- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-24
- Bylos Nr.
- e2A-411-894/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-002336-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Jurgita Sujetienė
- Atsakovas
- B. K.
- Ieškovas
- R. K.
- Kategorijos
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos, Jurgitos Sujetienės ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės B. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei B. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. K. (toliau ir – ieškovas) pateikė ieškinį atsakovei B. K. (toliau ir – atsakovė), kuriuo prašė: 1) Nustatyti nepilnamečio vaiko E. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki jo pilnametystės su tėvu R. K.; 2) Priteisti iš atsakovės B. K. nepilnamečio vaiko E. K. išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant vaiko tėvą R. K.; 3) Priteisti iš atsakovės B. K. išlaikymo įsiskolinimą – 2 600,00 Eur nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 1 d., iki ieškinio teismui padavimo dienos; 4) Priteisti iš atsakovės B. K. iš Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus nepagrįstai gautą 910,41 Eur vaiko išmoką už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.; 5) Nustatyti, kad atsakovė B. K. su nepilnamečiu vaiku E. K. bendrauja tokia tvarka: motina bendrauja su sūnumi antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį, atsižvelgiant į vaiko norą bendrauti su motina ir tikslų bendravimo laiką motinai su tėvu suderinus trumposiomis SMS žinutėmis ne vėliau nei prieš 24 valandas; 6) Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovė B. K. yra šalių nepilnamečio sūnaus E. K. motina. Su atsakove ieškovas yra pažįstamas nuo (duomenys neskelbtini). Po pažinties apsigyveno kartu, tačiau santuokos nebuvo sudarę. Šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E.. Po sūnaus gimimo ėmė ryškėti atsakovės polinkis vartoti alkoholinius gėrimus, ji išeidavo iš namų ir negrįždavo po kelias paras. Atsakovė vengė dirbti, tvarkytis buityje, gaminti maistą, tinkamai nepasirūpindavo sūnaus mityba, higiena bei kitais jo poreikiais. 2020 m. vasarą atsakovė su sūnumi išėjo iš namų. Po kurio laiko šalių sūnus grįžo gyveni pas tėvą ir nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. gyvena su tėvu. Atsakovė sūnumi nesirūpina, juo nesidomi, nepaskambina, nepalaiko jokio ryšio. Visais vaiko poreikiais, tinkamai užtikrinant jo interesus, rūpinasi ieškovas. Ieškovas geba užtikrinti vaiko auklėjimą, ugdymą, sveikatos apsaugą, saugią psichologinę aplinką ir vykdyti kitas tėvo pareigas, užtikrina vaikui tinkamas ir saugias gyvenamojo būsto sąlygas. Vaikas psichologiškai prisirišęs prie ieškovo. Noro gyventi su motina sūnus nėra išreiškęs. Atsakovė taip pat nėra pareiškusi noro dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja. Sūnus yra sveikas, specialiųjų poreikių neturi, tačiau sparčiai auga ir keičiasi, lanko (duomenys neskelbtini) klasę. Pagal vaiko amžių jam būtina pilnavertė mityba, tinkama apranga, mokymosi priemonės, sveikatinimo priemonės, būtinas turiningas laisvalaikis ir pan. Kiekvieną mėnesį sūnaus poreikiams patenkinti vidutiniškai reikalinga skirti apie 490,00 eurų. Šias išlaidas sudaro: išlaidos maistui (šviežia mėsa, pieno produktai, daržovės, vaisiai vaisių tyrelės, įvairios grūdinės košės, gėrimai ir kt.) – po 6,00 eurus per dieną, 6 eurai x 30 d. = 180,00 eurų per mėnesį; išlaidos sezoniniams drabužiams, avalynei, patalynei: striukės, megztiniai, kelnės, kepurės, sportinė apranga, pirštinės, batai, kojinės, apatinis trikotažas ir kt., vidutiniškai per mėnesį 50,00 eurų; išlaidos buitinėms ir higienos prekėms: muilas, šampūnas, dantų priežiūros priemonės, skalbimo milteliai ir kitos asmens higienos priemonės, vidutiniškai per mėnesį 20,00 eurų; išlaidos būstui išlaikyti, t. y. (elektra, dujos, šildymo sezonui - malkos, atliekų surinkimo mokesčiai, telefonas, internetas ir kt.), vidutiniškai 30,00 eurų per mėnesį; išlaidos gydymui: vaistai, vitaminai ir kt., vidutiniškai per mėnesį 20,00 eurų; išlaidos mokymuisi: pratybų sąsiuviniai, rašymo, piešimo priemonės, kuprinė, uniforma, šokių pamokų bateliai, liniuotės, skriestuvas ir kt., vidutiniškai per mėnesį 50,00 eurų; transporto išlaidos kelionėms į mokyklą ir atgal, vidutiniškai po 5,00 eurus per dieną x 20 d. = 100,00 eurų per mėnesį; išlaidos ekskursijoms, mokyklinės šventinės rinkliavos, laisvalaikiui, pramogoms (žaislai, knygelės, bilietai į cirką ar kino teatrą ir pan.), ir kitoms nenumatytoms išlaidoms vidutiniškai 50,00 eurų. Vaiko išlaikymui reikalingų lėšų jis vienas skirti neišgali, nes šiuo metu yra bedarbis. Iš darbo teko išeiti 2021 m. rugsėjo 14 d., nes darbdavys nemokėjo sutarto darbo užmokesčio. Iki tol dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, rūšiuotoju, gaudavo minimalų darbo užmokestį ir turėjo gauti priedus, bet darbdavys jų nemokėjo. Šiuo metu pajamas sudaro iš atsitiktinių darbų gaunamos minimalios pajamos ir motinos finansinė parama. Ieškovas negauna valstybės vaikams skiriamos socialinės 70 eurų išmokos, nes ji skiriama atsakovei, kuri šią išmoką išleidžia savo poreikiams. Ieškovas neturi asmeninės nuosavybės teise jokio registruotino turto. Apie atsakovės gaunamas pajamas ir turimą turtą jam nėra žinoma. Ieškovo žiniomis atsakovė nedirba, nors turi slaugytojos – padėjėjos kvalifikaciją, gyvena su sugyventiniu. Atsakovė yra darbingo amžiaus, sveika, turi kvalifikaciją, todėl iš esmės turi visas sąlygas dirbti, gauti pajamas ir tinkamai išlaikyti sūnų. Sūnaus išlaikymo pareigos atsakovė nevykdo nuo 2020 m. rugsėjo 1 d., todėl priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (2020 m. rugsėjo 1 d.) iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Valstybės mokama vaiko išmoka yra skirta nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui, todėl iš atsakovės priteistinos nepagrįstai gautos vaiko išmokos.
3. Atsiliepimo į ieškinį atsakovė B. K. nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės B. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko E. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2021 m. rugsėjo 27 d. iki vaiko pilnametystės, išmokas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant vaiko tėvą R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) Priteisė iš atsakovės B. K. E. K., 2 600,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą bei 910,41 Eur nepagrįsto praturtėjimo vaiko sąskaita. Nustatė nepilnamečio E. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki jo pilnametystės su tėvu R. K.. Nustatė, kad atsakovė B. K. su nepilnamečiu vaiku E. K. bendrauja tokia tvarka: motina bendrauja su sūnumi antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį, atsižvelgiant į vaiko norą bendrauti su motina ir tikslų bendravimo laiką motinai su tėvu suderinus trumposiomis SMS žinutėmis ne vėliau nei prieš 24 valandas. Valstybei iš atsakovės B. K. priteisė 217,60 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą bei 296,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad R. K. ir B. K. yra nepilnamečio E. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Santuoka tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta nebuvo, šalys kartu negyvena. Nepilnametis E. K. nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. gyvena su tėvu R. K. jo motinai priklausančiuose namuose (duomenys neskelbtini). Atsakovė išlaikymo savo sūnui neteikia, su juo nebendrauja, palaiko tik minimalų ryšį. E. K. negauna valstybės skiriamos išmokos vaikui, nes šiais pinigais disponuoja atsakovė, kuri lėšų vaikui ar jį auginančiam tėvui neperduoda.
6. Ieškovas R. K. registruotas užimtumo tarnyboje, atsakovas dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, gaudavo minimalų darbo užmokestį ir turėjo gauti priedus, bet darbdavys jų nemokėjo, iš darbo išėjo 2021 m. rugsėjo 14 d. Šiuo metu ieškovas pragyvena iš atsitiktinių uždarbių, taip pat naudojasi motinos teikiama materialine parama jam ir jo sūnui E.. Valstybės vaikams skiriamos socialinės 70,00 eurų išmokos negauna, nes ji skiriama atsakovei, kuri išmoką išleidžia savo poreikiams. Asmeninės nuosavybės teise ieškovas jokio registruotino turto neturi.
7. Atsakovė duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė. Iš teismo iniciatyva surinktų duomenų, registruotų viešuose registruose matyti, kad atsakovė jos vardu registruoto turto neturi. Atsakovė niekur nedirba. Duomenų, jog ji būtų nedarbinga ar nedirbtų dėl kitų pateisinamų priežasčių, byloje negauta. Ieškovė nėra sudariusi santuokos su kitu asmeniu, ieškovo paaiškinimu kitų išlaikytinių neturi. Atsižvelgiant į tai teismas darė išvadą, kad atsakovė turi visas galimybes dirbti, gauti lėšų ir skirti pakankamą jų kiekį nepilnamečiam vaikui išlaikyti.
8. Nepilnamečio šalių sūnaus vardu registruoto turto nėra. Vaikas yra (duomenys neskelbtini) klasės mokinys, išskirtinių ar kitaip padidintų poreikių neturi, yra visiškai sveikas.
9. Teismas nurodė, kad ieškovo nurodytą 490,00 Eur mėnesiui išlaikymui skirtinų lėšų dydį sudaro išlaidos būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti.
10. Įvertinęs anksčiau nurodyta aplinkybes teismas sprendė, kad išlaikymo dydžio po 200,00 Eur kas mėnesį nustatymas vaikui įtvirtins jo poreikių patenkinimą, atitiks prioritetinius vaiko teisių apsaugos bei proporcingumo principus.
11. Teismas nustatė, kad atsakovė sūnaus išlaikymo pareigos nevykdo nuo 2020 m. rugsėjo 1 d., todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.200 straipsniu, iš atsakovės priteisė 2600,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos 2021 m. rugsėjo 27 d. (13 mėn. x 200 Eur = 2 600,00 Eur).
12. Taip pat iš atsakovės priteista 910,41 Eur nepagrįstai gautų vaiko išmokų. Teismas nustatė, kad atsakovė vaiko neaugina, tačiau 2020 m. rugsėjo mėn. atsakovei buvo išmokėta 100,23 Eur, laikotarpiu nuo 2020 m. spalio mėnesio iki gruodžio mėnesio – 180,18 Eur, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio mėnesio iki rugsėjo mėnesio – 630,00 Eur, iš viso 910,41 Eur vaiko išmokų. Šios išmokos išimtinai skirtos nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, todėl atsakovė praturtėjo nepilnamečio vaiko sąskaita.
13. Tarp šalių nesant ginčo dėl atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos, ieškinys šioje dalyje tenkintas.
14. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, nes E. K. nuolatos gyvena su savo tėvu R. K.. Byloje nėra duomenų dėl vaiko teisių ir interesų pažeidimo, tėvą ir vaiką sieja glaudus emocinis ryšys, motina neprieštarauja, jog vaikas nuolatos gyventų su tėvu.
15. Ieškinį tenkinus iš atsakovės valstybei priteista 217,60 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Taip pat valstybei iš atsakovės priteistas 296,00 Eur žyminis mokestis (78,00 Eur žyminis mokestis už vienerius metus nuo priteistos išlaikymo periodinėmis išmokomis E. K. sumos (2400,00 Eur); 105,00 Eur nuo priteistos išlaikymo įsiskolinimo ir nepagrįsto praturtėjimo sumos (nuo 3 510,41); 113,00 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo).
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
16. Apeliaciniu skundu atsakovė B. K. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalis dėl išlaikymo sūnui E. K. priteisimo bei dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir šioje dalyje bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo priimti naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Atsakovė nedirba. Nuo 2021 m. spalio mėnesio atsakovė yra registruota Užimtumo tarnyboje, tačiau neturi darbo stažo, todėl negauna nedarbo draudimo išmokos. Gyvena draugo namuose, gauna 303,68 Eur socialinę pašalpą, kuri yra skirta dviem žmonėms.
1.2. Nurodo, kad nesutinka su ieškovo nurodytu vaiko išlaikymo dydžiu. Nesutinka, kad ieškovas kas mėnesį patiria 100,00 Eur išlaidų už sūnaus kelionę iš gyvenamosios vietos į mokymo įstaigą. Apeliantės teigimu, šalių sūnus ne visada važiuoja į mokyklą iš savo gyvenamosios vietos. Vaikas dažnai nakvoja (duomenys neskelbtini), pas ieškovo mamą. Be to, pateikus autobusų bilietų kvitus už sūnaus vykimą į mokymo įstaigą, šios išlaidos yra kompensuojamos.
Atsiliepimas
1.3. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovo nurodyta būsto išlaikymo suma. Šalims gyvenant kartu, tokią sumą šalys mokėdavo bendrai su tame pačiame būste gyvenančiu ieškovo dėde. Pusę sumos padengdavo ieškovo dėdė, o kitą pusę mokėdavo šalys. Ieškovo dėdė apeliantės nuomone ir toliau prisideda prie būsto išlaikymo.
1.4. Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio vaikui priteisimo turėtų vadovautis ne minimalios mėnesinės algos dydžiu, o minimalių vartojimo poreikių dydžiu, nurodančiu asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį – 260,00 Eur (nuo 2022 m. sausio 1 d. – 267,00 Eur).
1.5. Atsižvelgiant į vaiko poreikius, apeliantės turtinę padėtį, galimybes įsidarbinti bei įvertinus valstybės mokamus vaiko pinigus, iš atsakovės galėtų būti priteistas ne didesnis nei 100,00 eurų išlaikymas.
Šalies argumentai
1.6. Apeliantė nesutinka su priteista 2 600,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma. Per 13 mėnesių laikotarpį, už kuriuos priteistas išlaikymo įsiskolinimas, šalių sūnus kelis kartus gyveno pas atsakovę po dvi-tris savaites ir buvo jos pilnai išlaikomas. Atsakovė sūnų visuomeniniu transportu nuveždavo į mokyklą ir pasiimdavo iš jos, nupirkdavo mokyklai reikiamų priemonių. Sūnaus drabužių ir apavo pirkimui ieškovas neišleido jo nurodomos sumos. Sūnus turi tik atsakovės pirktus naujus daiktus. Negyvenant kartu atsakovė sūnui yra nupirkusi kelis džemperius, dvejus džinsus, sportinį kostiumą, marškinėlių, kojinių, pirštinių. Šiuos daiktus nuvežė ir ieškovui perdavė atsakovės tėvai. Bendraudama su vaiku pastebėjo, kad sūnus būna apsirengęs tais drabužiais, kuriuos atsakovė buvo nupirkusi tiek šalims gyvenant, tiek negyvenant kartu bei tais, kuriuos vaikui buvo nupirkusi ir padovanojusi krikšto mama. Sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo taip pat turėjo būti vadovaujamasi ne minimalios mėnesinės algos kriterijumi, o minimalių vartojimo poreikių dydžiu bei atsižvelgta į tai, kad tuo laikotarpiu atsakovė yra prisidėjusi prie sūnaus išlaikymo.
1.7. Atsakovei nebuvo pranešta apie posėdžio laiką. Ieškinį atsakovei jos naujos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) perdavė vaiko teisių apsaugos specialistai. Šis atsakovės gyvenamosios vietos adresas yra nurodytas ir teismui pateiktoje išvadoje. Atsakovei buvo paaiškinta, kad iš teismo gaus šaukimą, kuriuo bus informuota apie bylos nagrinėjimo laiką bei vietą, tačiau šaukimo negavo. Nuvykusi į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus sužinojo, kad byla išnagrinėta ir yra priimtas sprendimas. Teisme buvo paaiškinta, kad šaukimas atsakovei nebuvo išsiųstas, nors buvo paruoštas. Teismo paruoštame atsakovei išsiųsti šaukime buvo nurodyta jos ankstesnė gyvenamoji vieta, o ne ta, kurią teismui nurodė institucija, teikianti išvadą byloje.
1.8. Prašo priimti naujus įrodymus apie atsakovės turtinę padėtį. Šių įrodymų atsakovė nepateikė anksčiau, nes jai nebuvo pranešta apie posėdžio laiką bei vietą.
17. Atsiliepimo į apeliacinį skundą ieškovas R. K. nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų, naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
19. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas – pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.
20. Apeliantė prašo prie bylos pridėti kartu su apeliaciniu skundu pateikiamus naujus įrodymus – 1) Alytaus miesto savivaldybės administracijos pažymą apie pajamas; 2) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymą apie asmenims išmokėtas išmokas.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, bei atsižvelgdamas į teikiamų naujų įrodymų sąsajumą su nagrinėjama byla, atsakovės pateiktus įrodymus priima.
22. Apeliacijos objektas – Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalies dėl išlaikymo vaikui priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teisėtumas ir pagrįstumas.
Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo
23. Vienas iš pagrindinių apeliacinio skundo argumentų – apeliantės B. K. neinformavimas apie jos teisėms ir pareigoms įtakos ateityje turėsiantį teismo procesą (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Skunde nurodoma, kad apeliantei nebuvo pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Nuvykusi į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus atsakovė sužinojo, kad byla išnagrinėta ir joje yra priimtas sprendimas. Apeliantė nurodė, kad dėl tos priežasties, jog jai nebuvo pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, negalėjo dalyvauti teismo posėdyje bei nurodyti reikšmingų aplinkybių, susijusių su vaiko išlaikymo dydžiu ir išlaikymo įsiskolinimu.
24. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo, remdamasis šia aplinkybe, grindžia savo apeliacinį skundą. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nustatęs vieną iš CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų pagrindų, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas taikytinas esant šioms sąlygoms: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2014; 2020 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-695/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-64-302/2022).
25. Jau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-695/2020 kasacinis teismas, aiškindamas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymą, rėmėsi EŽTT praktika, kurioje pažymima, kad galimybė bylos šalims dalyvauti teisminiame nagrinėjime išplaukia iš Konvencijos 6 straipsnio paskirties ir tikslų (žr. 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr.38840/08, par. 35). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 32).
26. EŽTT yra pabrėžęs, kad svarbu, jog atsakovui būtų tinkamai įteiktas pirmasis pranešimas apie civilinės bylos iškėlimą (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijos Nr. 7942/05, par. 77). EŽTT nurodė, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: pirma, ar teismas buvo pakankamai rūpestingas (angl. diligent), informuodamas šalis apie teisminį procesą, ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; antra, ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijos Nr. 7942/05, par. 80; 2015 m. spalio 8 d. sprendimas byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 53).
27. EŽTT nuosekliai formuojama Konvencijos aiškinimo praktika suponuoja, kad nacionalinis teismas „asmens tinkamo procesinio informavimo“ pareigą turi atlikti ne formaliai, o turi dėti pastangas nustatyti, ar šaliai išties pranešta apie procesą, įvertinti, kokie dėl to pateikti įrodymai byloje (žr., pvz., 2012 m. spalio 9 d. sprendimų bylose Vorobyev prieš Rusiją, peticijos Nr. 15722/05, par. 23; Puzyrevskiy prieš Rusiją, peticijos Nr. 41603/05, par. 20).
28. EŽTT jurisprudencijos analizė rodo, kad nacionalinio teismo pareiga tinkamai informuoti bylos šalį apie procesą vertinama pakankamai griežtai, draudžianti formalų požiūrį į jos vykdymą (žr., pvz., 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimą byloje Strizhak prieš Ukrainą, peticijos Nr. 72269/01; 2007 m. gegužės 3 d. sprendimą byloje Prokopenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 8630/03; 2009 m. spalio 13 d. sprendimą byloje Ovus prieš Turkiją, peticijos Nr. 42981/04; ir kt.). Šio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiamas bendrasis principas, kad šalių lygybė netektų prasmės, jei bylos šaliai nebūtų pranešta apie bylos nagrinėjimą taip, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti, jeigu nuspręstų pasinaudoti vidaus teisėje įtvirtinta tokia teise. Vis dėlto taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad EŽTT kiekvieną situaciją analizuoja individualiai ir vertina proceso visumą; tam tikri informavimo trūkumai gali būti vertinami kaip iš esmės nepažeidžiantys Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jei iš proceso visumos matyti, kad asmuo galiausiai turėjo galimybę pateikti savo poziciją, pastabas byloje (žr. mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) 2007 m. birželio 7 d. sprendimo byloje Zagorodnikov prieš Rusiją, peticijos Nr. 66941/01, par. 30, 34).
29. Teismo pareiga informuoti byloje dalyvaujančius asmenis apie teismo posėdžio laiką ir vietą įgyvendinama CPK 117 – 134 straipsniuose nustatyta tvarka, tačiau ši tvarka yra ne formali, o detaliai reglamentuota siekiant įgyvendinti pagrindinį tikslą – tinkamai ir laiku suteikti byloje dalyvaujantiems asmenims informaciją. Taigi sprendžiant, ar byloje dalyvaujančiam asmeniui tinkamai buvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, teismo veiksmai vertintini ne tik pagal formalią jų atitiktį pirmiau nurodytų proceso teisės normų reikalavimams, bet ir atsižvelgiant į šių teisės normų tikslą bei paskirtį ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
30. Pagal CPK 133 straipsnio 1 dalį dalyvaujantiems byloje asmenims teismo šaukimais ar pranešimais pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Tai reiškia, kad, nepriklausomai nuo procesinio dokumento pavadinimo (šaukimas ar pranešimas), jo paskirtis yra informuoti byloje dalyvaujantį asmenį.
31. Iš nagrinėjamos civilinės bylos duomenų matyti, jog atsakovei B. K. 2021 m. spalio 1 d. jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini), buvo išsiųstas ieškinys, teismo pranešimas. Ieškinys atsakovei B. K. įteiktas 2021 m. spalio 7 d. ieškinyje nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini).
32. 2021 m. spalio 20 d. teisme gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. spalio 19 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtoje išvadoje atsakovės B. K. gyvenamosios vietos adresas nurodytas (duomenys neskelbtini). Išvadoje nurodyta, jog lankantis atsakovės B. K. šeimoje ji paaiškino, kad šiuo metu gyvena pas savo draugą A. A., jam priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini) mieste.
33. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartimi byloje paskirtas parengiamasis posėdis, posėdžio datą nustatant 2021 m. lapkričio 17 d. Atsakovei B. K. 2021 m. spalio 22 d. jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini), išsiųstas teismo šaukimas.
34. Iš 2021 m. lapkričio 17 d. teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, jog šio posėdžio metu teismo posėdžių sekretorė nurodė, jog apie posėdį atsakovė B. K. yra informuota tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje elektroninėje byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog 2021 m. spalio 22 d. atsakovei išsiųstas teismo šaukimas B. K. buvo įteiktas. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-5611-470/2021, be kita ko, paskyrė byloje parengiamąjį teismo posėdį, nustatydamas jo datą ir laiką – 2021 m. lapkričio 17 d. 14.00 val. Elektroninėje byloje nėra duomenų, jog aukščiau nurodyta Alytaus apylinkės teismo nutartis atsakovei B. K. buvo įteikta. Teisėjų kolegija sprendžia byloje nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė B. K. Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka buvo informuota apie Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose 2021 m. lapkričio 17 d. 14.00 valandą vykusį teismo posėdį, kuriame byla buvo išnagrinėta jai nedalyvaujant. Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas pagrįstu laiko apeliacinio skundo argumentą, jog ši civilinė byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant apeliantei, kuriai nebuvo pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Atitinkamai pagrįstu laikytinas ir tas apeliantės argumentas, kad ji negalėjo pateikti savo pozicijos byloje.
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo taikymo sąlygos.
36. Procesinius teisės normų pažeidimus, sudarančius prielaidas panaikinti sprendimą, įstatymų leidėjas skirsto į tuos, kurie lėmė neteisingą bylos išsprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis), ir tuos, kuriems esant neturi reikšmės faktas, ar dėl jų galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes kyla abejonių dėl paties pirmosios instancijos teismo proceso teisėtumo (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Pirmuoju atveju neigiamus pažeidimų teisinius padarinius dažnai gali ištaisyti ir apeliacinės instancijos teismas, nes šie pažeidimai patys savaime nesąlygoja tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimo. Antruoju atveju padarytieji pažeidimai sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti sprendimą, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tokiais pažeidimais pripažįstami esminių proceso nuostatų, nustatančių teismo veiklos ribas (teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas, pagrindinius bylų nagrinėjimo civiliniame procese principus, užtikrinančius procesines asmenų teises ir t. t.), pažeidimai. Tai reiškia, kad tokiais pažeidimais yra sukeliami neigiami teisiniai padariniai – tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimas, dėl to kyla būtinybė šį procesą pakartoti. Vienas tokių atvejų, kai procesinis teisės pažeidimas laikomas esminiu, konstatuojamas tuomet, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėja bylą nesant bent vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, jeigu toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (CPK 329 straipsnio 3 dalis 1 punktas). Toks įstatyme tiesiogiai nustatytas teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra CPK 14 straipsnyje įtvirtinto betarpiškumo principo, kaip civilinio proceso principo (dar kitaip vadinamo tiesioginio dalyvavimo principu), pažeidimo padarinys.
37. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apeliantei B. K. Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nebuvo pranešta apie 2021 m. lapkričio 17 d., 14.00 val. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose vykusio žodinio teismo posėdžio vietą ir laiką. Minėto posėdžio metu pirmosios instancijos teismas iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei B. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, ir 2021 m. gruodžio 7 d. priėmė skundžiamą sprendimą. Aukščiau aptartos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą buvus esminį civilinio proceso taisyklių ir apeliantės procesinių teisių pažeidimą. Šia aplinkybe grindžiamas ir atsakovės apeliacinis skundas, todėl nustatytas procesinis pažeidimas visiškai atitinka CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą absoliutų teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindą.
Dėl procesinės bylos baigties
38. Nagrinėjamoje byloje nustačius CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą absoliutų skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindą, teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su vaiko poreikių dydžiu, apeliantės turtine padėtimi, išlaikymo įsiskolinimo dydžiu, nes šioje nutartyje anksčiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą naikinti visa apimtimi. Tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nustatytą esminį procesinį pažeidimą ir ištyrus visas bylos aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, pirmosios instancijos teismas galės nuspręsti dėl byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo.
39. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimo ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40. Kadangi nustačius absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.