- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-06
- Bylos Nr.
- 1A-574-1121/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00127-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys
- Nuteistasis
- V. V.
- Nukentėjusysis
- D. P.
- Advokatai
- Anatolijus Novikovas
- Kategorijos
- 1.2.5.4.2Žmogaus terorizavimas arba sistemingas bauginimas (BK 145 str. 2 d.)
- 2.1.3.5Nesant nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal šiuos dokumentus (BPK 3 str. 1 d. 6 p.)
- 2.2.1.3Ikiteisminio tyrimo pradžia tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą (BPK 167 str.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. gynėjo advokato Anatolijaus Novikovo (toliau – gynėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio, kuriuo –
V. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirtas laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, V. V. atidėtas paskirtos bausmės vykdymas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, paskiriant pareigas: 1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba, netekus darbo, registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas); 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje, užbaigiant ją per 9 (devynis) mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas); 3) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas); 4) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu bet kokia forma nebendrauti su nukentėjusiuoju D. P. (BK 75 straipsnio 5 dalies 9 punktas).
Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės
1. V. V. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 14 d. iki 2021 m. sausio 24 d., būdamas nenustatytoje vietoje, skambino ir rašė trumpąsias žinutes iš savo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) D. P. į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), naudodamas necenzūrinę leksiką, sistemingai baugino naudodamas psichinę prievartą, t. y. šiais savo veiksmais padarė BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Gynėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendį ir nutraukti baudžiamąjį procesą.
3. Pasak gynėjo, skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnį bei BK 145 straipsnį.
4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas baudžiamojo proceso negalimumo pagrindas yra sietinas su atitinkamais baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsniais, kuriuose nurodoma, jog asmuo už nusikalstamos veikos padarymą atsako tik esant nukentėjusiojo asmens skundui, jo teisėto atstovo pareiškimui ar prokuroro reikalavimui. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė nutraukti baudžiamąjį procesą, nes nukentėjusysis (duomenys neskelbtini) pateikė prokurorui pareiškimą, kuriame nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusysis D. P. nebeturi jokių pretenzijų V. V., todėl atsiima (duomenys neskelbtini) pareiškimą ir prašė ikiteisminį tyrimą nutraukti. Šis pareiškimas buvo prijungtas prie bylos. Išnykus vadai, dėl kurios buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, baudžiamasis procesas turėjo būti nutrauktas, t. y. byloje nėra procesinio dokumento, būtino pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktą vien tik dėl to, kad (duomenys neskelbtini) dėl tokio pat pobūdžio nusikalstamos veikos padarymo buvo taikytas susitaikymo teisinis institutas ir V. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Toks teisės normų aiškinimas – netinkamas, nes BPK 3 straipsnyje numatyti baudžiamojo proceso negalimumo pagrindai nėra saistomi BK 38 straipsnio nuostatomis, kadangi tai yra dvi skirtingos teisinės situacijos ir skirtingi pagrindai.
5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kaltinamajame akte buvo inkriminuojama ir tai, jog V. V. skambino ir siuntė trumpąsias žinutes iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nepriklauso nuteistajam. Nei pirmosios instancijos teismas, nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesiaiškino, kam minėtas numeris priklauso ir jį nepagrįstai priskyrė V. V., remdamiesi vien tik nukentėjusiojo paaiškinimais. Kaltinamajame akte nurodytas telefono numeris nurodytas be jokio pagrindo, kaip ir be jokio pagrindo iš telefono numerio išsiųstos žinutės priskirtos nuteistajam, tokiu būdu nepagrįstai sudarant didelės žalos padarymo mastą.
6. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad nukentėjusysis nesiėmė jokių veiksmų, t. y. gavęs nepageidaujamo turinio trumpąsias žinutes, neblokavo telefono numerio, o sąmoningai jas kaupė. Atsižvelgiant į tai, tikėtina, kad baudžiamasis procesas buvo pradėtas turint visai kitą tikslą – jog nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) (buvusiai nuteistojo žmonai) V. V. perrašytų automobilį. Tokią išvadą galima padaryti iš byloje esančių įrodymų, susitaikymo protokolo, aplinkybės, kad nukentėjusysis (duomenys neskelbtini) nuteistojo žmonai baudžiamojoje byloje, kuri buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) BK 38 straipsnio pagrindu. Be to, nuteistojo buvusi žmona duodama paaiškinimus teisiamajame posėdyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jai patarė kreiptis į teisėsaugos organus dėl baudžiamojo proceso pradėjimo. Atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusysis, būdamas (duomenys neskelbtini), ragino nuteistąjį pasirašyti automobilio pardavimo sutartį ir tik tada jis atsiims pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad V. V. neturėjo tikslo įbauginti nukentėjusįjį, kadangi nuteistojo elgesys buvo tik pykčio išraiška dėl to, jog iš jo be jokio teisinio pagrindo buvo reikalaujama perleisti automobilį.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
8. Teismo posėdžio metu gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
9. Baudžiamųjų bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis – pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis), bei prireikus ištaisyti bet kurias fakto (teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (teisės taikymo) klaidas, kurias galėjo padaryti pirmosios instancijos teismas, ir užtikrinti, kad išnagrinėtoje byloje būtų įvykdytas teisingumas. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.
Dėl BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto
10. BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą.
11. Pagal BPK 166 straipsnio 1 dalį ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK nustatytais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas (BPK 166 straipsnio 2 dalis).
12. BPK 167 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 139 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 145, 148 straipsniuose, 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 1 dalyje, 152, 154, 165, 168 straipsniuose, 178 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 179 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 182 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 183 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 184 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 186 straipsnyje, 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 188 straipsnyje, 294 straipsnio 1 dalyje, 313 straipsnyje, ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiais atvejais procesas vyksta bendra tvarka.
13. BK 145 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad už BK 145 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas nusikalstamas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius.
14. Įvertinus šias teisės normas, darytina išvada, kad ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjusiojo iniciatyva dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, reiškiama skundu, nėra apribota tam tikra skundo forma, todėl neprieštarauja įstatymo prasmei tokie atvejai, kai ikiteisminis tyrimas pradedamas nukentėjusiajam pareiškus valią dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo įvairiomis formomis (pvz., protokolu-pareiškimu), tarp jų ir procese duodamais parodymais, nes BPK nėra nustatyta nei nukentėjusiojo skundo, nei jo teisėto atstovo pareiškimo forma ir turinys. Esminė reikšminga aplinkybė tokiu atveju yra tai, ar nukentėjusysis arba jo teisėtas atstovas išreiškė norą, ėmėsi iniciatyvos pradėti baudžiamąjį procesą dėl padarytos nusikalstamos veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-346-303/2017, 2K-134-222/2019, 2K-102-697/2020).
15. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis D. P. (duomenys neskelbtini) pareiškimu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą V. V. atžvilgiu dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje (1 t., b. l. 6-8), taip pat (duomenys neskelbtini) pateikė papildomus duomenis, pagrindžiančius pareiškime nurodytas aplinkybes (1 t., b. l. 9, 10-29). Vyriausiojo tyrėjo 2021 m. vasario 4 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal nukentėjusiojo pateiktą (duomenys neskelbtini) pareiškimą (1 t., b. l. 42-44). Nesutikdamas su procesiniu sprendimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nukentėjusysis D. P. pateikė (duomenys neskelbtini) skundą prokurorui, prašydamas: 1) panaikinti vyriausiojo tyrėjo 2021 m. vasario 4 d. nutarimą ir 2) pradėti ikiteisminį tyrimą V. V. atžvilgiu dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje (1 t., b. l. 50-54, 55-67). Prokuroras 2021 m. vasario 22 d. nutarimu tenkino nukentėjusiojo skundą bei panaikino vyriausiojo tyrėjo 2021 m. vasario 4 d. nutarimą ir pavedė (duomenys neskelbtini) atlikti ikiteisminį tyrimą V. V. atžvilgiu pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje (1 t., b. l. 70-72). Be to, 2021 m. vasario 25 d. atliktos pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. P. nenurodė, kad norėtų atsiimti savo (duomenys neskelbtini) pareiškimą ar baudžiamąjį procesą nutraukti (1 t., b. l. 84-85).
16. Nors nukentėjusysis (duomenys neskelbtini) pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad atsiima savo (duomenys neskelbtini) pareiškimą ir prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti (2 t., b. l. 1), sutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju tai nesudaro teisinio pagrindo nutraukti baudžiamąjį procesą BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Vadovaujantis BPK 167 straipsnio 1 dalimi pradėtas ikiteisminis tyrimas yra atliekamas bendra baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka. Kaip teisingai nurodė Vilniaus miesto apylinkės teismas, nukentėjusiojo skundas (išreikšta valia) yra esminė sąlyga baudžiamojo proceso iniciavimui, bet ne jau pradėto proceso nutraukimui. Nukentėjusiojo pozicija dėl to, kad jis įtariamajam neturi pretenzijų, nėra baudžiamojo proceso nutraukimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238-699/2016, 2K-139/2008).
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad baudžiamasis procesas dėl galimos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, buvo pradėtas nepažeidžiant BK 145 straipsnio 3 dalies ir BPK 167 straipsnio 1 dalies nuostatų, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti gynėjo apeliacinio skundo prašymą nutraukti baudžiamąjį procesą, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu.
Dėl BK 145 straipsnio 2 dalies
18. Gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai V. V. pripažino kaltu padarius BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Gynėjo teigimu, nuteistasis neturėjo tikslo įbauginti nukentėjusįjį, nes nuteistojo elgesys buvo tik pykčio išraiška dėl to, jog iš jo be jokio teisinio pagrindo buvo reikalaujama perleisti automobilį.
19. Vilniaus miesto apylinkės teismas, teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, konstatavo, kad nuteistasis sistemingai baugino nukentėjusįjį naudodamas psichinę prievartą.
20. BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą.
21. Teismų praktikoje laikomasi įstatymo aiškinimo nuostatos, kad sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą gali pasireikšti grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (besikartojantys įžeidinėjimai, grasinimai kaip nors pakenkti, priekabiavimas, atviras sekimas, gąsdinantys naktiniai skambučiai, amoralaus pobūdžio SMS žinutės). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-198/2013, 2K-347/2014, 2K-269-303/2020).??? Sistemingumo požymis baudžiamosios teisės teorijoje aiškinamas kaip grasinimas, pasikartojantis tris ar daugiau kartų, tačiau praktikoje galimi terorizavimo atvejai ir esant vienam, tačiau išreikštam aktyviais ir ilgesnį laiką trunkančiais veiksmais, kartui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-259-693/2018).
22. Iš byloje esančių nuotraukų turinio ir jose esančių trumpųjų žinučių teksto vertimo į lietuvių kalbą matyti, kad nuteistasis iš savo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam skambindavo intensyviai, dažnai vėlai vakare, taip pat parašė daug trumpųjų žinučių, kas laikytina nuteistojo veiksmų, nukreiptų į nukentėjusįjį, sistemingumu. Iš trumpųjų žinučių turinio matyti, kad nuteistasis pastoviai įžeidinėjo nukentėjusįjį ir jo šeimos narius bei giminaičius, buvo kalbama apie lytinius santykius, minimi D. P. šeimos nariai, rašoma apie norą turėti lytinių santykių su nukentėjusiojo žmona, kas, kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, laikytina psichinės prievartos panaudojimu BK 145 straipsnio 2 dalies prasme. Atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusysis proceso metu nurodė, jog nuteistojo elgesys jam kėlė stresą, jis nežinojo, ko galima tikėtis iš nuteistojo V. V. neprognozuojamo elgesio. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis dėl sistemingo nuteistojo elgesio buvo priverstas kreiptis į teisėsaugos instituciją, jog būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl V. V. veiksmų. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis D. P. dėl nuteistojo veiksmų patyrė akivaizdų psichologinį diskomfortą, nerimą, nesaugumo jausmą ir buvo įbaugintas. Be to, sistemingi nuteistojo V. V. veiksmai negali būti vertinami kaip atsitiktinio pobūdžio, t. y. truko 10 dienų, kas pripažintina akivaizdžiu nukentėjusiojo bauginimu, panaudojant psichinę prievartą.
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad, pasak gynėjo, toks nuteistojo elgesys buvo tik pykčio išraiška dėl galimai be teisinio pagrindo reikalaujamo veiksmo (automobilio perleidimo nuteistojo buvusiai žmonai) bei nuteistasis nesiekė įgyvendinti trumposiose žinutėse nurodytų veiksmų, neturi teisinės reikšmės veiksmų kvalifikavimui pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad sistemingai siunčiamų trumpųjų žinučių ir skambučių visuma sukėlė nukentėjusiajam įbauginimo, nerimo jausmą ir psichologinį diskomfortą, kas patvirtina D. P. sistemingą bauginimą, panaudojant psichinę prievartą. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nepagrįstai kaltinamajame akte buvo inkriminuojama, jog V. V. skambino ir siuntė trumpąsias žinutes iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nepriklauso nuteistajam. Pažymėtina, kad ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo buvo pašalinta, kaip neįrodyta, todėl esminės reikšmės, sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą pagal skundžiamu nuosprendžiu nustatytas faktines aplinkybes, neturi.
24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje padarė teisingą išvadą, jog V. V. veiksmai prieš D. P. pagrįstai buvo kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, kadangi nukentėjusysis buvo sistemingai bauginamas, panaudojant psichinę prievartą, t. y. pirmosios instancijos teismas teisės taikymo klaidos nepadarė. Atsižvelgiant į tai, kad nekyla abejonių dėl nuteistojo kaltės ir ji įrodyta visiškai byloje esančių įrodymu visuma, todėl nėra pagrindo V. V. išteisinti arba jo veiksmus kvalifikuoti pagal kitą baudžiamojo įstatymo specialiojoje dalyje numatytą straipsnį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo V. V. (V. V.) gynėjo advokato Anatolijaus Novikovo apeliacinį skundą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.