- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-23
- Bylos Nr.
- eA2-656-828/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika
- Pareiškėjas
- Z. G.
- Ieškovas
- E. S.
- Atsakovas
- Z. G.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė „Registrų centras“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vygintas Mažuika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. G. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Z. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovei Z. G. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė „Registrų centras“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Z. G. prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-15-344/2018 dėl ūkinių pastatų ir kiemo įrenginių atidalijimo iš bendrosios nuosavybės bei žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo; panaikinti Telšių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą bei bylą peržiūrėti iš esmės. Nurodė, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo reiškiamas CPK 366 str. l d. 2 p. pagrindu - dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
2. Nurodė, kad atliekant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidinio naudojimosi ribų paženklinimą 2021 m. kovo 29 d., paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nagrinėjant bylą nebuvo ir negalėjo būti žinomos, kadangi žemės sklypo vidinio naudojimosi ribų ženklinimas buvo atliekamas tik įsiteisėjus Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimui. Atlikus vidinio naudojimosi ribų ženklinimą, nustatyta, kad žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas yra ydingas bei procedūriškai ir techniškai neįgyvendinamas.
3. Nurodė, kad atlikus vidinio naudojimo ribų paženklinimą paaiškėjo, jog atsakovei Z. G. nėra užtikrintos galimybės naudotis bendram naudojimuisi paskirtais vartais, kuriuos savo asmeninėmis lėšomis įrengė atsakovė Z. G.. Taip pat atsakovei Z. G. pagal teismo sprendimą paskirto šulinio neįmanoma eksploatuoti, kadangi praėjimui prie šulinio palikta tik 0,27 cm, todėl esant tokiam atstumui neįmanoma atidaryti nei šulinio durelių, nei pasemti vandens, nei tinkamai eksploatuoti įrenginio. Kiemo aikštelėje Z. G. nėra galimybės pastatyti automobilio, kadangi automobilio pastatymui numatytas per mažas plotas. Ieškovei E. S. paskirta žemė einanti per atsakovei Z. G. priklausančio ir gyvenamojo namo aptarnavimui reikalingų įrenginių (šilumos mazgo, vandentiekio ir kanalizacijos) sankirtą, dėl ko šių įrenginių aptarnauti bus visiškai neįmanoma, nors prie šių įrenginių turi būti užtikrintas laisvas priėjimas, kadangi jie reikalingi kasdienių poreikių tenkinimui, todėl naujai paaiškėjusios aplinkybės pažeidžia atsakovės Z. G. teises ir teisėtus interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.
5. Teismas sprendė, kad per laikotarpį nuo Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos priimtos nutarties, t. y. nuo 2019 m. gegužės 8 d., pareiškėja objektyviai turėjo galimybę sužinoti apie galimybę naudotis jos gyvenamojoje vietoje žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), jai buvo žinomos žemės sklypo vidinio naudojimosi plane pažymėtos dalys, kuriomis teismas nustatė naudotis ieškovei E. S. ir atsakovei (t. y. pareiškėjai). Teismas sprendė, jog pareiškėja neveikė apdairiai ir rūpestingai, nesiėmė būtiniausių aktyvių veiksmų, reikalingų esamoje situacijoje. Nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu, teismui buvo pateiktas ne vienas žemės sklypo vidinio atidalijimo planas. Pažymėjo, jog civilinė bylą buvo nagrinėjama net nuo 2015 m. ir pareiškėja, siekdama savo teisių įgyvendinimo, turėjo dėti pastangas ir tikslinti žemės sklypo vidinio naudojimosi plane nurodytas žemės sklypo dalis, kurios turėjo būti nustatomos naudotis bylos šalims.
6. Vidutinis protingas apdairus ir rūpestingas asmuo byloje nustatytomis aplinkybėmis atitinkamomis sąlygomis su užvesta byla susijusių dokumentų būtų suinteresuotas koreguoti žemės sklypo vidinio naudojimosi planą taip, būtų galimybė žemės sklypo dalimis naudotis tiek ieškovei, tiek pačiai pareiškėjai. Taigi, pareiškėja viso proceso metu, objektyviai turėjo galimybę aiškintis dėl bendrai naudojamo žemės sklypo dalių, o ne praėjus beveik 3 metams po teismo sprendimo priėmimo.
7. Teismas nurodė, jog pareiškėjos išvardytos aplinkybės iš esmės nėra naujos, galinčios turėti įtakos proceso atnaujinimui, jos buvo žinomos jau nagrinėjant bylą iš esmės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Pareiškėja Z. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-15-344/2018 dėl ūkinių pastatų ir kiemo įrenginių atidalijimo iš bendros nuosavybės bei žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo procesą ir bylą peržiūrėti iš esmės.
9. Nurodo, kad nesutinka su teismo nutartimi, nes teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei pažeidė materialines ir procesines teisės normas ir tokiu būdu užkirto teisę ginti pareiškėjos pažeistas teises, ir teisėtus interesus.
10. Teismas neįvertino aplinkybės, kad bendrasavininkės žemės sklypu ir įrenginiais naudojasi jau daugiau kaip 50 metų ir būtent ieškovės E. S. iniciatyva ir jos ieškininiu pareiškimu buvo pakeista daugiau kaip per 50 metų nusistovėjusi naudojimosi tvarka, kuri buvo patvirtinta 2018 m. lapkričio 26 d. Telšių apylinkės teismo sprendimu ir kurios ženklinimas atliktas tik 2021 m. kovo 29 d. taip pat ieškovės E. S. iniciatyva.
11. Pažymėtina ir tai, kad iš bylos duomenų matyti, kad būtent pareiškėja Z. G. teikė ne vieną žemės sklypo padalijimo projektą, kuris labiausiai atitiktų tarp bendrasavininkų nusistovėjusią naudojimosi tvarką, kai tuo tarpu ieškovė E. S. naudodamasi savo, kaip ieškovės teisėmis tik vilkino procesą.
12. Taip pat, teismas neįvertino ir šios aplinkybės, kad šalims nesusitarus teismas ėmėsi iniciatyvos ir paskyrė matininką, kurio parengtas projektas ir buvo patvirtintas Telšių apylinkės 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimu ir ženklinimas atliktas tik 2021 m. kovo 29 d., todėl teismo motyvai nutartyje konstatuojant, kad pareiškėja kreipėsi į teismą praėjus beveik 3 metams po teismo sprendimo priėmimo bei konstatuojant, kad pareiškėja neveikė apdairiai ir rūpestingai ir nesiėmė būtiniausių aktyvių veiksmų, reikalingų esamoje situacijoje aiškinantis dėl bendrai naudojamo žemės sklypo dalių vertintini kaip neetiški bei pažeidžiantys šalių lygiateisiškumo principus ir pareiškėjos Z. G. teises ir teisėtus interesus.
13. Pažymi, kad aplinkybės paaiškėjusios 2021 m. kovo 29 d. ženklinimo metu, nebuvo žinomos nagrinėjant bylą teisme, tačiau yra labai reikšmingos priimant sprendimą, kadangi šis teismo patvirtintas sklypo naudojimosi planas esant naujai paaiškėjusioms aplinkybėms yra techniškai neįgyvendinamas ir neužtikrina lygiateisiškumo ir teisingumo principų tarp bendrasavininkų, todėl gali turėti esminės įtakos priimant sprendimą ir sprendžiant pareikštus proceso šalių reikalavimus.
14. Mano, kad aplinkybės paaiškėjusios atlikus sklypo esančio adresu (duomenys neskelbtini)vidinio naudojimosi ribų žymėjimą atitinka Kasacinio teismo proceso atnaujinimo suformuotos praktikos bei atitinka visus CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme numatytus požymius.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja neveikė apdairiai ir rūpestingai, nesiėmė būtiniausių veiksmų esamoje situacijoje. Nutartis atitinka lygiateisiškumo, koncentruotumo ir protingumo principus. Proceso įstatymas užtikrina, kad nesusidarytų tokios sąlygos, kurios leistų bylinėtis iš naujo dėl priimto nepalankaus teismo sprendimo. Todėl nutartis pagrįsta.
16. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Nurodo, kad sutinka su teismo priimta nutartimi bei pažymi, kad prie šulinio galima patekti iš visų pusių, o įvažiavimo kitaip įrengti negalima.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
18. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2005; kt.). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-153-969/2020). Atsižvelgiant į tai, atsakovas, siekiantis atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, privalo įrodyti visus naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės požymius.
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-15-344/2018 tenkino ieškovės E. S. patikslintą ieškinį ir ieškovei nustatė asmeninės nuosavybės teisę į: pastatą-sandėlį, žymimą indeksu 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 778 Eur vertės, kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): šiukšlių dėžę, 40 Eur vertės, šulinį 2k, 50 Eur, nenaudojamus kiemo tualetą, žymimą 7I1ž, 50 Eur vertės, stoginę, plane žymimą „N“ (sklypo dalyje, plane nuspalvintoje žalsva spalva), 50 Eur vertės, ir tvoros dalį, besiribojančią su ieškovės naudojamo žemės sklypo dalimi, kurią teismas vertino 10 Eur; atsakovei Z. G. nustatė asmeninės nuosavybės teisę į: pastatą-sandėlį, žymimą indeksu 3I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 656 Eur vertės, kiemo statinius, unikalus Nr(duomenys neskelbtini): šulinį 1k, 50 Eur vertės, stoginę, žymimą indeksu 6I1ž, plane žymimą „MN“ (sklypo dalyje, plane nuspalvintoje geltona spalva), 50 Eur vertės, rūkyklą, 40 Eur vertės, ir tvoros dalį, besiribojančią su atsakovės naudojamo žemės sklypo dalimi, 10 Eur vertės; šalims paliko bendrai naudotis kiemo aikštelę, 37 Eur vertės, kanalizacijos šulinį (kanalizacijos įrenginius), 50 Eur vertės, namo šilumos mazgą, įvažiavimą į kiemą, įvažiavimo vartus ir kiemo tvoros dalis, besiribojančias su bendrai naudojamo žemės sklypo dalimis; priteisė iš ieškovės E. S. atsakovei Z. G. 172 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkančios didesnės vertės turto dalį. Teismas taip pat nustatė naudojimosi tvarką 0,0966 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), pagal IĮ „Geolinija“ inžinieriaus geodezininko S. J. 2018 m. liepos 10 d. sudarytą Žemės sklypo vidinio padalijimo planą, esantį civilinės bylos Nr. 2-15-344/2018 VII t., 148, 149 b. l., ir: paskyrė ieškovei E. S. naudotis 433 m2 žemės sklypo dalimi, plane pažymėta žalsva spalva ir indeksu „2“; paskyrė atsakovei Z. G. naudotis 433 m2 žemės sklypo dalimi, plane pažymėta geltona spalva ir indeksu „1“; 100 m2 žemės sklypo dalimi, plane pažymėta mėlyna spalva ir indeksu „B“, ieškovei E. S. ir atsakovei Z. G. paskyrė naudotis bendrai. Nustatė, kad sprendimas dėl atidalijimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo galioja tik kartu su IĮ „Geolinija“ inžinieriaus geodezininko S. J. 2018 m. liepos 10 d. sudarytu Žemės sklypo vidinio padalijimo planu. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi netenkino atsakovės Z. G. apeliacinio skundo ir sprendimą paliko nepakeistą civilinėje byloje Nr. 2A-247-856/2019.
21. Apeliantė savo prašymą grindžia aplinkybėmis, kurios tapo žinomos 2021 m. kovo 29 d., atlikus žemės sklypo ribų ženklinimą: 1) bendram naudojimuisi paskirti vartai, kuriuos įrengė atsakovė Z. G., yra ne bendro naudojimosi žemės sklypo ploto dalyje, o ieškovės E. S. naudojimui paskirtoje žemės sklypo naudojimosi dalyje, todėl atsakovei Z. G. nėra užtikrintos galimybės naudotis teismo sprendimu bendram naudojimuisi paskirtais vartais, kuriuos savo asmeninėmis lėšomis įrengė atsakovė Z. G.; 2) atsakovei Z. G. pagal teismo sprendimą paskirto šulinio neįmanoma eksploatuoti, kadangi praėjimui prie šulinio palikta tik 0,27 cm, todėl esant tokiam atstumui neįmanoma atidaryti nei šulinio durelių, nei pasemti vandens, nei tinkamai eksploatuoti įrenginio; 3) bendro naudojimo įvažiavimas paskirtas per Z. G. priklausančias klombas, kuriose įrengti gėlynai bei auga medžiai, todėl toks bendro įvažiavimo nustatymas nėra techniškai įgyvendinamas; 4) ieškovei E. S. paskirta žemė einanti per atsakovei Z. G. priklausančio ir gyvenamojo namo aptarnavimui reikalingų įrenginių (šilumos mazgo, vandentiekio ir kanalizacijos) sankirtą, dėl ko šių įrenginių aptarnauti bus visiškai neįmanoma ir bus pažeistos atsakovės Z. G. teisės. Nurodo, kad šios aplinkybės laikytinos naujai paaiškėjusiomis.
22. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės pateiktu šių aplinkybių vertinimu naujai paaiškėjusiomis.
23. Bylos medžiaga patvirtina, kad ją nagrinėjant iš esmės, tenkinant ieškovės ieškinį, byloje buvo įvertintos visos aplinkybės, susijusios su naudojimosi žemės sklypu nustatymu, tame tarpe ir apeliantės nurodytos. Pažymėtina, jog, nagrinėjant bylą, buvo atlikta ir vietos apžiūra, buvo nustatinėjamos faktinės aplinkybės vietoje. Be to apeliantės nurodomos aplinkybės dėl įvažiavimo vartų bei pačio įvažiavimo buvo išsamiai aptartos procesų metu tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme. Teismai spręsdami klausimą dėl naudojimosi žemės sklypu pripažino, kad bendro naudojimo žemės sklypo dalys, kurios atvaizduotos plane yra kiek įmanoma minimalios ir sudarys galimybę šalims įgyvendinti jų teises bei pareigas, kaip antai bendro naudojimo plotas iš šiaurinės pusės (plane pažymėtas mėlyna spalva ir skaičiumi 12, 13.27), yra pakankamas šalims namo aptarnavimui, nes ten yra įvairias paslaugas fiksuojantys skaitikliai, o ieškovė pro šį bendro naudojimo žemės sklypo plotą galės patekti į jai priskiriamą žemės sklypo dalį, kaip ir atsakovė iš jai priskiriamo žemės sklypo dalies, t. y. ties įėjimu į jos gyvenamojo namo dalį galės lengvai patekti prie skaitiklių. Spręsdami įvažiavimo dalies klausimą, teismai nustatė, kad įvažiavimas į kiemą yra pakankamas, vietos bendrasavininkių automobiliams pastatyti yra ir galima užtikrinti kiekvieno jų įvažiavimą į kiemą bei privažiavimą prie pastatų. Taip pat teismai pripažino, kad nustatomai naudojimosi žemės sklypu tvarkai užtikrinti sąnaudos nepažeis proporcingumo principo, nes pagal suformuotą teismų praktiką, bendram naudojimui turi būti paliekama minimali žemės sklypo dalis – tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams, inžineriniams ir kitiems statiniams, o proporcinga žala turtui yra galima, nes, teismo įsitikinimu, tokia atidalijimo tvarka sudarys šalims konkrečias galimybes sklypus naudoti pagal paskirtį, racionaliai juos valdyti. Pažymėtina, jog byla buvo nagrinėjama ilgą laiką, t. y. daugiau nei 4 metus, buvo analizuojama keletas planų (projektų).
24. Dėl nutarties 23 p. nurodytų aplinkybių viseto apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės nurodytos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, iš tikrųjų tokiomis negali būti laikomos. Yra pagrindas pripažinti, kad šios aplinkybės jau buvo žinomos bylą nagrinėjant iš esmės, įvertintos, teismams priimant sprendimus byloje. Kitaip vertinti šių aplinkybių nesudaro pagrindo ir apeliantės nurodytas sklypo vidinio naudojimosi plane pažymėtų dalių ženklinimas, atliktas 2021 m. kovo 29 d. Manytina, kad ženklinimas šias aplinkybes tik patikslino, ir dėl atlikto ženklinimo jos naujai nepaaiškėjo.
25. Be to sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan.
26. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl termino atnaujinimo iš esmės grindžiamos ne naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, o jau žinomomis aplinkybėmis nagrinėjant bylą iš esmės, nagrinėjant apeliacinį skundą.
27. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkami taikė materialinės ir procesinės teisės normas, spręsdamas dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo nebuvimo. Todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.