Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei E. S., jos atstovui advokatui V. S., atsakovei Z. G., jos atstovei pagal įgaliojimą V. G. ir atstovei advokatei V. P., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei V. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovei Z. G. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atsakovės Z. G. priešieškinio reikalavimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė „Registrų centras“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė Z. G., jos atstovė V. G. ir atstovė advokatė V. P. palaikė patikslinto priešieškinio reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir nurodė, kad pateikti ieškovės reikalavimai pažeistų atsakovės teises, atsakovės siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka, nurodyta atsakovės priešieškinyje, visiškai atitiktų bendrasavininkių interesų pusiausvyrą, jų valdomo turto dalis bei suformuotą teismų praktiką. Atsakovė nurodė, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka buvo nustatyta dar 1969 m. gruodžio 26 d. Mažeikių rajono liaudies teismo sprendimu, taip naudojosi ir senieji savininkai, tokia tvarka žemės sklypu naudojosi ir šalys. Be to, ieškovė naudojosi mūriniu ūkiniu pastatu, jį nuomojo ir gavo pajamas, tačiau atsakovė nereiškė pretenzijų, nes buvo susitarta, kad ieškovė nesinaudos įvažiavimu į kiemą. Ieškovė naudojasi šiukšlių dėže kompostavimui, nors jai taip pat reikalinga komposto dėžė, ieškovė nugriovė mūrinį tualetą ir pasistatė rūkyklą, be to, ūkiniai pastatai ir įrenginiai yra atidalinti dar 2010 metais teismo sprendimu ir tokia tvarka ją tenkiną. Atstovė V. G. nurodė, kad 2010 metais Šiaulių apygardos teismas nustatė naudojimosi tvarką ir nurodė, jog ūkiniais pastatais ir kiemo įrenginiais šalys naudosis lygiomis dalimis po ½. Prašė pripažinti, kad ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir vilkina procesą, nes visi ginčai yra išspręsti ankstesniais teismų sprendimais. Advokatė V. P. nurodė, kad šalys yra konfliktiškuose santykiuose, atsakovė ne kartą siūlė įvairius kompromisinius variantus taikiam bylos išsprendimui, tačiau ieškovės jokie pasiūlymai netenkino, todėl prašė tenkinti priešieškinio reikalavimus ir nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu pagal atsakovės pateiktą planą. Ieškovė siūlomas kompensacija neadekvati, nes nėra žinoma dabartinė turto vertė, todėl šalių interesus atitiktų ir užtikrintų proporcingumo principą atsakovės patikslintu priešieškiniu siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka. Ieškovė žinojo, kad papildomai perkama 18 m² žemės sklypo dalis yra prie atsakovei priklausančios parduotuvės, tačiau dabar nori pasididinti savo dalį geresnės vertės plotu, atsakovės siūlomas žemės sklypo planas atitinka proporcingumo principus, šalys galės lengvai patekti prie jiems priklausančių ūkinių pastatų ir įrenginių, kurių naudojimosi tvarka nustatyta teismų sprendimais dar 2010 metais. Atstovės nurodė, kad ieškovės siūloma priteisti kompensacija yra netinkama, nes nėra galimybės įvertinti priklausinių ir nustatyti jų kainos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės patikslintas ieškinys tenkintinas, o atsakovės patikslintas priešieškinis atmestinas.

Dėl patikslinto priešieškinio dalies reikalavimų atsisakymo

Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

Kaip minėta, ginčas kyla dėl antraeilių daiktų atidalijimo. Galimybė nustatyti skirtingą antraeilio daikto likimą, kitokį nei pagrindiniam daiktui, yra įtvirtinta ir CK 4.19 straipsnio 1 dalies normoje, kurioje nustatytas antraeilių daiktų, kaip pagrindinio daikto priklausinių, teisinis režimas. Sisteminis aptartų CK normų, reglamentuojančių pagrindinių ir antraeilių daiktų teisinį režimą, aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju antraeilio daikto, esančio priklausiniu, teisinis režimas gali būti nustatytas kitoks, negu jį turės pagrindinis daiktas. Tokia praktika įtvirtinta ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007). Svarbu, jog dėl atidalijimo pagrindinis daiktas neprarastų savo pirminės paskirties, išskyrus atvejus, kai atidalijamas bendraturtis siekia naudoti atidalyto daikto dalį pagal kitokią paskirtį ir toks daikto paskirties keitimas galimas pagal galiojančius teisės aktus. Taigi, remiantis įstatymų nustatytu reglamentavimu ir formuojama teismų praktika, darytina išvada, kad tam tikrais atvejais galimas antraeilio daikto atidalijimas, neatidalijant pagrindinio daikto.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimai turi būti sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo principu. Nagrinėjant asmenų civilinį ginčą dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, svarbu, kad nebūtų pažeidžiamos šių asmenų konstitucinės teisės į nuosavybę. Tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus ir ginant vieno asmens nuosavybės teises taikytinas taip, kad nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų nuosavybės teisės. Nesant galimybės atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės dalies, atitinkančios bendraturčių nuosavybės teisės dalis, vadovaujantis civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais, bendraturčių ginčas spręstinas siekiant suderinti jų priešingas pozicijas tokiu būdu, kad būtų padaryta kuo mažiau žalos jų teisėms ir teisėtiems interesams.

Naudojantis gyvenamuoju namu pagal aukščiau minėtų teismų procesinių sprendimų nustatytą tvarką, šalims nekyla nesutarimų, tačiau net nuo 1996 metų jos nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų gyvenamojo namo priklausinių bei žemės sklypo valdymo, disponavimo, naudojimosi, dėl ko ginčas sprendžiama teisme.

Šalys daug kartų tikslino savo reikalavimus, teismas ne kartą sudarė galimybę šalims siekti susitarimo ir bylą baigti taikiai, buvo paskirta ir teisminė mediacija, tačiau šalims nepavyko rasti kompromiso. Šalių ginčas yra įsisenėjęs, santykiai tarp šalių yra itin konfliktiški, tačiau konfliktų dėl naudojimosi pagrindiniu daiktu, t. y. gyvenamuoju namu, esančiu Mažeikiuose, Bažnyčios 22, šalims nekyla, atidalinti gyvenamojo namo šalys nereikalavo, todėl spręstini jų reikalavimai dėl priklausinių – ūkinių pastatų ir įrenginių atidalijimo ir naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo.

Byloje yra keletas šalių pateiktų atidalijimo variantų, be to, vieną iš atidalijimo variantų pateikė IĮ „Geolinija“ teismo pavedimu. Siekiant sudaryti galimybę geriausiai įgyvendinti bendraturčių teises, taip pat nepaneigti nė vieno bendraturčio teisės į jam priklausančią dalį teismas privalo parinkti optimaliausią iš jų. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad vertindamas pateiktus atidalijimo variantus teismas turi patikrinti, ar jie procedūriškai ir techniškai priimtini, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015). Teismas yra konstatavęs, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).

Ieškovė E. S. patikslintu ieškiniu (7 t., b. l. 145-149), kuriame padarytą klaidą pašalino pareiškimu (8 t., b. l. 59-60), prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklype esančius statinius, atsižvelgiant į IĮ „Geolinija“ savininko S. J. 2018 m. liepos 10 d. parengtą Žemės sklypo vidinio atidalijimo planą.

Atsakovė Z. G. su tokia atidalijimo tvarka nesutiko ir nurodė, kad taip bus pažeistos jos teisės, nes pateiktas planas neatitinka jau nusistovėjusios ir teismų sprendimais patvirtintos tvarkos, pažeidžia jos, kaip savininkės interesus. Pagal ieškovės planą atidalijus pastatus, jai tektų blogesnės būklės ūkinis pastatas, o ieškovės siūloma kompensacija neatitinka atidalijamų turto objektų vertės skirtumo. Ji nurodė, kad nėra jokio reikalo atidalinti ūkinių pastatų bei įrenginių, nes šalys gali jais toliau naudotis bendrai.

Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovės nurodyta gyvenamojo namo priklausinių vertė neatitinka Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše 2017 m. vasario 15 d. nurodytos vertės (6 t., b. l. 28-31). Teismas patikrino VĮ „Registrų centro“ duomenų bazėje nurodytas šių turto objektų vertes sprendimo priėmimo momentui ir konstatuoja, kad jos yra tapačios, todėl vadovaujasi minėtame išraše nurodytais duomenimis. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytos turto vertės nėra pagrįstos jokiais nei ieškovės, nei atsakovės pateiktais įrodymais, sprendžia, kad turto vertės nustatytinos remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše pateiktomis turto objektų kainomis (6 t., b. l. 28-31). Teismas pažymi, kad nė viena iš šalių nenurodė ir nepagrindė kiekvieno iš kiemo statiniams priklausančio turto objekto kainos (t. y. šiukšlių dėžės, šulinių, kanalizacijos šulinio, tualeto, rūkyklos, stoginių, kiemo aikštelės ir tvoros), t. y. šalys nepasisakė dėl kiekvieno iš jų vertės. Atsakovė nurodė, kad ji siekė įvertinti atidalijamo turto objektus, tačiau neatsirado tai darančių vertintojų. Teismas, siekdamas išspręsti šalių ginčą, vadovaudamasis protingumo principu, savo ruožtu nustato kiekvieno kiemo įrenginių objekto kainą, atsižvelgdamas į minėtame išraše nurodytą bendrą 437 Eur vidutinės rinkos vertę, (atsižvelgdamas į vietos apžiūros metu matytą jų būklę, kuri užfiksuota ir teismui pateiktose fotonuotraukose, esančiose 5 t., b. l. 97), ir kiemo statinius vertina taip: šiukšlių dėžę – 40 Eur, šulinius 1k ir 2k – kiekvieną po 50 Eur, kanalizacijos šulinį – 50 Eur, tualetą – 50 Eur, rūkyklą – 40 Eur, 2 stogines – kiekvieną po 50 Eur, kiemo aikštelę – 37 Eur, tvorą – 20 Eur.

Vertindamas byloje esančius įrodymus, planus sudariusio liudytojo, t. y. kvalifikuoto specialisto S. J., paaiškinimus, vietos apžiūros metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad ieškovės teikiamas inžinierinių įrenginių-kiemo statinių atidalijimo variantas padės kiek įmanoma maksimaliai atriboti šalių bendravimą, naudojantis joms priklausančiu turtu, sudarys galimybę ateityje išvengti ginčų. Teismo įsitikinimu, toks atidalijimo būdas geriausiai atitinka šalių interesų pusiausvyrą, tuo pačiu nebus padaryta neproporcingos žalos daiktų paskirčiai. Teismas buvo nuvykęs į vietą, atliko vietos apžiūrą, todėl daro išvadą, kad ieškovės siūlomas atidalijimo būdas yra pagrįstas. Nors vienas iš ūkinių pastatų yra mūrinis, tačiau jo būklė akivaizdžiai yra prasta, tiek ieškovė, tiek atsakovė privalėjo rūpinti bendrai namo priklausiniais, nes naudojimosi tvarka buvo nustatyta teismų procesiniais sprendimais dar 2010 metais. Iš 2017 m. vasario 15 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad vertės skiriais 132 Eur, todėl kainų skirtumas kompensuotinas.

Vertindamas byloje nustatytas aplinkybe ir esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad atidalijant bendrasavininkų turtą, ieškovei E. S. pripažintina asmeninės nuosavybės teisė į :

– pastatą-sandėlį, žymimą indeksu 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 778 Eur vertės, kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) : šiukšlių dėžę, 40 Eur vertės, šulinį 2k, 50 Eur , nenaudojamus kiemo tualetą, žymimą 7I1ž, 50 Eur vertės, stoginę, plane žymimą „N“, (sklypo dalyje plane nuspalvintoje žalsva spalva), 50 Eur vertės, ir tvoros dalį, besiribojančią su ieškovės naudojamo žemės sklypo dalimi, kurią teismas vertiną 10 Eur;

3) priteisti iš ieškovės E. S. atsakovei Z. G. 172 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkančios didesnės vertės turto dalį (978 Eur – 806 Eur = 172 Eur).

(Statinių indeksai ir unikalūs numeriai bei vertės nurodyti 2017 m. vasario 15 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše).

Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo

Ieškovė prašė nustatyti naudojimosi tvarką 0,0966 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), pagal IĮ „Geolinija“ inž. geodezininko S. J. 2018 m. liepos 10 d. sudarytą Žemės sklypo vidinio padalijimo planą (7 t., b. l. 148, 149).

Atsakovė Z. G. su tokiu žemės sklypo padalijimu nesutiko ir prašė žemės sklypo naudojimosi tvarką nustatyti pagal IĮ „Geolinija“ inž. geodezininko S. J. sudarytą Žemės sklypo vidinio padalijimo planą, esantį prie patikslinto priešieškinio (7 t., b. l. 127-128, 129), nustatant kiekvienai bendraturtei naudotis 0,0119 ha žemės sklypo dalimi atskirai, o 0,0728 ha žemės sklypo dalį palikti bendram naudojimui.

Teismo pavedimu IĮ „Geolinija“ 2018 m. gegužės 18 d. inž. geodezininkas S. J. sudarė Žemės sklypo vidinio padalijimo planą (7 t., b. l. 115 esantis segtuvas).

Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, vietos apžiūros metu nustatytą faktinę situaciją, daro išvadą, kad ieškovės pateiktas žemės sklypo vidinio atidalijimo planas padės maksimaliai atriboti šalių bendravimą, naudojantis joms priklausančiu turtu, nes suteikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Teismo įsitikinimu, toks atidalijimo būdas geriausiai atitinka šalių interesų pusiausvyrą, nepažeidžia proporcingumo principo. Išvadą, kad ieškovės pateiktas žemės atidalijimo planas yra tinkamiausias teismas grindžia tuo, kad šalys, dėl itin konfliktiškų santykių, negali toliau bendrosios dalinės nuosavybės teise naudotis kiemo priklausiniais, tačiau kiekviena jų turi galimybę turėti po atskirą ūkinį pastatą, o taip pat prie jų esančius kiemo statinius, kuriais iki šiol faktiškai ir naudojasi. Pažymėtina, kad visi šie statiniai ir įrenginiai yra pastatyti būtent ieškovės siūlomu variantu atidalintinose žemės sklypo dalyse. Teismų praktikoje nustatyta, kad jeigu bendraturčių faktiškai naudojamame sklype yra vieno iš jų statiniai, įrenginiai, nustatoma tokia naudojimosi tvarka, kad šie statiniai, įrenginiai liktų šiam bendraturčiui paskirtoje naudotis sklypo dalyje. Kitam bendraturčiui naudojimosi teisė turi būti kompensuota, paskiriant naudotis žeme kitoje to sklypo vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003).

Teismas pripažįsta, kad ir pati atsakovė ir jos atstovės ne kartą akcentavo, kad žemės sklypu faktiškai jos naudojasi pagal tvarką, kuri buvo nustatyta dar 1969 m. gruodžio 26 d. Mažeikių rajono liaudies teismo sprendimu ir geranorišku buvusių savininkų J. P. ir Z. V. sutarimu, t. y. ieškovė naudojasi šiaurine, o atsakovė – pietine žemės sklypo dalimi. Žemės sklypo plotas 0,0018 ha padidėjo neatidalintame žemės sklype atsakovei be ieškovės sutikimo pastačius parduotuvę-paviljoną, t. y. 2001 m. kovo 19 d. Telšių viršininko administracijai įsakymu Nr. 455 padidinus žemės sklypą nuo 948 kv. m iki 966 kv. m, prijungus prie namų valdos 18 kv. m miesto fondo žemės sklypo dalį. Teismas, vadovaudamasis vietoje nustatyta situacija, pripažįsta, kad bendro naudojimo žemės sklypo dalys, kurios atvaizduotos plane yra kiek įmanoma minimalios ir sudarys galimybę šalims įgyvendinti jų teises bei pareigas, kaip antai bendro naudojimo plotas iš šiaurinės pusės (plane pažymėtas mėlyna spalva ir skaičiumi 12, 13.27), yra pakankamas šalims namo aptarnavimui, nes ten yra įvairias paslaugas fiksuojantys skaitikliai, o ieškovė pro šį bendro naudojimo žemės sklypo plotą galės patekti į jai priskiriamą žemės sklypo dalį, kaip ir atsakovė iš jai priskiriamo žemės sklypo dalies, t. y. ties įėjimu į jos gyvenamojo namo dalį galės lengvai patekti prie skaitiklių. Spręsdamas įvažiavimo dalies klausimą, teismas pripažįsta, kad pakankamai nedideliame žemės sklypo plote, esančiame pačiame miesto centre, būtų neprotinga įrengti dar vieną įvažiavimą į jį. Be to, šalys nepateikė jokių įrodymų, kad kompetentingos institucijos neprieštarautų tokio įvažiavimo iš Naftininkų g. įrengimui, nes ši gatvė yra judrioje eismo zonoje. Teismas atmeta atsakovės teiginį, kad kieme, (atsakovės naudojama gyvenamojo namo dalis yra nukreipta į kiemą), po jos langais stovinčios svetimos mašinos pažeis jos teises, be to, teks nuardyti įrengtas klombas bei išrauti suformuotus vaismedžius. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovės naudojama gyvenamojo namo dalis yra nukreipta į gatvę, kuria nuolat važiuoja transporto priemonės. Tokia situacija leidžia daryti išvadą, kad sąnaudos, kurios gali būti reikalingos įgyvendinti bendrasavininkių teises, nustačius žemės sklypu naudojimosi tvarką nepažeis proporcingumo principo, nes kaip nustatyta vietoje ir matyti 5 t., b. l. 93 esančioje fotonuotraukoje, klomboje nesimato jokių vertingų gėlynų, išskyrus keletą palinkusių, nesuformuotų medžių. Teismas pripažįsta, kad nustatomai naudojimosi žemės sklypu tvarkai užtikrinti sąnaudos nepažeis proporcingumo principo, nes pagal suformuotą teismų praktiką, bendram naudojimui turi būti paliekama minimali žemės sklypo dalis – tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams, inžineriniams ir kitiems statiniams, o proporcinga žala turtui yra galima, nes, teismo įsitikinimu, tokia atidalijimo tvarka sudarys šalims konkrečias galimybes sklypus naudoti pagal paskirtį, racionaliai valdyti ir naudotis žemės sklypu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK 93, 98 straipsniai).

Šalys patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias prašo priteisti iš priešingos šalies.

Ieškovė pateikė įrodymus, kad jos patirtos išlaidos sudaro 41,60 Eur už 2015 m. sausio 15 d. apeliacinį skundą (4 t., b. l. 20). Advokato pagalbos išlaidos, kurias ieškovės pagrindė įrodymais, sudaro 500 Eur (1 t., b. l. 150, 154). Teismas pripažįsta, kad advokato pagalbos išlaidos nėra didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų dydžių, todėl patenkinus ieškovės ieškinį šios išlaidos – 541,61 Eur priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Patenkinus ieškovės ieškinį, iš atsakovės priteitinas žyminis mokestis į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio1 dalis).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad reikalavimas atidalyti bendraturčių turtą yra priskiriamas neturtinių ginčų grupei, nes reikalavimu dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės neprašoma daugiau nei priklauso bendraturčiui, t. y. šiuo reikalavimu siekiama vien transformuoti bendrąją dalinę į asmeninę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010). Toks reikalavimas turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu. Už reikalavimą atidalinti bendrasavininkių turtą mokėtinas 100 Eur (vienas šimtas eurų), kurios priteistinas iš atsakovės Valstybės naudai.

IĮ „Geolinija“ teismo pavedimu padarė 0,0966 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos planą, ir pateikė PVM sąskaitą-faktūrą, iš kurios matyti, kad išlaidos sudaro 300 Eur (8 t., b. l. 73).

2018 m. kovo 23 d. teismo nutartimi šalys buvo įpareigotos kiekvieną sumokėti po 100 Eur į Telšių apylinkės teismo depozitinę sąskaitą IĮ „Geolinija“ apmokėjimui už minėto žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano parengimą (7 t., b. l. 97-98).

Ieškovė E. S. teismo įpareigojimo neįvykdė ir pinigų į teismo depozitinę sąskaitą neįmokėjo, o atsakovės Z. G. 2018 m. kovo 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. 018087A4P9 į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo 100 Eur.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovės Z. G. priteistina visa 300 Eur suma – teismo nurodymu parengto plano padarymo išlaidos, kurių 100 Eur, esantys teismo depozitinėje sąskaitoje, pervestini IĮ „Geolinija“, įm. k. 300053493; likusią 200 sumą įpareigotina sumokėti atsakovė.

Dėl baudos skyrimo

Atsakovė ir jos atstovės prašė paskirti ieškovei baudą už teismo įpareigojimo įmokėti 100 Eur į teismo depozitinę sąskaitą nevykdymą. Teismas, atsižvelgdamas, kad 2018 m. kovo 23 d. nutartyje nebuvo nurodyta, iki kada šalys turi sumokėti nurodytas sumas, atsižvelgdamas į tai, kad bylos išnagrinėjimui tai nesutrukdė, sprendžia, kad nėra pagrindo ieškovei skirti baudą.

Atsakovė ir jos atstovės prašė teismo skirti ieškovei baudą už proceso vilkinimą.

Teismas pripažįsta, kad byla yra itin ilgai nagrinėjama tiek dėl ieškovės, tiek dėl atsakovės negebėjimo ir nenoro rasti kompromisą, taip pat dėl objektyvių priežasčių (šalių reikalavimų tikslinimas, advokato mirtis, apeliacijos ir kt.), ir sprendžią, kad baudą skirti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

priimti atsakovės Z. G. 2018 m. gegužės 21 d. prašymu pateiktą atsisakymą nuo priešieškinio dalies, kuria ji prašė atidalinti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinius – pastatus ir inžinerinius statinius, ir bylą pagal atsakovės patikslintą priešieškinį šioje dalyje nutraukti.

Ieškovės E. S. patikslintą ieškinį patenkinti, o atsakovės patikslintą priešieškinį atmesti.

– pastatą-sandėlį, žymimą indeksu 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 778 Eur vertės, kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) : šiukšlių dėžę, 40 Eur vertės, šulinį 2k, 50 Eur, nenaudojamus kiemo tualetą, žymimą 7I1ž, 50 Eur vertės, stoginę, plane žymimą „N“, (sklypo dalyje plane nuspalvintoje žalsva spalva), 50 Eur vertės, ir tvoros dalį, besiribojančią su ieškovės naudojamo žemės sklypo dalimi, kurią teismas vertiną 10 Eur;

– pastatą-sandėlį, žymimą indeksu 3I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 656 Eur vertės, kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) : šulinį 1k, 50 Eur vertės, stoginę, žymimą indeksu 6I1ž, plane žymimą „MN“, (sklypo dalyje, plane nuspalvintoje geltona spalva), 50 Eur vertės, rūkyklą, 40 Eur vertės, ir tvoros dalį, besiribojančią su atsakovės naudojamo žemės sklypo dalimi, 10 Eur vertės.

– šalims palikti bendrai naudotis kiemo aikštelę, 37 Eur vertės, kanalizacijos šulinį (kanalizacijos įrenginius), 50 Eur vertės, namo šilumos mazgą, įvažiavimą į kiemą, įvažiavimo vartus ir kiemo tvoros dalis, besiribojančias su bendrai naudojamo žemės sklypo dalimis;

3) priteisti iš ieškovės E. S. atsakovei Z. G. 172 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkančios didesnės vertės turto dalį.

Nustatyti naudojimosi tvarką 0,0966 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), pagal IĮ „Geolinija“ inž. geodezininko S. J. 2018 m. liepos 10 d. sudarytą Žemės sklypo vidinio padalijimo planą, esantį civilinės bylos Nr. 2-15-344/2018 7 t., b. l. 148, 149, ir :

– paskirti ieškovei E. S. naudotis 433 m² žemės sklypo dalimi, plane pažymėta žalsva spalva ir indeksu „2“;

– paskirti atsakovei Z. G. naudotis 433 m² žemės sklypo dalimi, plane pažymėta geltona spalva ir indeksu „1“;

– 100 m² žemės sklypo dalimi, plane pažymėta mėlyna spalva ir indeksu „B“, ieškovei E. S. ir atsakovei Z. G. paskirti naudotis bendrai.

Nustatyti, kad sprendimas dėl atidalijimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo galioja tik kartu su IĮ „Geolinija“ inž. geodezininko S. J. 2018 m. liepos 10 d. sudarytu Žemės sklypo vidinio padalijimo planu.

Iš atsakovės Z. G. priteisti 541,61 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei E. S..

Iš atsakovės Z. G. priteisti 300 Eur teismo nurodymu parengto plano padarymo išlaidas, kurių 100 Eur, esančius teismo depozitinėje sąskaitoje, pervesti IĮ „Geolinija“, įm. k. 300053493; likusią 200 (dviejų šimtų eurų) sumą įpareigoti sumokėti atsakovę Z. G..

Atsakovės ir jos atstovių prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei E. S. atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.