Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. patikslintą ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atsakovui R. B. ir ieškovo V. G. patikslintą ieškinį atsakovui R. B. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme priimtas ieškovo R. V. patikslintas ieškinys atsakovui R. B., kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo 3 613,68 Eur nusikaltimu, dėl kurio nuteistas R. B. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu, padarytos žalos atlyginimo ieškovo naudai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

R. V. ir V. G. ieškiniai tenkintini visiškai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-17-630/2019 R. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje (4 epizodai). Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad R. B. laikotarpyje nuo 2014 m. gegužės 25 d. iki 2014 m. birželio 5 d., ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), iš laukų pagrobė V. G. priklausančius 4 avilius su bitėmis. Be to jis laikotarpyje nuo 2017 m. balandžio 10 d. iki 2017 m. balandžio 20 d., ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu tiksliau nenustatytu laiku, iš (duomenys neskelbtini) esančios sodybos teritorijos pagrobė R. V. priklausančius keturis bičių avilius. Be to jis laikotarpyje nuo 2017 m. balandžio 10 d. iki 2017 m. balandžio 20 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, iš (duomenys neskelbtini) esančios sodybos pagrobė R. V. priklausančius keturis bičių avilius. Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. G. bei nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. V. pripažintina teisė į civilinių ieškinių patenkinimą, o klausimai dėl ieškinių dydžio perduotini nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartimi ieškovams R. V. ir V. G. nustatytas terminas ieškinių trūkumams pašalinti (t. 1, b. l. 5–6). Teisme 2020 m. kovo 25 d. gautas ieškovo R. V. patikslintas ieškinys, 2020 m. kovo 26 d. gautas ieškovo V. G. patikslintas ieškinys, kurie 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi sujungti į vieną civilinę bylą (t. 1, b. l. 27–28).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią sutrukdė gauti neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai. Šie nuostoliai atsiranda dėl žalos, padarytos pagrindiniam objektui, kuris naudojamas pajamoms gauti, arba pareigos nedelsiant atlyginti padarytą žalą nevykdymo. Ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti; 3) ar jos negautos dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų. Negautų pajamų, kaip turtinės žalos rūšies, samprata atskleidžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 4 d. nutartyje Nr. 2K-12/2005.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktus nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Įsiteisėjusio procesinio dokumento negalima paneigti ar nuginčyti; teismo nuosprendžio prejudicinės galios taisyklė galioja ir teismui. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje privalomas teismui, nagrinėjančiam civilines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų civilinių teisinių padarinių. Pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punktą asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje iš naujo civilinėje byloje įrodinėti nebereikia.

Civilinei atsakomybei kilti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltę (CK 6.246–6.248 straipsniai). Šiuo atveju neteisėti veiksmai, priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei atsakovo kaltė, jau yra nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje ir kaip minėta atskirai jų įrodinėti nereikia.

Šioje byloje svarbu nustatyti nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas. Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir kt. bylose, kuriose nusikalstamos veikos (kėsinimosi) dalykas yra materialūs daiktai, veika kvalifikuojama pagal turto (daiktų) vertę, buvusią veikos padarymo metu, o nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 straipsnio 5 dalyje. Pagal šią normą turtinė žala apskaičiuojama, remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną. Atskirais atvejais, siekiant išvengti nepagrįsto nukentėjusiojo praturtėjimo ar nevisiško žalos atlyginimo, vadovaujamasi kainomis, galiojusiomis žalos padarymo metu ar pareiškiant ieškinį (CK 6.249 straipsnio 5 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis, Teisės normų, reglamentuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga. Teismų praktika Nr. 29, psl. 496). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, konstatavo, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata reiškia, jog šalims nesusitariant dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2010).

Dėl R. V. civilinio ieškinio

Ieškovas R. V. prašo priteisti iš atsakovo 800 Eur už pavogtas aštuonias bičių šeimas. Nurodo, jog yra bitininkas – mėgėjas, vagystės įvykdytos pavasarį, kada aviliai ir bičių šeimos paruoštos sezonui, jie buvo pastatyti prie rapsų lauko. Bičių šeimos vertė tuo metu yra pati didžiausia, vidutinė bičių šeimos, kuri yra stipri bei sveika, vertė yra 80 Eur (pasiremiant skelbimų portaluose parduodamų bičių šeimų kaina, Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų sąrašais), rudenį tokios bičių šeimos vertė siekia tik 60 Eur, o štai pavasarį 100 Eur (net iki 120–150 Eur). Atsakovas sutiko su šiuo ieškovo reikalavimu iš dalies, nurodydamas, jog ieškovas R. V. 2020 m. pats pardavinėja bičių šeimas po 65 Eur, todėl 50 Eur suma už bičių šeimą yra pakankama. Spręsdamas, ar ieškovo prašoma priteisti 100 Eur kaina už bičių šeimą yra reali ir atitinkanti rinką, teismas remiasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymais kiekvienais metais tvirtinamomis biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinėmis kainomis. 2017 m. normatyvinė bičių šeimos kaina iš mėgėjiško bityno nurodyta 60–80 Eur (Lietuvos žemės ūkio ministro 2016 m. lapkričio 23 d. įsakymas Nr. 3D-697), sprendimo priėmimo metu 2020 m. (Lietuvos žemės ūkio ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. 3D–731) normatyvinė bičių šeimos kaina iš mėgėjiško bityno nurodyta 60-100 Eur. Iš ieškovo R. V. paaiškinimų ir liudytojo T. V. parodymų nustatyta, jog vagystės metu bičių šeimos kaina buvo pati didžiausia lyginant su kitu sezono metu. Liudytojas T. V. parodė, jog bičių šeimos kaina nurodyta remiantis Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų sąrašais, taip pat buvo remtasi ir skelbimais. Bičių šeimos vertė skaičiuojama už visus metus. Bičių šeima pusę metų yra dirbanti, o pusę metų yra visiškai neveiksni, nes nekuria jokios ūkinės vertės ir jai yra reikalinga tik priežiūra ir kaštai. Todėl yra paimamas vidurkis ir dėl to skirtingu laikotarpiu jos vertė yra didesnė, pvz.: pavasarį kai prasideda sezonas ir yra prieš pat produkcijos gaminimą, jos vertė yra didesnė. Ir tuo pačiu rudenį jos vertė yra mažesnė, nes ji yra atidavusi visą produkciją, ji eina žiemoti ir jai reikalingi tik kaštai. Bičių šeimos buvo pavogtos pavasarį kai jų vertė yra didžiausia. Jos buvo paruoštos, atvežtos prie rapsų, ruošėsi medunešiui (2020 m. spalio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: 41 min. 45 sek. – 1 val. 20 min. 8 sek.). Įvertinus šias aplinkybes, jog bičių šeimos vertė pavasarį yra didžiausia, atsakovui nepateikus įrodymų dėl galimo ieškovo nepagrįsto praturtėjimo, įvertinus bičių šeimos kainų pokytį 2017 m. nusikaltimo padarymo metu ir 2020 m. sprendimo priėmimo metu, laikytina pagrįsta ieškovo nurodyta 100 Eur bičių šeimos kaina ir iš atsakovo priteistina 800 Eur už aštuonias pavogtas bičių šeimas. Atsakovo R. B. argumentai, jog pats ieškovas R. V. 2020 m. pardavinėja bičių šeimas po 65 Eur atmestini kaip niekuo nepagrįsti. Remiantis liudytojo T. V. parodymais nustatyta, jog ieškovas R. V. nei 2017 m., nei šiuo metu nepardavinėja bičių šeimų, ieškovo sūnus T. V. yra įregistravęs visiškai atskirą bitininkystės ūkį, verčiasi bitininkyste profesionaliai ir pardavinėja bičių šeimas, tačiau atsakovo nurodyta bičių šeimos kaina yra už bičių šeimelę, o ne už šeimą. Liudytojas T. V. paaiškino, jog šeima ir šeimelė skiriasi tuo, kad birželio mėnesį sudaroma bičių šeimos kopija, bičių šeima iš pavasario augdama, stiprėdama, pasidaugina, atsiranda palikuonys, tai yra kita bičių šeima, bitininkai profesionalai šį procesą panaudoja, kad būtų sudaroma mažesnė šeimelė, ji yra nedidelė kopija ir ji užaugs tik kitais metais, jos vertė dvigubai mažesnė nei bičių šeimos. Šie liudytojo parodymai sutampa su paties atsakovo pateikto skelbimo iš respublikinio „www.skelbiu.lt“ portalo turiniu, kuriame nurodyta, jog bitininkas T. V. parduoda bičių šeimeles, kurios tinkamai prižiūrimos tik rudenį „pasiveja“ peržiemojusias bičių šeimas (t. 1, b. l. 52–53).

Ieškovas R. V. prašo priteisti iš atsakovo 36,98 Eur už kiekviename avilyje buvusius po 7,5 kg medaus atsargų, 13,13 Eur už kiekviename avilyje buvusius po 0,75 kg žiedadulkių, 31,5 kg už kiekviename avilyje buvusius po 1,5 kg bičių duonos. Ieškovas nurodo, jog kiekvienoje bičių šeimoje, norint užtikrinti tolygų ir maksimalų bičių šeimos gerbūvį, privalo bet kuriuo sezono metu papildomai būti bent 5–10 kg maisto angliavandenių pagrindu, todėl ieškovas paskaičiavo vidurkį 7,5 kg. Po bičių paskraidymo pavasarį, kuris vidutiniškai įvyksta apie kovo 20 d., bitės turi maitintis tinkamiausiu maistu joms, o medaus joks kitas pakaitalas pakeisti negali, tuo labiau, jog tik nuo blindžių žydėjimo, kuris įprastai prasideda nuo balandžio 10 d., bitės pačios sugeba pasipildyti naujų medaus atsargų. Be anksčiau paminėtų 5–10 kg angliavandenių, bičių šeima avilyje nuolat turi nuo 0,5 iki 1 kg šviežių žiedadulkių ir 1–2 kg bičių duonos atsargų, kadangi tai yra baltymų šaltinis, kuris naudojamas gaminti bičių pienelį, kuriuo maitinama bičių šeimos motina bei auginamos naujos bitės, todėl ieškovas paskaičiavo vidurkį 0,75 kg žiedadulkių ir 1,5 kg bičių vaško. Šios produkcijos kainą ieškovas paskaičiavo remdamasis Lietuvos žemės ūkio ministro patvirtintomis biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinėmis kainomis 2016 m.–2018 m. Atsakovas R. B. nesutiko su tokiu ieškovo reikalavimu, nurodydamas, jog toks reikalavimas niekuo nepagrįstas. Liudytojas T. V. parodė, kad tiek medaus, tiek bičių duonos, tiek žiedadulkių kiekiai, kurie yra avilyje, yra ne prekinė produkcija, kurią išimi ir iškart parduodi, bet tai yra medžiagos, kurios yra reikalingos bičių vystymuisi. Bičių šeima gyvena avilyje, avilys yra jos terpė. Pavasarį bičių šeima negali prisinešti sau žaliavų, todėl turi būti užtikrintos atsargos, kad jos galėtų stiprėti ir vėliau nešti produkciją. Jei nėra tokių medžiagų, bičių šeima negali toliau vystytis ir žūva. Medžiagų kiekiai nurodyti ieškiniuose yra minimalūs. Mano, kad vagystės momentu medžiagų bičių šeimoje buvo daugiau. Jei yra mažesni medžiagų kiekiai, bičių šeima badauja, traukiasi, išmetinėja lervas, perus ir negali normaliai vystytis (2020 m. spalio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: 41 min. 45 sek. – 1 val. 20 min. 8 sek.). Teismas, remdamasis ieškovo R. V. ir liudytojo T. V. parodymais laiko nustatyta, jog pavogtuose aviliuose buvo po 7,5 kg medaus atsargų, po 0,75 kg žiedadulkių ir po 1,5 kg bičių duonos. Ieškovas nepateikė šios produkcijos pardavimo dokumentų, kadangi bitininkyste vertėsi mėgėjiškai ir jokie apskaitos dokumentai nebuvo pildomi. Tą aplinkybę patvirtino ir liudytojas T. V. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą kasacinio teismo praktiką bei CK 6.249 straipsnio 5 dalį, jog žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymais patvirtintomis biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinėmis kainomis 2017 m. nusikaltimo padarymo metu (medaus kaina 2,7–7 Eur/kg, žiedadulkių kaina 12–20 Eur/kg, bičių duonos kaina 12–30 Eur/kg) bei 2020 m. sprendimo priėmimo metu (medaus kaina 2–9 Eur/kg, žiedadulkių kaina 15–25 Eur/kg, bičių duonos kaina 15–30 Eur/kg), ieškovo nurodyta medaus kaina 4,93 Eur/kg, žiedadulkių kaina 17,5 Eur/kg, bičių duonos kaina 21 Eur/kg laikytina atitinkanti normatyvinės kainos vidurkį bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl iš atsakovo priteistina 652,88 Eur už aštuoniuose aviliuose buvusias medaus atsargas, žiedadulkes ir bičių duoną ((36,98 Eur + 13,13 Eur +31,5 Eur ) x 8 vnt.).

Ieškovas R. V. prašo priteisti iš atsakovo 147,90 Eur už prarastą (negautą) produkciją iš kiekvieno avilio, tai yra kiekviename avilyje vidutiniškai bičių šeima su minimaliomis pastangomis būtų įnešusi per ateinančius mėnesius po 30 kg medaus, kurio kainą ieškovas skaičiuoja remdamasis normatyvinėmis biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos kainomis 2016 m.–2018 m., tai yra 4,93 Eur/kg. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nesutiko, jog bičių aviliuose galėjo būti toks kiekis medaus, tačiau teismo posėdžio metu pripažino, jog avilyje gali būti apie 30 kg medaus. Aplinkybę, jog avilyje prieš išėmimą gali būti 30–35 kg medaus patvirtino liudytojai T. G. ir T. V., pastarasis rėmėsi Europos Komisijos oficialia Europos Sąjungos suvestine apie bitininkystės sektorių kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje, kuri dėl didelių vertimo kaštų nebuvo išversta į lietuvių kalbą (2020 m. spalio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: 41 min. 45 sek. – 1 val. 20 min. 8 sek.). Ieškovo prašoma priteisti medaus kaina 4,93 Eur/kg atitinka biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvines kainas 2017 m. nusikaltimo padarymo metu (medaus kaina 2,70–7 Eur/kg) bei 2020 m. sprendimo priėmimo metu (medaus kaina 2–9 Eur/kg), todėl ši žala laikytina pagrįsta ir įrodyta ir iš atsakovo priteistina 1 183,20 Eur negautų pajamų ((30 kg x 4,93 Eur/kg) x 8 vnt.).

Ieškovas R. V. prašo priteisti 122,20 Eur pavogto avilio kainą. Ieškovas nurodo, jog iš jo pavogtą avilį sudaro 1 dugnas, 2 korpusai su 20 meduviniais dadano rėmeliais su vaškuole (vaškuolė – vaško plokštelė, ant kurios bitės siuva korius), 1 skardinis stogas su pašiltinimu. Kainų apskaičiavimui pasinaudota www.wilara.lt viešai skelbiamomis avilių ir avilio dalių kainomis. Avilio dugnas 21,50 Eur; avilio meduviniai (medudiniai) korpusai/aukštai 34,8 Eur (17,4 Eur x 2); avilio 20 meduvinių rėmelių su vaškuole 52 Eur (2,60 Eur x 20); avilio stogas su pašiltinimu 13,90 Eur, iš viso 122,20 Eur. Liudytojas T. V. parodė, jog ieškinyje avilio kaina surašyta dalimis, nes tokie aviliai buvo pavogti. Avilių kainos nurodytos 2020 m. iš internetinės parduotuvės. Pavogti aviliai buvo daugiaaukščiai, t. y. avilį sudaro dugnas, korpusas, stogas, bokštukas ir jame yra rėmeliai. Visi aviliai buvo vienodi ir vienodo tipo. Buvo konkretaus tipo korpusas, t. y. buvo ne medžio, o medžio plaušu aptraukto polisterolio avilys. Tai yra šiltesnis, ilgaamžiškesnis ir lengvesnis avilys. Atsakovo pateiktuose skelbimuose dalis avilių nėra daugiaaukščiai, kita dalis yra su mediniais korpusais, kurie yra pigesni, sunkesni ir kaupiantys drėgmę. Tik keletas skelbimų yra panašūs į jų pavogtus avilius (parodo į bylos lapus t. 1, b. l. 47, 48), kuriuose avilio kaina ne mažesnė negu 100 Eur. Jis pats avilius daugiausiai perka, nesigamina. Tėvas gaminosi. Pavogti aviliai buvo pačio tėvo gaminti, labai geros būklės, naudoti tik pora sezonų. Jei tai kokybiškas avilys, laikomas mažai naudotu. Daugiaaukščiai aviliai yra daug brangesni, be to pavogti aviliai buvo ne iš gryno medžio, o iš polisterolio, jis lengvesnis ir šiltesnis (2020 m. spalio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: 41 min. 45 sek. – 1 val. 20 min. 8 sek.). Atsakovas iš dalies sutiko su ieškovo reikalavimais, nurodydamas, kad sutiktų už avilį sumokėti 40 Eur, kadangi jie buvo dvejų metų senumo, o ieškovo nurodyta avilio kaina yra 2020 m. Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog iš ieškovo pavogto avilio kaina internetinėje parduotuvėje „Wilara“ yra 122,20 Eur (t. 1, b. l. 190–199; t. 2, b. l. 1–2). Iš ieškovo R. V. paaiškinimų ir liudytojo T. V. parodymų nustatyta, jog atsakovo pavogti aviliai buvo dvejų metų senumo, labai gerai prižiūrėti, jų vertė nenukritusi, kadangi avilį galima naudoti virš dvidešimt metų. Liudytojas T. V. nurodė pavogtų avilių specifines savybes, tai yra jų ilgaamžiškumą, šiltumą ir lengvumą bei tai, jog pavogti aviliai buvo daugiaaukščiai. Liudytojas, susipažinęs su atsakovo pateiktais skelbimais iš respublikinio „www.skelbiu.lt“ portalo parodė, jog panašaus tipo aviliai parduodami už 100 Eur + PVM (t. 1, b. l. 47–48). Įvertinus šias aplinkybes teismas laiko pagrįstu ieškovo reikalavimą priteisti 122,20 Eur už atsakovo pavogtą avilį, kadangi tokio tipo avilį jis gali įsigyti iš specializuotos parduotuvės, pavogti aviliai buvo tos pačios vertės kaip nauji, todėl ši kaina atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus ir iš atsakovo priteistina 977,60 Eur už pavogtus aštuonis avilius (122,20 Eur x 8 vnt.). Atsakovo pateikti skelbimai, kuriuose avilių kainos svyruoja nuo 60 Eur iki 110 Eur vertintini kaip neatitinkantys realios pavogto daikto vertės, kadangi parduodami aviliai yra su mažesniu rėmelių skaičiumi, naudoti, neaiškios būklės, be to kai kuriuose skelbimuose nurodytų avilių kaina praktiškai nesiskiria nuo ieškovo prašomos priteisti sumos (100 Eur + PVM).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismui nenustačius ieškovo nepagrįsto praturtėjimo požymių, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, ieškinys tenkintinas visiškai ir iš atsakovo R. B. priteistina 3 613,58 Eur nusikaltimu padaryta žala ieškovo R. V. naudai.

Dėl V. G. civilinio ieškinio

Ieškovas V. G. prašo priteisti iš atsakovo 720,56 Eur už pavogtus keturis avilius. Nurodo, jog pavogti aviliai yra jo gamybos, ne serijiniai, suvielinti ir įrėminti vaškuolėmis rėmeliai, 2 dėtuvės, diafragma, apšiltinimo pagalvės, su avilio pastatymo kojomis, todėl daug brangesni už serijinius. Jų kainą 2014 m. jis įvertina 622,00 Lt (180,14 Eur). Atsakovas visiškai nesutinka su šiuo reikalavimu nurodydamas, jog pavogti aviliai grąžinti ieškovui 2018 m. ir jis nurodė pretenzijų neturintis. Atsakovo argumentai, jog ieškovui V. G. nepadaryta žala dėl avilių vagystės atmestina remiantis išsamiais, nuosekliais ir logiškais ieškovo paaiškinimais tiek civilinės bylos, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Juos patvirtina liudytojo T. G. parodymai.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog 2018 m. balandžio 19 d. pakvitavimu V. G. buvo grąžinti 4 vnt. bičių avilių, kurie ikiteisminio tyrimo metu buvo paimti iš R. B. Pakvitavime V. G. nurodė, kad avilius gavo ir pretenzijų neturi (t. 1, b. l. 65). 2018 m. balandžio 19 d. daiktų apžiūros protokole ir fotolentelėje nurodyta, kad apžiūrint bičių avilius jų viduje randama bičių koriai: pirmame avilyje yra 7 vnt. bičių korių, antrame avilyje yra 11 vnt. bičių korių, trečiame avilyje yra 9 vnt. bičių korių, ketvirtame avilyje yra 10 vnt. bičių korių (t. 1, b. l. 59–60, 61–64).

Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu V. G. parodė, kad 2014 m. jam pavogė 4 avilius, buvo ir anksčiau avilių vagysčių, bet pareigūnai sakė, kad senaties terminas aniems suėjęs. Po 2014 m. dar penkis avilius pavogė, tai tų nerado jokių pėdsakų. O tų, kur pavogti 2014 m., rado. Nesutinka su kaltinamojo parodymais, kad jis važiavo vienas, aviliai yra sunkūs, vienas negali įsidėti, iš anksto buvo suplanuota, nes buvo iš anksto apžiūrėti prieš savaitę, kurie yra geresni, kur daugiau medaus, tuos keturis iš tų geresnių ir paėmė. Jis atvažiavo pas bites ir pamatė, kad trūksta 4 avilių iš galo, tai buvo 2014 m. birželio pirmomis dienomis, ar gegužės paskutinėmis dienomis, aviliai stovėjo (duomenys neskelbtini) rapsuose. Tą dieną jis neparašė pareiškimo, nes kiekvienais metais vagia, o neranda, laiką sugaišti, reikia dirbti, bereikalingai du kartus šaukia apklausai, o paskui parašo, kad nieko neranda. Kai išgirdo praeitą pavasarį, kad sulaikytas avilių vagis, tai suprato, kad gali būti tas pats vagis, nes matosi pagal darbą, nuvažiavo į Šakių policiją, prašė, kad parodytų nuotraukas ir atpažino savo avilius. Policijoje jis parodė, kuo jo aviliai skiriasi nuo kitų avilių, tada važiavo į vietą, pasakė kurie jo aviliai, vagys sutiko, kad pavogti aviliai, kiti aviliai, jau kur senatis suėjusi, o kur 2014 m. buvo 4 aviliai, tai palaikai tik likę, nebuvo bičių. Savo avilius atpažino, nes padaryti jo paties, vienu metu iš viso buvo 20 avilių padaryta, 16 avilių dabar dar likę, visiškai identiški, ne gamyklos gaminta, su kitais nesumaišysi. Su policija nuvažiavo pas tuos, kurie vogė bites. Atpažino virš 10 savo avilių. 4 aviliai buvo iš 2014 m. vagystės, dar buvo apie 10 avilių, iš jo pavogtų anksčiau. Aviliai, kurie pavogti 2009 m. ir 2014 m., skiriasi. 2014 m. buvo jų 20 vienetų padaryta serija, kitur Lietuvoje tokių nėra, jis pats juos darė. O senesni buvo visokie, pirkti ir daryti, bet jo paties padarytos kitokios spynelės, niekas jų neturi, jis parodė pareigūnams. Jam nekyla abejonių dėl 4 avilių. Jis pasiėmė tik palaikus, bičių nebuvo. Aviliai buvo sugadinti, supuvę, purvini, išmėtytos dalys. Sodyboje stovėjo daug avilių ne jo, be jo avilių dar stovėjo virš 20. Jam padaryta neturtinė ir turtinė žala. Patyrė stresą dėl vagystės, prarado pajamas. Žalą apskaičiavo kaip naujo avilio, nors savo gamybos geriau padaryta, paskui bičių šeima, medus, vaškas. Skaičiavo kaip už naują avilį, o pavogė kelių metų senumo, bet jeigu jis gerai prižiūrėtas, niekuo nesiskiria (baudžiamoji byla t. 4, b. l. 29–30).

Nagrinėjant civilinę bylą dėl žalos atlyginimo, ieškovo V. G. ir liudytojo T. G. parodymai sutampa su teisminio nagrinėjimo metu duotais ieškovo parodymais, jog grąžinti aviliai buvo sugadinti, suplėkę, netinkami naudojimui, tik palaikai, išmėtytos dalys, nepilnos komplektacijos, tai yra juose buvo tik 37 rėmai su koriais, kai tuo tarpu kiekviename avilyje turi būti 33 rėmai su koriais, tai yra iš viso turėjo būti 132 rėmai su koriais. Liudytojas T. G. parodė, jog aviliai buvo suplėkę, susidėvėję, neprižiūrėti ir netinkami tolimesniam naudojimui. Aviliai buvo grąžinti nepilnos komplektacijos. Buvo likę tik griaučiai. Mano, kad aviliais nebuvo naudojamasi, kadangi jie buvo tiesiog numesti. Kadangi jie buvo netinkami naudoti, todėl šie buvo utilizuoti. Aviliai buvo rankų darbo, vienetiniai. Avilius gamindavo tik savo reikmėms, tačiau jų neparduodavo (2020 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 18 min. 54 sek. – 1 val. 26 min. 14 sek.).

Tai, kad baudžiamojoje byloje pateiktos grąžintų avilių nespalvotos fotonuotraukos ir ieškovas pareiškė, jog neturi pretenzijų, nepaneigia ieškovo reikalavimo teisės atlyginti žalą. Pats ieškovas nurodė, jog pasirašydamas protokole ikiteisminio tyrimo metu teigė neturinti pretenzijų daiktų grąžinimą atlikusiam pareigūnui, o ne pačiam atsakovui. Ieškovo ir liudytojo T. G. teigimu, grąžinti aviliai buvo netinkami naudoti pagal paskirtį, jie buvo utilizuoti. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas, todėl netinkamų naudoti daiktų gražinimo faktas nepaneigia atsakovo pareigos atlyginti nusikaltimu padarytą žalą Atsakovas neginčijo ieškovo nurodytos avilių kainos, jis pasirinko kitą gynimosi taktiką, jog žala apskritai nepadaryta. Tai, kad pavogti paties savininko pagaminti (savadarbiai) aviliai ir jie yra brangesni negu serijiniai patvirtina aukščiau aptarti paties ieškovo, liudytojo T. G. parodymai bei pateiktas rašytinis įrodymas Lietuvos Respublikos Nacionalinės bičių selekcininkų asociacijos pirmininko J. K. pažyma, jog V. G. yra asociacijos narys, selekcininkas, jo pagaminti aviliai buvo pritaikyti specialiai bičių selekcijai vykdyti, rankų darbo aviliai visada yra brangesni negu serijiniai ir jam padaryta žala įvertinta pagal 2014 m. rinkos kainas (t. 1, b. l. 14–15). Tai, kad pavogti aviliai buvo gaminti paties ieškovo, jie buvo praktiškai nauji, patvirtina ir jo pateiktos sąskaitos faktūros dėl avilių gamybai reikalingų medžiagų įsigijimo (t. 1, b. l. 20–21). Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus ir tai, kad savos gamybos avilius ieškovas pats įvertino 180,14 Eur suma, ši vertė atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus palyginti su kitais panašios kokybės daiktais, tai, kad ieškovas įrodė, jog jo gamybos aviliai yra brangesni negu serijiniai, pritaikyti bičių selekcijai, tai, kad atsakovas nepateikė tai paneigiančių įrodymų, laikytina įrodyta ir pagrįsta 720,56 Eur ieškovui padaryta žala dėl 4 pavogtų avilių.

Ieškovas V. G. prašo priteisti iš atsakovo 479,60 Eur už pavogtas keturias bičių šeimas. Nurodo, jog jis yra profesionalus bitininkas – selekcininkas, prekiaujantis ne tik bičių produktais, bet ir bičių šeimomis, kurios yra specialiai atrinktos ir sutvirtėjusios. Vienos bičių šeimos kaina 2014 m. gegužės mėnesio pabaigoje, birželio pradžioje, kada jos buvo pavogtos, buvo 414,00 Lt (119,90 Eur), kadangi tuo metu bičių šeimos yra pačios stipriausios, tokios šeimos kaina tuo metu yra pati didžiausia, nes tai pats darbingiausias bičių mėnuo. Atsakovas nesutiko su šiuo ieškovo reikalavimu, nurodydamas, jog pagal 2013 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymą Nr. 3D-799 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2014 m. patvirtinimo“ bičių šeimos iš gamybinio ar mėgėjiško bityno kaina buvo 150–200 Lt, todėl sutinka atlyginti po 50 Eur už bičių šeimą. Spręsdamas, ar ieškovo prašoma priteisti 119,90 Eur kaina už bičių šeimą yra reali ir atitinkanti rinką, teismas remiasi ne tik žalos padarymo metu galiojusiomis kainomis, bet ir prarasto turto kainomis, galiojančiomis sprendimo priėmimo metu. 2013 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-799 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2014 m. patvirtinimo“ priedo 279 p. nurodyta, jog bičių šeimos kaina iš veislinio bityno 2014 m. yra 400–500 Lt (116–145 Eur). Pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. B1-180 patvirtintus „Bitynų, bičių produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų“ nuostatus, veislinis bitynas – tai bitynas, kurio specializacija yra veislinių motinų auginimas kitiems bitynams ir kuris atitinka nustatytus reikalavimus. Iš ieškovo V. G. paaiškinimų ir Lietuvos Respublikos Nacionalinės bičių selekcininkų asociacijos pirmininko J. K. pažymos nustatyta, jog bičių šeimos pavogtos iš veislinio bityno, todėl jų kaina yra didesnė negu nurodo atsakovas. Iš ieškovo V. G. pateiktų skelbimų matyti, jog ieškovo V. G. ūkyje 2020 m. sausio–kovo mėn. pardavinėjamos bičių šeimos, vienos kaina 110 Eur. Įvertinus tai, kad bičių šeimos pavogtos iš veislinio bityno pačiu produktyviausiu metu gegužės mėn. pabaigoje–birželio mėn. pradžioje, kada jų kaina yra didžiausia, atsakovui nepateikus jokių kitų tai paneigiančių įrodymų, laikytina įrodyta ir pagrįsta 479,60 Eur ieškovui padaryta žala dėl 4 pavogtų bičių šeimų.

Ieškovas V. G. prašo priteisti iš atsakovo 590,80 Eur už pavogtuose bičių aviliuose buvusį medų. Ieškovas nurodo, jog 2014 m. gegužės mėn. bičių aviliai buvo pastatyti prie rapsų laiko, jie buvo pilni medaus, už dviejų savaičių medus būtų imamas, pavogti aviliai stovėjo eilės gale, todėl juose visada būna daugiausiai medaus. Dėl avilių vagystės ieškovas neteko po 35 kg medaus iš kiekvieno avilio, kurio kaina pagal jo pateiktas sąskaitas faktūras vidutiniškai yra 4,22 Eur/kg. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nesutiko, jog bičių aviliuose galėjo būti toks kiekis medaus, tačiau teismo posėdžio metu pripažino, jog avilyje gali būti apie 30 kg medaus. Atsakovo pateiktos knygų „Bitininkystė“ (išleista 1954 m.) ir „Bitininkavimo mokykla“ (išleista 2005 m.) ištraukos laikytinos neatitinkančiomis šių dienų bitininkystės metodų ir produktyvumo, tai nurodė profesionaliai bitininkyste besiverčiantis liudytojas T. V. Aplinkybę, jog avilyje prieš išėmimą gali būti 30–35 kg medaus patvirtino liudytojai T. G. ir T. V., pastarasis rėmėsi Europos Komisijos oficialia Europos Sąjungos suvestine apie bitininkystės sektorių kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje (2020 m. spalio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: 41 min. 45 sek. – 1 val. 20 min. 8 sek.). Ieškovo prašomą priteisti medaus kainą 4,22/kg patvirtina jo pateiktos sąskaitos faktūros apie 2014 m. jo parduoto medaus kainas (t. 1, b. l. 22–26), be to ši kaina atitinka ir 2013 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-799 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2014 m. patvirtinimo“ priedo 295 p. nurodytą medaus kainą 10–25 Lt/kg (2,89 Eur–7,24 Eur), todėl ši žala laikytina pagrįsta ir įrodyta.

Ieškovas V. G. prašo priteisti 92,64 Eur už kiekviename avilyje buvusius po 2 kg bičių duonelės ir 41,68 Eur už kiekviename avilyje buvusius po 2 kg bičių vaško. Ieškovas nurodo, jog 2014 m. gegužės mėnesio pabaigoje kiekviename avilyje buvo ne mažiau kaip po 2 kg bičių duonelės ir bičių vaško. Grąžintuose aviliuose buvo likę tik 37 rėmai su koriais (vietoj 132 rėmų), bet jie buvo supeliję, suplėkę, todėl tokio vaško nebuvo galimybės panaudoti antrą kartą ir jį teko utilizuoti. Atsakovas nesutiko su tokiu ieškovo reikalavimu, nurodydamas deklaratyvų teiginį, kad toks reikalavimas niekuo nepagrįstas. Liudytojas T. G. parodė, jog kiekviename pavogtame avilyje buvo apie 2 kg tiek bičių duonelės, tiek bičių vaško. Taip mano, nes lygino su greta stovėjusiais aviliais, kurie nebuvo pavogti, t. y. ėmė vidurkį (2020 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 18 min. 54 sek. – 1 val. 26 min. 14 sek.). Liudytojas T. V. parodė, kad tiek medaus, tiek bičių duonos, tiek žiedadulkių kiekiai, kurie yra avilyje, ieškiniuose nurodyti minimalūs. Teismas, remdamasis ieškovo V. G. ir aukščiau aptartais liudytojų T. G. bei T. V. parodymais laiko nustatyta, jog pavogtuose aviliuose buvo po 2 kg bičių duonelės ir po 2 kg bičių vaško.

Pagal 2013 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-799 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2014 m. patvirtinimo“ nuostatas, bičių vaško kaina 2014 m. buvo 15–25 Lt/kg (4,34–7,24 Eur/kg), bičių duonos – 40–80 Lt/kg (11,58–23,16 Eur/kg), sprendimo priėmimo metu 2020 m. (Lietuvos žemės ūkio ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. 3D–731) bičių vaško normatyvinė kaina 7–12 Eur/kg, bičių duonos 15–30 Eur/kg, todėl ieškovo prašoma priteisti bičių vaško kaina 5,21 Eur/kg ir bičių duonos kaina 11,58 Eur/kg laikytina atitinkanti normatyvinę kainą bei ieškovo pateiktas bičių vaško ir bičių duonos pirkimo–pardavimo sąskaitas faktūras (t. 1, b. l. 17, 19).

Ieškovas V. G. taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai. Šis reikalavimas pareikštas tik 2020 m. rugpjūčio 13 d. priėmus patikslintą ieškinį. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios, kaip išaiškino kasacinis teismas, yra skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą. Pagal formuojamą kasacinės instancijos teismo praktiką procesinės palūkanos priteisiamos ne tik bylose, kai piniginė prievolė atsiranda iš sutarties, bet ir bylose, kai žala kyla iš delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. vasario 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-11-303/2019).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti ir pripažįsta, kad ieškovo V. G. prašoma priteisti žala yra reali, nėra nepagrįstai per didelė, įvertinus tai, kad vagystė įvykdyta iš veislinio bityno ir palyginus su R. V. padaryta žala dėl dvigubai didesnio kiekio avilių vagystės, nenustačius nepagrįsto praturtėjimo požymių, ieškovo V. G. ieškinys tenkintinas visiškai ir iš atsakovo R. B. priteistina 1 925,28 Eur nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymas teikiant V. G. antrinę teisinę pagalbą, valstybė patyrė 480,22 Eur išlaidų, teikiant R. V. antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 245,48 Eur išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovo R. B. (t. 2, b. l. 41, 43).

CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog už kiekvieną ieškinį turi būti mokamas nustatyto dydžio žyminis mokestis. Tačiau civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, atleidžiamas nuo žyminio mokesčio (BPK 112 straipsnio 2 dalis). Žyminis mokestis nėra mokamas ir baudžiamojoje byloje paduodant apeliacinius bei kasacinius skundus dėl civilinio ieškinio išsprendimo. Proceso dalyvių padėtis negali būti pabloginama reikalaujant mokėti žyminį mokestį vien tik dėl to, kad baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas iš esmės neišsprendžia baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio, o vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 2 dalimi, pripažįsta civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2014, 2014 m. balandžio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-157/2014, 2015 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-317-697/2015). Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovai buvo atleisti nepriteisiami.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 8,90 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos, priteisiamos iš atsakovo R. B. valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 80, 93, 260, 279 straipsniais, CK 6.246–6.248, 6.279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinius tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), trijų tūkstančių šešių šimtų trylikos eurų šešiasdešimt aštuonių centų (3 613,68 Eur) žalos atlyginimą ieškovui R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), vieno tūkstančio devynių šimtų dvidešimt penkių eurų dvidešimt aštuonių centų (1 925,28 Eur) žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), septynis šimtus dvidešimt penkis eurus septyniasdešimt centų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (725,70 Eur) į valstybės pajamas (įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), aštuonis eurus devynis centus (8,90 Eur) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės pajamas (įmokos kodas išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu – 5660).

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.