Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Jociuvienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje K. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) dirbantis direktoriumi uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-12-07 Klaipėdos apskrities VMI Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus vyr. specialistas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 016393, kuriame nurodė, kad 2012-11-28, apie 10.40 val. K. A(duomenys neskelbtini)direktorius veiklos vykdymo vietoje, tai yra lentpjūvėje, esančioje A. B. g., (duomenys neskelbtini)sen., Klaipėdos r., nesudarius darbo sutarties, neišdavus darbuotojo pažymėjimo, apie įdarbinimą nepranešus VSDF Klaipėdos rajono skyriui, leido dirbti G. M., gim. 1967-10-01, S. K., gim. 1972-10-19, R. M., gim. 1987-09-14. Tokiu būdu K. A. pažeidė Lietuvos Respublikos DK 99 straipsnio 2, 3 dalis ir 98 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. A. teismo posėdžio metu nurodė, jog pripažįsta padarytą pažeidimą ir dėl to gailisi. Pažymėjo, kad šeimoje augina du mažamečius vaikus, kurių vienas yra sutuoktinės iš pirmos santuokos, pabrėžė, kad verčiasi sunkiai, gauna minimalias pajamas – šiuo metu nedirba visai, nes yra žiemos sezonas, prašė taikyti švelnesnę baudą, nei numatyta įstatyme, nes šeimoje sunki materialinė padėtis.

Lietuvos Respublikos ATPK 41³straipnio 1 dalis numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą ir užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Darbo kodekso normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu.

Individualūs darbo santykiai atsiranda, kai tarp darbuotojo ir darbdavio sudaromas susitarimas dėl tam tikrų sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos DK 93 straipsnyje. Lietuvos Respublikos DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai esant Lietuvos Respublikos DK 93 straipsnio nustatytiems darbo sutarties požymiams, tai yra kai darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos DK 99 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje suformuluota įsakmi taisyklė, nustatanti, jog darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Būtini nelegalaus darbo objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turėjo darbo sutarties požymius, t.y. darbas buvo dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus – protokolą, operatyvaus patikrinimo pažymą, faktų fiksavimo pažymą, paaiškinimus, fotonuotraukas, Sodros išrašą dėl draudžiamų asmenų UAB „Adomaičių prekyba“, darytina išvada, jog K. A. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėtis (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.), nes G. M., S. K., R. M. pagal susitarimą dėl darbo vietos, darbo funkcijų bei darbo užmokesčio su darbdaviu UAB „Adomaičių prekyba“ dirbo lentpjūvėje, esančioje A. B. g., Klemiškės II k., Sendvario sen., Klaipėdos r., nesudarius darbo sutarties. Darbo sutartis pasirašyta nebuvo, tai patvirtino ir pats direktorius K. A., be to jis pažeidimą pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi..

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, baudos dydį nustatant pagal sankcijoje nustatytą minimumo ir maksimumo vidurkį. K. A. dėl padaryto pažeidimo prisipažino, tuo padėdamas jį išaiškinti, nuoširdžiai gailisi, tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuobaudos rūšis ir dydis nustatomas, įvertinant šias aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių kiekį ir reikšmingumą (Lietuvos Respublikos ATPK 30² straipsnis).

LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalis numato sankciją – baudą nuo 3000 iki 10 000 litų už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Sankcijoje nėra alternatyvos, tačiau nustačius, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnyje numatytos nuobaudos švelninimo taisyklės, galėtų būti taikoma išimtis. Taip pat svarbu, kad būtų pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 1 ir 20 straipsniuose numatyti bausmės tikslai,- nubausti bei siekti auklėti asmenį, padariusį administracinį teisė pažeidimą. Administracinės nuobaudos tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų.

Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo anksčiau už tokio pobūdžio teisės pažeidimus administracinėn atsakomybėn netrauktas, padėjo teismui išaiškinti visas bylos aplinkybes, įmonėje yra sunki materialinė padėtis bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, yra pagrindas taikyti LR ATPK 30¹ straipsnį ir paskirti administracinę nuobaudą švelnesnę, nei numatyta įstatyme. Pažymėtina, kad nuobaudos tikslai visiškai bus pasiekti paskyrus K. A. 1000,00 litų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 286-288 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, pritaikius LR ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, skirti K. A., administracinę nuobaudą – 1000,00 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą.

Informuoti K. A., kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6020.

Informuoti K. A., jog sumokėjus baudą 40 dienų laikotarpyje, įmokos kvitą privalo pateikti teismui, o sumokėjus vėliau – institucijai, kontroliuojančiai nutarimo vykdymą, tai yra Klaipėdos apskrities VMI.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.