Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Sutinkamai su VSD 2023 m. sausio 16 d. raštu 18-520, jei užsienietė nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, tai ji taip išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijos okupacijai. Tai rodo, kad užsienietė remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, taip pat tai rodo, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.

Migracijos departamentu vertinimu, grėsmė nacionaliniam saugumui yra vertybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo gyventi panaikinimo klausimą. Kadangi T. S., įvertinus VSD pateiktą išvadą, gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, jos asmeniniai interesai ir pragyventas laikotarpis Lietuvos Respublikoje negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo. Atsižvelgus į tai bei į šios dienos geopolitinę situaciją, T. S. leidimo nuolat gyventi panaikinimas laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Atsižvelgus į tai, kad pagal VSD pateiktą išvadą T. S. gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui ir vadovaujantis UTPĮ 54 str. 1 d. 2 p. T. S. išduotas leidimas nuolat gyventi yra panaikinamas.

Be to, būdvardis legitiminis (lot. legitimus - teisėtas, įteisintas) vartojamas reikšme „pripažintas įstatymų", žr. „Tarptautinių žodžių žodyną" (Vilnius, 2013, p. 477). Atsižvelgiant į stilių ir kontekstą pirmenybė teikiama lietuviškiems žodžiams įteisintas, teisėtas, (žr. https://vlkk.lt/konsultacijos/12812-leaitiminis) . Mano, kad pats klausimas yra suformuluotas nepakankamai aiškiai, nekonkrečiai, dėl ko ne kiekvienas žmogus galėtų tinkamai suvokti šio klausimo esmę, nes ne kiekvienas asmuo gali teisingai suprasti žodžio „legitiminis" sąvoką. Pareiškėja turi vidurinį išsilavinimą, dirba paprasta darbininke AB „Vilniaus paukštynas" ir tiesiog nesuprato išsireiškimo „Kam legitimiai priklauso Krymas“, manydama, kad klausiama apie dabartinę Krymo okupaciją (kas okupuoja Krymą).

Atsakovas pažymėjo, kad sutinkamai su UPTĮ 4 str. 6 d. VSD turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota vizą, leidimas gyventi ar kitas UPTĮ nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį. Atsakovo nuomone, gavus kompetentingos institucijos- VSD- išvadą, jis neturėjo pagrindo kvestionuoti pateiktos išvados. VSD surašė išvadą, remdamasis pačios pareiškėjos užpildytu Klausimynu ir tik esant vienam pažymėtam „neteisingam" atsakymui pateikė neigiamą išvadą. Iki Klausimyno pateikimo nei VSD, nei atsakovas neturėjo pareiškėjai jokių priekaištų dėl vykdomos veiklos Lietuvoje. Pareiškėja nepažeidinėja tvarkos, griežtai laikosi visų įstatyminių bei poįstatyminių reikalavimų taikomų užsieniečiui gyvenančiam Lietuvos Respublikoje, VSD iki susipažinimo su pareiškėjos užpildytu Klausimynu neturėjo duomenų, kad ji kelia grėsmę valstybės saugumui ir tokio pobūdžio informacijos atsakovui neteikė.

Atsakovas remiasi 2022 m. kovo 10 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo NR XIV-932 „Dėl nepaprastos padėties įvedimo", 2022 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos bei Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą", 2022 m. balandžio 12 d. Seimo rezoliucija Nr. XIV-1010 „Dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo", 2022 m. gegužės 10 d. Seimo rezoliucija Nr. XIV-1070 „Dėl Rusijos Federacijos veiksmų Ukrainoje pripažinimo genocidu ir specialiojo tarptautinio baudžiamojo tribunolo įsteigimo Rusijos agresijos nusikaltimui ištirti", tačiau iš sprendimo turinio neaišku, kokiais savo veiksmais pareiškėja pažeidė nurodytų Seimo nutarimo bei rezoliucijų nuostatus.

Atsakovas pateikė duomenis apie pareiškėjos gyvenimą Lietuvoje, iš kurių matyti, kad ji per visą gyvenimo laikotarpį Lietuvoje yra atsakingas, rūpestingas žmogus savo veiksmais nepažeidinėjantis valstybės saugumo, nacionalinių Lietuvos Respublikos interesų bei jokiu būdu nepalaiko Rusijos agresijos/karo prieš Ukrainą.

Nesutinka su atsakovo išvada, kad pareiškėjos nesikreipimas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo bei nesugebėjimas užpildyti Klausimyną valstybine (lietuvių) kalba parodo jos nelojalumą Lietuvai, nepagarbą valstybinei kalbai, institucijai, Lietuvos Respublikai. Pareiškėja iš esmės supranta valstybinę lietuvių kalbą, tačiau pildant atsakovo Klausimyną pasinaudojo rusų kalba, nes taip jai lengviau užpildyti pateiktą dokumentą, o ne dėl nepagarbos valstybinei kalbai, ypač kai atsakovas suteikė galimybę pildyti dokumentus ne valstybine kalba.

Atkreipia dėmesį, kad pagal viešai prieinamą paaiškinimą dėl Klausimyno reikšmės išduodant/pakeičiant leidimus nuolat/laikinai gyventi ES pareiškėjams pateikiama tokia šio Klausimyno reikšmė :nustačius, kad užsieniečio pateikti duomenys yra melagingi ar nuslėpta kita reikšminga informacija, tai taps pagrindu nedelsiant panaikinti tokiam asmeniui anksčiau išduotą dokumentą. Pareiškėja nurodo, kad apsiriko pildant atsakovo pateikto Klausimyno 11 klausimą ir dėl suklydimo netiksliai atsakė į klausimą dėl Krymo legitimumo priskiriant Krymą Rusijai.

Nurodo, kad po VSD išvados gavimo nei atsakovas, nei VSD pareigūnai papildomai nebendravo su pareiškėja Klausimyne nurodytais klausimais bei nebandė išaiškinti jos tikros pozicijos ginčijamu klausimu. Pareiškėja nuo 1998 metų nuolat gyvendama Lietuvoje niekada nesusidūrė su teisėsaugos institucijomis, nepažeidinėjo įstatymų bei tvarkos, dirba darbininkės darbą, užaugino dvi dukras (Lietuvos Respublikos pilietės), taigi nėra jokio teisinio pagrindo taikyti Pareiškėjai UTPĮ 54 str. 1 d. 2 p. ir panaikinti jai leidimą nuolat gyventi ES.

Pagal UTPĮ 51 straipsnio 4 dalį, tik atsakovui suteikta teisė priimti sprendimus išduoti ar panaikinti leidimus laikinai gyventi užsieniečiui. Atsakovas turi atlikti išsamų ir detalų pareiškėjos prašymo ir su juo pateiktų dokumentų tyrimų ir įvertinti taikytinų priemonių proporcingumą. Nurodo, kad atsakovas atliko formalų duomenų vertinimą, neišsiaiškino pareiškėjos nuomonės, esant neaiškumų, nesudarė galimybės pareiškėjai pateikti paaiškinimus ir, esant būtinybei, papildomus duomenis. Vien formalus duomenų vertinimas negali būti laikomas tinkamu atsakovui suteiktos pareigos įgyvendinimu, o toks atsakovo elgesys pripažįstamas pažeidžiančiu gero administravimo principą.

Pareiškėjos nuomone, skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes atsakovas neteisingai įvertino pareiškėjos Migracijos departamentui nurodytas aplinkybes bei dokumentus, neįsigilino į susidariusią situaciją ir ją įvertino itin formaliai, dėl ko netinkamai pritaikė UTPĮ 54 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, taip pat pažeidė principinę viešojo administravimo nuostatą - administravimo subjekto veikloje vadovautis proporcingumo, objektyvumo ir išsamumo principais.

2023-01-16 Migracijos departamentas gavo Valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) raštą Nr. 18-520, kuriame nurodyta, kad VSD vertinimu, jei užsienietis atsakydamas į 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis taip išreiškia paramą Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, jog asmuo remia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.

Galimybės gyventi Lietuvos Respublikoje suteikimas asmenims, akivaizdžiai prijaučiantiems režimui, yra nesuderinamas su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais, kadangi tokiu būdu būtų sukuriama palanki terpė Rusijos Federacijos režimą palaikantiems asmenims, o tokio režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tame tarpe ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Atsižvelgęs į išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją VSD vertina, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas. Įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

Atsižvelgdamas į tai, kad, VSD vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumu ir vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui yra panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, Migracijos departamentas priėmė ginčijamą sprendimą panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.

Pareiškėja nesutinka su ginčijamu sprendimu, kadangi sprendimas nepagrįstas objektyviais duomenimis, nebuvo vadovaujamasi viešojo administravimo principais ir suformuota teismų praktika. Nurodo, kad suklydo pildydama klausimyno 11 klausimą ir pažymėjo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, nes klausimas suformuluotas neaiškiai ir ji nesupratusi žodžio „legitimiai“ sąvokos. Pareiškėja nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje. Teigia, kad ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis vienintele VSD išvada.

Pažymi, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos – Valstybės saugumo departamento – išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia būtent Valstybės saugumo departamentas. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas remiasi Valstybės saugumo departamento pateiktais duomenimis ir išvadomis. Vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsniu, Valstybės saugumo departamentas yra vienas iš subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumą, jo paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Valstybės saugumo departamento uždaviniai – vykdyti žvalgybą ir kontržvalgybą, tirti, analizuoti ir prognozuoti visuomeninius politinius bei ekonominius procesus, susijusius su grėsmėmis nacionaliniam saugumui; laiku atskleisti veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, užkirsti kelią šioms veikoms ir jas šalinti įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės saugumo departamentas koordinuoja Lietuvos Respublikos institucijų kovą su terorizmu. Valstybės saugumo departamentas teikia žvalgybos, kontržvalgybos ir kitą nacionaliniam saugumui reikšmingą informaciją, išvadas ir rekomendacijas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybės institucijoms. Šios nuostatos, taip pat Įstatymo 4 straipsnio nuostatos patvirtina, kad Valstybės saugumo departamentas yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Migracijos departamentas šios institucijos išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.

2023-01-16 Migracijos departamentas gavo VSD raštą Nr. 18-520, kuriame nurodyta, kad VSD vertinimu, jei užsienietis atsakydamas į 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis taip išreiškia paramą Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad pareiškėja remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos Federacijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 14 punkte teigiama, kad „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos Federacijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui.“ 2022-03-10 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo Nr. XIV-932 ,,Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ antroje preambulėje yra pažymėta, jog 2022-02-24 Rusija pradėjo vykdyti atvirą karinę agresiją prieš Ukrainą ir jos žmones, dėl Ukrainoje vykdomos karinės agresijos daromi nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, vykdomas valstybinis terorizmas ir nuolat daromi tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai, lėmę humanitarinę ir pabėgėlių iš Ukrainos krizę. Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui taip pat apibrėžiama Lietuvos Respublikos Seimo priimtose rezoliucijose. 2022 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“ pažymima, kad Rusijos Federacijos veiksmai turi reikšmingą neigiamą poveikį ne tik Europos Sąjungos, bet ir NATO, ypač rytinių jos narių, o kartu ir visos Europos saugumui. Tokia situacija sudaro palankias sąlygas įvairaus pobūdžio provokacijoms prieš Lietuvos Respubliką bei kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, dėl susidariusios padėties grėsmė visuomenės rimčiai išlieka ir nemažėja. VSD vertinimu, atsižvelgiant į šiandieninę geopolitinę situaciją, pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Lietuvos Respublikos Seimo 2022-12-13 nutarime Nr. XIV-1657 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ pažymima, jog dėl 2022-02-24 pradėtos atviros Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą ir jos žmones daromi nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai, lėmę humanitarinę ir pabėgėlių iš Ukrainos krizę, vykdomas valstybinis terorizmas, sudarytos palankios sąlygos Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos valdžios institucijų nurodymu ar su jų žinia vykdyti hibridines atakas ir įvairiausio pobūdžio provokacijas prieš Lietuvos Respubliką. Rusijos Federacija ir toliau laikosi atviros, vis intensyvėjančios grasinimų Ukrainą remiančioms valstybėms retorikos, niekindama jų nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, puoselėjamas vertybes, istoriją ar netgi neigdama jų egzistavimą, intensyvėja Rusijos Federacijos atakos prieš Ukrainos civilinę ir kritinę infrastruktūrą, Rusijos Federacijos retorikoje vis dažniau minima branduolinio ginklo panaudojimo galimybė, tęsiamas Rusijos Federacijos karių ir ginkluotės telkimas Baltarusijos Respublikos teritorijoje. Europos Parlamentas 2022-11-23 savo rezoliucija pripažino R. F. terorizmą remiančia valstybe.

Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjos skundo teiginiais, kad ji nesuprato klausimo apie Krymo priklausomybę. Pareiškėja nenurodo, kad Migracijos departamento darbuotojų būtų prašiusi padėti atsakyti į klausimyno klausimus ar paaiškinti klausimyno klausimus. Mano, kad net ir klausimyne neigiamai atsakius į tai, ar asmuo pritaria kariniams veiksmams Ukrainoje, būtent klausimas dėl Krymo priklausymo Ukrainai ar Rusijai leidžia identifikuoti tikrąsias leidimo gyventi Lietuvoje prašančio asmens pažiūras. Minėto klausimo formuluotė „Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas“ reiškia – kad klausiama asmens nuomonė, kam iš tiesų asmuo priskiria teisėtą Krymo valdymą, t. y. palaiko Rusijos Federacijos aneksiją ar vis dėl to palaiko Ukrainą, kurios teritorijai anksčiau priklausė Krymas. Ne tik dabartiniame kontekste, bet ir prieš tai buvusiame klausimyno suformuluotame klausyme nėra dviprasmiškumų, o atsakymas išreiškia akivaizdžią ir tikrą asmens poziciją. Pažymi, kad Lietuvos kaip valstybės pozicija nagrinėjamu klausimu yra akivaizdi, t. y., Rusija įvykdė Ukrainos teritorijos dalies – Krymo pusiasalio aneksiją pažeisdama pamatinius tarpvalstybinių santykių ir teritorinio vientisumo principus. Rusijos Federacijos armija neteisėtai yra įžengusi į Krymo teritoriją ir ten vykdo karo nusikaltimus. Mano, kad klausimyne nurodyta formuluotė yra korektiška, nedviprasmiška, atsakymas į ją leidžia identifikuoti asmens pažiūras, vertybes. Tai, kad pareiškėja teigianti nesuprato užduodamo klausimo tikslo, šiuo atveju nėra reikšminga, nes VSD vertino pareiškėjos nurodytus atsakymus, t. y., jos nuomonę kaip palaikančią Rusiją karo su Ukraina rėmuose, nesutampančią su Lietuvos pozicija bei keliančią grėsmę nacionaliniam saugumui. Klausimyne nurodyta, jog pateikus netikslią, neišsamią informaciją leidimas gyventi gali būti panaikintas. Įstatymo 50 straipsnyje įtvirtinti leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindai yra imperatyvūs, t. y., Migracijos departamentas, nustatęs bent vieną iš jų, turi ne teisę, bet pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi.

Nurodo, kad skundo teiginiai niekaip nepaneigia pareiškėjos grėsmės Lietuvos saugumui. Nesutinka su skundo argumentais, kad ginčijamas sprendimas priimtas , vadovaujantis vieninteliu atsakymų iš klausimyno. Pažymi, kad iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, jog, nors esminis ginčijamo sprendimo pagrindas ir yra išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, kad Migracijos departamentas atliko pareiškėjos vertinimą (pvz.: įvertino, kad pareiškėja yra Baltarusijos pilietė, nuo 1998 metų gyvena Lietuvos Respublikoje, pareiškėjos šeiminę padėtį, jos dukros Lietuvos Respublikos pilietės, socialines įmokas ir kt.), todėl negalima teigti, jog Migracijos departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo. Nesutinkame su skundo argumentais, kad neįrodyta, jog pareiškėja atliko/atlieka kokius nors veiksmus, kurie savo pobūdžiu suteiktų pagrindą daryti išvadą apie valstybės saugumui keliamą pavojų iš jo pusės, kadangi, VSD vertinimu, pareiškėjos išreikšta pozicija iš klausimyno atsakymų yra akivaizdžiai nesutampanti su Lietuvos ir kelianti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Pažymi, kad Rusijos Federacijos veiksmai turi reikšmingą neigiamą poveikį ne tik Europos Sąjungos, bet ir NATO, ypač rytinių jos narių, o kartu ir visos Europos saugumui. Tokia situacija sudaro palankias sąlygas įvairaus pobūdžio provokacijoms prieš Lietuvos Respubliką bei kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams. Dėl tokios situacijos ne tik išlieka grėsmė visuomenės rimčiai, bet ši grėsmė nuo Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje pradžios stipriai padidėjo. Pažymi, kad LVAT praktikoje (pvz., žr. 2010-06-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010) konstatuota, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti leidimą gyventi.

Priešingai nei teigia pareiškėja ginčijamame sprendime buvo įvertintos visos su ja susijusios aplinkybės (socialiniai ir ekonominiai ryšiai), taip pat ir duomenys apie jos šeiminę padėtį, gyvenimo Lietuvos Respublikoje trukmė, bei nustatyta, kad pareiškėjos keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o panaikinimas leidimo nuolat gyventi yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą lyginant su nesuteikimu teisės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjos skunde nurodyti argumentai dėl atsakymo į klausimą dėl Krymo vertinami kaip bandymas sušvelninti susiklosčiusią situaciją ir siekiu vėl atgauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad ginčijame sprendime nebuvo vadovaujamasi viešojo administravimo principais ir suformuota teismų praktika. Mano, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Pareiškėja 2023 m. kovo 2 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 53 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Be to, pareiškėja 2023 m. kovo 2 d. užpildė klausimyną (toliau – ir Klausimynas). Atsakydama į Klausimyno 10 klausimą „Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje?“ pareiškėjas atsakė „Ne“. Į klausimyno 11 klausimą „Jūsų nuomone, kam legitimiai priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą : Ukrainai ar Rusijos Federacijai)“ pareiškėja pažymėjo „Rusijos Federacijai“.

Migracijos departamentas gavo 2023 m. sausio 16 d. Valstybės saugumo departamento raštą ”Dėl Klausimyno vertinimo” Nr. 18-520 (toliau - ir VSD Raštas), kuriame nurodyta, kad , kad užsieniečiai, besikreipiantys dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje ir atitinkantys Lietuvos Respublikos VSD patvirtintame sąraše nustatytą kategoriją, pildo Migracijos departamento parengtą klausimyną. VSD vertinimu, jei užsienietis teigiamai atsako į klausimyno 10 klausimą ir (arba) atsakydamas į 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis taip išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad užsienietis remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.

Pareiškėja, nesutikdama su ginčijamu Migracijos departamento Sprendimu, kreipėsi į teismą.

Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

Įstatymo 54 straipsnyje nustatyti leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindai. Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Leidimo nuolat gyventi panaikinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. 1V-445 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas).

Tvarkos aprašo 104 punktas nustato, kad paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punkte ar 3 dalyje arba Asmenų perkėlimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje, arba Susitarimo 15 straipsnio 3 dalyje nustatytų leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktuose ar 3 dalyje arba Asmenų perkėlimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyto pagrindo paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi arba sprendimą nepanaikinti leidimo nuolat gyventi. Tvarkos aprašo 105 punkte numatyta, kad Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytais atvejais Migracijos departamentas, gavęs Valstybės saugumo departamento informaciją apie užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui, Policijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos informaciją apie užsieniečio keliamą grėsmę viešajai tvarkai, išnagrinėja dokumentus dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytos Valstybės saugumo departamento, Policijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacijos gavimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi.

LVAT praktikoje nurodoma, kad asmens keliama grėsmė turi būti reali ir akivaizdi. Ši grėsmė turi būti grindžiama individualiomis su pareiškėjo asmeniu susijusiomis konkrečiomis aplinkybėmis, o ne bendro pobūdžio informacija.