Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo D. P. (D. P. (buvusi pavardė – M.)), asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl bausmės peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu D. M. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2012-11-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 15 dienų, bausmę atliekant pataisos namuose (baudžiamosios bylos Nr. 1-915-843/2013). Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartimi nuteistojo D. M. apeliacinis skundas atmestas (bylos Nr. 1A-528-149/2013).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartimi D. P. buvo atleistas nuo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-11-02 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį paskirtos 20 parų arešto bausmės ir D. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-09 nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta 3 metų ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki 3 metų laisvės atėmimo. Nutartis įsiteisėjo 2015-03-05 (bylos Nr. T-222-843/2015).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. BK 3 straipsnis reglamentuoja baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką. BK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. BK 3 straipsnio 2 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

2015-03-19 įstatymu Nr. XII-1554 (įsigaliojo nuo 2015-03-24) Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 3 dalies 2 punktas yra pakeistas nurodant, kad kai yra šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos, teismas gali paskirti mažesnę bausmę, negu nustatyta BK 56 straipsnyje. BK 56 straipsnis numato, kad pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė. Kitokia bausmė pavojingam recidyvistui gali būti skiriama tik šio kodekso 62 straipsnyje numatytais pagrindais. To paties 62 straipsnio 3 dalies 3 punktas numato, kad esant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos, teismas gali paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką.

Taigi, pagal nuo 2015-03-24 įsigaliojusią BK 62 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakciją, įstatymų leidėjas įtvirtino, kad teismas pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą gali paskirti mažesnę bausmę, nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Tuo tarpu D. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-09 nuosprendžiu buvo pripažintas recidyvistu, nes nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (BK 27 straipsnio 1 dalis), o ne pavojingu recidyvistu, todėl naujos redakcijos 62 straipsnio 3 dalies 2 punktas niekaip neįtakoja kaltinamojo teisinės padėties ir šios teisės normos priėmimas nesudaro pagrindo peržiūrėti D. P. skirtą bausmę.

Pažymėtina tai, kad BK 62 straipsnio, reglamentuojančio švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą, 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.

Taigi įstatymo nustatyta privaloma švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlyga yra tai, kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, Tuo tarpu D. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino, todėl taikyti jo atžvilgiu BK 62 straipsnio nuostatas nėra jokio teisinio pagrindo.

Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo D. P. prašymas dėl nuosprendžio peržiūrėjimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsniu, teismas

nutarė:

Nuteistojo D. P. prašymą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.