- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-09
- Bylos Nr.
- 1A-696-312/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47629-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Jurgita Mačionytė, Laureta Ulbienė
- Nuteistasis
- E., E. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Lauretos Ulbienės,
viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas D. F.) ir jam paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (fizinio skausmo sukėlimas V. P., gim. 2004 m.) ir jam paskirta dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (D. F. nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir jam paskirta vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (fizinio skausmo sukėlimas V. P., gim. 2004 m.) ir jam paskirta dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (V. P., gim. 1975 m., nežymus sveikatos sutrikdymas) ir jam paskirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį bei pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį, subendrintos apėmimo būdu, po to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės subendrintos tarpusavyje dalinio bausmių sudėjimo būdu ir E. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtą bausmę įskaitytas E. S. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018 m. spalio 3 d. iki 2018 m. spalio 4 d. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš E. S. priteista Vilniaus teritorinei ligonių kasai 233,18 Eur žalos atlyginimui, likusi civilinio ieškinio dalis atmesta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. E. S. nuteistas dėl to, kad jis mušdamas sukėlė fizinį skausmą žmogui ir mažamečiui, o būtent: jis 2018 m. spalio 3 d., apie 00.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įsibrovęs į namus adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš miegančius D. F. ir mažametį V. P., tai yra, metaliniu vamzdžiu ne mažiau 20 kartų sudavė D. F. per rankas ir kojas, taip sukeldamas pastarajam fizinį skausmą, o mažamečiui V. P., gim. 2004 m., metaliniu vamzdžiu sudavė nenustatytą skaičių smūgių per šonus, sukeldamas pastarajam fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais E. S. padarė nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje.
2. Taip pat jis nuteistas dėl to, kad nesunkiai sužalojo žmogų ir mušdamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent: jis 2018 m. spalio 3 d., apie 05.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įsibrovęs į namus adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš miegančius D. F. ir mažametį V. P., gim. 2004 m., tai yra, metaliniu vamzdžiu ne mažiau 3 kartų sudavė D. F. per rankas ir kojas, taip nukentėjusiajam padarydamas dešinio alkūnkaulio alkūninės ataugos lūžį, sumušimus abejose blauzdose, kairio šeivikaulio distalinės dalies skersinį lūžį, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, o mažamečiui V. P., gim. 2004 m., metaliniu vamzdžiu ne mažiau 10 kartų sudavė per kairį šoną, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais E. S. padarė nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje.
3. Taip pat E. S. nuteistas dėl to, kad jis mušdamas nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent: jis 2018 m. spalio 3 d., apie 05.35 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, po to, kai sumušė D. F. ir mažametį V. P., gim. 2004 m., jiems nubėgus ieškoti pagalbos adresu (duomenys neskelbtini) pas V. P. tėvus ir iš namų išėjus mažamečio V. P. tėvui V. P., tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš pastarajį, t. y. metaliniu vamzdžiu vieną kartą trenkė į kairės pusės žandikaulį, vieną kartą – į kairę ranką, vieną kartą – į kairės kojos kelią ir vieną kartą – į kairį šoną, tokiu būdu V. P., gim. 1975 m., padarydamas paviršinį odos nubrozdinimą kairiame ausies kaušelyje, linijines poodines kraujosruvas krūtinės ląstos kairėje pusėje, muštines žaizdas kairiame žande, kairiame dilbyje, kairio klubo srityje, kairėje blauzdoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais savo veiksmais E. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. S. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės ir E. S. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirti laisvės apribojimo arba arešto bausmę, jos dydį nustatant artimą sankcijos vidurkiui, pagal BK 140 straipsnio 3 dalį – arešto bausmę, jos dydį nustatant artimą sankcijos vidurkiui, pagal BK 140 straipsnio 3 dalį – arešto bausmę, jos dydį nustatant artimą sankcijos vidurkiui, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimo arba arešto bausmę, jos dydį nustatant artimą sankcijos vidurkiui, paskirtas bausmes subendrinti ir jam paskirti galutinę subendrintą laisvės apribojimo arba arešto bausmę, arba pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį ir atidėti E. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas.
5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad BK 138 straipsnio 1 dalies, 140 straipsnių 1 ir 3 dalių sankcijose numatytos ir švelnesnės nei laisvės atėmimo bausmės. Visi E. S. padaryti nusikaltimai priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai. Dalis veikų yra padarytos idealia sutaptimi, kas laikytina mažesnio pavojingumo veikomis nei jos būtų padarytos realia sutaptimi. Nuteistasis savo kaltę iš dalies pripažino. Įvertinus šias ir kitas baudžiamojoje byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, nuteistojo teigimu, bausmės tikslai būtų pasiekti jam paskyrus laisvės apribojimo arba arešto bausmę. Be kita ko, ir siekiant sudaryti galimybę kuo greičiau atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą, galimas E. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, paskiriant jam BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
7. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas atmestinas.
8. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų proporcinga nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
9. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad E. S. padarė nesunkius nusikaltimus, vis dėlto, buvo padarytos penkios tyčinės smurtinės nusikalstamos veikos, dvi iš jų - prieš mažametį. Nusikaltimai baigti, padaryti tą pačią dieną, prieš tuos pačius asmenis. Nors nuteistasis yra jauno amžiaus, praeityje jau du kartus teistas, vienas iš teistumų už labai sunkų smurtinį nusikaltimą žmogaus gyvybei (BK 129 straipsnio 1 dalis), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, nagrinėjamus nusikaltimus padarė praėjus vos daugiau nei pusei metų po išėjimo iš pataisos namų, administracine tvarka baustas, nuobauda galiojanti, bauda nesumokėta. Šios aplinkybės rodo E. S. polinkį nesilaikyti visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių, byloja apie smurtinio elgesio protrūkius, esant apsvaigus nuo alkoholio. Nuteistasis yra vidurinio išsilavinimo, nedirbantis. Byloje nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatytos dvi ją sunkinančios aplinkybės (nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamam elgesiui, ir veikas padarė recidyvistas). Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, kad jis sako kaltę iš dalies pripažino, tačiau dalinis kaltės pripažinimas ir nesigailėjimas dėl savo veiksmų negali būti pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsižvelgus į šių aplinkybių visetą, kurį savo nuosprendyje vertino ir pirmosios instancijos teismas, nuteistajam pagrįstai paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jų dydis nustatytas artimas straipsnių sankcijose numatytam vidurkiui, nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo tokią bausmės rūšį ir jų dydžius laikyti neproporcingais. Įvertinus aptartas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe, BK 75 straipsnio nuostatų taikymo kontekste, nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nagrinėjamu atveju, bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tai, kad būdamas laisvėje E. S. turėtų daugiau galimybių atlyginti civilinį ieškinį, nėra pakankamas pagrindas jam atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pataisos namuose asmenys taip pat turi galimybę dirbti ir gauti pajamų.
10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo E. (E.) S. apeliacinį skundą atmesti.