- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-23
- Bylos Nr.
- 2S-2497-254/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19765-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- J. N.
- Ieškovas
- M. P.
- Kategorijos
- 3.5.1.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovui J. N. dėl nuosavybės teisės gynimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3 dalies nevykdymo, t. y. dėl 675,11 Eur išlaidų, susijusių su gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto įteisinimu, ir 17,32 Eur antstolio išlaidų. Atsakovas prieštaravo ieškovės reikalavimui, nes nebuvo tarp šalių sudaryto susitarimo dėl konkretaus išlaidų dydžio.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies ir išdavė ieškovei vykdomąjį raštą dėl neįvykdyto 2014 m. balandžio 15 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3 punkto, pagal kurį atsakovas įsipareigojo pagal pateiktus išlaidas pagrindžiančius dokumentus sumokėti ieškovei ½ dalį jos patirtų išlaidų, susijusių su gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projekto įteisinimu; kitoje dalyje prašymą atmetė.Teismas nurodė, kad šalims taikos sutartyje nesusitarus dėl konkretaus su namo rekonstrukcijos įteisinimu susijusių išlaidų dydžio, šis dydis negali būti nustatytas sprendžiant vykdomojo rašo išdavimo klausimą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nesumokėjo net savo pripažįstamos išlaidų dalies, taip pat nesikreipė ginčo teisenos tvarka dėl kitų ieškovės pateiktų išlaidų pagrįstumo. Dėl nurodytų priežasčių teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties dalies 3 punkto, nekeičiant jos formuluotės. Ieškovės patirtos 17,32 Eur antstolio įteikimo pranešimo dėl apmokėjimo ir pagrindžiančių dokumentų atsakovui išlaidos nėra susijusios su gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto įteisinimu, todėl teismas šią prašymo dalį atmetė.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas (toliau – apeliantas) prašo panaikinti teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas padarė Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 straipsnio 5 dalies l punkto, kuriame nurodyta, jog rezoliucinėje sprendimo dalyje turi būti teismo išvada ieškinį ir (ar) priešieškinį patenkinti visiškai ar iš dalies, kartu išdėstant patenkinto ieškinio turinį, arba ieškinį ir (ar) priešieškinį atmesti, pažeidimus, nes nutartyje nenurodyta išieškotina suma, iš nutarties rezoliucinės dalies nėra aišku, kurioje dalyje prašymas atmestas.Ieškovė prašymą grindė patirtomis išlaidomis po taikos sutarties sudarymo už rekonstrukcijos projektą. Šios išlaidos nebuvo aptartos civilinės bylos nagrinėjimo metu 2014 m., todėl atsakovas, pasirašydamas taikos sutartį, negalėjo duoti sutikimo dėl būsimų išlaidų. Atsakovas ginčijo patirtas išlaidas po taikos sutarties sudarymo, todėl teismas neišsprendė ginčo dėl atsakovo įsipareigojimų dydžio.Ieškovė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl vykdomojo rašto išdavimo sąlygų patvirtinus taikos sutartį
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išduotas ieškovei vykdomasis raštas dėl neįvykdyto Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3 punkto, pagal kurį atsakovas įsipareigojo pagal pateiktus išlaidas pagrindžiančius dokumentus sumokėti ieškovei ½ dalį jos patirtų išlaidų, susijusių su gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto įteisinimu, pagrįstumo ir teisėtumo.Teisminio bylos nagrinėjimo metu šalys gali sudaryti taikos sutartį, kuria tarpusavio nuolaidomis įsipareigoja užbaigti teisminį ginčą ir iš dalies įvykdyti vienos kitai pareikštus ieškinio reikalavimus (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis turi šalims galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008). Taikos sutartis, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad, taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010). Taigi vykdomojo rašto išdavimas dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies siejamas su nustatymu, kad viena iš sutarties šalių pažeidė (neįvykdė) joje nustatytų prievolių (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1818/2014). CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka. Kasacinio teismo teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, taip pat svarbu yra nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai vykdomos. Nustačius, kad tokios teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016). Taigi, kad būtų galima svarstyti klausimą, ar yra prielaidos išduoti / atsisakyti vykdomąjį raštą, būtina išsiaiškinti, ar teismo sprendimas ir jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas yra galimas vykdyti apskritai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, teismo procesiniu sprendimu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis yra susaistyta taikos sutarties sąlygų. Taigi, tik nustačius, kad taikos sutarties sąlygas galima įvykdyti, svarstomas klausimas dėl taikos sutarties sąlygų pažeidimo. Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties 3 punktu nustatyta, kad „J. N. įsipareigoja pagal pateiktus išlaidas pagrindžiančius dokumentus sumokėti M. P. 1/2 dalį jos patirtų išlaidų, susijusių su gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projekto (priedas Nr. 1) įteisinimu“ (t. 1, b. l. 139).Iš ieškovės 2015-10-20 prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo turinio matyti, kad ieškovė prašo išduoti vykdomąjį raštą dėl 675,11 Eur išlaidų priverstinio išieškojimo ir šio rašto išdavimo pagrindą sieja su Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3 punkte nustatytos sąlygos nevykdymu. Atsakovas tiek atsiliepime į prašymą, tiek atskirajame skunde ginčija išlaidų sumą, kuri susidarė po taikos sutarties sudarymo, ir tokios taikos sutarties 3 punkto sąlygos vykdytinumą ta apimtimi, kad jis nedavė sutikimo sumokėti ieškovės prašomas išlaidas, susidariusias po taikos sutarties sudarymo. Atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus ir apeliacinės instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išdavė vykdomąjį raštą dėl taikos sutartyje, patvirtintoje teismo procesiniu sprendimu, nustatytos 3 punkto sąlygos. Nustatyti, jog taikos sutarties 3 punkte įtvirtintos sąlygos – ,,J. N. įsipareigoja pagal pateiktus išlaidas pagrindžiančius dokumentus sumokėti M. P. ½ dalį jos patirtų išlaidų, susijusių su gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projekto (priedas Nr. 1) įteisinimu“, atsakovas nevykdė ar vykdė netinkamai, neįmanoma. Taikos sutarties 3 punkto sąlygos formuluotė „½ dalis patirtų išlaidų pagal pateiktas išlaidas pagrindžiančius dokumentus“ yra abstrakti, dviprasmiška ir neaiški, tokios sutarties sąlygos pagal jos pateiktą formą priverstinai įvykdyti neįmanoma. Kadangi tokios sutarties sąlygos priverstinai įvykdyti neįmanoma, šiuo atveju negalima taikyti ir ieškovės siekiamų teisinių padarinių – gauti 675,11 Eur išlaidų kompensavimą iš atsakovo priverstinio išieškojimo vykdomojo rašto išdavimo insituto taikymo pagrindu. CPK 267 straipsnis įtvirtina draudimą priimti sprendimus, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo. Taikos sutarties sąlygos taip pat turi atitikti CPK 267 straipsnyje numatytus reikalavimus. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo patvirtinta taikos sutarties ginčijama sąlyga, galima suprasti kaip sąlyginį, nes įpareigodamas pagal pateiktus išlaidas pagrindžiančius dokumentus sumokėti ieškovei ½ dalį jos patirtų išlaidų, pareigą sumokėti išlaidas teismas galimai susiejo su sąlyga – išlaidas pagrindžiančių dokumentų pateikimu ateityje. Apeliantas nesutinka kompensuoti ieškovei jos prašomų išlaidų sumos, kuri nebuvo nurodyta taikos sutartyje, todėl nustačius šią aplinkybę, nebuvo teisinio pagrindo išduoti vykdomojo rašto.Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl taikos sutarties sąlygos vykdytinumo reikalavimams neatitikimo taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo argumentas, kad atsakovas nesumokėjo net savo pripažįstamos išlaidų dalies, taip pat nesikreipė ginčo teisenos tvarka dėl kitų ieškovės pateiktų išlaidų pagrįstumo. Tokiu teismo argumentu nepagrįstai perkeliama išlaidų dydžio nepagrįstumo įrodinėjimo našta atsakovui. Pažymėtina, kad pats teismas pripažino, kad šalims taikos sutartyje nesusitarus dėl konkretaus su namo rekonstrukcijos įteisinimu susijusių išlaidų dydžio, šis dydis negali būti nustatytas sprendžiant vykdomojo rašo išdavimo klausimą. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl priverstinio taikos sutarties 3 punkto vykdymo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remdamasis teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad, nagrinėjamu atveju kilus neaiškumams dėl taikos sutarties sąlygų vykdytinumo, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016). Šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą ir išaiškinti šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.Kiti askirojo skundo argumentai nėra susiję su pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu, taip pat neturi teisinės reikšmės apeliacinės instancijos teismui priimant procesinį sprendimą šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakė tik dėl ginčo esmės materialiniu aspektu, o dėl kitų argumentų išsamiau nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, netinkamai taikė CPK normas, sprendimo išvada neatitiko susiformavusios teismų praktikos nagrinėjamu klausimu. Aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu atskirasis skundas tenkinamas, o skundžiama Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartis panaikinama klausimą išspręndžiant iš esmės – prašymą išduoti vykdomąjį raštą atmetant ir išaiškinant šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 646 straipsnio 3 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą išduoti vykdomąjį raštą atmesti ir išaiškinti šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.