Kauno apygardos teismo nutartis

2020-11-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-527-245/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-07-01Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-11-11Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-11
Bylos Nr.
1A-527-245/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31401-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis, Jurga Vasiliauskienė, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
M. Š.
Civilinis ieškovas
A. K.
Advokatai
Alvyda Rima Medišauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-527-245/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31401-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės,

sekretoriaujant Linai Kemežienei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei,nuteistajam M. Š. ir jo gynėjai advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. (toliau – M. Š.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė M. Š. paskirta 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu ir 2 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta laisvės atėmimo bausmė subendrinta bausmių dalinio sudėjimo būdu su įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausme ir prie griežtesnės skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėta Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartimi paskirtos 70 (septyniasdešimties) dienų laisvės apribojimo bausmės, prilygintinos 1 (vienam) mėnesiui ir 5 (penkioms) dienoms laisvės atėmimo, dalis ir M. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 (septyni) mėnesiai laisvės atėmimo. Į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaitytos bausmės, iš dalies atliktos pagal Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. rugpjūčio 12 d. teismo baudžiamąjį įsakymą ir pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. teismo baudžiamąjį įsakymą. Į paskirtą bausmę taip pat įskaitytas M. Š. suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. gegužės 27 d., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis).

Civilinio ieškovo A. K. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš M. Š. priteista 4700 Eur (keturis tūkstančiai septyni šimtai eurų) turtinės žalos atlyginimo A. K. naudai, likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į M. Š. lėšas – 20,24 Eur (dvidešimt eurų 24 ct), paimtus iš jo asmens bylos, šiam turtui nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti turtu. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas paskirtas iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir vykdymo dalyje dėl civilinio ieškinio pradžios.

Byloje esantį automobilio ,,Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta perduoti valstybės įmonei „Regitra“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. Š. Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. gegužės 3 d. (duomenys neskelbtini), sudaręs automobilio ,,Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su A. K. (toliau – A. K.), valdančiu šį automobilį pagal 2019 m. rugsėjo 2 d. panaudos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini, ir sudarytos sutarties pagrindu gavęs jam patikėtą turtą – automobilį ,,Toyota Prius“, transporto priemonės identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo sutarties sudarymo įmokų už automobilį nemokėjo, 2019 m. liepos 12 d. A. K. vienašališkai nutraukus automobilio išperkamosios nuomos sutartį ir apie tai tinkamai jį (M. Š.) informavus, jis automobilio kaip numatyta sutarties 3.2.3 punkte per dvi kalendorines dienas negrąžino ir tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau kaip iki 2019 m. gegužės 21 d., (duomenys neskelbtini) esančios degalinės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ aikštelėje neteisėtai automobilį pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, t. y. jis tyčia iššvaistė jam patikėtą 3 900 eurų vertės A. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir padarė A. K. 3 900 eurų turtinę žalą.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde M. Š. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba sumažinti jam paskirtos bausmės dydį.

2.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas skyrė jam labai griežtą devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, mažindamas ją vienu trečdaliu ir neatsižvelgdamas į tas aplinkybes, kad nuteistasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo, pažadėjo atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, kurią atlyginti jis galėtų tik būdamas laisvėje. M. Š. teigimu, priimant skundžiamą nuosprendį taip pat nebuvo atsižvelgta į tą aplinkybę, kad nuteistasis turi sergantį tėvą, kuriuo nėra kam rūpintis. M. Š. skunde nurodo, kad turi du mažamečius vaikus ir prisideda prie jų išlaikymo, jam yra nustatytas 50% nedarbingumas, tačiau būdamas laisvėje jis galėtų dirbti ir atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą bei prisidėti prie savo vaikų išlaikymo. Nuteistojo teigimu, teismas nevertino jo nuoseklių ir nuoširdžių parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme ir skyrė jam prie griežtą laisvės atėmimo bausmę.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. Š. apeliacinis skundas atmetamas

4. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis savo skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas jam skyrė per griežtą bausmę, prašydamas ją sumažinti, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą dalyje dėl bausmės M. Š. skyrimo.

5. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, tačiau ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

6. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą, skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį.

7. Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Skiriant bausmę atsižvelgiama ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinama kiekvienos aplinkybės reikšmė. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

8. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę M. Š. įvertino tas aplinkybes, kad anksčiau asmuo jau yra teistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, niekur nedirba, turi nepilnametes dukras, tačiau išlaikymo joms neteikia. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 4 d. iki 2019 m. balandžio 4 d., nuteistajam teikta stebėjimo paslauga, diagnozės kodas F10.8. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale registruotas nuo 2012 m. birželio 29 d., diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būsena (t. 1, b. l. 124), yra pakaltinamas. Apylinkės teismas įvertino tą aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju M. Š. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą. Taip pat buvo nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė buvo nustatyta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

9. Su laisvės atėmimu susijusi bausmė M. Š. buvo skirta atsižvelgiant į tai, kad anksčiau už nusikalstamų veikų padarymą nuteistajam buvo skirtos tiek viešųjų darbų, tiek laisvės apribojimo bausmės, tačiau tai teigiamos įtakos M. Š. elgesiui neturėjo – paskirtos viešųjų darbų bausmės nuteistasis taip ir neatliko, ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus, už kuriuos jam paskirtų baudų nesumokėjo. Apygardos teismo vertinimu, šios aukščiau aptartos aplinkybės tik patvirtina tai, kad M. Š. neskyrus su laisvės atėmimu susijusios bausmės, jis išvadų dėl savo netinkamo elgesio taip ir nepadarė, todėl siekiant asmenį paveikti, jog šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bausmė, susijusi su laisvės atėmimu, jam buvo paskirta pagrįstai. Nuteistasis savo skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę neįvertino tos aplinkybės, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailėjosi, tačiau tokie jo apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas būtent ir atsižvelgė į tai, kad M. Š. prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir gailėjosi, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu.

10. Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad skyrus jam laisvės atėmimo bausmę, jis netenka galimybės rūpintis savo sergančiu tėvu bei mažamečiais vaikais. Taip pat negali dirbti ir atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos nuo 2020 m. vasario 17 d. buvo vykdoma nuteistojo paieška. Asmuo buvo sulaikytas 2020 m. gegužės 27 d. Kaip pats nurodė, turi alkoholio vartojimo problemų, kas paskatino jį išvykti į Vokietiją. Ten asmuo vyko pas draugę, gyveno motelyje išsinuomotame kambaryje. Teismo vertinimu, tai patvirtina aplinkybę, kad M. Š. nei savo tėvu, nei mažamečiais vaikais nesirūpina, o tokias aplinkybes nurodo siekdamas išvengti bausmės, susijusios su laisvės atėmimu. Byloje taip pat nėra pateikta jokių duomenų apie sunkią M. Š. tėvo sveikatos būklę, todėl tokie nuteistojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad atliekant bausmę pataisos namuose nuteistajam nėra atimama galimybė atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose M. Š. ten gali įsidarbinti ir nors ir minimaliai, tačiau pradėti dengti turimą finansinį įsipareigojimą.

11. 2020 m. spalio 13 d. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 64,00 (šešiasdešimt keturis eurus) ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam M. Š. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

12. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

13. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra būtinas. Svarbu ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal paties nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas. Duomenų apie prastą nuteistojo M. Š. finansinę padėtį, dėl kurios asmeniui būtų neįmanoma sumokėti iš jo priteistinas išlaidas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, byloje nėra, todėl mažinti šias išlaidas ar jų visai nepriteisti, nėra pagrindo.

14. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 64,00 (šešiasdešimt keturis eurus) ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam M. Š. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo, tenkinamas, iš nuteistojo M. Š. valstybės naudai priteisiant 64,00 (šešiasdešimt keturis eurus) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui.

15. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu M. Š. buvo paskirta teisingumo ir proporcingumo principų nepažeidžianti su laisvės atėmimu susijusi bausmė. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nuteistojo asmenybė, atsižvelgė į ankstesnius jo teistumus bei aplinkybes, susijusias su anksčiau paskirtų bausmių nevykdymu, dėl ko pagrįstai M. Š. skyrė bausmę, susijusią su laisvės atėmimu. Apygardos teismo vertinimu, nuteistojo apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmetamas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo M. Š. išieškoti valstybės naudai 64,00 (šešiasdešimt keturis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjai Kęstutis DargužisDanguolė ŠiugždinytėJurga Vasiliauskienė