- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-30
- Bylos Nr.
- A-2159-624/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04771-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Dirvonas (pirm.), Audrius Bakaveckas
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- T. S.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. S. (T. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja T. S. (toliau – ir pareiškėja) pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. kovo 29 d. sprendimą „Panaikinti ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi ES T. S.“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. kovo 2 d. prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Europos Sąjungoje (toliau – ir ES).
2. Pareiškėja nurodė, kad:
2.1. Skundžiamu Sprendimu nurodyta, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendime nurodyta, kad pareiškėja 2023 m. kovo 2 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 (toliau – ir LNG aprašas) 7.2² punktu, kartu su prašymu pateikė užpildytą Migracijos departamento parengtą klausimyną (toliau – ir Klausimynas). Atsakydama į Klausimyno 11 klausimą: „Jūsų nuomone, kam legitimiai priklauso Krymas? Ukrainai arba Rusijos Federacijai“, pareiškėja pažymėjo atsakymą, kad Rusijos Federacijai. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2023 m. sausio 16 d. rašte 18-520 „Dėl klausimyno vertinimo“ pateiktą išvadą (toliau – ir Išvada), jei užsienietis nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, tai jis taip išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijos okupacijai. Pagal Išvadą tai reiškia, kad pareiškėja remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, taip pat tai rodo, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Migracijos departamento Sprendimas paremtas Išvada.
2.2. Migracijos departamento Sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų, nemotyvuotas, priimtas nesilaikant gero administravimo principo reikalavimų. Atsakovas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Atsakovas, pateikdamas pildymui Klausimyną nesudarė galimybių Klausimyną pildančiam asmeniui suvokti visus Klausimyne nurodytus klausimus. Atsakant į Klausimyno 11 klausimą pareiškėja klaidingai suprato žodį „legitimiai“ suvokiant, kad klausimas susijęs su tuo, kas šiuo metu okupuoja Krymą. Pareiškėja neturi išsilavinimo, blogai supranta arba visiškai nesupranta kai kurių išsireiškimų, todėl pildant Klausimyną pateikė netyčia ne tą atsakymą, kurį norėjo pažymėti. Pareiškėja, kaip ir kiekvienas normalus, mąstantis žmogus, yra priešingai nusiteikusi visiems smurtiniams veiksmams prieš Ukrainą, nepalaiko Rusijos karo Ukrainoje, pasisako už Krymo grąžinimą Ukrainai. Būdvardis legitiminis (lot. legitimus - teisėtas, įteisintas) vartojamas reikšme „pripažintas įstatymų“, žr. „Tarptautinių žodžių žodyną“ (Vilnius, 2013, p. 477). Atsižvelgiant į stilių ir kontekstą pirmenybė teikiama lietuviškiems žodžiams įteisintas, teisėtas, (žr. https://vlkk.lt/konsultacijos/12812-leaitiminis). Pats klausimas yra suformuluotas nepakankamai aiškiai, nekonkrečiai, dėl ko ne kiekvienas žmogus galėtų tinkamai suvokti šio klausimo esmę, nes ne kiekvienas asmuo gali teisingai suprasti žodžio „legitiminis“ sąvoką. Pareiškėja turi vidurinį išsilavinimą, dirba paprasta darbininke akcinėje bendrovėje (toliau – ir AB) „Vilniaus paukštynas" ir tiesiog nesuprato išsireiškimo „Kam legitimiai priklauso Krymas“, manydama, kad klausiama apie dabartinę Krymo okupaciją (kas okupuoja Krymą).
2.3. Atsakovo nuomone, gavęs kompetentingos institucijos – VSD išvadą, jis neturėjo pagrindo kvestionuoti pateiktos išvados. VSD surašė Išvadą, remdamasis pačios pareiškėjos užpildytu Klausimynu ir tik esant vienam pažymėtam „neteisingam“ atsakymui pateikė neigiamą išvadą. Iki Klausimyno pateikimo nei VSD, nei atsakovas neturėjo pareiškėjai jokių priekaištų dėl vykdomos veiklos Lietuvoje. Pareiškėja nepažeidinėja tvarkos, griežtai laikosi visų įstatyminių bei poįstatyminių reikalavimų, taikomų užsieniečiui, gyvenančiam Lietuvos Respublikoje. VSD iki susipažinimo su pareiškėjos užpildytu Klausimynu neturėjo duomenų, kad ji kelia grėsmę valstybės saugumui ir tokio pobūdžio informacijos atsakovui neteikė. Atsakovas remiasi 2022 m. kovo 10 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo NR XIV-932 „Dėl nepaprastos padėties įvedimo“, 2022 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos bei Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“, 2022 m. balandžio 12 d. Seimo rezoliucija Nr. XIV-1010 „Dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo“, 2022 m. gegužės 10 d. Seimo rezoliucija Nr. XIV-1070 „Dėl Rusijos Federacijos veiksmų Ukrainoje pripažinimo genocidu ir specialiojo tarptautinio baudžiamojo tribunolo įsteigimo Rusijos agresijos nusikaltimui ištirti“, tačiau iš Sprendimo turinio neaišku, kokiais savo veiksmais pareiškėja pažeidė nurodytų Seimo nutarimo bei rezoliucijų nuostatas.
2.4. Atsakovas pateikė duomenis apie pareiškėjos gyvenimą Lietuvoje, iš kurių matyti, kad ji per visą gyvenimo laikotarpį Lietuvoje yra atsakingas, rūpestingas žmogus, savo veiksmais nepažeidinėjantis valstybės saugumo, nacionalinių Lietuvos Respublikos interesų bei jokiu būdu nepalaikantis Rusijos agresijos / karo prieš Ukrainą. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad pareiškėjos nesikreipimas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo bei nesugebėjimas užpildyti Klausimyno valstybine (lietuvių) kalba parodo jos nelojalumą Lietuvai, nepagarbą valstybinei kalbai, institucijai, Lietuvos Respublikai. Pareiškėja iš esmės supranta valstybinę lietuvių kalbą, tačiau pildant atsakovo Klausimyną pasinaudojo rusų kalba, nes taip jai lengviau užpildyti pateiktą dokumentą, o ne dėl nepagarbos valstybinei kalbai, ypač kai atsakovas suteikė galimybę pildyti dokumentus ne valstybine kalba. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal viešai prieinamą paaiškinimą dėl Klausimyno reikšmės išduodant / pakeičiant leidimus nuolat / laikinai gyventi ES pareiškėjams pateikiama tokia šio Klausimyno reikšmė nustačius, kad užsieniečio pateikti duomenys yra melagingi ar nuslėpta kita reikšminga informacija, tai taps pagrindu nedelsiant panaikinti tokiam asmeniui anksčiau išduotą dokumentą. Pareiškėja apsiriko pildant atsakovo pateikto Klausimyno 11 klausimą ir dėl suklydimo netiksliai atsakė į klausimą dėl Krymo legitimumo priskiriant Krymą Rusijai.
2.5. Po VSD Išvados gavimo nei atsakovas, nei VSD pareigūnai papildomai nebendravo su pareiškėja Klausimyne nurodytais klausimais bei nebandė išaiškinti jos tikros pozicijos ginčijamu klausimu. Pareiškėja, nuo (duomenys neskelbtini) metų nuolat gyvendama Lietuvoje, niekada nesusidūrė su teisėsaugos institucijomis, nepažeidinėjo įstatymų bei tvarkos, dirba darbininke, užaugino dvi dukras, kurios yra Lietuvos Respublikos pilietės, taigi nėra jokio teisinio pagrindo taikyti pareiškėjai Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir panaikinti jai leidimą nuolat gyventi ES.
2.6. Pagal Įstatymo 51 straipsnio 4 dalį, tik atsakovui suteikta teisė priimti sprendimus išduoti ar panaikinti leidimus laikinai gyventi užsieniečiui. Atsakovas turi atlikti išsamų ir detalų pareiškėjos prašymo ir su juo pateiktų dokumentų tyrimų ir įvertinti taikytinų priemonių proporcingumą. Atsakovas atliko formalų duomenų vertinimą, neišsiaiškino pareiškėjos nuomonės, esant neaiškumų, nesudarė galimybės pareiškėjai pateikti paaiškinimus ir, esant būtinybei, papildomus duomenis. Vien formalus duomenų vertinimas negali būti laikomas tinkamu atsakovui suteiktos pareigos įgyvendinimu, o toks atsakovo elgesys pripažįstamas pažeidžiančiu gero administravimo principą.
2.7. Skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes atsakovas neteisingai įvertino pareiškėjos Migracijos departamentui nurodytas aplinkybes bei dokumentus, neįsigilino į susidariusią situaciją ir ją įvertino itin formaliai, dėl ko netinkamai pritaikė Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, taip pat pažeidė principinę viešojo administravimo nuostatą – administravimo subjekto veikloje vadovautis proporcingumo, objektyvumo ir išsamumo principais.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Migracijos departamentas nurodė, kad:
4.1. Migracijos departamentas gavo VSD Išvadą, kurioje nurodyta, kad VSD vertinimu, jei užsienietis, atsakydamas į 11 klausimą, nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis taip išreiškia paramą Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, jog asmuo remia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Galimybės gyventi Lietuvos Respublikoje suteikimas asmenims, akivaizdžiai prijaučiantiems režimui, yra nesuderinamas su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais, kadangi tokiu būdu būtų sukuriama palanki terpė Rusijos Federacijos režimą palaikantiems asmenims, o tokio režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tame tarpe ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Atsižvelgęs į išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją VSD vertino, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
4.2. VSD koordinuoja Lietuvos Respublikos institucijų kovą su terorizmu. VSD teikia žvalgybos, kontržvalgybos ir kitą nacionaliniam saugumui reikšmingą informaciją, išvadas ir rekomendacijas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybės institucijoms. Šios nuostatos, taip pat Įstatymo 4 straipsnio nuostatos patvirtina, kad Valstybės saugumo departamentas yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Migracijos departamentas šios institucijos išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.
4.3. Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjos skundo teiginiais, kad ji nesuprato klausimo apie Krymo priklausomybę. Pareiškėja nenurodo, kad Migracijos departamento darbuotojų būtų prašiusi padėti atsakyti į Klausimyno klausimus ar paaiškinti Klausimyno klausimus. Atsakovo manymu, net ir Klausimyne neigiamai atsakius į tai, ar asmuo pritaria kariniams veiksmams Ukrainoje, būtent klausimas dėl Krymo priklausymo Ukrainai ar Rusijai leidžia identifikuoti tikrąsias leidimo gyventi Lietuvoje prašančio asmens pažiūras. Minėto klausimo formuluotė „Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas“ reiškia – kad klausiama asmens nuomonė, kam iš tiesų asmuo priskiria teisėtą Krymo valdymą, t. y. palaiko Rusijos Federacijos aneksiją ar vis dėl to palaiko Ukrainą, kurios teritorijai anksčiau priklausė Krymas. Ne tik dabartiniame kontekste, bet ir prieš tai buvusiame Klausimyno suformuluotame klausyme nėra dviprasmiškumų, o atsakymas išreiškia akivaizdžią ir tikrą asmens poziciją. Lietuvos kaip valstybės pozicija nagrinėjamu klausimu yra akivaizdi, t. y., Rusija įvykdė Ukrainos teritorijos dalies – Krymo pusiasalio aneksiją pažeisdama pamatinius tarpvalstybinių santykių ir teritorinio vientisumo principus. Rusijos Federacijos armija neteisėtai yra įžengusi į Krymo teritoriją ir ten vykdo karo nusikaltimus. Klausimyne nurodyta formuluotė yra korektiška, nedviprasmiška, atsakymas į ją leidžia identifikuoti asmens pažiūras, vertybes. Tai, kad pareiškėja teigianti nesupratusi užduodamo klausimo tikslo, šiuo atveju nėra reikšminga, nes VSD vertino pareiškėjos nurodytus atsakymus, t. y., jos nuomonę kaip palaikančią Rusiją karo su Ukraina rėmuose, nesutampančią su Lietuvos pozicija bei keliančią grėsmę nacionaliniam saugumui. Klausimyne nurodyta, jog pateikus netikslią, neišsamią informaciją leidimas gyventi gali būti panaikintas. Įstatymo 50 straipsnyje įtvirtinti leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindai yra imperatyvūs, t. y., Migracijos departamentas, nustatęs bent vieną iš jų, turi ne teisę, bet pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi.
Šalies argumentai
4.4. Pareiškėjos skundo teiginiai niekaip nepaneigia pareiškėjos grėsmės Lietuvos saugumui. Nesutiktina su skundo argumentais, kad ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis vieninteliu atsakymų iš Klausimyno. Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, jog nors esminis ginčijamo sprendimo pagrindas ir yra VSD Išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, kad Migracijos departamentas atliko pareiškėjos vertinimą (pvz.: įvertino, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė, nuo (duomenys neskelbtini) metų gyvena Lietuvos Respublikoje, pareiškėjos šeiminę padėtį, jos dukros Lietuvos Respublikos pilietės, socialines įmokas ir kt.), todėl negalima teigti, jog Migracijos departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo. Nesutinka su skundo argumentais, kad neįrodyta, jog pareiškėja atliko ar atlieka kokius nors veiksmus, kurie savo pobūdžiu suteiktų pagrindą daryti išvadą apie valstybės saugumui keliamą pavojų iš jos pusės, nes, VSD vertinimu, pareiškėjos išreikšta pozicija iš Klausimyno atsakymų yra akivaizdžiai nesutampanti su Lietuvos ir kelianti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
4.5. Rusijos Federacijos veiksmai turi reikšmingą neigiamą poveikį ne tik Europos Sąjungos, bet ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (toliau – ir NATO), ypač rytinių jos narių, o kartu ir visos Europos saugumui. Tokia situacija sudaro palankias sąlygas įvairaus pobūdžio provokacijoms prieš Lietuvos Respubliką bei kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams. Dėl tokios situacijos ne tik išlieka grėsmė visuomenės rimčiai, bet ši grėsmė nuo Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje pradžios stipriai padidėjo. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010) konstatuota, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti leidimą gyventi.
4.6. Pareiškėjos skunde nurodyti argumentai dėl atsakymo į klausimą dėl Krymo vertinami kaip bandymas sušvelninti susiklosčiusią situaciją ir siekiu vėl atgauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Nesutiktina su pareiškėjos argumentais, kad ginčijame Sprendime nebuvo vadovaujamasi viešojo administravimo principais ir suformuota teismų praktika. Sprendimas atitinka tiek VAĮ tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 29 d. sprendimu tenkino pareiškėjos skundą, panaikino Migracijos departamento 2023 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 23S38651 ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl leidimo nuolat gyventi.
6. Teismas nustatė, kad:
6.1. Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė, nuo (duomenys neskelbtini) metų nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai pirmas leidimas nuolat gyventi buvo išduotas 1998 m. balandžio 22 d., vėliau keičiamas kas penkerius metus. Pareiškėja buvo sudariusi santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu (I. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini)). Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjos dukros E. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir J.S., (gim. (duomenys neskelbtini)), kurios yra Lietuvos Respublikos pilietės. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (SODRA) duomenimis, pareiškėja Lietuvos Respublikoje dirba nuo 2003 metų, jos paskutinė darbovietė – (duomenys neskelbtini) (nuo 2018 metų).
Šalies argumentai
6.2. Pareiškėja 2023 m. kovo 2 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Europos Sąjungoje Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Pareiškėja 2023 m. kovo 2 d. užpildė Klausimyną. Atsakydama į Klausimyno 10 klausimą „Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje?“ pareiškėja atsakė „Ne“. Į klausimyno 11 klausimą „Jūsų nuomone, kam legitimiai priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą: Ukrainai ar Rusijos Federacijai“ pareiškėja pažymėjo „Rusijos Federacijai“.
6.3. Migracijos departamentas gavo VSD 2023 m. sausio 16 d. parengtą Išvadą, kurioje nurodyta, kad užsieniečiai, besikreipiantys dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje ir atitinkantys Lietuvos Respublikos VSD patvirtintame sąraše nustatytą kategoriją, pildo Migracijos departamento parengtą klausimyną. VSD vertinimu, jei užsienietis teigiamai atsako į klausimyno 10 klausimą ir (arba) atsakydamas į 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis taip išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad užsienietis remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.
Žemesnės instancijos teismas
6.4. Migracijos departamentas, VSD išvados pagrindu, 2023 m. kovo 29 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, nes pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi VSD Išvadoje pateikta informacija. Teismas akcentavo, kad nurodytoje VSD Išvadoje nėra individualizuojama konkrečiai situacija dėl pareiškėjos sukeliamos grėsmės valstybės saugumui. Rašte pateikiamas bendras situacijos vertinimas apie užsieniečius, teigiamai atsakiusius į Klausimyno 10 klausimą ir (arba), kurie atsakydami į 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, vertinant, kad jie taip išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai bei kad tai rodo, kad užsienietis remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.
7. Teismas aptarė ginčui aktualų teisinį reguliavimą (Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, 54 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) (104-105 p., nustatančius leidimo nuolat gyventi panaikinimo tvarką). Teismas taip pat apžvelgė šio reguliavimo taikymo praktiką, teismų praktiką. Teismas darė išvadą, kad iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, jog VSD yra suteikta kompetencija teikti vertinimus dėl užsieniečių, kurie kreipiasi dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo ar pakeitimo, vertinimo grėsmės nacionaliniam saugumui požiūriu, tačiau iš byloje esančių duomenų sprendė, kad VSD neatliko pareiškėjo grėsmės nacionaliniam saugumui vertinimo, nes Migracijos departamentas rėmėsi VSD Išvada, kuri yra bendro pobūdžio, t. y. joje nėra nurodyti pareiškėjos duomenys, nėra konkrečiai su pareiškėja susijusių išvadų, todėl konstatuotina, jog nėra pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui yra realios ir akivaizdžios. Be to, Sprendime nėra įvertintas prieštaravimas tarp pareiškėjos atsakymų į Klausimyno 10 ir 11 klausimus. VSD pareiškėjos individualios situacijos ir jos keliamos grėsmės valstybės saugumui nevertino. Atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui sieja tik su pareiškėjos atsakymu į Klausimyne vienu iš pateiktų klausimų, t. y. kam priklauso Krymas.
8. Sprendime nurodytos aplinkybės, kad pareiškėja Klausimyną užpildė nevalstybine kalba, ilgai gyvendama Lietuvoje nesikreipė dėl pilietybės įgijimo, nelaikytinos svarbiomis bei negali turėti lemiamos įtakos vertinimui apie pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui. Kitos ginčijamame Sprendime nurodytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjos ekonominiais, socialiniais ryšiais su Lietuvos Respublika, atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, tikslais, įsidarbinimu, nagrinėjamu atveju laikytinos nedarančiomis įtakos vertinimui dėl pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui. Atsakovas nepagrindė pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui, todėl neturėjo pagrindo vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu priimti Sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas darė išvadą, kad nesant kitų duomenų, patvirtinančių grėsmės valstybės saugumui realumą, tokia grėsmė yra tariama bei formali, o ne reali. Grėsmė turėtų būti vertinama visumoje kartu su pareiškėjos atliekamais, planuojamais atlikti arba realiai galimais atlikti veiksmais, atsižvelgiant į jos faktiškai egzistuojančias galimybes bei ryšius su kitais asmenimis, darbinę veiklą ir kitas aplinkybes. Ginčo atveju toks pareiškėjos vertinimas nebuvo atliktas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokios informacijos apie ankstesnius asmens veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą, nėra informacijos ir apie tai, ar kažkokie pareiškėjos veiksmai praeityje apskritai buvo vertinti priimant ginčijamą Sprendimą. Nenustačius konkrečių veiksmų, ar ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybės interesus, išvada apie pareiškėjos tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui, laikytina akivaizdžiai formalia.
10. Teismas pažymėjo, kad išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui, kuri turi ypač skausmingas pasekmes tiek asmeniui, kurio atžvilgiu ji priimta, tiek ir jo šeimai, turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga bei adekvati. Pareiškėja su šeima Lietuvoje gyvena nuo 1998 metų, turi tvirtus socialinius ir ekonominius ryšius. Migracijos departamentui kaip viešojo administravimo subjektui taikomi VAĮ reikalavimai. VAĮ 10 straipsnio 5 dalis reikalauja, kad kiekviename administraciniame sprendime be kita ko būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Teismas konstatavo, kad individualaus vertinimo, kurio reikalaujama priimant sprendimus dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, Migracijos departamentas neatliko, neįvertino visų duomenų visumos bei nevertino Sprendimo proporcingumo principo.
11. Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, jog skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti. Teismas darė išvadą, kad skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
III.
12. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.
13. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
13.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo sprendimą grindė tik vienu argumentu, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, neatliko individualaus pareiškėjos situacijos vertinimo, nes pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia būtent Valstybės saugumo departamentas; Įstatyme nėra uždrausta VSD pateikti išvadą, kurioje nurodyti pagrindiniai akcentai, patvirtinantys užsieniečio galimą grėsmė valstybės saugumui. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos; VSD yra vienas iš subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumą, jo paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką, t. y. VSD yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui ir tiekti išvadas, kuriose nurodyti pagrindiniai kriterijai dėl nacionalinio saugumo; Migracijos departamentas šios institucijos išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.
13.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo nauja teismų praktika, kurioje buvo nurodyta, kad „pareiškėjos laikinas gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui, nekeičia ir tai, kad ji, atsakydama į Klausimyno 10 klausimą, nurodė, jog nepritaria Rusijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje. Pastarasis atsakymas tik patvirtina selektyvų pareiškėjos požiūrį į Ukrainos atžvilgiu Rusijos vykdomą agresiją ir atskirus šios agresijos epizodus, kurie pripažinti akivaizdžiai neteisėtais ir keliančiais grėsmę Lietuvos valstybingumui. Kartu toks atsakymas, kuris vertintinas kaip dalinis nepritarimas Rusijos vykdomai agresijai prieš Ukrainą, paneigia pareiškėjos procesiniuose dokumentuose išdėstytus teiginius dėl to, kad baimė reikšti nepritarimą Rusijos deklaruojamai oficialiai pozicijai darė tiesioginę įtaką jos pozicijai, atsakant į Klausimyno 11 klausimą <...>“ (Lietuvos vyrausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023). Iš to seka, kad šiuo konkrečiu atveju nei VSD, nei Migracijos departamentas neprivalo vertinti prieštaravimų atsakant į klausimyno 10 ir 11 klausimą. Be to, pirmosios instancijos teismui teikdamas atsiliepimą į skundą, Migracijos departamentas nurodė, kad net ir Klausimyne neigiamai atsakius į tai, ar asmuo pritaria kariniams veiksmams Ukrainoje, būtent klausimas dėl Krymo priklausymo Ukrainai ar Rusijai leidžia identifikuoti tikrąsias leidimo gyventi Lietuvoje prašančio asmens pažiūras. Klausimas suformuotas aiškiai, net pateikiant žodžio legitimiai paaiškinimą skliausteliuose „(teisėtai)“, kurio reikšmę ir prasmę turi suvokti suaugęs, mąstantis, normalaus protinio išsivystymo žmogus, net ir neturėdamas vidurinio išsilavinimo. Iš pareiškėjos skundo matyti, kad ji puikia suvokia šio žodžio prasmę, net ir savo skunde nurodydama, kad savo veiksmais nepažeidinėja teisės aktų.
13.3. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pareiškėjos grėsmę Migracijos departamentas turėjo įvertinti visumoje kartu su pareiškėjos atliekamais, planuojamais atlikti arba realiai galimais atlikti veiksmais, atsižvelgiant į jo faktiškai egzistuojančias galimybes bei ryšius su kitais asmenimis, darbinę veiklą ir kitas aplinkybes. Migracijos departamento nuomone, toks reikalavimas yra pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas tokios kategorijos bylai, nes jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjos atliekamus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jos baudžiamąją atsakomybę, o ne apie galimą grėsmę valstybės saugumui. Sprendžiant pareiškėjos prašymą dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjos buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę.
13.4. Migracijos departamento vertinimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A585-1810/2010) patvirtina, kad sprendžiant dėl leidimo nuolat gyventi, asmenims pagrįstai yra keliami aukštesni reikalavimai, kiek tai susiję su grėsmėmis valstybės saugumui, nes turėdamas leidimą nuolat gyventi, savo teisėmis yra priartinamas prie Lietuvos Respublikos piliečio su iš to išplaukiančiomis teisėmis. Ilgalaikio gyventojo statusą turintis asmuo gali dalyvauti rinkimuose, Lietuvos politiniame gyvenime, kai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje turintis asmuo tokių galimybių neturi.
13.5. Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu nesprendė pareiškėjos grąžinimo (išsiuntimo) į kilmės valstybę klausimo. Galimybė grąžinti (išsiųsti) pareiškėją į kilmės valstybę būtų vertinama priimant atskirą sprendimą, toks sprendimas nebūtų priimtas, jeigu, įvertinus jos ryšius ir kitas aplinkybes, būtų nuspręsta, kad negalima išsiųsti jos į kilmės valstybę. Leidimą nuolat gyventi turinčiam asmeniui pagrįstai keliami aukštesni reikalavimai, kiek tai susiję su grėsmėmis valstybės saugumui, kadangi leidimas nuolat gyventi suteikia užsieniečiui daugiausia teisių lyginant su kitomis teisėto užsieniečių gyvenimo Lietuvos Respublikoje formomis.
Atsiliepimas
14. Pareiškėja pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo jį atmesti. Pareiškėja atsiliepimą grindžia iš esmės identiškomis aplinkybėmis kaip ir skunde, akcentuodama formalų atsakovo pareigos išsamiai įvertinti pareiškėjos individualią situaciją ir pagrįsti savo sprendimą įgyvendinimą. Papildomai nurodo, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis atsakovo atstovė nėra įgaliota teikti teismui apeliacinius skundus.
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, nurodydamas, kad sutinka su atsakovo apeliacinio skundo motyvais, prašo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi ES, teisėtumas ir pagrįstumas.
17. Pirmosios instancijos teismas, tenkinęs pareiškėjos skundą, panaikino Sprendimą motyvuodamas tuo, kad Migracijos departamentas Sprendime rėmėsi tik bendro pobūdžio VSD Išvada, parengta neatlikus išsamaus pareiškėjos gyvenimo aplinkybių, jos veiksmų visumos vertinimo, nesiaiškinus pareiškėjos atsakymų, atsakant į Klausimyno 10 ir 11 klausimus, prieštaringumo.
18. Migracijos departamentas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad Migracijos departamentas turi kompetenciją spręsti dėl pareiškėjos grėsmės nacionaliniam saugumui, bei akcentavo, kad pareiškėjos atsakymas, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, atskleidė tikrąjį pareiškėjos požiūrį į Rusijos veiksmus (Krymo aneksiją), pareiškėja turėjo suprasti Klausimyno 11 klausimo esmę.
19. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, (ABTĮ 140 str.) nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
20. Ginčijamą Sprendimą atsakovas Migracijos departamentas priėmė remdamasis kompetentingos institucijos – VSD – Išvada dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui. Pareiškėja, pildydama Klausimyną (11 klausimas), nurodė, kad Krymas legitimiai priklauso Rusijos Federacijai. VSD vertinimu, toks atsakymas įrodo pareiškėjos Rusijos Federacijos neteisėtų veiksmų toleravimą ir palaikymą, todėl yra pagrindo manyti, kad pareiškėja kelia grėsmę Lietuvos ir jos sąjungininkių nacionaliniam saugumui.
21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi, Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas. Gero administravimo principas reikalauja, jog užsieniečio prašymas nebūtų nagrinėjamas tik siaurai formaliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012).
22. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes, rėmėsi aktualia teismų praktika. Sutiktina su atsakovo argumentais, kad dėl pareiškėjos atsakymo į Klausimyno 11 klausimą (į klausimą kam priklauso Krymas atsakė, kad Rusijos Federacijai) gali kilti abejonių dėl jos politinių įsitikinimų. Tačiau, kaip pabrėžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tokio pobūdžio bylose, Klausimyno atsakymus būtina vertinti kaip vieningą visumą. Nepritarimas Rusijos kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje liudija pareiškėjo, kaip turinčio priešingas Rusijos valdžios politikai pažiūras, naudai. Todėl tik visuma individualiu vertinimu pagrįstų argumentų turi lemti atsakovo sprendimą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1722-415/2023). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovo apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendime administracinėje byloje Ne. eA-1770-968/2023 padaryta išvada, jog „pareiškėjos laikinas gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui, nekeičia ir tai, kad ji, atsakydama į Klausimyno 10 klausimą, nurodė, jog nepritaria Rusijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje“ nagrinėjamu atveju nėra aktuali, kadangi tokia išvada minimoje byloje buvo padaryta įvertinus užsieniečio individualių aplinkybių visumą (ryšius su Rusijoje gyvenančiais giminaičiais ir kt.), o tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nenustatytos.
23. Pažymėtina, kad nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis, skirtingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, atliko pareiškėjos individualų vertinimą, pagrįstą jos gyvenimo aplinkybėmis, iš Migracijos departamento Sprendimo turinio nėra galima vienareikšmiškai spręsti, kad buvo atliktas kompleksinis kitų pareiškėją charakterizuojančių savybių (šeiminė ir socialinė padėtis, integravimasis, polinkis nesilaikyti teisės aktų ir kt.) vertinimas. Bendros politinės situacijos įvardijimas ir galimos grėsmės nacionaliniam saugumui pasireiškimo rizikos apžvalga Sprendime ir Išvadoje negali būti laikoma tinkamu pareiškėjos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui įvertinimu. Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju ypač svarbus proporcingumo principo taikymas, pasveriant grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos pasireiškimo tikimybę ir padarinius pareiškėjos teisinei padėčiai. Be to, nors atsakovas abstrakčiai nurodė, kad pareiškėja nebūtinai būtų išsiunčiama į (duomenys neskelbtini), tačiau nepaaiškino, kokios, jo manymu, teisėtos pareiškėjos buvimo Lietuvos Respublikoje alternatyvos yra galimos, jei atsakovo Sprendimas nebūtų panaikintas (pvz. leidimo laikinai gyventi suteikimas).
24. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad išvada apie pareiškėjos grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali, todėl teisėtai panaikino ginčijamą atsakovo sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pratęsimo.
25. Dėl nurodytų argumentų atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.