- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-29
- Bylos Nr.
- I2-8145-535/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04771-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Violeta Balčytienė, Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- T. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Inos Kirkutienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja T. S. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. kovo 29 d. sprendimą „Panaikinti ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi ES T. S." bei įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos T. S. 2023 m. kovo 2 d. prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi ES.Pareiškėja skunde nurodo, kad skundžiamu 2023 m. kovo 29 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos sprendimu nurodyta, kad pareiškėjos T. S. gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendime nurodyta, kad pareiškėja 2023 m. kovo 2 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau- UTPĮ) 53 str. 2 d. 3 p. nustatytu pagrindu ir, vadovaujantis LNG aprašo 7.2(2) p., kartu su prašymu pateikė užpildytą Migracijos departamento parengtą klausimyną . Atsakydama į Klausimyno 11 klausimą: „Jūsų nuomone, kam legitimiai priklauso Krymas? Ukrainai arba Rusijos Federacijai“, pareiškėja pažymėjo paukščiuku atsakymą, kad Rusijos Federacijai.
Sutinkamai su VSD 2023 m. sausio 16 d. raštu 18-520, jei užsienietė nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, tai ji taip išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijos okupacijai. Tai rodo, kad užsienietė remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, taip pat tai rodo, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.
Migracijos departamentu vertinimu, grėsmė nacionaliniam saugumui yra vertybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo gyventi panaikinimo klausimą. Kadangi T. S., įvertinus VSD pateiktą išvadą, gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, jos asmeniniai interesai ir pragyventas laikotarpis Lietuvos Respublikoje negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo. Atsižvelgus į tai bei į šios dienos geopolitinę situaciją, T. S. leidimo nuolat gyventi panaikinimas laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Atsižvelgus į tai, kad pagal VSD pateiktą išvadą T. S. gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui ir vadovaujantis UTPĮ 54 str. 1 d. 2 p. T. S. išduotas leidimas nuolat gyventi yra panaikinamas.
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka su 2023-0-09 Migracijos departamento Sprendimu , prašo jį panaikinti. Pareiškėja skunde nurodo, kad ginčijamas Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, neatitinkantis VAĮ nuostatų, nemotyvuotas, priimtas nesilaikant gero administravimo principo reikalavimų. Pareiškėja nesutinka su atsakovo padaryta išvada, kad ji kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pareiškėja teigia, kad atsakovas, pateikdamas pildymui Klausimyną nesudarė galimybių Klausimyną pildančiam asmeniui suvokti visus Klausimyne nurodytus klausimus. Nurodo, kad, atsakant į Klausimyno 11 klausimą pareiškėja klaidingai suprato žodį „legitimiai" suvokiant, kad klausimas susijęs su tuo, kas šiuo metu okupuoja Krymą. Pareiškėja neturi išsilavinimo, blogai supranta arba visiškai nesupranta kai kurių išsireiškimų, todėl pildant Klausimyną pateikė netyčia ne tą atsakymą, kuri norėjo pažymėti. Pareiškėja, kaip ir kiekvienas normalus, mąstantis žmogus yra priešingai nusiteikusi visiems smurtiniams veiksmams prieš Ukrainą, nepalaiko Rusijos karo Ukrainoje, pasisako už Krymo grąžinimą Ukrainai.
Be to, būdvardis legitiminis (lot. legitimus - teisėtas, įteisintas) vartojamas reikšme „pripažintas įstatymų", žr. „Tarptautinių žodžių žodyną" (Vilnius, 2013, p. 477). Atsižvelgiant į stilių ir kontekstą pirmenybė teikiama lietuviškiems žodžiams įteisintas, teisėtas, (žr. https://vlkk.lt/konsultacijos/12812-leaitiminis) . Mano, kad pats klausimas yra suformuluotas nepakankamai aiškiai, nekonkrečiai, dėl ko ne kiekvienas žmogus galėtų tinkamai suvokti šio klausimo esmę, nes ne kiekvienas asmuo gali teisingai suprasti žodžio „legitiminis" sąvoką. Pareiškėja turi vidurinį išsilavinimą, dirba paprasta darbininke AB „Vilniaus paukštynas" ir tiesiog nesuprato išsireiškimo „Kam legitimiai priklauso Krymas“, manydama, kad klausiama apie dabartinę Krymo okupaciją (kas okupuoja Krymą).
Atsakovas pažymėjo, kad sutinkamai su UPTĮ 4 str. 6 d. VSD turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota vizą, leidimas gyventi ar kitas UPTĮ nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį. Atsakovo nuomone, gavus kompetentingos institucijos- VSD- išvadą, jis neturėjo pagrindo kvestionuoti pateiktos išvados. VSD surašė išvadą, remdamasis pačios pareiškėjos užpildytu Klausimynu ir tik esant vienam pažymėtam „neteisingam" atsakymui pateikė neigiamą išvadą. Iki Klausimyno pateikimo nei VSD, nei atsakovas neturėjo pareiškėjai jokių priekaištų dėl vykdomos veiklos Lietuvoje. Pareiškėja nepažeidinėja tvarkos, griežtai laikosi visų įstatyminių bei poįstatyminių reikalavimų taikomų užsieniečiui gyvenančiam Lietuvos Respublikoje, VSD iki susipažinimo su pareiškėjos užpildytu Klausimynu neturėjo duomenų, kad ji kelia grėsmę valstybės saugumui ir tokio pobūdžio informacijos atsakovui neteikė.
Atsakovas remiasi 2022 m. kovo 10 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo NR XIV-932 „Dėl nepaprastos padėties įvedimo", 2022 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos bei Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą", 2022 m. balandžio 12 d. Seimo rezoliucija Nr. XIV-1010 „Dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo", 2022 m. gegužės 10 d. Seimo rezoliucija Nr. XIV-1070 „Dėl Rusijos Federacijos veiksmų Ukrainoje pripažinimo genocidu ir specialiojo tarptautinio baudžiamojo tribunolo įsteigimo Rusijos agresijos nusikaltimui ištirti", tačiau iš sprendimo turinio neaišku, kokiais savo veiksmais pareiškėja pažeidė nurodytų Seimo nutarimo bei rezoliucijų nuostatus.
Atsakovas pateikė duomenis apie pareiškėjos gyvenimą Lietuvoje, iš kurių matyti, kad ji per visą gyvenimo laikotarpį Lietuvoje yra atsakingas, rūpestingas žmogus savo veiksmais nepažeidinėjantis valstybės saugumo, nacionalinių Lietuvos Respublikos interesų bei jokiu būdu nepalaiko Rusijos agresijos/karo prieš Ukrainą.
Nesutinka su atsakovo išvada, kad pareiškėjos nesikreipimas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo bei nesugebėjimas užpildyti Klausimyną valstybine (lietuvių) kalba parodo jos nelojalumą Lietuvai, nepagarbą valstybinei kalbai, institucijai, Lietuvos Respublikai. Pareiškėja iš esmės supranta valstybinę lietuvių kalbą, tačiau pildant atsakovo Klausimyną pasinaudojo rusų kalba, nes taip jai lengviau užpildyti pateiktą dokumentą, o ne dėl nepagarbos valstybinei kalbai, ypač kai atsakovas suteikė galimybę pildyti dokumentus ne valstybine kalba.
Atkreipia dėmesį, kad pagal viešai prieinamą paaiškinimą dėl Klausimyno reikšmės išduodant/pakeičiant leidimus nuolat/laikinai gyventi ES pareiškėjams pateikiama tokia šio Klausimyno reikšmė :nustačius, kad užsieniečio pateikti duomenys yra melagingi ar nuslėpta kita reikšminga informacija, tai taps pagrindu nedelsiant panaikinti tokiam asmeniui anksčiau išduotą dokumentą. Pareiškėja nurodo, kad apsiriko pildant atsakovo pateikto Klausimyno 11 klausimą ir dėl suklydimo netiksliai atsakė į klausimą dėl Krymo legitimumo priskiriant Krymą Rusijai.
Nurodo, kad po VSD išvados gavimo nei atsakovas, nei VSD pareigūnai papildomai nebendravo su pareiškėja Klausimyne nurodytais klausimais bei nebandė išaiškinti jos tikros pozicijos ginčijamu klausimu. Pareiškėja nuo 1998 metų nuolat gyvendama Lietuvoje niekada nesusidūrė su teisėsaugos institucijomis, nepažeidinėjo įstatymų bei tvarkos, dirba darbininkės darbą, užaugino dvi dukras (Lietuvos Respublikos pilietės), taigi nėra jokio teisinio pagrindo taikyti Pareiškėjai UTPĮ 54 str. 1 d. 2 p. ir panaikinti jai leidimą nuolat gyventi ES.
Pagal UTPĮ 51 straipsnio 4 dalį, tik atsakovui suteikta teisė priimti sprendimus išduoti ar panaikinti leidimus laikinai gyventi užsieniečiui. Atsakovas turi atlikti išsamų ir detalų pareiškėjos prašymo ir su juo pateiktų dokumentų tyrimų ir įvertinti taikytinų priemonių proporcingumą. Nurodo, kad atsakovas atliko formalų duomenų vertinimą, neišsiaiškino pareiškėjos nuomonės, esant neaiškumų, nesudarė galimybės pareiškėjai pateikti paaiškinimus ir, esant būtinybei, papildomus duomenis. Vien formalus duomenų vertinimas negali būti laikomas tinkamu atsakovui suteiktos pareigos įgyvendinimu, o toks atsakovo elgesys pripažįstamas pažeidžiančiu gero administravimo principą.
Pareiškėjos nuomone, skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes atsakovas neteisingai įvertino pareiškėjos Migracijos departamentui nurodytas aplinkybes bei dokumentus, neįsigilino į susidariusią situaciją ir ją įvertino itin formaliai, dėl ko netinkamai pritaikė UTPĮ 54 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, taip pat pažeidė principinę viešojo administravimo nuostatą - administravimo subjekto veikloje vadovautis proporcingumo, objektyvumo ir išsamumo principais.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą atsakovas nurodo, kad Migracijos departamentas 2023-03-29 sprendimu Nr. 23S38651 panaikino leidimą nuolat gyventi, nes pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
2023-01-16 Migracijos departamentas gavo Valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) raštą Nr. 18-520, kuriame nurodyta, kad VSD vertinimu, jei užsienietis atsakydamas į 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis taip išreiškia paramą Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, jog asmuo remia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.
Galimybės gyventi Lietuvos Respublikoje suteikimas asmenims, akivaizdžiai prijaučiantiems režimui, yra nesuderinamas su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais, kadangi tokiu būdu būtų sukuriama palanki terpė Rusijos Federacijos režimą palaikantiems asmenims, o tokio režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tame tarpe ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Atsižvelgęs į išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją VSD vertina, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
Motyvuojamoji dalis
Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas. Įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.
Atsižvelgdamas į tai, kad, VSD vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumu ir vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui yra panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, Migracijos departamentas priėmė ginčijamą sprendimą panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
Pareiškėja nesutinka su ginčijamu sprendimu, kadangi sprendimas nepagrįstas objektyviais duomenimis, nebuvo vadovaujamasi viešojo administravimo principais ir suformuota teismų praktika. Nurodo, kad suklydo pildydama klausimyno 11 klausimą ir pažymėjo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, nes klausimas suformuluotas neaiškiai ir ji nesupratusi žodžio „legitimiai“ sąvokos. Pareiškėja nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje. Teigia, kad ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis vienintele VSD išvada.
Pažymi, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos – Valstybės saugumo departamento – išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia būtent Valstybės saugumo departamentas. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas remiasi Valstybės saugumo departamento pateiktais duomenimis ir išvadomis. Vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsniu, Valstybės saugumo departamentas yra vienas iš subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumą, jo paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Valstybės saugumo departamento uždaviniai – vykdyti žvalgybą ir kontržvalgybą, tirti, analizuoti ir prognozuoti visuomeninius politinius bei ekonominius procesus, susijusius su grėsmėmis nacionaliniam saugumui; laiku atskleisti veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, užkirsti kelią šioms veikoms ir jas šalinti įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės saugumo departamentas koordinuoja Lietuvos Respublikos institucijų kovą su terorizmu. Valstybės saugumo departamentas teikia žvalgybos, kontržvalgybos ir kitą nacionaliniam saugumui reikšmingą informaciją, išvadas ir rekomendacijas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybės institucijoms. Šios nuostatos, taip pat Įstatymo 4 straipsnio nuostatos patvirtina, kad Valstybės saugumo departamentas yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Migracijos departamentas šios institucijos išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.
2023-01-16 Migracijos departamentas gavo VSD raštą Nr. 18-520, kuriame nurodyta, kad VSD vertinimu, jei užsienietis atsakydamas į 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis taip išreiškia paramą Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad pareiškėja remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos Federacijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 14 punkte teigiama, kad „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos Federacijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui.“ 2022-03-10 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo Nr. XIV-932 ,,Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ antroje preambulėje yra pažymėta, jog 2022-02-24 Rusija pradėjo vykdyti atvirą karinę agresiją prieš Ukrainą ir jos žmones, dėl Ukrainoje vykdomos karinės agresijos daromi nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, vykdomas valstybinis terorizmas ir nuolat daromi tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai, lėmę humanitarinę ir pabėgėlių iš Ukrainos krizę. Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui taip pat apibrėžiama Lietuvos Respublikos Seimo priimtose rezoliucijose. 2022 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“ pažymima, kad Rusijos Federacijos veiksmai turi reikšmingą neigiamą poveikį ne tik Europos Sąjungos, bet ir NATO, ypač rytinių jos narių, o kartu ir visos Europos saugumui. Tokia situacija sudaro palankias sąlygas įvairaus pobūdžio provokacijoms prieš Lietuvos Respubliką bei kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, dėl susidariusios padėties grėsmė visuomenės rimčiai išlieka ir nemažėja. VSD vertinimu, atsižvelgiant į šiandieninę geopolitinę situaciją, pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
Lietuvos Respublikos Seimo 2022-12-13 nutarime Nr. XIV-1657 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ pažymima, jog dėl 2022-02-24 pradėtos atviros Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą ir jos žmones daromi nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai, lėmę humanitarinę ir pabėgėlių iš Ukrainos krizę, vykdomas valstybinis terorizmas, sudarytos palankios sąlygos Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos valdžios institucijų nurodymu ar su jų žinia vykdyti hibridines atakas ir įvairiausio pobūdžio provokacijas prieš Lietuvos Respubliką. Rusijos Federacija ir toliau laikosi atviros, vis intensyvėjančios grasinimų Ukrainą remiančioms valstybėms retorikos, niekindama jų nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, puoselėjamas vertybes, istoriją ar netgi neigdama jų egzistavimą, intensyvėja Rusijos Federacijos atakos prieš Ukrainos civilinę ir kritinę infrastruktūrą, Rusijos Federacijos retorikoje vis dažniau minima branduolinio ginklo panaudojimo galimybė, tęsiamas Rusijos Federacijos karių ir ginkluotės telkimas Baltarusijos Respublikos teritorijoje. Europos Parlamentas 2022-11-23 savo rezoliucija pripažino R. F. terorizmą remiančia valstybe.
Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjos skundo teiginiais, kad ji nesuprato klausimo apie Krymo priklausomybę. Pareiškėja nenurodo, kad Migracijos departamento darbuotojų būtų prašiusi padėti atsakyti į klausimyno klausimus ar paaiškinti klausimyno klausimus. Mano, kad net ir klausimyne neigiamai atsakius į tai, ar asmuo pritaria kariniams veiksmams Ukrainoje, būtent klausimas dėl Krymo priklausymo Ukrainai ar Rusijai leidžia identifikuoti tikrąsias leidimo gyventi Lietuvoje prašančio asmens pažiūras. Minėto klausimo formuluotė „Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas“ reiškia – kad klausiama asmens nuomonė, kam iš tiesų asmuo priskiria teisėtą Krymo valdymą, t. y. palaiko Rusijos Federacijos aneksiją ar vis dėl to palaiko Ukrainą, kurios teritorijai anksčiau priklausė Krymas. Ne tik dabartiniame kontekste, bet ir prieš tai buvusiame klausimyno suformuluotame klausyme nėra dviprasmiškumų, o atsakymas išreiškia akivaizdžią ir tikrą asmens poziciją. Pažymi, kad Lietuvos kaip valstybės pozicija nagrinėjamu klausimu yra akivaizdi, t. y., Rusija įvykdė Ukrainos teritorijos dalies – Krymo pusiasalio aneksiją pažeisdama pamatinius tarpvalstybinių santykių ir teritorinio vientisumo principus. Rusijos Federacijos armija neteisėtai yra įžengusi į Krymo teritoriją ir ten vykdo karo nusikaltimus. Mano, kad klausimyne nurodyta formuluotė yra korektiška, nedviprasmiška, atsakymas į ją leidžia identifikuoti asmens pažiūras, vertybes. Tai, kad pareiškėja teigianti nesuprato užduodamo klausimo tikslo, šiuo atveju nėra reikšminga, nes VSD vertino pareiškėjos nurodytus atsakymus, t. y., jos nuomonę kaip palaikančią Rusiją karo su Ukraina rėmuose, nesutampančią su Lietuvos pozicija bei keliančią grėsmę nacionaliniam saugumui. Klausimyne nurodyta, jog pateikus netikslią, neišsamią informaciją leidimas gyventi gali būti panaikintas. Įstatymo 50 straipsnyje įtvirtinti leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindai yra imperatyvūs, t. y., Migracijos departamentas, nustatęs bent vieną iš jų, turi ne teisę, bet pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi.
Nurodo, kad skundo teiginiai niekaip nepaneigia pareiškėjos grėsmės Lietuvos saugumui. Nesutinka su skundo argumentais, kad ginčijamas sprendimas priimtas , vadovaujantis vieninteliu atsakymų iš klausimyno. Pažymi, kad iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, jog, nors esminis ginčijamo sprendimo pagrindas ir yra išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, kad Migracijos departamentas atliko pareiškėjos vertinimą (pvz.: įvertino, kad pareiškėja yra Baltarusijos pilietė, nuo 1998 metų gyvena Lietuvos Respublikoje, pareiškėjos šeiminę padėtį, jos dukros Lietuvos Respublikos pilietės, socialines įmokas ir kt.), todėl negalima teigti, jog Migracijos departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo. Nesutinkame su skundo argumentais, kad neįrodyta, jog pareiškėja atliko/atlieka kokius nors veiksmus, kurie savo pobūdžiu suteiktų pagrindą daryti išvadą apie valstybės saugumui keliamą pavojų iš jo pusės, kadangi, VSD vertinimu, pareiškėjos išreikšta pozicija iš klausimyno atsakymų yra akivaizdžiai nesutampanti su Lietuvos ir kelianti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Pažymi, kad Rusijos Federacijos veiksmai turi reikšmingą neigiamą poveikį ne tik Europos Sąjungos, bet ir NATO, ypač rytinių jos narių, o kartu ir visos Europos saugumui. Tokia situacija sudaro palankias sąlygas įvairaus pobūdžio provokacijoms prieš Lietuvos Respubliką bei kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams. Dėl tokios situacijos ne tik išlieka grėsmė visuomenės rimčiai, bet ši grėsmė nuo Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje pradžios stipriai padidėjo. Pažymi, kad LVAT praktikoje (pvz., žr. 2010-06-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010) konstatuota, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti leidimą gyventi.
Priešingai nei teigia pareiškėja ginčijamame sprendime buvo įvertintos visos su ja susijusios aplinkybės (socialiniai ir ekonominiai ryšiai), taip pat ir duomenys apie jos šeiminę padėtį, gyvenimo Lietuvos Respublikoje trukmė, bei nustatyta, kad pareiškėjos keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o panaikinimas leidimo nuolat gyventi yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą lyginant su nesuteikimu teisės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjos skunde nurodyti argumentai dėl atsakymo į klausimą dėl Krymo vertinami kaip bandymas sušvelninti susiklosčiusią situaciją ir siekiu vėl atgauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad ginčijame sprendime nebuvo vadovaujamasi viešojo administravimo principais ir suformuota teismų praktika. Mano, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2023 m. kovo 29 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjai buvo panaikintas leidimas nuolat gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja yra Baltarusijos Respublikos pilietė. Pareiškėja nuo 1998 metų nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje, adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai pirmas leidimas nuolat gyventi buvo išduotas 1998-04-22, vėliau keičiamas kas penkerius metus. Pareiškėja buvo sudariusi santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu (I.S., (duomenys neskelbtini), mirė -(duomenys neskelbtini)). Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjos dukros E.M. ((duomenys neskelbtini)) ir J.S., gim. (duomenys neskelbtini), kurios yra Lietuvos Respublikos pilietės. SODROS duomenimis, pareiškėja Lietuvos Respublikoje dirba nuo 2003 m., jos paskutinė darbovietė – (duomenys neskelbtini) (nuo 2018m.).
Pareiškėja 2023 m. kovo 2 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 53 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Be to, pareiškėja 2023 m. kovo 2 d. užpildė klausimyną (toliau – ir Klausimynas). Atsakydama į Klausimyno 10 klausimą „Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje?“ pareiškėjas atsakė „Ne“. Į klausimyno 11 klausimą „Jūsų nuomone, kam legitimiai priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą : Ukrainai ar Rusijos Federacijai)“ pareiškėja pažymėjo „Rusijos Federacijai“.
Migracijos departamentas gavo 2023 m. sausio 16 d. Valstybės saugumo departamento raštą ”Dėl Klausimyno vertinimo” Nr. 18-520 (toliau - ir VSD Raštas), kuriame nurodyta, kad , kad užsieniečiai, besikreipiantys dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje ir atitinkantys Lietuvos Respublikos VSD patvirtintame sąraše nustatytą kategoriją, pildo Migracijos departamento parengtą klausimyną. VSD vertinimu, jei užsienietis teigiamai atsako į klausimyno 10 klausimą ir (arba) atsakydamas į 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis taip išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad užsienietis remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.
Migracijos departamentas, VSD išvados pagrindu, 2023 m. kovo 29 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, nes pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
Pareiškėja, nesutikdama su ginčijamu Migracijos departamento Sprendimu, kreipėsi į teismą.
Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įstatymas (aktuali ginčui teisės akto redakcija), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką.
Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.
Įstatymo 54 straipsnyje nustatyti leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindai. Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
Leidimo nuolat gyventi panaikinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. 1V-445 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas).
Tvarkos aprašo 104 punktas nustato, kad paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punkte ar 3 dalyje arba Asmenų perkėlimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje, arba Susitarimo 15 straipsnio 3 dalyje nustatytų leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktuose ar 3 dalyje arba Asmenų perkėlimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyto pagrindo paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi arba sprendimą nepanaikinti leidimo nuolat gyventi. Tvarkos aprašo 105 punkte numatyta, kad Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytais atvejais Migracijos departamentas, gavęs Valstybės saugumo departamento informaciją apie užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui, Policijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos informaciją apie užsieniečio keliamą grėsmę viešajai tvarkai, išnagrinėja dokumentus dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytos Valstybės saugumo departamento, Policijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacijos gavimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi.
LVAT išaiškino, kad sprendžiant dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016).
LVAT praktikoje nurodoma, kad asmens keliama grėsmė turi būti reali ir akivaizdi. Ši grėsmė turi būti grindžiama individualiomis su pareiškėjo asmeniu susijusiomis konkrečiomis aplinkybėmis, o ne bendro pobūdžio informacija.
LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Tokiais atvejais privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali.
EŽTT yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Priešingu atveju būtų iškreipta nagrinėjamos normos prasmė ir tikslai, nes užsieniečiui leidimą gyventi būtų galima neišduoti dėl iš esmės tik tariamo, t. y. nei laike, nei erdvėje realiai neegzistuojančio bei neįrodyto, pavojaus valstybės saugumui, tokiu būdu sudarant nepateisinamas prielaidas diskriminuoti atitinkamus užsieniečius arba kitaip piktnaudžiauti valdžia (suteiktais įgaliojimas).
Tokiose bylose būtina įvertint individualią užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5322-520/2019 ir kt.). Sprendžiant dėl leidimo gyventi panaikinimo, visais atvejais privalo būti vertinamas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas, t. y. tam tikra grėsmės galimybė turi objektyviai, tikrovėje ir realiai egzistuoti, o ne būti vien tik numanoma, spėjama ar paprasčiausiai įsivaizduojama. Be to, turi būti įvertinamas ir grėsmės valstybės saugumui galimybės akivaizdumas laiko požiūriu, t. y. grėsmės valstybės saugumui galimybė turi jau (priimant atitinkamą sprendimą) egzistuoti (žr., pvz. 2010 m. birželio 23 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A858 – 1810/2010).
Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi VSD Rašte pateikta informacija. Teismas ginčo atveju akcentuoja, kad nurodytame VSD Rašte nėra individualizuojama konkrečiai situacija dėl grėsmės valstybės saugumui pareiškėjo atžvilgiu. Rašte pateikiamas bendras situacijos vertinimas apie užsieniečius teigiamai atsakiusius į Klausimyno 10 klausimą ir (arba), kurie atsakydami į 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, vertinant, kad jie taip išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai bei, kad tai rodo, kad užsienietis remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.
Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, jog VSD yra suteikta kompetencija teikti vertinimus dėl užsieniečių, kurie kreipiasi dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo ar pakeitimo, vertinimo grėsmės nacionaliniam saugumui požiūriu, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad VSD neatliko pareiškėjo grėsmės nacionaliniam saugumui vertinimo, nes Migracijos departamentas rėmėsi VSD Raštu, kuris yra bendro pobūdžio, t. y. jame nėra nurodyti pareiškėjos duomenys, nėra konkrečiai su pareiškėja susijusių išvadų, todėl konstatuotina, jog nėra pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui yra realios ir akivaizdžios. Be to, Sprendime nėra įvertintas prieštaravimas tarp pareiškėjos atsakymų į Klausimyno 10 ir 11 klausimus. VSD pareiškėjos individualios situacijos ir jos keliamos grėsmės valstybės saugumui nevertino.
Atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui sieja tik su pareiškėjos atsakymu į Klausimyne vienu iš pateiktų klausimų, t. y. kam priklauso Krymas.
Sprendime nurodytos aplinkybės, kad pareiškėja Klausimyną užpildė nevalstybine kalba , ilgai gyvendama Lietuvoje nesikreipė dėl pilietybės įgijimo, nelaikytinos svarbiomis bei negali turėti lemiamos įtakos vertinimui apie pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui. Kitos ginčijamame sprendime nurodytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjos ekonominiais, socialiniais ryšiais su Lietuvos Respublika, atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, tikslais, įsidarbinimu, nagrinėjamu atveju laikytinos nedarančiomis įtakos vertinimui dėl pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui. Atsakovas nepagrindė pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui, todėl neturėjo pagrindo vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu priimti Sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo.
Teismas daro išvadą, kad nesant kitų duomenų, patvirtinančių grėsmės valstybės saugumui realumą, tokia grėsmė yra tariama bei formali, o ne reali. Grėsmė turėtų būti vertinama visumoje kartu su pareiškėjos atliekamais, planuojamais atlikti arba realiai galimais atlikti veiksmais, atsižvelgiant į jo faktiškai egzistuojančias galimybes bei ryšius su kitais asmenimis, darbinę veiklą ir kitas aplinkybes. Ginčo atveju toks vertinimas pareiškėjos atžvilgiu nebuvo atliktas. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra jokios informacijos apie ankstesnius asmens veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą, nėra informacijos ir apie tai, ar kažkokie pareiškėjos veiksmai praeityje apskritai buvo vertinti priimant ginčijamą Sprendimą. Nenustačius konkrečių veiksmų, ar ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybės interesus, išvada apie pareiškėjos tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui, laikytina akivaizdžiai formalia.
LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr. LVAT 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Ginčo atveju aktualu tai, kad individualaus pareiškėjo grėsmės vertinimo valstybės saugumui VSD net neatliko.
Teismas pažymi, kad išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui, kuri turi ypač skausmingas pasekmes tiek asmeniui, kurio atžvilgiu ji priimta, tiek ir jo šeimai, todėl ji turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga bei adekvati. Pareiškėja su šeima Lietuvoje gyvena nuo 1998 metų, turi tvirtus socialinius ir ekonominius ryšius.
Migracijos departamentui kaip viešojo administravimo subjektui taikomi ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimai. VAĮ 10 straipsnio 5 dalis reikalauja, kad kiekviename administraciniame sprendime be kita ko būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.
Motyvavimo pareigos turinys LVAT praktikoje visų pirma siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus . Įgyvendindamas diskrecijos teisę, viešojo administravimo subjektas privalo atidžiai ištirti, paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius (LVAT 2014 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012).
Ginčo atveju teismas konstatuoja, kad individualaus vertinimo, kurio reikalaujama priimant sprendimus dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, Migracijos departamentas neatliko, neįvertino visų duomenų visumos bei nevertino Sprendimo proporcingumo principo.
Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti. Teismas daro išvadą, kad skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad, išnagrinėjęs bylą, administracinis teismas gali patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir panaikinti skundžiamą teisės aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Migracijos departamentas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje išdavimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos T. S. skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 23S38651 ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl leidimo nuolat gyventi.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.