Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas 2022 m. lapkričio 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 3 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Taikyta BK 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 6 punktas, 9 punktas, 10 punktas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. vasario 7 d. nutartimi panaikintas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir V. K. pasiųstas atlikti paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. 2023 m. lapkričio 20 d. paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą. 2024 m. vasario 1d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi pasiųstas atlikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirtą neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį – 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliko 2024 m. birželio 21 d., šiuo metu suimtas Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (2 nusikalstamos veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. mušdamas nežymiai sužalojo šeimos narį, o būtent: jis, 2025 m. balandžio 18 d., apie 18.45 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), rankomis pastūmė savo mamą P. Š. ir vieną kartą ranka sudavė jai į veidą, padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą dešinio skruosto srityje ir kairėje rankoje, kas sukėlė P. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, V. K. mušdamas nežymiai sužalojo šeimos narį, o būtent: jis, 2025 m. gegužės 26 d., apie 11.20 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu, ne mažiau kaip du kartus, sudavė savo mamai P. Š. į galvą, padarydamas nukentėjusiajai žaizdą su poodine kraujosruva viršugalvio kairėje pusėje, kas sukėlė P. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. K. kaltės nepripažino. Parodė, kad P. Š. yra jo mama, kartu gyvena. Jis, kaltinamasis, mama rūpinasi, perka jai vaistus, nueina į parduotuvę. Mama sunkiai serga, pati sunkiai vaikšto, iš buto niekur neišeina. Ligos pavadinimo nežino. Teigia, kad mama susižalojo pati, kai būdama neblaivi nugriuvo ant grindų. Mamos nemušė, jos nestūmė. 2025 m. balandžio 18 d. buvo dviese su mama bute. Jis įvykio metu buvo blaivus, P. Š. buvo neblaivi. Ji galėjo iškristi iš lovos. Ant grindų liko kraujo, jis tą kraują valė ir pats susikruvino. Policijos pareigūnus iškvietė kaimynė. Atvykę policijos pareigūnai pasikalbėjo su mama, uždėjo jam antrankius ir išvežė į policijos įstaigą, po to – į Šiaulių kalėjimą. Nuo balandžio 18 d. yra sulaikytas, kaip gyvena mama, nežino. Nežino ką mama nurodė policijos pareigūnams. Dėl antro epizodo taip pat kaltės nepripažįsta. Nežino, kas įvyko 2025 m. gegužės 26 d. Prieš mamą P. Š. nesmurtavo. Nežinojo, kad jam paskirta kardomoji priemonė gyventi skyrium nuo mamos. Tą dieną buvo blaivus. Mama galimai buvo neblaivi. Galimai su mama konfliktavo, tačiau jos nežalojo. Policijos pareigūnus iškvietė kažkas iš kaimynų. Mama į gydymo įtaigą išvežta nebuvo. Jam pareikšto kaltinimo aplinkybių nepripažįsta, kaltę neigia.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018). Tam, kad asmenį pripažinti kaltu kaip padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnyje, nepakanka to, jog specialisto išvadoje yra nurodyta, kad nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Fizinio skausmo sukėlimo faktą gali nustatyti ir pats teismas, remdamasis įrodymais, patvirtinančiais, jog nukentėjusysis buvo mušamas ar prieš jį kitaip buvo smurtaujama. Šiuo atveju būtina nustatyti, ar užfiksuotas sveikatos sutrikdymas yra būtent kaltinamojo asmens elgesio pasekmė. Taip pat teismų praktikoje išaiškinta, kad baudžiamoji atsakomybė turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai kaltinamojo pavojingas elgesys siekia baudžiamajai atsakomybei taikyti būtiną pavojingumo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. liepos 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-719/2020). Be to, nagrinėjant įvykį, kurį galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (konfliktinė situacija tarp sutuoktinių, kaimynų ir pan., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).

Kaltinamasis V. K. kaltės nepripažino ir neigė atlikęs nukentėjusiosios P. Š. atžvilgiu smurtinius veiksmus. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad gyvena kartu su mama P. Š., mama rūpinasi, prieš ją smurtauti negalėtų. 2025 m. balandžio 18 d. mama buvo neblaivi, iškrito iš lovos ir taip susižalojo. 2025 m. gegužės 26 d. P. Š. ir vėl buvo neblaivi, tarp jų įvyko konfliktas. Konfliktas buvo tik žodinis, jis nukentėjusiajai nesmūgiavo ir jos nežalojo. Šiuos kaltinamojo V. K. parodymus, jo teiginius, kad nukentėjusioji galėjo susižeisti buityje, teismas visų kitų bylos duomenų kontekste vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, be to įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, teismas sprendžia, kad šias jo nurodomas aplinkybes paneigia baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visuma.

Pažymėtina, kad kaltinamojo V. K. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas patvirtina nukentėjusiosios P. Š., liudytojų G. K., S. K. parodymai, specialisto išvados, apžiūrų protokolai, pareigūnų tarnybiniai pranešimai bei kiti baudžiamojoje byloje surinkti duomenys.

Nukentėjusioji P. Š., apklausiama teisme, parodė, kad 2025 m. balandžio 18 d. tarp jos ir sūnaus įvyko žodinis konfliktas jų kambaryje, po kurio sūnus jai sudavė smūgį į galvą su nežinomu plastmasiniu daiktu. Kaimynas G. K. tuo metu buvo virtuvėje, esančioje netoli jos kambario, ir išgirdo triukšmą. Sūnus jai sudavė smūgį į veidą, į dešinę pusę. Ji sėdėjo prie spintos, lyg bėgo kraujas iš nosies, tačiau tiksliai neprisimena. 2023 m. gegužės 26 d. joks incidentas neįvyko. Antrą kartą sūnus jos nemušė. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2025 m. balandžio 18 d. jos sūnus V. K., būdamas neblaivus, ranka ar kitu daiktu trenkė jai į veido sritį, po ko ji nugriuvo ant grindų ir susitrenkė kairės rankos alkūnę. Konfliktas kilo dėl priekaištų sūnui dėl jo gyvenimo būdo, kadangi jis nevykdė namų ruošos darbų. Po smūgio iš karto į kambarį įbėgo kaimynas G. K., kuris iškvietė medikus ir policiją, tačiau ji į gydymo įstaigą nevyko (1 t., b. l. 46-49, 1 t., b. l. 50-52). Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad 2025 m. gegužės 26 d., apie 11.20 val., bute, įvyko žodinis konfliktas su sūnumi dėl jos grįžimo iš policijos komisariato po apklausos. Sūnus supyko, reikalavo pinigų alkoholio pirkimui, kurių ji neturėjo, ir paėmęs plastikinį daiktą trenkė jai ne mažiau kaip du kartus į galvos sritį. Dėl smūgių pradėjo bėgti kraujas, ji sėdėjo ant lovos, o sūnus išėjo iš buto. Po įvykio atvykęs kaimynas G. K. iškvietė greitąją pagalbą ir policiją (1 t., b. l. 115-118).

Kaip matyti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti pirminiai nukentėjusios parodymai dėl 2025 m. balandžio 18 d. ir 2025 m. gegužės 26 d. nusikalstamų veikų. 2025 m. balandžio 18 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog atvykus į įvykio vietą P. Š. paaiškino, kad ją mušė sūnus V. K., pagriovė ant žemės ir 1–2 kartus trenkė rankos kumščiu. (1 t., b. l. 3–6). 2025 m. gegužės 26 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad atvykus į įvykio vietą P. Š. dėl didelio šoko ir susijaudinimo apie įvykį paaiškino, jog buvo užpulta savo sūnaus, kuris ranka ar kažkokiu daiktu trenkė į galvos sritį (1 t., b. l. 88–91). Kaip matyti, nukentėjusioji 2025 m. balandžio 18 d. nusikalstamos veikos analogiškas aplinkybes nurodė tiek atvykusiems policijos pareigūnams įvykio vietoje, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu. Nukentėjusioji dėl 2025 m. gegužės 26 d. įvykio teismo posėdžio metu nurodė, kad jokio incidento neįvyko, tačiau iš bylos medžiagos aiškiai matyti, kad nukentėjusioji tiek pareigūnams įvykio vietoje, tiek ikiteisminio tyrimo metu, nuosekliai nurodė, jog 2025 m. gegužės 26 d. jos sūnus, paėmęs plastikinį daiktą, smurtavo prieš ją, trenkdamas į galvos sritį. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, duotais policijos pareigūnams iš karto po įvykio bei ikiteisminio tyrimo metu.

Atkreiptinas dėmesys, kad iš karto po įvykio asmenų emocijos paprastai būna pačios nuoširdžiausios. Pirminių parodymų svarba yra reikšminga, kadangi iš karto po įvykio asmuo paprastai nurodo tikrąsias įvykio aplinkybes, ir pagal teismų praktiką tokie parodymai yra duomenys, kurie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus bei kitus įrodymus, bendrame bylos duomenų kontekste. Šie duomenys gali turėti reikšmės teismo vidiniam įsitikinimui vertinant įrodymus laikantis BK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–192/2008, 2K-206/2008, 2K-200/2009).

Be nukentėjusios parodymų dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų, jos parodymus patvirtina ir baudžiamojoje byloje apklaustų liudytojų parodymai.

Liudytojas G. K., iš karto po nagrinėjamų įvykių bendravęs su nukentėjusiąja P. Š., teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2025 m. balandžio 18 d. išgirdo triukšmą ir dūžį nukentėjusiosios kambaryje. Jame pamatė P. Š., gulinčią prie spintelės, ją pakėlė ir pasodino ant lovos. Nukentėjusioji teigė, kad ją muša kaltinamasis ir reikalauja pinigų alkoholiui. 2025 m. gegužės 26 d. grįžęs iš darbo, liudytojas sutikęs kaimynę sužinojo apie triukšmą nukentėjusiosios bute. Įėjęs į butą pamatė nukentėjusiąją gulint kraujo klane su praskelta galva, ją pakėlė ir pasodino ant lovos, o kaltinamasis tuo metu sėdėjo kambaryje prie lango. Kaltinamasis laikė rankoje kažkokią atraižą. Remiantis bylos medžiaga, nustatyta, kad liudytojas G. K. tokias pat įvykio aplinkybes pateikė tiek policijos pareigūnams įvykio vietoje, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojo G. K. parodymai nuoseklūs, juos patvirtina kitų bylos duomenų visuma. Į nagrinėjamo įvykio vietą 2025 m. balandžio 18 d. vykusi ir nukentėjusiąją P. Š. apžiūrėjusi greitosios medicinos pagalbos medikė S. K. parodė, kad P. Š. kūne buvo stebimos kraujosruvos, hematomos veido ir rankų srityje. Nukentėjusioji nurodė, kad ją sumušė sūnus.

Pažymėtina, jog, sugretinus šiuos liudytojų paaiškinimus su nukentėjusiosios paaiškinimais, matyti, kad iš esmės jie atitinka nukentėjusiosios parodymus. Teismas neturi pagrindo abejoti teisme apklaustų liudytojų parodymų teisingumu, nes jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, šių asmenų su kaltinamuoju ar jo šeima nesieja jokie santykiai – šeiminiai, darbiniai, draugystės ar kt. Taigi, jie neturi jokio objektyvaus pagrindo apkalbėti kaltinamąjį.

Iš 2025 m. balandžio 29 apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota policijos pareigūnų „Body“ kamerų 2025 m. balandžio 18 d., darytų vaizdo ir garso įrašų apžiūra. Vaizdo įrašuose matyti, kad nukentėjusioji P. Š., nors ir būdama neblaivi, aiškiai nurodė, kad jos atžvilgiu nurodytu laiku ir vietoje smurtavo sūnus V. K.. Nukentėjusiajai P. Š. suteikiama pirmoji medicinos pagalba, paklausta pareigūno nukentėjusioji, atsako, kad ją puolė sūnus, moteris verkia. Vaizdo įraše taip pat matyti kaip medikė pareigūnui parodo ant nukentėjusiosios veido hematomą, pakėlusi parodo nukentėjusiosios kairę ranką pasakydama, kad yra šviežia kraujosruva (1 t., b. l. 85-87). Apžiūrėjus 2025 m. gegužės 26 d. policijos pareigūnų „Body“ kamerų darytus vaizdo ir garso įrašus, juose aiškiai matyti, kaip P. Š. nurodo, kad jai trenkė sūnus V. K.. Negali nurodyti, kokiu daiktu trenkė, nes nematė (1 t., b. l. 185-187). Netikėti nukentėjusiosios P. Š. 2025 m. balandžio 18 d. ir 2025 m. gegužės 26 d. įvykių metu pareigūnams duotais paaiškinimais teismas neturi pagrindo.

Be to, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai – teismo medicinos eksperto išvados. 2025 m. gegužės 15 d. atlikta greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės apžiūra dalyvaujant teismo medicinos ekspertui, nustatyta, kad P. Š. padaryti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: poodinė kraujosruva kairio skruosto srityje, kraujosruvos kairėje rankoje. Visi sužalojimai gavosi nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti anksčiau kaip 2025-04-18 18.49 val. Visi P. Š. padaryti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 79-82). Iš 2025 m. birželio 9 d. tarnybinio pranešimo dėl neatitikimų GMP kvietimo kortelėje matyti, kad gautoje GMP kvietimo kortelėje Nr. ID2520037634-1-1 buvo padaryta techninė klaida – vietoje dešinio skruosto hematomos buvo nurodyta kairiojo skruosto hematoma ( 1t., b.l. 83-84). 2025 m. birželio 25 d. atlikus greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės apžiūrą matyti, kad P. Š. nustatyta žaizda su poodine kraujosruva viršugalvio kairėje pusėje. Sužalojimas gavosi ne mažiau, kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto kietu buku daiktu. Sužalojimas padarytas ankščiau, kaip 2025 m. gegužės 26 d. 11.32 val. Sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo mąsto atitikties (1 t., b. l. 181-184).

Tai patvirtina, kad nukentėjusiosios P. Š. atžvilgiu buvo atliekami smurtiniai veiksmai. Teismas daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visuma leidžia spręsti, jog nagrinėjamo įvykio aplinkybes nukentėjusioji P. Š. nurodė teisingai, o kaltinamasis savo atliktus veiksmus menkina, siekdamas sušvelninti teisinę padėtį ir išvengti atsakomybės.

Taigi, aukščiau aptarti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis V. K. 2025 m. balandžio 18 d., apie 18.45 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), rankomis pastūmė savo mamą P. Š. ir vieną kartą ranka sudavė jai į veido sritį, padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą dešinio skruosto srityje ir kairėje rankoje, kas sukėlė P. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, V. K., 2025 m. gegužės 26 d., apie 11.20 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu ne mažiau kaip du kartus sudavė savo mamai P. Š. į galvos sritį, padarydamas nukentėjusiajai žaizdą su poodine kraujosruva viršugalvio kairėje pusėje, kas sukėlė P. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą

Šios kaltinamojo V. K. veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuotos tinkamai. Kaltinamasis suvokė, kad smurtauja prieš savo šeimos narį – mamą P. Š., kad tokiais veiksmais žaloja jos sveikatą, ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam V. K., vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo V. K. atsakomybę padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas sunkina tai, jog šias nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) – neišnykus teistumui.

V. K. šioje byloje teisiamas už dviejų nesunkių tyčinių nusikaltimų padarymą. Kaltinamasis V. K. buvo teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, o naujas nusikalstamas veikas jis įvykdė neišnykus teistumui, todėl pripažintinas recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalis, 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.). V. K. baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, administracinės nuobaudos galioja. Kaltinamasis V. K. yra darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, nukentėjusiosios neatsiprašė. Kaltinamasis V. K. iš ankstesnio teistumo jokių racionalių išvadų nepadarė, iš ankstesnio elgesio jis nepasimokė ir skirta bausmė jo nuo naujo nusikalstamo elgesio neatgrasė. Ankstesniu teismo nuosprendžiu jam skirta bausmė savo tikslo – sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nepasiekė, o kaltinamasis toliau darė nusikalstamas veikas. Toks kaltinamojo poelgis rodo, kad jo elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio, jis yra linkęs daryti teisės pažeidimus bei nusikalstamas veikas.

Įvertinus aptartas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, siekiant nubaudimo, teisingumo principo įgyvendinimo, V. K. skirtinos laisvės atėmimo bausmės, didesnės nei straipsnių sankcijose numatytas jų minimalus dydis.

V. K. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos) vertinamos kaip realioji nusikaltimų sutaptis, todėl už jas paskirtos bausmės bendrintinos pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas taisykles, jas iš dalies sudedant – prie griežčiausios laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą (2025 m. gegužės 26 d. veika), pridėtina dalis bausmės (4 mėnesiai), paskirtos už kitą BK 140 straipsnio 2 dalyje, numatytą nusikaltimą (2025 m. balandžio 18 d. veika). Dalinis bausmių bendrinimo būdas taikomas atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo formą, į nusikalstamų veikų motyvus, nusikalstamų veikų padarymo stadijas bei į kaltinamojo asmenybę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. balandžio 18 d. 19.53 val. iki 2025 m. balandžio 20 d. 13.19 val. (2 dienos) ir laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2025 m. gegužės 26 d. iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Iki nuosprendis bus pradėtas vykdyti kardomoji priemonė paliktina suėmimas ( 2 t., b. l. 86-88, 91-93, 112-113, 117-119).

V. K.

paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios, ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, liko nepanaikintos, todėl jos panaikintinos (1t., b. l. 103-107, 2 t., b. l. 94-96).

Dėl civilinio ieškinio

Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 117,91 Eur dydžio civilinį ieškinį V. K. dėl nukentėjusiosios gydymo išlaidų atlyginimo (1 t. b. l. 128-139). Nukentėjusiajai dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoje gydoma nemokamai. Jai suteiktų gydymo paslaugų kaina – 117,91 Eur buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu (1 t., b. l. 141). Ieškinys pagrįstas ir visiškai tenkintinas, nes kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalą sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui. Kaltinamasis V. K., vadovaujantis Civilinio kodekso 6.283 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas, todėl iš kaltinamojo priteisiama 117,91 Eur Valstybinei ligonių kasai.

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų prašo iš kaltinamojo V. K. išieškoti valstybės naudai 264,58 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už jam baudžiamojoje byloje suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, šioje byloje baudžiamojo proceso įstatymo buvo pripažintas būtinu, todėl buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir tarnybos koordinatoriaus sprendimu parinkta advokatė, suteikė V. K. antrinę teisinę pagalbą. Nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas, gynėjo dalyvavimas teismo posėdžio metu yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo teisė į gynybą yra esminė teisingo proceso garantija ir kaltinamojo teisė į gynybą jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis nedirba, neturi jokių pajamų, šiuo metu yra suimtas. Teismas daro išvadą, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šiuo atveju neturi būti priteisiamos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – 3 (DVD-R) skaitmeninės laikmenos, esančios bylos 2-ame tome, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2 nusikalstamos veikos), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti V. K. recidyvistu, ir nuteisti:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2025 m. balandžio 18 d. veikos) 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2025 m. gegužės 26 d. veikos) 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu – prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2025 m. gegužės 26 d. veikos), iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir V. K. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą galutinę bausmę įskaityti kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. balandžio 18 d. 19.53 val. iki 2025 m. balandžio 20 d. 13.19 val. (2 dienas) ir laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2025 m. gegužės 26 d. iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Iki nuosprendis bus pradėtas vykdyti kardomąją priemonę palikti suėmimą.

V. K. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios, ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą 117,91 Eur civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš kaltinamojo V. K. 117,91 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Atmesti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymą dėl 264,58 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo V. K. valstybės naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, – 3 (DVD-R) skaitmeninės laikmenas, esančias bylos 2-ame tome, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtajam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.