Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-03-05 · Civilinė byla Nr. e2S-454-852/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-05
Bylos Nr.
e2S-454-852/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01240-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Verikas
Ieškovas
R. G., M. G., G. B., I. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-454-852/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01240-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.4; 3.3.2.5
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. kovo 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų R. G., M. G., G. B. ir I. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų R. G., M. G., G. B. ir I. B. ieškinį atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorei, ginančiai viešąjį interesą, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai R. G., M. G., G. B. ir I. B. (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą, prašydami už valstybei grąžintą 14,800 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), priteisti ieškovams G. B. ir I. B. 21 735,35 Eur už 742/1485 dalį žemės sklypo, ieškovui M. G. – 8 494,95 Eur už 58/297 dalį žemės sklypo, ieškovui R. G. – 13 269,70 Eur už 453/1485 dalį žemės sklypo, taip pat ieškovui R. G. priteisti 500 Eur išlaidas už žemės sklypo rinkos vertės nustatymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 31 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.

3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš ieškovų pateiktų rašytinių įrodymų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ginčas dėl žemės sklypo tarp tų pačių šalių jau buvo nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eI-3315-561/2018. Pažymėjo, kad, kaip nurodo ir patys ieškovai, šioje administracinėje byloje Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu, tenkindamas Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimą ir pripažinęs prokurorės prašomus sandorius negaliojančiais, be kita ko, taikė restituciją – grąžino Lietuvos valstybei iš atsakovų žemės sklypo dalis: G. B. ir I. B. – 742/1485, M. G. – 58/297, R. G. – 453/1485, bei priteisė iš Lietuvos valstybės atsakovams: G. B. ir I. B. – 7 744,78 Eur; M. G. – 3 026,94 Eur, R. G. – 4 728,28 Eur. Šis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimas įsiteisėjo 2019 m. sausio 19 d. Teikiamu ieškiniu šioje byloje ieškovai iš esmės nesutinka su jiems Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3315-561/2018 už žemės sklypo priklausiusias dalis nustatytomis atlyginti sumomis ir, remdamiesi nauju įrodymu – 2018 m. lapkričio 12 d. atliktu Ober Haus žemės sklypo vertimu, prašo priteisti didesnes (papildomas) sumas už jiems priklausiusias Žemės sklypo dalis. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 279 straipsnio 4 dalis numato, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Pagal šią nuostatą tai netrukdo suinteresuotiems asmenims tik kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Jokių kitų faktinių aplinkybių, iš kurių ieškovai kildina reiškiamus turtinius reikalavimus atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, ir Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorei, ginančiai viešąjį interesą, išskyrus, ieškovų teigimu, netinkamai nustatytas už jiems priklausiusias žemės sklypo dalis atlyginti sumas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3315-561/2018, ieškinyje ieškovai nenurodo, kas leidžia pagrįstai teigti, kad teikiamu ieškiniu ieškovai ne reiškia naują reikalavimą pastariesiems atsakovams kitu faktiniu pagrindu, o ginčija įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje nustatytus faktus.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

4. Ieškovai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

5. Ieškovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nepriėmęs ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo, pažeidė visiško žalos atlyginimo principą, nes restitucijos taikymas nekompensavo ieškovų nuostolių, patirtų netekus žemės sklypo. Pažymėjo, kad prašo pripažinti argumentus, jog pritaikyta restitucija, neatima teisės reikalauti žalos, jeigu tokios atsirado dėl panaikintų sandorių, iš atsakingų už šią žalą asmenų. Vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų yra tas, jog padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (išskyrus atvejus, kai įstatymų ar sutarties nustatyta ribota atsakomybė) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis). Šis principas reiškia, kad kiekvienu atveju žala turi būti tiksliai įvertinta ir nukentėjusiesiems atlyginta tiek, kiek jie iš tiesų prarado. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu, sprendžiant žemės grąžinimo valstybei klausimą, išsprendė valstybei grąžinto turto vertės, buvusios sandorio sudarymo metu, kompensavimo natūra. Pareiškėjai teigia, kad valstybei grąžintą turto vertė atlikus turto pagerinimus ir kt. yra žymiai didesnė, nei jiems šiai dienai yra atlyginta. Kadangi, restitucija ir žalos atlyginimas yra skirtingos sąvokos (skirtingi civilinės teisės institutai), o restitucija ne visais atvejais visiškai atlygina realiai patirtą žalą, dėl ko restitucijos taikymas neatima iš asmens teisės reikalauti žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu savaime nepaneigia reikalavimo dėl restitucijos taikymo atsiradusios žalos pagrįstumo: asmenims, kurių turtas nusavinamas, sumokama kompensacija yra pagrįstai susijusi su jo rinkos verte, nustatyta turto nusavinimo (praradimo) metu, o jeigu priteisiama mažesnė negu turto rinkos vertė, disproporcija negali būti pernelyg didelė. Byloje įrodymai, patvirtinantys žemės sklypo vertę jo grąžinimo valstybei metu nebuvo teikiami, tačiau vėliau, 2018 m. lapkričio 12 d., atlikus Ober Haus žemės sklypo vertimą, ieškovai ir prašo priteisti didesnes (papildomas) sumas už jiems priklausiusias žemės sklypo dalis, todėl įvertinti minėto turto vertės kompensavimo adekvatumo, o tuo pačiu – ir teisingai išspręsti ieškovų reikalavimo dėl jų nurodomų nuostolių atlyginimo pagrįstumo iš esmės nebuvo galima bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Lietuvos bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų praktikoje, sprendžiant restitucijos klausimą dėl asmenų, kuriems neteisėtais administraciniais aktais atkurtos nuosavybės teisės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-793-415/2017 ir kt.), akcentuojama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad kai taisomos valdžios institucijų padarytos klaidos, restitucijos proceso metu svarbu užtikrinti, jog jų atitaisymas nesukurtų neproporcingų naujų pažeidimų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai

6. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų ieškinį, nustačius, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7. Kasacinio teismo nutartyse ne kartą yra nurodyta, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis teisinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to naujas ieškinio pagrindas yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2009; 2010 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje A. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-476/2010; kt.). Įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Kasacinio teismo teisėjų kolegija yra išaiškinusi, jog ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011). Ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3315-561/2018 tenkino Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimą – panaikino Vilniaus apskrities viršininko sprendimus, kuriais asmenims, atkūrus nuosavybės teises, perduotos neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypų dalys, esančios (duomenys neskelbtini) ir taikydamas restituciją grąžino Lietuvos valstybei neteisėtai įgytas žemės sklypo dalis, o paskutiniams žemės sklypo dalių valdytojams (ieškovams) iš Lietuvos valstybės priteisė paimamos žemės sklypų vertės kompensaciją (restituciją).

9. Ieškovai pareikštame ieškinyje nurodė, kad Ober Haus 2018 m. lapkričio 12 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nustatyta, jog sklypo vertė yra 59000 Eur, todėl teigia, kad nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo vertinimu, kuriuo vadovaujantis, jiems iš viso priteista 15500 Eur kompensacija ir prašo priteisti papildomą pinigų sumą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovų prašomos priteisti pinigų sumos pobūdis ieškinio tekste yra įvardijamas prieštaringai ir gali būti suprantamas kaip ieškovų siekis peržiūrėti teismo priimtą sprendimą ne instancine tvarka, o užvedant naują bylą dėl to paties ginčo. Tačiau ieškinyje taip pat nurodoma ir tai, kad ieškovų reikalavimo esmė yra žalos atlyginimas, o ne restitucijos peržiūrėjimas, ieškovai pamini, kad žalą jie kildina iš teisėtų veiksmų, nurodo, kad jų nuostolius sudaro ir išlaidos, susijusius su žalos dydžio nustatymu. Todėl teismas sprendžia, kad remiantis ieškinio turinio gramatiniu aiškinimu negalima daryti vienareikšmės išvados, kad yra ginčijamas jau priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, o ne prašoma priteisti žalą savarankiškais civilinės deliktinės atsakomybės taikymo pagrindais.

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad ieškovai ydingai formuluoja ieškinio pagrindą, pirmosios instancijos teismas pirmiausiai turėjo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, ir tik po to spręsti dėl ieškinio tapatumo.

11. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, ginčijama nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu apeliacinės instancijos teismas,

nutaria:

Ieškovų R. G., M. G., G. B. ir I. B. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Andrius Verikas