Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiesiems: V. P. (gim. 2004 m.), jo atstovui pagal įstatymą ir nukentėjusiajam V. P. (duomenys neskelbtini), D. F. (D. F.),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. (E.) S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, baustas administracine tvarka, teistas:

1. 2010-09-24 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose, bausmę atlikęs;

2. 2014-10-30 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su 2010-09-24 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta - 3 (treji) metai ir 4 (keturi) mėnesiai ir 22 (dvidešimt dvi) dienos laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje (2 nusikaltimai) ir 140 straipsnio 3 dalyje (2 nusikaltimai).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. S., mušdamas sukėlė fizinį skausmą žmogui ir mažamečiui, o būtent: jis 2018 m. spalio 3 d. apie 00.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įsibrovęs į namus adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš miegančius D. F. ir mažametį V. P., (duomenys neskelbtini), tai yra, metaliniu vamzdžiu ne mažiau 20 kartų sudavė D. F. per rankas ir kojas, taip sukeldamas pastarajam fizinį skausmą, o mažamečiui V. P. – metaliniu vamzdžiu sudavė nenustatytą skaičių smūgių per šonus, sukeldamas pastarajam fizinį skausmą,

t.y. padarė nusikaltimus, numatytus LR Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje;

2. Taip pat E. S. nesunkiai sužalojo žmogų ir mušdamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent, jis 2018 m. spalio 3 d. apie 05.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įsibrovęs į namus adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš miegančius D. F. ir mažametį V. P., gim. 2004 m., tai yra, metaliniu vamzdžiu ne mažiau 3 kartų sudavė D. F. per rankas ir kojas, taip nukentėjusiajam padarydamas dešinio alkūnkaulio alkūninės ataugos lūžį, sumušimus abejose blauzdose, kairio šeivikaulio distalinės dalies skersinį lūžį, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, o mažamečiui V. P., gim. 2004 m., - metaliniu vamzdžiu ne mažiau 10 kartų sudavė per kairį šoną, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, t.y. padarė nusikaltimus, numatytus LR Baudžiamojo kodekso 138 straipsnyje ir 140 straipsnio 3 dalyje;

3. Taip E. S. mušdamas nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent jis 2018-10-03 apie 05.35 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, po to, kai sumušė D. F. ir mažametį V. P., kuriems nubėgus ieškoti pagalbos adresu (duomenys neskelbtini), pas V. P. tėvus ir iš namų išėjus mažamečio V. P. tėvui – V. P., tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš pastarajį, t.y. metaliniu vamzdžiu vieną kartą trenkė į kairės pusės žandikaulį, vieną kartą – į kairę ranką, vieną kartą – į kairės kojos kelią ir vieną kartą – į kairį šoną, tokiu būdu V. P., gim. (duomenys neskelbtini), padarydamas paviršinį odos nubrozdinimą kairiame ausies kaušelyje, linijines poodines kraujosruvas krūtinės ląstos kairėje pusėje, muštines žaizdas kairiame žande, kairiame dilbyje, kairio klubo srityje, kairėje blauzdoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnis). Baudžiamojo proceso įstatyme taip pat reikalaujama, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Dėl nusikalstamų veikų 2018 m. spalio 3 d. apie 00.30 val.

Šias aplinkybes patvirtina ir mažametis nukentėjusysis V. P., gim. 2004 m., kuris apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, jog kaltinamasis apie 12 val. įsibrovė į patalpą, kur jis su D. F. miegojo, metaliniu vamzdžiu sumušė D. F., po to mušė ir jį tuo pačiu vamzdžiu, sudavė jam daug smūgių į šonus, dėl ko jis nubėgo ir pakvietė savo tėvą (t. 1, b.l. 66-68). 2018-10-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto V. K. išvadoje Nr. G3518/2018 (01) nurodyta, kad remiantis V. P., gim. 2004 m., apžiūros duomenimis, jam po įvykio (2018-10-03 05.30 val.) objektyvių kūno sužalojimų nekonstatuota (1 t., b. l. 45). Todėl atsižvelgus į nukentėjusiųjų parodymus, pripažintina, kad ir mažamečiui nukentėjusiajam metaliniu vamzdžiu buvo suduota pirmojo sumušimo metu, t.y. 2018-10-03 apie 00.30 val., tačiau byloje nesant jokių duomenų apie suduotų smūgių skaičių, kaltinimas šioje dalyje tikslintinas, nurodant, kad kaltinamasis mažamečiui nukentėjusiajam V. P., gim. 2004 m., sudavė ne mažiau kaip vieną kartą į šoną, taip sukeldamas jam fizinį skausmą.

Aukščiau aptartų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma leidžia teismui pagrįstai daryti išvadą, kad kaltinamasis apie 00.30 val., atėjo adresu Polivarko g. 30, Kirtimų k., Lavoriškių sen., Vilniaus r. sav., ir tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš D. F., metaliniu vamzdžiu suduodamas ne mažiau 20 kartų per rankas ir kojas, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Nors 2018-12-04 kitų objektų apžiūros protokole specialistas V. K. nurodė, kad D. F. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai nuo trijų trauminių poveikių (t.1, b.l. 98), teismas atsižvelgia į nukentėjusiojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (t.2, b.l. 129, 44-45, t.1, b.l. 73-76), kad jam pirmą kartą buvo suduota 20, o gal ir daugiau smūgių, tačiau mušta buvo per patalynę, todėl teismas daro išvadą, kad ne visi suduoti smūgiai paliko pėdsaką ir laiko, kad pirmo sumušimo metu nukentėjusiajam D. F. buvo suduota ne mažiau kaip 20 smūgių ir jam sukeltas fizinis skausmas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamų veikų 2018 m. spalio 3 d. apie 05.30 val. kvalifikavimo

Nukentėjusysis D. F. paaiškino, kad vėliau, apie 5-6 val. ryto kaltinamasis atėjo dar kartą ir vėl sumušė jį vamzdžiu. Mušdamas jį, kaltinamasis nieko nesakė, buvo girtas. Po šio sumušimo jam jau buvo sunku vaikščioti, labai skaudėjo kojas. Po antrojo karto jau buvo visiškai blogai, mušė vėl per rankas ir kojas, bet kiek smūgių sudavė, jis negali pasakyti, nes buvo šoko būsenoje (t.2, b.l. 44-45, t.1, b.l. 73). Parodė, kad antrą kartą kliuvo ir V. P., gim. 2004 m. Matė, kad kaltinamasis buvo priėjęs prie V. P., gim. 2004 m., bet ar sudavė jam, nematė. Nukentėjusysis V. P., gim. 2004 m., taip pat patvirtino, kad kaltinamasis jį sumušė, kai atėjo antrą kartą. Antrą kartą atėjęs kaltinamasis mušė D. F., matė, kaip jam davė vieną kartą vamzdžiu per koją, daugiau smūgių nematė. Kai jis atsikėlė, tuomet sumušė ir jį. Mušė metaline lazda per šonus, sudavė dešimt kartų per kairį šoną, jam skaudėjo toje vietoje, kur pataikė. Tuomet jis (nukentėjusysis) nubėgo pas tėvą V. P., gim. 1975 m., ir pasakė, kad juos sumušė. Kaip nurodė D. F., jis kažkaip nuėjo iki V. P., gim. 1975 m., namų ir paprašė iškviesti policiją bei greitąją medicinos pagalbą. V. P., gim. 2004 m., išbėgo pirmas. Kaltinamasis irgi bėgo, bet liko kažkur už nugaros, nežino, kur jis dingo. V. P., gim. 1975 m., parodė, jog apie 5 val. išgirdo šuns lojimą, buvo įtarimas, kad kažkas lauke vyksta. Apie 5.30 val. jo sūnus ir D. F. atėjo į jo namus ir pasakė, kad skauda šonus, juos sumušė. Liudytoja I. F. parodė, kad grįžusi namo, ji su dukra pažaidė ir užmigo pas tėvus namie. Kažkas beldėsi į duris, o atbėgo brolis ir vyras, kurie rėkavo, kad juos muša. Jie įbėgo į tėvo namus, o tėvas išbėgo pažiūrėti į lauką.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad antrojo sumušimo metu, t.y. 2018-10-03 d. apie 05.30 val. D. F. buvo suduota ne mažiau kaip 10 smūgių, teismas vadovaujasi nukentėjusiojo parodymais, kad po pirmojo sumušimo jis nuėjo miegoti, tačiau po antrojo sumušimo jam buvo visiškai blogai, t.y. jis buvo šoko būsenoje, kažkaip nuėjo prašyti pagalbos, jautė didelį fizinį skausmą, o 2018-12-04 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog D. F. po įvykio 2018-10-03 nustatyta: dešinio alkūnkaulio alkūninės ataugos lūžis, sumušimo žymės abiejose blauzdose, kairio šeivikaulio distalinės dalies skersinis lūžis; sužalojimai padaryti mažiausiai nuo trijų trauminių poveikių kietais bukais daiktais ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl minėtų dviejų kaulų lūžių; sužalojimai blauzdose (ir tame tarpe šeivikaulio lūžis) būdingi smūgių sudavimams (1 t., b. l. 98-99), ir tikslina kaltinimą, nurodant, kad D. F. 2018-10-03 apie 05.30 val. kaltinamasis metaliniu vamzdžiu sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius per rankas ir kojas.

Taigi, aptartų įrodymų ir teismo posėdyje nustatytų aplinkybių visuma leidžia teismui pagrįstai daryti išvadą, kad kaltinamasis 2018-10-03 apie 05.30 val., vėl įsibrovė į namus, adresu (duomenys neskelbtini), ir tyčia vėl panaudojo fizinį smurtą prieš D. F., o būtent, vėl metaliniu vamzdžiu sudavė ne mažiau kaip tris smūgius D. F. per rankas ir kojas, ir šiais veiksmais nukentėjusiajam D. F. padarė dešinio alkūnkaulio alkūninės ataugos lūžį, sumušimus abiejose blauzdose, kairio šeivikaulio distalinės dalies skersinį lūžį, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl minėtų dviejų kaulų lūžių, o mažamečiui V. P., gim. 2004 m., sudavė ne mažiau kaip 10 kartų per kairį šoną, sukeldamas jam fizinį skausmą.

Pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą, neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Taigi fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016).

Nors 2018-10-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto V. K. išvadoje Nr. G3518/2018 (01) nurodyta, kad, remiantis V. P., gim. 2004 m., apžiūros duomenimis, jam po įvykio (2018-10-03 05.30 val.) objektyvių kūno sužalojimų nekonstatuota (1 t., b. l. 45), vis gi tai nepaneigia fakto, kad mažametis V. P. buvo mušamas per kairį šoną ir dėl to jautė skausmą. Pažymėtina, jog be paties V. P. parodymų, jog jis buvo mušamas per šonus ir po sumušimų jautė skausmą, patvirtina ir 2018-10-03 V. P. medicininiuose dokumentuose konstatuotas pilvo sienos sumušimas, skausmingumas – 4 balai, skausmingas po kairiuoju šonkaulių lanku (1 t., b. l. 40-41). Šie duomenys vieni kitus papildo ir patvirtina V. P. parodymus, jog buvo mušamas būtent per šonus.

Vadovaujantis aptartais įrodymais, darytina išvada, kad kaltinamojo veika pagal BK 140 straipsnio 3 dalį abu katus kvalifikuota tinkamai ir yra įrodyta, jog kaltinamasis 2018-10-03 apie 00.30 val. ir 05.30 val., įsibrovęs į namus, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia metaliniu vamzdžiu pirmąjį kartą ne mažiau kaip vieną smūgį, o antrąjį kartą - ne mažiau 10 smūgių sudavė per kairį šoną nukentėjusiajam mažamečiui V. P. (gim. (duomenys neskelbtini) ir būtent šie veiksmai jam sukėlė fizinį skausmą, skausmingumą po kairiuoju šonkaulių lanku.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (V. P. nežymaus sveikatos sutrikdymo)

V. P. (gim. (duomenys neskelbtini) parodė, kad atbėgus sūnui ir žentui, jis tuomet išėjo į lauką pažiūrėti, kas vyksta. Tą patvirtina ir D. F. bei V. P. (gim. (duomenys neskelbtini) parodymai, kad jiems parbėgus pas tėvą į namus, tėvas išbėgo į lauką, o kas vyko lauke, jie nematė. V. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) parodė, jog tuo metu ant kelio vidurio stovėjo E. S., o šone - jo dukra Ingrida. Jis E. S. paklausė, kas vyksta, kodėl jis daužosi. E. S. stovėjo laikydamas rankas už nugaros. Tuo metu jis kažkokiu daiktu gavo smūgį į žandikaulio sritį ir pradėjo vytis kaltinamąjį. Kaltinamasis mosikavo tuo daiktu ir jis gavo keletą smūgių į ranką, šoną ir koją. Jis sugriebė tą daiktą ir suprato, kad tai strypas. Jis bandė atimti tą daiktą, bet jam nepasisekė. Kuomet jį mušė, lauke buvo Ingrida ir pažįstamas V. N.. Jis apsisuko, bet kaltinamasis jo nesivijo. Grįžo į namus, buvo visas kraujuotas, nes buvo praskeltas žandikaulis ir ranka. Liudytoja I. F. patvirtino, kad D. F. ir V. P. (gim. (duomenys neskelbtini) grįžus namo ir pasakius, kad juos sumušė, tėvas išbėgo į lauką. Ji pamatė, kad tėvas mušasi ir pradėjo rėkti mamai, kad iškviestų policiją. Parodė, kad jos tėvą mušė E. S.. Matė, kad tėvui trenkė su lazda ar kuom tai. Tėvas bandė atimti, bet E. neatidavė. Pirmą kartą pataikė į koją, antrą - į ranką, o po to - prie akies. L. V. N. parodė, kad jis matė muštynes tarp E. S. ir V. P. vyresniojo. Konfliktas ir muštynės vyko prie nukentėjusiųjų namų. Jis nubėgo išskirti E. S. ir V. P. vyresniojo. Matė, kaip jie stumdėsi ir smūgiavo kumščiais, jų rankose nieko nematė, buvo tamsu. E. S. nuėjo namo. Vėliau atvažiavo policija ir greitoji medicinos pagalba.

Kaip nurodė kaltinamasis, jis, kuomet pagal jo versiją jį sumušė nukentėjusieji, kažkiek pasėdėjo pas R. K., parūkė ir išėjo namo. Ėjo palei V. P. namus, su savimi turėjo vamzdį. Staiga iš krūmų iššoko V. P. (gim. (duomenys neskelbtini) ir D. F., jie pradėjo daužytis. V. P. (gim. 2004 m.) turėjo metalinį vamzdį ar strypą. Kai jį pradėjo mušti ant kelio, jis neprisimena, kas vyko toliau, nepamena, kaip jis atsidūrė savo namuose. V. P. (gim. (duomenys neskelbtini) jis neprisimena. Neneigia, kad V. P. (gim. 1975 m.) buvo, bet to jis neprisimena. Tačiau tokius kaltinamojo parodymus visiškai paneigia minėtų liudytojų I. F., V. N. ir paties V. P. (gim. (duomenys neskelbtini) parodymai. Pažymėtina, kad 2019-02-12 akistatos tarp E. S. ir V. P. (gim. (duomenys neskelbtini) protokole užfiksuota, jog V. P. nurodė, kad 2018-10-03 jis išėjo iš namų, nes atėjo sūnus ir žentas, kurie pasiskundė, kad juos sumušė. Prie kelio stovėjo E. S., jo rankos buvo už nugaros, šalia stovėjo jo dukra su Valdemaru. Jis dukros paklausė, kas čia vyksta ir nespėjus sulaukti atsakymo, jis gavo smūgį į žandą. Kaip suprato V. P., gavo ne su ranka, o su kažkokiu daiktu. E. S. mosikavo kažkokiu daiktu, jis bandė tą daiktą atimti, bet E. S. nuo jo traukėsi. Smūgis buvo ne vienas. Jis tą daiktą sugriebė rankomis, tai buvo metalinis vamzdis, tačiau atimti nepavyko. Jam bandė padėti Valdemaras, tačiau ir jam nepavyko. E. S. į tokį akistatos metu V. P. pateiktą paaiškinimą atsakė, jog jis nieko nepamena, nei Vytauto, kad su juo muštųsi, nei Valdemaro (1 t., b. l. 42-43). Taigi, teismas kaltinamojo parodymus ir iškeltą versiją, kad jį einant namo sumušė iš krūmų iššokę nukentėjusieji D. F. ir V. P. (gim. (duomenys neskelbtini) taip pat vertina kritiškai, kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės, kadangi ji prieštarauja jau minėtiems nukentėjusiųjų ir liudytojos parodymams, kurie yra nuoseklūs, vieni kitus papildo, ir teismas juos laiko patikimais įrodymais.

Vadovaujantis aptartais įrodymais, darytina ir išvada, kad kaltinamasis 2018-10-03 apie 05.30 val. nesunkiai sutrikdęs sveikatą D. F. ir sukėlęs fizinį skausmą V. P. (gim. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), iš namų išėjus V. P. tėvui - V. P. (gim. (duomenys neskelbtini) tyčia panaudojo prieš jį fizinį smurtą, metaliniu vamzdžiu vieną kartą trenkė į kairės pusės žandikaulį, vieną kartą - į kairę ranką, vieną kartą - į kairės kojos kelią ir vieną kartą - į kairį šoną, dėl ko V. P. buvo padaryta paviršinis odos nubrozdinimas kairiame ausies kaušelyje, linijinės poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos kairėje pusėje, muštinės žaizdos kairiame žande, kairiame dilbyje, kairio klubo srityje, kairėje blauzdoje. 2018-10-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto V. K. išvada Nr. G3519/2018 (01) patvirtina, kad minėti sužalojimai buvo padaryti galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-10-03 apie 05:30 val.), paveikus ribotą bei pailgą kontaktinį paviršių turinčiu daiktu. Tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti metaliniu strypu. Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti septyniais trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu įrankiu (1 t., b. l. 37). Kaltinamojo veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

Teismas pažymi, kad tiek nukentėjusiųjų, tiek liudytojų nurodomas ne ženkliai skirtingas tam tikrų aplinkybių laikas, esminės reikšmės neturi nusikalstamų veikų faktui ir esminėms aplinkybėms nustatyti ir kaltinamojo kaltės nepaneigia. Teismas tokius prieštaravimus vertina kaip natūralų, įvykiuose dalyvavusių žmonių subjektyvų suvokimą apie tam tikrų veiksmų atlikimo laiką, kuris esminės reikšmės kaltinimo pagrįstumui neturi.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis ir pripažino savo kaltę iš dalies bei teismo posėdyje nurodė, kad dėl savo veiksmų labai gailisi, tačiau iš esmės kaltinimų dėl pirmojo ir antrojo epizodo nepripažino, teigė pats buvęs užpultas, teismas šį gailėjimąsi laiko nenuoširdžiu ir vertina tik kaip siekį palengvinti savo teisinę padėtį.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikaltimus jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1 t., b. l. 170), kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas atsakomybę sunkinančia aplinkybe nustato tai, kad veiką padarė recidyvistas. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.

Kaltinamasis E. S. 2010-09-24 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas 8 metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Be to, 2014-10-30 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį jis buvo nuteistas 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su 2010-09-24 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta - 3 metai 4 mėnesiai ir 22 dienos laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose (1 t., b. l. 177-180); 2018-03-23 paleistas atlikęs bausmę (1 t., b. l. 173-175). Nors kaltinamasis bausmę yra atlikęs, tačiau teistumas už minėtus tyčinius nusikaltimus nėra išnykęs. Todėl, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, E. S. yra recidyvistas. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad E. S. atsakomybę sunkina ir ta aplinkybė, kad veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę E. S., atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pirmiausia atsižvelgiama į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – E. S. padarė penkis tyčinius, nesunkius nusikaltimus žmogaus sveikatai, iš kurių du – mažamečiui. Atsižvelgiama ir į tai, kad jis padarė baigtas nusikalstamas veikas, veikdamas tiesiogine tyčia. Teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis: jis jau du kartus buvo teistas laisvės atėmimo bausmėmis (viena iš jų – už labai sunkų nusikaltimą - BK 129 straipsnio 1 dalis), jas atliekant pataisos namuose; šį kartą veikas padarė praėjus tik kiek daugiau, nei pusei metų po ankstesnės laisvės atėmimo bausmės pataisos namuose atlikimo; baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimą, nuobauda galiojanti, paskirtos baudos nesumokėjęs (1 t., b. l. 181). Šie duomenys rodo, kad kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro net ir atlikęs realias laisvės atėmimo bausmes, vėl daro smurtinius nusikaltimus.

Teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę dvi sunkinančias aplinkybes, ir tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl jam skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės, artimos BK 138 straipsnio 1 dalies, 140 straipsnio 1 ir 3 dalių sankcijose nustatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiui (BK 61 straipsnio 2 dalis). Paskyrus kaltinamajam bausmes atskirai už kiekvieną jo padarytą nusikalstamą veiką dėl veikų, padarytų 2018-10-06 apie 00.30 val. 2018-10-03 apie 05.30 val., ir atsižvelgiant į tai, kad tais pačiais veiksmais, tuo pačiu metu kaltinamasis padarė po dvi veikas, bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį, bei 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį, bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Po to šios subendrintos bausmės dalinio sudėjimo bendrintinos tarpusavyje ir su bausme, paskirta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl V. P., gim.1975 m. nežymaus sveikatos sutrikdymo), prie griežtesnės bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių (BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalys).

Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju tik skirtinomis realiomis laisvės atėmimo bausmėmis bus pasiekti bausmės tikslai, numatytiti BK 41 straipsnio 2 dalyje – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo ir nubausti, atimti galimybę daryti naujas veikas, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą (BK 50 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė penkis tyčinius nesunkius nusikaltimus, yra anksčiau atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę, tačiau teigiamų išvadų nepadarė ir vėl daro nusikalstamas veikas, susijusias su smurtu prieš kitus asmenis, bausmė atliktina pataisos namuose.

Dėl civilinio ieškinio

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 293,18 Eur žalos už nukentėjusiųjų gydymą (1 t., b. l. 104-105). Šias išlaidas sudaro: nukentėjusiojo V. P. (gim. (duomenys neskelbtini) gydymas – 48,29 Eur (1 t., b. l. 106); nukentėjusiojo V. P. (gim. (duomenys neskelbtini) gydymas – 50,52 Eur (1 t., b. l. 107); nukentėjusiojo D. F. gydymas – 194,37 Eur (1 t., b. l. 108).

Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo E. S. kaltė tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojus nukentėjusiuosius yra įrodyta visiškai. Faktą, kad savo veiksmais kaltinamasis, sužalojęs nukentėjusiuosius, tuo žalą padarė ir ieškovui, patvirtina su ieškiniu pateikti įrodymai apie suteiktas gydymo paslaugas (t.1, b.l. 104 – 108) ir kaltinamojo savanoriškas dalies žalos, t. y. 60,00 Eur, atlyginimas ieškovui. Dalies žalos atlyginimą patvirtina kaltinamojo pateiktas 2019-05-30 AB „Lietuvos paštas“ pinigų perlaidos kvitas.

Taigi, teismas konstatuoja, kad ieškinys įrodytas rašytiniais įrodymais, pripažintas kaltinamojo, todėl, atsižvelgiant į kaltinamojo ieškovui atlygintą sumą, tenkintinas dalinai, priteisiant iš kaltinamojo 233,18 Eur turtinę žalą ieškovui (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.280 straipsnis, 6.283 straipsnio 1 dalis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais: nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini); nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini); nebendrauti ir neieškoti ryšių su V. P. (gim. (duomenys neskelbtini) V. P. (gim. (duomenys neskelbtini) ir D. F. - kaltinamajam panaikintina pradėjus vykdyti bausmę (1 t., b. l. 162-163).

Į paskirtą bausmę įskaitytinas E. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018-10-03 iki 2018-10-04 (1 t., b. l. 153, 161).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. (E.) S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje (du nusikaltimai) ir 140 straipsnio 3 dalyje (du nusikaltimai) bei nuteisti:

-pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2018-10-03 00.30 val. fizinio skausmo sukėlimas D. F.) – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

-pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui V. P., gim. 2004 m.) – laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;

-pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (2018-10-03 05.30 val. D. F. nesunkus sveikatos sutrikdymas) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams;

-pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (2018-10-03 05.30 fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui V. P., gim. 2004 m.) – laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;

-pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (V. P., gim. 1975 m., nesunkus sveikatos sutrikdymas) – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, bausmes, paskirtas pagal 140 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį už veikas 2018-10-03 apie 00.30 val. bei pagal 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį, už veikas, padarytas 2018-10-03 apie 5.30 val., subendrinti apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, o po to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrinti bausmes tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę E. (E.) S. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtą bausmę įskaityti E. (E.) S. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018-10-03 iki 2018-10-04.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais: nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini); nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini); nebendrauti ir neieškoti ryšių su V. P. (gim. (duomenys neskelbtini)), V. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir D. F. (D. F.) - kaltinamajam panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti iš kaltinamojo E. (E.) S. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 233,18 Eur (du šimtus trisdešimt tris eurus 18 euro centų) žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.