Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. L. ir uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 20 d. nutarties ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiems asmenims civilinėje byloje Nr. e2-1303-430/2023 pagal ieškovų E. L. ir uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Požeminės linijos“, uždarajai akcinei bendrovei „BankromaX“, J. R. ir M. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo likviduojama uždaroji akcinė bendrovė „Laugina“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Teismas, susipažinęs su ieškovų patikslintu ieškiniu, nusprendė, kad ieškovai Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi nustatytų esminių trūkumų nepašalino.

7. Nustatė, kad ieškovai vienu ieškiniu reiškia du skirtingus reikalavimus skirtingiems atsakovams, kurie nėra tarpusavyje susiję, nurodydami du skirtingus faktinius ir teisinius pagrindus, t. y. pagal reiškiamus reikalavimus kildinamos dvi skirtingos, tarpusavyje nesusijusios civilinės bylos. Teismas nurodė, kad ieškovai patikslinto ieškinio reikalavimą dėl 79 389,40 Eur skolos priteisimo kildina iš 2010 m. gruodžio 14 d. jungtinės veiklos sutarties ir jos pakeitimų, sudarytų tarp UAB „Laugina“, UAB „Požeminės linijos“ ir UAB „Statovita“. Šis ieškinio reikalavimas nėra susijęs su atsakovais UAB „BankromaX“, J. R. ir M. K., nes nurodytiems atsakovams nekyla teisinės pasekmės dėl netinkamo sutarties vykdymo, atsakovai nėra teisiškai suinteresuoti šio ieškinio reikalavimo procesine baigtimi, teismo sprendimas dėl šio ieškinio reikalavimo nesukels atsakovams materialiųjų teisių ir pareigų. Be to, ieškovai neįrodinėjo ir neteigė, kad atsakovai yra atsakingi už šios sutarties tinkamą vykdymą ir turi pareigą grąžinti skolą. Teismas konstatavo, kad ieškovai, nors buvo įpareigoti, nepašalino netinkamų atsakovų iš civilinės bylos arba neišskyrė skirtingiems atsakovams reiškiamų reikalavimų į atskirus ieškinius, kaip tai buvo nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje.

8. Teismas nustatė, kad ieškinio reikalavimą priteisti BUAB „Laugina“ 63 296,30 Eur skolą, 6 proc. procesines palūkanas solidariai iš atsakovų UAB „BankromaX“, J. R. ir M. K. ieškovai reiškia kaip reikalavimą dėl žalos atlyginimo, teigdami, jog atsakovai netinkamai vykdė nemokumo administratorių funkcijas. Ieškovai, grįsdami šį ieškinio reikalavimą, tik abstrakčiai aptarė civilinės atsakomybės sąlygas, bendrai aprašydami visų trijų atsakovų galimai atliktus neteisėtus veiksmus, tačiau nenurodė kokias UAB „Laugina“ subjektines teises ir teisėtus interesus pažeidė atsakovai, kokius neteisėtus veiksmus atliko kiekvienas atsakovas, individualizuojant kiekvieno atskirai iš atsakovų pažeistas teisės normas, įvardijant neteisėtus veiksmus, nurodant konkrečiai kiekvieno iš atsakovų padarytos žalos dydį ir pateikiant tai pagrindžiančius įrodymus. Teismas nustatė, kad atsakovai BUAB „Laugina“ nemokumo administratorių pareigas ėjo skirtingais laikotarpiais, todėl, teismo vertinimu, prašant priteisti žalą solidariai iš atsakovų, ieškovai turi pareigą nurodyti, kaip konkrečiai pasireiškė kiekvieno iš atsakovų individualiai atlikti neteisėti veiksmai.

9. Teismas pažymėjo, kad pirmu ieškinio reikalavimu reiškiamas reikalavimas dėl 79 389,40 Eur skolos priteisimo, antru reikalavimu prašoma priteisti 63 296,30 Eur žalą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 27 straipsnio 1 punktu apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip šimtas tūkstančių eurų. Pripažinus, kad ieškovai turėjo pareigą ieškinio reikalavimus reikšti kaip du ieškinius – vieną dėl skolos priteisimo iš atsakovės UAB „Požeminės linijos“, o antrą dėl žalos atlyginimo iš atsakovų UAB „BankromaX“, J. R. ir M. K., kiekvieno ieškinio suma yra mažesnė nei 100 000 Eur, todėl tokie ieškiniai yra teismingi apylinkės teismams. Ieškovai šio ieškinio trūkumo nešalino bei nenurodė aplinkybių, kurioms esant yra pagrindas išvadai, jog ieškinys teismingas Vilniaus apygardos teismui.

10. Teismas nustatė, kad ieškovai nusprendė ieškinį teikti Vilniaus apygardos teismui pagal pirmojo BUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus UAB „BankromaX“ buveinę, vadovaudamiesi CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 30 straipsnio 6 dalimi, 33 straipsnio 1 dalimi. Teismas nustatė, kad ieškinys pareikštas dėl skolos priteisimo pagal jungtinės veiklos sutartį, todėl taikytinas CPK 29 straipsnis, numatantis, kad ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo buveinę. Teismas nustatė, kad ieškinys yra susijęs tik su atsakove UAB „Požeminės linijos“, kurios registruotas buveinės adresas Kaune, todėl ieškinys teismingas Kauno apygardos teismui. Teismas akcentavo, kad ieškinio motyvus dėl bylos teismingumo ieškovai patikslintame ieškinyje nurodė tapačius kaip ir pradiniame ieškinyje, todėl nusprendė, kad ir šis ieškinio trūkumas nebuvo pašalintas.

11. Teismas konstatavo, kad nurodyti ieškinio trūkumai yra esminiai, kliudantys tinkamai apibrėžti bylos ribas ir apsunkinantys galimybę priešingai pusei pateikti atsikirtimus į ieškinį. Pripažino, kad ieškovai nepašalino esminių nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų.

III. Atskirojo skundo argumentai

12. Ieškovai E. L. ir UAB „Kontmena“ pateikė atskirąjį skundą, prašydami Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė BUAB „Laugina“ priteisti 79 389,40 Eur skolą pagal 2010 m. gruodžio 14 d. jungtinės veiklos sutartį iš atsakovės UAB „Požeminės linijos“, taip pat patikslintu ieškiniu prašo LUAB „Laugina“ priteisti 63 296,30 Eur skolą pagal 2010 m. gruodžio 14 d. jungtinės veiklos sutartį iš atsakovų UAB „BankromaX“, J. R. ir M. K., kaip buvusių ir esamų LUAB „Laugina“ nemokumo administratorių, kurie per bendrąjį ieškinio reikalavimo senaties 10 metų terminą nesikreipė dėl skolos priteisimo BUAB „Laugina“ iš atsakovės UAB „Požeminės linijos“. Šiuos reikalavimus pareiškus dvejose skirtingose bylose atsakovai UAB BankromaX“, J. R. ir M. K. prašys arba sujungti šias bylas, arba jų bylą sustabdyti iki kol bus išnagrinėta byla dėl 63 296,30 Eur skolos pagal 2010 m. gruodžio 14 d. jungtinės veiklos sutartį priteisimo iš atsakovės UAB „Požeminės linijos“.

12.2. Teismas jokioje proceso stadijoje negali nurodyti ieškovui, kam ir kokiu būdu bei kokiu pagrindu reikšti reikalavimus. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi ieškovams buvo tik pasiūlyta pašalinti netinkamus atsakovus ir pasiūlyta įvertinti aplinkybes dėl teismingumo. Tai nebuvo nustatyta kaip ieškinio trūkumas. Teismas negali versti ieškovų ginti savo teisės taip, kaip kad norėtų teismas.

12.3. Įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas taip, kad iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Įstatymas neįpareigoja ieškovo teisiškai kvalifikuoti ginčo, todėl ieškinyje nenurodžius ginčui taikytinų teisės normų, ieškinio trūkumų šalinimo institutas apskritai neturėtų būti taikomas. Ieškovui faktinį ieškinio pagrindą nurodžius ieškinio pareiškime ir suformulavus savo reikalavimus, teismo pasiūlymas ieškovui dėl atskirų, konkrečių ieškovo reikalavimų teisinio kvalifikavimo pateikimo yra perteklinis.

12.4. Pradinio ieškinio pareiškimo metu galiojusi CPK 27 straipsnio 1 punkto nuostata numatė, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų. Akivaizdu, kad ieškinio pateikimo dieną, jei laikysime trūkumus pašalintais (o jie ir buvo pašalinti), tai ieškinys buvo teismingas ir turėjo būti priimtas Vilniaus apygardos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžinti ieškovams, neištaisius ieškinio trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka CPK 111 ir 135 straipsnių reikalavimus. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

16. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi, kurią Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 19 d. nutartimi paliko nepakeistą, buvo nustatęs ieškovams terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. teismas įpareigojo patikslinti ieškinį, nurodant konkrečiai, kokias BUAB „Laugina“ subjektines teises ir teisėtus interesus pažeidė atsakovai UAB „BankromaX“, J. R. ir M. K., kokius neteisėtus veiksmus atliko kiekvienas atsakovas, individualizuojant kiekvieno iš atsakovų pažeistas teisės normas, įvardijant neteisėtus veiksmus, nurodant konkrečiai kiekvieno iš atsakovų padarytos žalos dydį ir pateikiant tai pagrindžiančius įrodymus, taip pat įpareigojo patikslinti atsakovus, spręsti klausimą dėl ieškinio reikalavimų išskyrimo ir jų pareiškimo pagal teismingumą.

17. Nustatyta, kad ieškovai, šalindami teismo nustatytus ieškinio trūkumus, pateikė patikslintą ieškinį. Įvertinęs patikslintą ieškinį, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai nepašalino Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje nurodytų esminių trūkumų.

18. Nustatyta, kad ieškovai, pateikę patikslintą ieškinį, prašė priteisti BUAB „Laugina“ iš atsakovės UAB „Požeminės linijos“ 79 389,40 Eur skolą ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, taip pat priteisti BUAB „Laugina“ solidariai iš atsakovų UAB „BankromaX“, J. R. ir M. K. 63 296,30 Eur ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Patikslinto ieškinio reikalavimą dėl 79 389,40 Eur skolos priteisimo ieškovai kildina iš 2010 m. gruodžio 14 d. jungtinės veiklos sutarties ir jos pakeitimų, sudarytų tarp UAB „Laugina“, UAB „Požeminės linijos“ ir UAB „Statovita“. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šis ieškinio reikalavimas nėra susijęs su atsakovais UAB „BankromaX“, J. R. ir M. K., o tai reiškia, kad šiems atsakovams nekils jokios teisinės pasekmės dėl netinkamo sutarties vykdymo, t. y. atsakovai UAB „BankromaX“, J. R. ir M. Kr. nėra teisiškai suinteresuoti šio ieškinio reikalavimo procesine baigtimi, teismo sprendimas dėl šio ieškinio reikalavimo nesukels jiems materialiųjų teisių ir pareigų. Kitą ieškinio reikalavimą priteisti BUAB „Laugina“ solidariai iš atsakovų UAB „BankromaX“, J. R. ir M. K. 63 296,30 Eur ieškovai reiškia kaip žalos atlyginimą, nurodę, kad paminėti atsakovai, skirtingais laikotarpiais ėję nemokumo administratorių pareigas, jas vykdė netinkamai ir padarė įmonei žalą.

19. Įvertinęs paminėtus patikslinto ieškinio reikalavimus, apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovai vienu ieškiniu pareiškė du skirtingus reikalavimus skirtingiems atsakovams, nurodydami du skirtingus tiek faktinius, tiek teisinius pagrindus ir, neištaisę teismo nutartimi nustatyto įpareigojimo spręsti dėl ieškinio reikalavimų išskyrimo į atskiras civilines bylas, pažeidė CPK 26–27 straipsnyje nustatytas rūšinio teismingumo taisykles.

20. CPK 27 straipsnio 1 punkte įtvirtinta rūšinio teismingumo taisyklė, nustatanti pirmąja instancija nagrinėjamų civilinių bylų, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių eurų, teismingumą apygardų teismams. Tai yra viena bendrosios civilinių bylų rūšinio teismingumo taisyklės, kad civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkių teismai, išimčių (CPK 26 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esant keliems savarankiškiems ieškinio reikalavimams, ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą. Ši ieškinio sumos nustatymo taisyklė turi būti taikoma tais atvejais, kai vienas ieškovas reiškia kelis reikalavimus atsakovui arba keli ieškovai reiškia bendrą reikalavimą atsakovui privalomo bendrininkavimo atveju (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jei keli ieškovai reiškia bendrą reikalavimą CPK 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu neprivalomo bendrininkavimo pagrindu – kaip to paties pobūdžio reikalavimus arba įsipareigojimus, pagrįstus ta pačia medžiaga fakto ir teisės klausimais, kai kiekvienas iš reikalavimų atskirai galėtų būti atskiro ieškinio dalykas, ieškinio suma nustatoma atskirai pagal kiekvieno ieškovo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009; 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2012).

21. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad ieškovų reiškiami reikalavimai atsakovams yra savarankiški ir galimi nagrinėti atskirai pagal bendrąsias teismingumo taisykles, taigi tai – neprivalomo bendrininkavimo atvejis. Kaip minėta, CPK 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu neprivalomo bendrininkavimo pagrindu, kai kiekvienas iš reikalavimų gali būti atskiro ieškinio dalykas, ieškinio suma nustatoma atskirai pagal kiekvieną ieškovo reikalavimą, atitinkamai pagal CPK 26 straipsnį bei 27 straipsnio 1 punktą ieškinio suma lemia rūšinį bylos teismingumą. Atsižvelgdamas į tai bei remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos atveju savarankiškų reikalavimų sujungimas į vieną procesinį dokumentą – ieškinį, taip ieškinio sumų aritmetinei sudėčiai viršijant šimto tūkstančių eurų sumą, nekeičia bylos teismingumo, byla lieka teisminga apylinkės teismui, nes, kaip minėta, nei vieno iš ieškovų skirtingiems atsakovams pareikštų patikslinto ieškinio reikalavimų suma neviršija šimto tūkstančių eurų. Nors, apeliantų teigimu, teismas negali nurodyti kam ir kokiu pagrindu reikšti reikalavimus ir kad teismo nutartimi buvo tik pasiūlyta įvertinti aplinkybes dėl teismingumo, tačiau pažymėtina, kad neprivalomo procesinio bendrininkavimo atveju, t. y. savarankiškų, tarpusavyje nesusijusių reikalavimų aritmetinė sudėtis, atitinkanti CPK 27 straipsnio 1 punkte nurodytą sumą, negali lemti bylos rūšinio teismingumo pirmąja instancija apygardos teismui.

22. CPK 29 straipsnis nustato, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Nustatyta, kad ieškinio reikalavimas dėl 79 389,40 Eur skolos, kildinamos iš jungtinės veiklos sutarties netinkamo vykdymo, pareikštas atsakovei UAB „Požeminės linijos“, kurios registruotas buveinės adresas yra Kaune. Kaip minėta, išskyrus ieškinio reikalavimus į dvi atskiras bylas, ieškovų E. L. ir UAB „Kontmena“ ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo iš UAB „Požeminės linijos“ būtų teismingas Kauno miesto apylinkės teismui.

23. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įpareigojo ieškovus išskirti ieškinio reikalavimus į du ieškinius – vieną dėl skolos priteisimo iš atsakovės UAB „Požeminės linijos“, o antrą dėl žalos atlyginimo iš atsakovų UAB „BankromaX“, J. R. ir M. K. bei pareikšti juos pagal teismingumą. Ieškovams šio įpareigojimo neįvykdžius, t. y. neištaisius teismo nutartimi nustatyto ieškinio trūkumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį patikslintą ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovams.

24. Nustatyta, kad ieškovai teismo nutartimi taip pat buvo įpareigoti patikslinti ieškinio faktinį pagrindą atsakovams UAB „BankromaX“, J. R. ir M. K., tačiau ir šis trūkumas nebuvo ištaisytas. Nustatyta, kad ieškovai, pateikę patikslintą ieškinį, bendrai aprašė visų trijų atsakovų neteisėtus veiksmus, tačiau neindividualizavo, kokiais konkrečiai kiekvieno iš jų neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala bendrovei, koks kiekvieno iš atsakovų padarytos žalos dydis, ypač atsižvelgiant į tai, kad UAB „BankromaX“, J. R. ir M. K. BUAB „Laugina“ nemokumo administratorių pareigas ėjo skirtingais laikotarpiais. Pažymėtina, kad konkretaus ir aiškaus ieškinio pagrindo nesuformulavimas apsunkina ne tik galimybę teismui nustatyti bylos nagrinėjimo ribas, bet ir apriboja priešingos šalies, šiuo atveju atsakovų UAB „BankromaX“, J. R. ir M. K., teisę tinkamai gintis nuo jiems pareikštų reikalavimų.

25. Ieškovams nepašalinus ieškinio trūkumų, jų nurodytas argumentas, kad pradinio ieškinio pareiškimo metu ieškinys pagal jo sumą būtų teismingas apygardos teismui, nėra teisiškai reikšmingas, nes tik trūkumų pašalinimo atveju ieškinys būtų laikomas paduotu jo pradinio pateikimo dieną (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Trūkumų nepašalinus, ieškinys grąžinamas jį padavusiems asmenims.

26. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas konstatuoja, kad, ieškovams nepašalinus esminių teismo nutartyje nustatytų ieškinio trūkumų, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovams. Pirmosios instancijos E. L. ir UAB „Kontmena“ ieškinio priėmimo klausimą išsprendė teisingai, tinkamai aiškindamas ir taikydamas CPK nuostatas, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutartį, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.