Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka spręsdamas ieškovų V. B., J. R., O. G., I. G., V. G., A. B. ir A. B. atsakovui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui dėl hipotekos panaikinimo ieškinio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovų V. B., J. R., O. G., I. G., V. G. ir A. B. turimi butai gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini);, yra įkeisti atsakovui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui (toliau – Bankas), tokiu būdu turto hipoteka užtikrinant įsipareigojimų, kilusių iš paskolos sutarčių, vykdymą. Banko vertinimu, šie bendrijos nariai buvo skolingi Bankui, todėl Bankas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl skolos priteisimo. Kauno apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2-18-451/2020 padarius išvadą, kad nėra įrodymų apie ieškovų skolos egzistavimą Bankui ir jo ieškinį atmetus, ieškovai mano, kad tarp ieškovų ir Banko neegzistuoja prievolinis teisinis santykis, t. y. ieškovai neturi įvykdyti jokių prievolių Bankui, o Bankas neturi reikalavimo teisės į ieškovus, kas reiškia, jog nėra teisinio pagrindo hipotekos galiojimui. Bankas, kurio naudai yra įkeistas ieškovams priklausantis turtas, nesutinka atsisakyti hipotekos. CK 4.197 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad hipoteka gali pasibaigti, kai teismo sprendimu ji yra panaikinama. Dėl šios priežasties ieškovai, gindami savo pažeistas teises, prašo teismo panaikinti hipoteką minėtu teisiniu pagrindu, nes nėra duomenų apie tai, kad egzistuoja ieškovų prievolė atsakovui.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Civilinio proceso kodekso normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Kiekvienu atveju teismas ex officio privalo patikrinti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti šį ieškinį, t. y. teismas turi nustatyti, ar įstatymai ir kiti teisės aktai suteikia teismui teisę nagrinėti tam tikros kategorijos bylą, ar ji priskirtina ir teisminga konkrečiam teismui.

Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nesprendžia šalies pareikšto reikalavimo iš esmės, o tik patikrina, ar ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 ir 135 straipsniuose, taip pat ar nėra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį. Vienas iš pagrindų teismui atsisakyti priimti ieškinį – jeigu toks ieškinys neteismingas tam teismui CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

Pažymėtina, kad CPK 26, 27 straipsniuose yra įtvirtintos rūšinio teismingumo taisyklės. Bendroji rūšinio teismingumo taisyklė yra ta, kad visas bylas kaip pirmoji instancija nagrinėja apylinkės teismas, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27 ir 28 straipsniuose (CPK 26 str. 1 d.). CPK 27 straipsnis numato kategorijas bylų, kurios teismingos tik apygardos teismams, kaip pirmosios instancijos teismams. Bylų teismingumo apygardos teismams nustatymo kriterijai yra ginčo dalykas (pobūdis), ginčo subjektų (šalių) teisinės padėties ypatumai, ginčo suma.

Motyvuojamoji dalis

Pagal CK 4.170 straipsnio 1 dalį hipoteka – daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. Ieškinio suma bylose dėl daiktinių teisių į turtą nustatoma pagal turto rinkos vertę (CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškiniu prašoma panaikinti hipoteką ieškovų nekilnojamiesiems daiktams. Taigi atmetus ieškovų ieškinį, jiems liktų turtinė pareiga, o ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimu būtų panaikinta atsakovės daiktinė teisė, t. y. teisė reikalauti perduoti hipotekos lakštu įkeistą turtą. Todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad teismo sprendimas šio ginčo atveju sukurs šalims turtines pasekmes, o tai reiškia, kad pareikštas reikalavimas dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu yra turtinio pobūdžio.

Ieškovai nurodo, kad pareikšto ieškinio suma yra 135 732 Eur. Be to, Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 18 d. nutartimi atsisakė priimti identišką šių ieškovų ieškinį kaip neteismingą apylinkės teismui, kadangi ieškinio suma viršina 100 tūkst. Eurų ir išaiškino ieškovams teisę tokį ieškinį pateikti Kauno apygardos teismui. Vadovaudamiesi nurodyta teismo nutartimi, ieškovai su šiuo ieškiniu kreipėsi į Kauno apygardos teismą.

Pažymėtina, kad minėta apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nutartis apeliacine tvarka nebuvo peržiūrėta. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors ir yra įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti analogišką ieškovų ieškinį, tačiau tai nepanaikina įstatyme teismui nustatytos pareigos išspręsti ieškinio priėmimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-253-330/2023).

CPK 27 straipsnio 1 punkte įtvirtinta rūšinio teismingumo taisyklė, nustatanti pirmąja instancija nagrinėjamų civilinių bylų, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių eurų, teismingumą apygardų teismams. Tai yra viena bendrosios civilinių bylų rūšinio teismingumo taisyklės, kad civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkių teismai, išimčių (CPK 26 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esant keliems savarankiškiems ieškinio reikalavimams, ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą. Ši ieškinio sumos nustatymo taisyklė turi būti taikoma tais atvejais, kai vienas ieškovas reiškia kelis reikalavimus atsakovui arba keli ieškovai reiškia bendrą reikalavimą atsakovui privalomo bendrininkavimo atveju (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jei keli ieškovai reiškia bendrą reikalavimą CPK 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu neprivalomo bendrininkavimo pagrindu – kaip to paties pobūdžio reikalavimus arba įsipareigojimus, pagrįstus ta pačia medžiaga fakto ir teisės klausimais, kai kiekvienas iš reikalavimų atskirai galėtų būti atskiro ieškinio dalykas, ieškinio suma nustatoma atskirai pagal kiekvieno ieškovo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009; 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-310-516/2023).

Iš ieškinio turinio ir pridėtų dokumentų nustatyta, kad ieškovai yra gyvenamojo namo Žalioji g. 19, Garliava, Kauno raj., atskirų butų savininkai ir šiuo bendru ieškiniu jie prašo panaikinti savo butui taikytą hipoteką. Tai reiškia, kad ieškovų reiškiami reikalavimai atsakovui yra savarankiški ir galimi nagrinėti atskirai pagal bendrąsias teismingumo taisykles, taigi tai yra neprivalomo bendrininkavimo atvejis. Kaip minėta, CPK 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu neprivalomo bendrininkavimo pagrindu, kai kiekvienas iš reikalavimų gali būti atskiro ieškinio dalykas, ieškinio suma nustatoma atskirai pagal kiekvieną ieškovo reikalavimą, atitinkamai pagal CPK 26 straipsnį bei 27 straipsnio 1 punktą ieškinio suma lemia rūšinį bylos teismingumą.

Pažymėtina, kad neprivalomo procesinio bendrininkavimo atveju, t. y. savarankiškų, tarpusavyje nesusijusių reikalavimų aritmetinė sudėtis, atitinkanti CPK 27 straipsnio 1 punkte nurodytą sumą, negali lemti bylos rūšinio teismingumo pirmąja instancija apygardos teismui (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-310-516/2023).

Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 18 d. nutartyje nustatė bendrą ginčo nekilnojamojo turto vertę, kuri yra 135 732 Eur (35 400 Eur + 45 600 Eur + 19 679 Eur + 26 993 Eur + 8 060 Eur). Šias aplinkybes patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys (CPK 179 str. 3 d.). Kitų duomenų apie turto rinkos vertes byloje nėra.

Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, ir remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos atveju savarankiškų reikalavimų sujungimas į vieną procesinį dokumentą – ieškinį, taip ieškinio sumų aritmetinei sudėčiai viršijant šimto tūkstančių eurų sumą, nekeičia bylos teismingumo, byla lieka teisminga apylinkės teismui, nes, kaip minėta, nei vieno iš ieškovų skirtingo reikalavimo atsakovui suma neviršija šimto tūkstančių eurų. Atitinkamai mokėtino žyminio mokesčio suma paskaičiuotina kiekvienam ieškovui pagal jo nekilnojamojo turto vertę.

Kadangi šioje byloje nors ir pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, tačiau kiekvieno ieškovo reikalavimas gali būti nagrinėjamas atskirai pagal bendrąsias teismingumo taisykles ir kiekvieno ieškovo reikalavimas neviršija šimto tūkstančių eurų sumos, darytina išvada, jog tokia byla neteisminga apygardos teismui (CPK 27 str. 1 d. 1 p.), todėl ieškovų ieškinį atsisakytina priimti. Ieškovams išaiškintina, kad su šiuo ieškiniu jie turi teisę kreiptis į apylinkės teismą pagal nekilnojamojo daikto buveinės vietą, t. y. į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (CPK 31 str. 1 d., 137 str. 2 d. 2 p., 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 27 straipsniu, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 290 – 291 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovų V. B., J. R., O. G., I. G., V. G., A. B. ir A. B. ieškinį atsakovui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui dėl hipotekos panaikinimo kaip neteismingą Kauno apygardos teismui ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutarties kopiją per EPP išsiųsti ieškovų atstovui.

Ši nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.