti atlikęs bausmę ir susiradęs darbą. Turi dvi dukras, su vaikų mama išsituokęs. Šiuo metu prie vaikų išlaikymo neprisideda, nes neturi galimybės. Pažymėjo, kad savo poelgį vertina neigiamai, deja, tai nebuvo pirmas kartas, kai tokiu būdu prasimanė pinigų. Visos nusikalstamo veikos yra sąlygotos jo priklausomybės alkoholiui ir lošimams.

Civilinis ieškovas A. K. dėl civilinio ieškinio reikalavimo paaiškino, kad iš tiesų turi kaltinamojo išrašytą vekselį, tačiau jis išrašytas ne 10000 Eur, o automobilio vertės, t. y. 3900 Eur, sumai. Vekselis buvo išrašytas tam, kad apsidrausti, tačiau vekselis taip ir nebuvo apmokėtas. Reikalaujamą priteisti 4900 Eur sumą sudaro: automobilio vertė 3900 Eur, 800 Eur automobilio nuomos kaina, kurią galėjo gauti du mėnesius nuomodamas automobilį, ir 200 Eur papildomos išlaidos, laiko sąnaudos. Kaltinamasis jam nėra sumokėjęs nei vienos įmokos pagal sutartį, priešingai, jis pats dar yra paskolinęs kaltinamajam 20 Eur kurui. 800 Eur jis būtų galėjęs gauti nuomodamas automobilį pavežėjams du mėnesius (tai laikotarpis nuo sutarties sudarymo iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo), kadangi vykdo individualią veiklą ir užsiima tokia nuoma.

Išvada dėl M. Š. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Iš 2019 m. liepos 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 34-39) matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Kauno r. sav., Karmėlavos sen., Naujasodžio k., (duomenys neskelbtini) sodyboje.

2019 m. rugpjūčio 1 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 1, b. l. 46-49) užfiksuota, kad A. K. pateikė automobilio ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 2 d. panaudos sutartį (t. 1, b. l. 47-48), pagal kurią A. K. automobilį neatlygintinai perdavė naudotis jam, t. y. A. K., civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 50-51) ir 2019 m. gegužės 5 d. paprastojo vekselio, išrašyto 3900 Eur sumai, kopiją (t. 1, b. l. 49).

2019 m. gegužės 3 d. automobilio išperkamosios nuomos sutartyje Nr. 5 (t. 1, b. l. 18-19) (toliau – išperkamosios nuomos sutartis, sutartis) užfiksuota, kada ir kokiomis sąlygomis automobilis ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perduotas kaltinamojo žinion. Išperkamosios nuomos sutarties 1.1 punkte nurodyta, kad A. K. perduoda už 547 Eur nuomos mokestį (kurį sudaro 330 Eur nuoma ir 217 Eur automobilio išpirkimas) per mėnesį naudotis nuomininkui M. Š. automobilį ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nuomai perduodamo automobilio vertė 3900 Eur. Šios sutarties 3.2.3 punkte nurodyta, kad nuomininkas įsipareigoja nutraukus nuomos sutartį per dvi kalendorines dienas grąžinti automobilį nuomotojui ir apmokėti 2 mėnesių nuomos mokestį. Į bylą pateiktos 2019 m. liepos 12 d. A. K. pranešimo dėl sutarties nutraukimo kopijos ir duomenys apie jo išsiuntimą kaltinamajam (t. 1, b. l. 20-21).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos G. Ž. 2019 m. liepos 31 d. tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 72), užfiksuota, kad administracinių nusižengimų registre buvo atlikta nusižengimų paieška visame registre pagal filtrą – transporto priemonės valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 3 d. iki 2019 m. liepos 31 d., kai automobiliu naudojosi įtariamasis M. Š., šia transporto priemone buvo užfiksuoti trys pažeidimai. Vėliausias pažeidimas užfiksuotas 2019 m. gegužės 21 dieną. Visi pažeidimai užfiksuoti Kaune, Savanorių pr. 255. Visus tris kartus užfiksuotas pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje ,,Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas ir pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymas“. Pranešimai apie surašytus protokolus išsiųsti automobilio savininkui A. K.. Patikrinus automobilį ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų bazėje, nustatyta, jog automobilis automatiškai išregistruotas 2019 m. liepos 18 d. gavus informaciją iš policijos.

2019 m. liepos 16 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (t. 1, b. l. 10-14) užfiksuoti pareiškėjo (liudytojo) A. K. parodymai apie tai, kad 2019 m. gegužės 3-4 d. būdamas Kauno r. sav., Karmėlavos sen., Naujasodžio k., (duomenys neskelbtini), perdavė automobilį ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), 2005 m. gamybos, juodos spalvos, naudotis M. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini). Perduodant automobilį pasirašė sutartį, kurioje numatyta, kad automobilio vertė – 3900 Eur, galima mėnesio įmoka – 470 eurų bei laikotarpis, per kurį galima išpirkti automobilį – 18 mėnesių. Sutartyje nurodyta, kad sąlygos galioja tik vykdant tam tikrus įsipareigojimus, t. y. M. Š. privalo kiekvieną mėnesį mokėti įmokas už automobilį mėnesiu į priekį už naudojimąsi automobiliu. Nevykdant įsipareigojimų, sutartis gali būti nutraukiama. Praėjus maždaug mėnesiui laiko po sutarties sudarymo, su M. Š. susisiekti nebepavyko, jo mobiliojo ryšio telefonas buvo išjungtas. Nei vienos įmokos vyriškis nėra sumokėjęs. Nežino nei kur yra jo automobilis, nei kur yra M. Š.. Be to, A. K. nurodė, jog automobilis buvo tvarkingas, be apgadinimų, ant priekinių automobilio durelių, tiek kairėje, tiek dešinėje automobilio pusėje buvo žalios bei baltos spalvos lipdukai su užrašais ,,Opti Taxi“. Nuosavybės teise minėtas automobilis priklauso jo tėčiui A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam Kauno m., (duomenys neskelbtini), tačiau su tėčiu jis yra pasirašę sutartį, pagal kurią jis yra materialiai atsakingas už automobilį ,,Toyota Prius“, jam priklauso teisė visa apimtimi naudotis automobiliu. Jis dirba pavėžėju, įmonėje „Opti Taxi“, adresu Kauno m., Raudondvario pl. 78, taigi minėtu automobiliu teikė pavėžėjo paslaugas. Maždaug pusmetį automobiliu ,,Toyota Prius“ nebesinaudoja, turėjo kitą automobilį, todėl šis jam tapo nereikalingas ir ketino jį parduoti. 2019 m. gegužės mėnesio pradžioje jam paskambino „Opti Taxi“ vadybininkas E., kuris paaiškino, kad į įmonę dėl pavėžėjo darbo kreipėsi M. Š.. E. pasiteiravo, ar galėtų paskolinti automobilį M. Š.. Po pokalbio su E., šis M. Š. davė jo (A. K.) kontaktus, kad M. Š. galėtų su juo susisiekti. M. Š. susisiekė su juo. Susitikus, vyras jam paaiškino, kad norėtų dirbti pavėžėju įmonėje „Opti Taxi“, tačiau neturi automobilio. M. Š. teigė, kad norėtų pasiskolinti jo automobilį maždaug mėnesiui laiko, kad pasižiūrėtų, kaip jam seksi darbas, įvertintų patį automobilį, o tada nuspręstų, ar automobilį ,,Toyota Prius“ pirks. 2019 m. gegužės 3-4 d. M. Š. atvyko pas jį į namus Kauno r. sav., Karmėlavos sen., (duomenys neskelbtini), kur jis perdavė jam automobilį ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu perdavė automobilio raktą, techninės apžiūros kortelę bei civilinės atsakomybės draudimo polisą. Prieš perduodant M. Š. automobilį, jie pasirašė sutartį, kurioje buvo numatyta automobilio vertė – 3900 eurų, galima mėnesio įmoka – 470 eurų bei laikotarpis, per kurį galima išpirkti automobilį – 18 mėnesių. Nepaisant to, kad pagal sudarytą sutartį, M. Š. pirmąją įmoką už automobilį turėjo jam sumokėti iškart po sutarties sudarymo, sutartyje nurodytos sąlygos buvo pakeistos M. Š. prašymu, jų abiejų žodiniu susitarimu. Vyriškis sutarties sudarymo metu neturėjo pinigų ir paaiškino, kad einamojo mėnesio įmoką bei ateinančio mėnesio įmoką jis sumokės 2019 m. birželio mėnesį, praėjus mėnesiui nuo sutarties sudarymo. Jo žiniomis, nuo tada, kai perdavė M. Š. automobilį ,,Toyota Prius“, apie savaitę laiko jis juo teikė pavėžėjo paslaugas įmonėje „Opti Taxi“. Pats asmeniškai su M. Š. susitikęs nebuvo ir savo automobilio nematė. 2019 m. gegužės mėnesio viduryje M. Š. ėmė vengti jo skambučių telefonu, tačiau pavykus susisiekti sakydavo, jog darbuojasi, stengiasi ir planų apie automobilio išpirkimą nekeičia. 2019 m. gegužės mėnesio antroje pusėje su M. Š. susisiekti tapo nebeįmanoma, jo telefonas būdavo įjungtas, tačiau telefonu jis neatsiliepdavo. Nuvykus į M. Š. gyvenamąją vietą, jo ten nerado, durų niekas neatidarė. 2019 m. birželio pradžioje M. Š. su juo susisiekė telefonu. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus, teigė, kad nustojo vartoti alkoholinius gėrimus ir po dviejų dienų norėtų su juo susitikti. Jis aiškino, kad sumokės jam pinigus už automobilį, kad situacija išsispręs. Vyras prašė nesikreipti į policijos pareigūnus. Supratęs, kad M. Š. pasitikėti negali, pokalbio metu jis tik pasiteiravo vyro, ar jo automobilis sveikas ir kur jis šiuo metu yra. M. Š. nurodė, kad automobilis ,,Toyota Prius“ yra sveikas Klaipėdos rajone. Tai buvo paskutinis kartas, kada bendravo su M. Š.. Vėliau M. Š. mobiliojo ryšio telefonas buvo visą laiką išjungtas.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip liudytojas A. K. parodė (t. 1, b. l. 41-42), kad 2019 m. gegužės 3 d. pasirašant automobilio išperkamosios nuomos sutartį tarp jo ir M. Š., jie taip pat pasirašė ir paprastąjį vekselį 3900 Eur sumai, vienu egzemplioriumi, kuris liko pas jį. Vekselis buvo pasirašytas siekiant apsidrausti, jei M. Š. prarastų automobilį. Jam buvo išaiškintos nukentėjusiojo teisės, jis reikš civilinį ieškinį byloje, kurį sudarys patirta materialinė žala – automobilio ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė, t. y. 3900 Eur, 800 Eur prarasta automobilio nuomos mokesčio vertė už 2 mėnesius ir 200 Eur materialinės žalos dėl vykimo į apklausas ir kitus procesinius veiksmus, be to, ateityje reikės vykti ir į teismus, taip pat laiko sąnaudos, kuro čekių pateikti negali, nes neturi. Vieną kartą su M. Š. jis buvo susitikęs po sutarties sudarymo praėjus savaitei ar dviem ,,Skulo“ degalinėje, Kauno m., Šiaurės pr., jis turėjo atvežti pinigus už nuomą, tačiau pinigų neatvežė, sakė, kad pinigų neturi, nes mažai dirbo. Per visą laikotarpį, kol automobilį turėjo M. Š., jį matė tik vieną kartą, kaip minėjo, susitikus degalinėje.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. N. parodė (t. 1, b. l. 57-58), kad dirba UAB ,,Frontana“ vadybininku apie du metus, šios firmos partneris yra A. K., jis yra vairuotojas ir nuomoja automobilius privatiems asmenims. Su A. K. jie pažįstami apie du metus. M. Š. žino nuo 2017 m. gruodžio mėnesio, kai jis atvyko į jų įmonę Kaune, Raudondvario pl. 131A, norėjo įsidarbinti, tapti partneriu, įsidiegti programėlę kaip vairuotojas, teikiantis pavėžėjo paslaugas, su juo rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, buvo tartasi tik žodžiu, kad jis dirbs. Jis įsidiegė programėlę ,,Opti taxi“ ir pradėjo teikti pavėžėjo paslaugas nuo 2017 m. gruodžio mėnesio. Jis dirbo neilgai, apie du mėnesius, ir tiesiog pradingo. Tuomet 2019 m. vėlyvą pavasarį ar vasaros pradžioje pas juos atvyko M. Š. ir norėjo vėl pradėti dirbti, atnaujinti programėlę, tarp jų vėl buvo sudaryta žodinė sutartis ir jis iš karto pradėjo teikti paslaugas. Po savaitės laiko M. Š. grįžo pas jį ir pasakė, kad sugedo jo automobilis ir jam reikia kito, klausė, ar žino kokių pažįstamų, kas galėtų išnuomoti automobilį. Jis anksčiau buvo kalbėjęs su A. K., kad jei kokie nors asmenys, teikiantys pavėžėjo paslaugas, norės jas teikti ne su savo asmeniniu transportu, duotų A. K. kontaktus, nes jis užsiima automobilių nuoma. Todėl M. Š. davė A. K. mobiliojo ryšio telefono numerį ir pasakė, kad šis asmuo gali jam išnuomoti automobilį. Tuomet A. K. ir M. Š. tarpusavyje susitarė dėl automobilio nuomos ir kitų su tuo susijusių detalių. Po kiek laiko jam paskambino A. K. ir pasakė, kad M. Š. išnuomojo automobilį ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paprašė, kad sistemoje pakeistų M. Š. vairuojamo automobilio duomenis. Jis taip ir padarė. Tai buvo maždaug savaitė po to, kai M. Š. sugedo jo nuosavas automobilis. Po A. K. skambučio pas jį buvo atvykęs M. Š., jam buvo atnaujinta programėlė, jis iš karto intensyviai teikė pavėžėjo paslaugas. Mėnesio laikotarpyje A. K. paskambino ir klausė, ar M. Š. dirba, nes jam nepavyko susisiekti su juo, patikrinęs sistemoje pamatė, jog M. Š. jau keletą dienų nedirba. Pats bandė susisiekti su M. Š., bet nepavyko. 2019 m. birželio 6 d. parašė masinį pranešimą visiems vairuotojams, kad ieškomas automobilis ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau niekas neatsiliepė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta L. Š. parodė (t. 1, b. l. 54-55), kad M. Š. yra buvęs jos sutuoktinis, jie išsiskyrę ir kartu negyvena penkis mėnesius. M. Š. dirbdavo taksi vairuotoju, kuo dabar užsiima, nežino. Jis turi labai didelių problemų dėl alkoholio vartojimo ir azartinių lošimų. Kai M. Š. pradeda vartoti alkoholį, jis jį vartoja nuolatos – savaitėmis, mėnesiais. Matė, kad M. važinėjo automobiliu ,,Toyota Prius,", juodos spalvos, valstybinių numerių nepamena, matė jį važiuojant šiuo automobiliu keletą kartų 2019 m. gegužės mėnesio antroje pusėje, tai galėjo būti gegužės penkiolikta ar trylikta diena. Jie su M. buvo susitarę, kad jis pas ją nesilankys, todėl nuo gegužės mėnesio minėtų dienų jo nematė. Į ją anksčiau kreipėsi, kaip suprato, automobilio ,,Toyota Prius“ savininkas, kuris klausinėjo apie savo automobilį ir M., bet ji nieko jam negalėjo papasakoti.

Aukščiau nurodyti ir aptarti duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami M. Š. kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio faktinių aplinkybių byloje nekilo.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 184 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto iššvaistymas – tai neteisėtas ir neatlygintinas kaltininkui patikėto ar esančio jo žinioje turto perleidimas tretiesiems asmenims. Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos.

Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais. BK 184 straipsnio 1 dalies prasme atsakomybei už kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio turto ar turtinės teisės iššvaistymą atsiranda tada, kai jis neteisėtai pasinaudoja suteiktais įgaliojimais tam turtui. Kvalifikuojant iššvaistymą, nėra svarbu, ar veika padaryta dėl savanaudiškų, ar dėl kitokių motyvų. Kaltininkas taip veikdamas gali ir nepasipelnyti. Svarbu tai, kad kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje turtas visuomet yra neteisėtai ir neatlygintinai perleidžiamas tretiesiems asmenims. Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą ar turtinę teisę paverčia savo turtu arba perleidžia tretiesiems asmenims, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai. Turto iššvaistymas yra tyčinis nusikaltimas, todėl šio nusikaltimo subjektyviam požymiui – kaltei būdinga tyčia. BK 184 straipsnyje nustatyti specialaus subjekto požymiai: už svetimo turto iššvaistymą atsako tik toks asmuo, kuriam svetimas turtas yra patikėtas arba yra jo žinioje. Labai svarbus turto iššvaistymo požymis yra atliktų veiksmų neteisėtumas, kuris reiškiasi tuo, kad kaltininkas neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais. BK 184 straipsnyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtinasis jos požymis yra turtinės žalos padarymas. Turto iššvaistymas yra baigtas atsiradus BK 184 straipsnyje numatytiems padariniams, t. y. savininkui ar teisėtam valdytojui praradus turtą ar turtinę teisę (ar sumažėjus jų apimčiai), nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento.

Patikėto ar kaltininko žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2007, 2K-7-388/2007, 2K-192/2011, 2K-255/2011, 2K-191/2012, 2K-210/2012). Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, neperspektyvus, pavyzdžiui, be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens arba asmenų, kuriems turtas buvo perleistas; kaltininkas tyčia tapo nemokus, aktyviais veiksmais vengė (pavyzdžiui, slapstėsi), trukdė atlyginti žalą arba kitaip teisės atkūrimą padarė neperspektyvų; sąmoningai nevykdė įpareigojimų, atsiradusių patikėjus ar perdavus jo žinion turtą; nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą; dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkino turto disponavimo proceso nustatymą; sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiškai nepagrįstus sandorius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-285/2013, 2K-93/2013, 2K-7-388/2007, 2K-85/2007 ir kt.).

Kaltinamasis M. Š. 2019 m. gegužės 3 d. sudaręs išperkamosios nuomos sutartį su nukentėjusiuoju A. K. dėl automobilio valdymo, naudojimosi ir teisės išpirkti automobilį ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žinodamas apie šios sutarties 3.2.1 punkte įtvirtintą savo pareigą naudoti automobilį pagal paskirtį ir sutartį bei 3.2.3 punkte įtvirtintą pareigą nutraukus sutartį per 2 kalendorines dienas grąžinti automobilį nuomotojui, šių pareigų nevykdė. A. K. 2019 m. liepos 12 d. pranešimu nutraukus sutartį (pranešimą išsiuntus registruotu laišku sutartyje nurodytu M. Š. gyvenamosios vietos adresu) kaltinamasis jo nuomotojui negrąžino – M. Š. jam patikėtą automobilį tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau kaip iki 2019 m. gegužės 21 d., Kauno m., Pramonės pr. 18 esančios degalinės UAB ,,Circle K“ aikštelėje neteisėtai pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų teismui spręsti, kad kaltinamasis sumokėjo bent vieną įmoką pagal sutartį, t. y., kad M. Š. nukentėjusiajam yra sumokėjęs bent dalį automobilio kainos. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad iššvaistytą turtą kaltinamasis įgijo neatlygintinai. Nustačius sąmoningą įsipareigojimų pagal išperkamosios nuomos sutartį nevykdymą, neteisėtą automobilio perleidimą šį faktą nuslepiant nuo nuomotojo, duomenų apie tai, kam perleistas automobilis, neatskleidimą, slapstymąsi nuo nuomotojo šiam bandant susisiekti, konstatuotina, kad A. K. pažeistų teisių atkūrimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis tapo komplikuotas dėl sutarties šalies – nuomininko sąmoningų veiksmų. Civiliniai teisiniai santykiai peraugo į baudžiamuosius teisinius santykius, nes civilinių teisių realizavimas civilinio proceso tvarka A. K. tapo maksimaliai apsunkintu.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamojo M. Š. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji turto iššvaistymo požymiai, todėl pripažintina, jog M. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 184 straipsnio 1 dalį.

M. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

Duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino, kad problemų vykdant sutartį kilo dėl to, jog pradėjo gerti, o pinigus, gautus už jam patikėto automobilio perleidimą, panaudojo alkoholiui įsigyti ir lošimams. Atitinkamai, teismas pripažįsta esant nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

BK 184 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų arba baudos arba laisvės apribojimo arba laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmės.

Kaltinamasis M. Š. teistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b. l. 102-106). Jis nedirba, turi nepilnametes dukras, tačiau išlaikymo joms neteikia. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje kaltinamajam teikta stebėjimo paslauga laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 4 d. iki 2019 m. balandžio 4 d., diagnozės kodas F10.8 (t. 1, b. l. 120), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale registruotas nuo 2012 m. birželio 29 d., diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būsena (t. 1, b. l. 124), yra pakaltinamas (t. 1, b. l. 125).

Kaltinamasis M. Š. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi) ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui).

Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokurorė pagrįstai prašo M. Š. parinkti griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas M. Š. teismai jau buvo skyrę ir viešųjų darbų, ir laisvės apribojimo bausmes, tačiau šių bausmių paskyrimas kaltinamajam teigiamos įtakos neturėjo, paskirtos viešųjų darbų bausmės jis taip ir neatliko, toliau daro naujas nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus, už kuriuos paskirtų baudų nemoka. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokia terminuoto laisvės atėmimo bausmės rūšis ne kartą teistam, nedirbančiam kaltinamajam yra ne tik adekvati, bet ir būtina sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino ir gailisi, pripažįsta savo pareigą atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminas nustatytinas kiek mažesnis, nei BK 184 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kai asmuo prisipažino esąs kaltas, skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. rugpjūčio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu M. Š. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, šios bausmės M. Š. neatliko. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu M. Š. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant M. Š. atlikti viešuosius darbus per 6 mėnesius, išdirbant 180 valandų, neatlygintinai dirbant po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. rugpjūčio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos viešųjų darbų bausmės buvo subendrintos M. Š. paskiriant galutinę 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 valandų visuomenės labui. Į bausmę įskaityta M. Š. pagal Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. rugpjūčio 12 d. teismo baudžiamąjį įsakymą atlikta bausmės dalis. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 12 d. nutartimi paskirta viešųjų darbų bausmė pakeista į laisvės apribojimo bausmę laikant, kad galutinė bausmė – laisvės apribojimas 70 dienų, įpareigojant M. Š. laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, faktinės gyvenamosios vietos adresu, išskyrus, jei tai susiję su darbu, ir gydytis nuo alkoholizmo. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 12 d. nutartis įsiteisėjo 2020 m. birželio 20 dieną. Ši bausmė subendrintina su nauju nuosprendžiu kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausme. Kadangi veika, dėl kurios M. Š. yra teisiamas, padaryta dar iki aukščiau nurodytų teismo baudžiamųjų įsakymų priėmimo, bausmės bendrintinos BK 63 straipsnyje nustatyta tvarka jas iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalys). Bendrinant bausmes laisvės apribojimo bausmė keistina laisvės atėmimo bausme dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktis ir 2 dalis) ir prie griežtesnės nauju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 12 d. nutartimi paskirtos 70 (septyniasdešimties) dienų laisvės apribojimo bausmės lygios 1 (vienam) mėnesiui ir 5 (penkioms) dienoms laisvės atėmimo, dalį. Į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaitytina bausmė, iš dalies atlikta pagal Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. rugpjūčio 12 d. teismo baudžiamąjį įsakymą ir pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. teismo baudžiamąjį įsakymą. Į paskirtą bausmę taip pat įskaitytinas M. Š. suėmime išbūtas laikas vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis).

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. birželio 16 d. teismo baudžiamasis įsakymas, priimtas M. Š. atžvilgiu, dar nėra įsiteisėję, todėl juo paskirta bausmė nėra bendrinama su naujuoju nuosprendžiu paskirta bausme.

Dėl civilinio ieškinio

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Turtinės žalos samprata yra suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje, numatančioje, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (...). Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas.

Byloje civilinis ieškovas – nukentėjusysis A. K. pateikė civilinį ieškinį dėl 4900 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 50-51). Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad prašoma priteisti turtinę žalą sudaro 3900 Eur ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė, 800 Eur už automobilio nuomą du mėnesius negautos pajamos ir 200 Eur išlaidos, patirtos dalyvaujant baudžiamajame procese, konkrečiai – laiko ir kuro sąnaudos.

Byloje nekilo ginčo dėl prarasto automobilio vertės – būtent 3900 Eur, kaip automobilio vertė, buvo nurodyti ir šalių pasirašytoje išperkamosios nuomos sutartyje (sutarties 1.3 punktas). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad A. K. verčiasi automobilių nuoma, ir nekilo ginčo, kad negalėdamas nuomoti prarasto automobilio nukentėjusysis patyrė 800 Eur nuostolių.

Dėl reikalaujamos priteisti 200 Eur sumos, kaip turtinių nuostolių, patirtų nukentėjusiojo dalyvaujant baudžiamajame procese, pirmiausia, pažymėtina, jog proceso išlaidų atlyginimo tvarka reglamentuojama BPK VIII skyriuje. BPK 103 straipsnyje numatyta, kas laikytina proceso išlaidomis, BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Kadangi civilinis ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo reikalaujamą priteisti 200 Eur sumą, teismas šios sumos nepripažįsta proceso išlaidomis ir sprendžia, kad šioje dalyje civilinis ieškinys yra atmestinas.

Dėl kaltinamojo išduoto 2019 m. gegužės 5 d. paprastojo vekselio, išrašyto 3900 Eur sumai, pasakytina, jog byloje nėra duomenų, kad buvo gautas notaro vykdomasis įrašas dėl šio vekselio ir kad jis buvo pateiktas vykdyti – pats kaltinamasis pripažino, kad vekselio nėra apmokėjęs.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. Š. nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje, padarė tyčiniais veiksmais. Šios veikos padarymas sukėlė padarinius – turtinę žalą, t. y. nukentėjusiojo A. K. turtinę žalą netekus jam panaudos sutartimi perduoto 3900 Eur vertės automobilio, už kurį jis yra atsakingas prieš šio automobilio savininką A. K. (būtent iš A. K., šiam negrąžinus pagal panaudos sutartį gauto automobilio, A. K. turės teisę reikalauti atlyginti netekto automobilio vertės dydžio nuostolius), o taip pat 800 Eur negautų pajamų nukentėjusiajam netekus galimybės nuomoti prarastą automobilį.

Dėl aukščiau išdėstytų motyvų civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. iš kaltinamojo M. Š. civilinio ieškovo A. K. naudai priteisiant 4700 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Kiti klausimai

Kaltinamajam M. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina iki teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

BPK 116 straipsnyje numatyta, kad proceso metu ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi imtis priemonių galimam turto konfiskavimui, civiliniam ieškiniui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti. BPK 151 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis A. K. yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 4900 Eur turtinės žalos, padarytos nusikalstamais veiksmais, priteisimo. Civiliniu ieškiniu reikalavimai yra reiškiami M. Š., kuris byloje kaltinamas jam A. K. patikėto turto išvaistymu. Kauno tardymo izoliatorius informavo teismą, kad į Kauno tardymo izoliatorių atvykus suimtajam M. Š. iš jo asmens bylos buvo paimti 20,24 Eur. Teismas sprendžia, kad civiliniam ieškiniui užtikrinti yra pagrindas paskirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į nurodytas kaltinamojo lėšas, t. y. į 20,24 Eur.

Byloje esantis automobilio ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. H (duomenys neskelbtini) (t. 2, vokas prisegtas prie bylos viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas valstybės įmonei „Regitra“.

Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę M. Š. skirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu ir 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą ir vienu trečdaliu sumažintą laisvės atėmimo bausmę subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu su įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 12 d. nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausme ir prie griežtesnės nauju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 12 d. nutartimi paskirtos 70 (septyniasdešimties) dienų laisvės apribojimo bausmės, prilygintinos 1 (vienam) mėnesiui ir 5 (penkioms) dienoms laisvės atėmimo, dalį bei paskirti M. Š. galutinę subendrintą bausmę – 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo. Į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti bausmes, iš dalies atliktas pagal Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. rugpjūčio 12 d. teismo baudžiamąjį įsakymą ir pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. teismo baudžiamąjį įsakymą. Į paskirtą bausmę taip pat įskaityti M. Š. suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. gegužės 27 d., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis).

Laivės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo faktinio laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Civilinio ieškovo A. K. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo M. Š. 4700 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo A. K. naudai, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Paskirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamojo M. Š. lėšas – 20,24 Eur (dvidešimt eurų 24 ct), paimtus iš jo asmens bylos, šiam turtui nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti turtu. Laikiną nuosavybės teisės apribojimą skirti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir vykdymo dalyje dėl civilinio ieškinio pradžios.

Byloje esantį automobilio ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti valstybės įmonei „Regitra“.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vaiva Nevardauskienė