- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-01
- Bylos Nr.
- AN2-21-926/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-51-3-00067-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Aušra Vingilė (pirm.)
- Institucija
- Alytau apskrities vyriausiojo policijos komisariatas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2022 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria atmestas D. G. pareiškimas dėl proceso išlaidų priteisimo administracinio nusižengimo teisenos byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2021 m. balandžio 26 d. A. D. ir V. S. kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatą su pareiškimais, prašydami nubausti D. G. įstatymų nustatyta tvarka, kadangi ji užtvėrė metaline grandine bendro naudojimo kelią, neleidžia juo pravažiuoti, todėl jie negali pasiekti savo sklypų. 2021 m. balandžio 26 d. nutarimais jie buvo pripažinti nukentėjusiaisiais.
2. 2021 m. birželio 10 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas surašė D. G. administracinio nusižengimo protokolą dėl to, kad ji savavališkai, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, vykdydama tariamą savo teisę, kurią ginčija kiti asmenys, stulpų ir grandinės įrenginiu užtvėrė bendro naudojimo kelią. Dėl šių D. G. veiksmų asmenys negali naudotis bendro naudojimo keliu. Šiais veiksmais ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalyje.
3. Po administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo neteismine tvarka Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2021 m. gruodžio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konstatavus, kad iš surinktos medžiagos matosi, jog tarp A. D., V. S. ir D. G. kilęs ginčas spręstinas civilinio proceso tvarka, dėl to nėra veikos, numatytos ANK 518 straipsnyje, požymių.
Šalies argumentai
4. Pareiškėja D. G. pareiškimu dėl proceso išlaidų priteisimo kreipėsi į teismą prašydama pripažinti proceso išlaidomis 1 045 Eur, apmokėtus atstovui administracinio nusižengimo teisenos byloje Nr. ROIK: 21132459666, kurioje ji buvo patraukta administracinėn atsakomybėn, ir išieškoti jas solidariai iš A. D. ir V. S., kaip iš asmenų pagal kurių pareiškimus buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena.
Žemesnės instancijos teismas
5. Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartimi pareiškėjos D. G. pareiškimas atmestas, konstatavus, kad ta aplinkybė, jog institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, vėliau priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, pažymėdama, kad tarp A. D., V. S. ir D. G. kilęs ginčas spręstinas civilinio proceso tvarka, negali būti pagrindu priteisti D. G. patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti iš A. D. ir V. S., kaip iš asmenų, pagal kurių pareiškimus buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena. Procesinių išlaidų administracinėje teisenoje, kuri pradedama ir vykdoma atitinkamų pareigūnų, klausimas paprastai negali būti sprendžiamas pagal analogiją remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 105 straipsnio 6 dalimi. Nutartyje taip pat pažymėta, kad administracinio nusižengimo bylos teisena buvo nutraukta ne teismo sprendimu (nutartimi) ir teisme nebuvo pradėtas šios bylos nagrinėjimas. Be to, administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie D. G. patirtas bylinėjimosi išlaidas ikiteisminėje įstaigoje – policijos komisariate, t. y. ikiteisminei įstaigai nebuvo teiktas prašymas (pareiškimas) atlyginti bylinėjimosi išlaidas bei neteikti įrodymai, kad tokios išlaidos buvo patirtos.
Šalies argumentai
6. Pareiškėja D. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartį ir tenkinti jos pareiškimą, pripažinti proceso išlaidomis 1 045 Eur, apmokėtus atstovui administracinio nusižengimo teisenos byloje Nr. ROIK: 21132459666, kurioje D. G. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn, ir išieškoti iš A. D. ir V. S. solidariai, kaip iš asmenų pagal kurių pareiškimus buvo pradėta administracinio nusižengimo teisenos byla; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
6.1. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nutarties rezoliucinėje dalyje teismas klaidingai nurodė, kad nutartis skundžiama per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos. Toks Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalies pažeidimas, kad teisėjai nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo ir Teismų įstatymo 33 straipsnio 1 dalies pažeidimas suponuoja išvadą, kad teisėja netinkamai aiškino ir kitas teisines normas, taikytinas šioje byloje.
6.2. Teismas, pateikdamas teisės normų aiškinimą, kaip teisės šaltinį nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-41-976/2022, 2AT-8-788/2022, 2AT-14-489/2022 ir kt., tuo pažeisdamas Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalį. Skunde nurodoma, kad įstatymo leidėjas 2016 m. birželio 2 d. priėmė įstatymo pataisas, kurios įgaliojo 2016 m. birželio 8 d., kuriomis buvo panaikinta norma, kuri nustatė, kad teisės šaltinai yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, kurios paskelbtos teismų biuletenyje. Be to, visos paminėtos nutartys iš esmės skiriasi racio decidendi nuo nagrinėjamos bylos.
6.3. Be to, teismas be jokio teisinio pagrindo vieną iš prašymo netenkinimo motyvų nurodė tai, kad pagal pareiškėjos ieškinį yra iškelta civilinė byla dėl žemės sklypų ribų nustatymo ir iš šios bylos medžiagos matosi, kad ieškovė dalies ieškinio reikalavimų atsakovams atsisakė. Toks teismo argumentavimas yra nepagrįstas jokiais teisiniais argumentais, kaip administracinio nusižengimo byla yra susijusi su teismo minima civiline byla. Teismas pažeidė objektyvumo principą, kai šioje byloje vadovavosi neprijungtos prie šios bylos kitos bylos medžiaga, kurioje nebuvo galutinio sprendimo.
6.4. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad jos atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena negali būti lyginama su BPK 167 straipsnyje nustatytu ikiteisminio tyrimo pradėjimu tik esant nukentėjusiojo skundui ir todėl procesinių išlaidų administracinio nusižengimo teisenoje, kuri pradedama ir vykdoma atitinkamų pareigūnų, klausimas paprastai negali būti sprendžiamas pagal analogiją remiantis BPK 105 straipsnio 6 dalimi. Apeliantė pabrėžia, kad teisės normos turi būti aiškinamos sistemiškai ir atsižvelgiant į panašių normų įstatymo leidėjo nustatymų. ANK 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad įstatymui ir teismui visi administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys yra lygūs ir negali būti aiškinamos teisės normos taip, kad administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys, kurių atžvilgiu administracinių nusižengimų bylos nutraukiamos teismo sprendimu ar nutartimi turi daugiau teisių nei asmenys, kurių administracinių nusižengimų bylos nutraukiamos ikiteisminio nagrinėjimo metu institucijos nutarimu. Pareiškėjos įsitikinimu, dalies ar visų proceso išlaidų priteisimas iš asmens, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas, neturi būti sąlygojamas administracinio nusižengimo bylos nutraukimo teisminio proceso metu. Taikant mutatis mutandis BPK 105 straipsnio 6 dalį užtenka faktinių aplinkybių, kad administracinio nusižengimo procesas buvo pradėtas pagal nukentėjusiųjų, t. y. pagal A. D. ir V. S. pareiškimą, bei D. G. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn, jai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 21132459666 ir galiausiai teisena nutraukta nesant administracinio nusižengimo sudėties. Aplinkybė, kad nagrinėjimo metu nebuvo pateiktas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas bei jų buvimo įrodymas neturi jokios teisinės reikšmės, nes bylinėjimosi išlaidas priteisia tik teismas, o ne institucija, patraukusi pareiškėją administracinėn atsakomybėn. Įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią teisę asmeniui, kuris buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn nenumatė kitų išimčių inter alia ir, kad būtų taikomi ir vadovaujamasi civilinės teisės protingumo ir sąžiningumo principais.
6.5. Apeliantės manymu, skundžiama nutartimi pažeidžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje numatyta teisė kreiptis į teismą.
Atsiliepimas
7. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Alvydas Jurgelevičius atsiliepime į D. G. apeliacinį skundą, atsižvelgdamas į turimą teisinį (ne)suinteresuotumą šios bylos nagrinėjimo baigtimi (rezultatais), prašo sprendimą priimti savo nuožiūra.
7.1. Atsiliepime nurodoma, kad 2021 m. birželio 10 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. 55-ANR_P-1050-2021 buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena, kuri atlikus administracinio nusižengimo tyrimą apeliantės atžvilgiu nutraukta 2021 m. gruodžio 21 d. nutarimu, nenustačius ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių. Administracinio nusižengimo bylos teisena pradėta ne valstybės institucijų (pareigūnų) iniciatyva, o pagal nukentėjusiųjų pareiškimus, taip pat buvo nutraukta ne teismo sprendimu (byla teismui nebuvo perduota ir teisminis jos nagrinėjimas nebuvo pradėtas), o administracinio nusižengimo tyrimą pagal gautus pareiškimus pradėjusių ir jį atlikusių policijos pareigūnų procesiniu sprendimu. Be to, administracinio nusižengimo protokolas – tai procesinis dokumentas, kuriuo pradedama administracinės bylos teisena, tačiau jį surašius asmuo nėra laikomas patrauktu administracinėn atsakomybėn.
7.2. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad asmenų prašymai atlyginti teismo sprendimu priteistas išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas paslaugas nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 429 patvirtintu Prašymų atlyginti išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas paslaugas baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo tvarkos aprašu, pagal kurį atlyginamos tik teismo sprendimu priteistos išlaidos už advokato suteiktas paslaugas. Kiti atvejai į šio teisės akto taikymo sritį nepatenka ir nėra reglamentuojami, pvz., apeliantės atvejis dėl išlaidų, patirtų ne teismo tvarka nutrauktoje administracinio nusižengimo byloje. Pagal Konstitucinio Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutarimą vien tai, kad atitinkamas teisėkūros subjektas tam tikrų santykių laiku nesureguliuoja teisiškai arba juos teisiškai sureguliuoja nepakankamai, nereiškia, kad teismai negali ir neturi vykdyti teisingumo. Tokiais atvejais nepaneigiama galimybė teismams tam tikru mastu teisės spragas užpildyti ir taikyti teisę (be kita ko, naudojantis teisės analogija, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia, Konstituciją).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjos D. G. apeliacinis skundas atmetamas.
8. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame nesutinkama su apylinkės teismo sprendimu netenkinti D. G. prašymo priteisti jos turėtas išlaidas atstovo paslaugoms apmokėti administracinio nusižengimo bylos teisenoje iš asmenų, pagal kurių pareiškimą jos atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais, įvertinęs teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
9. Visų pirma, pažymėtina, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Tam, kad būtų galima remtis konkrečioje byloje sukurtu precedentu, nebūtina, kad šios bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės būtų identiškos, pakanka, kad jos būtų iš esmės panašios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-34-719/2020). Taigi, pirmosios instancijos teismas, darydamas atitinkamas išvadas, pagrįstai vadovavosi skundžiamoje nutartyje nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kadangi jose buvo suformuota šiai bylai reikšmingų teisės nuostatų samprata. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, priimtomis tiek administracinių nusižengimų bylose, tiek baudžiamosiose bylose, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo bus vadovaujamasi ir nagrinėjant D. G. apeliacinį skundą.
10. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 3 dalies nuostatas, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka
11. Apeliantė prašymą atlyginti patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti teikia vadovaudamasi BPK 105 straipsnio 6 dalimi, kurioje nustatyta, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas.
12. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaip matyti iš ANK 590 straipsnio 1, 2, 3 dalių turinio, administracinių nusižengimų teisena pradedama ir tyrimas atliekamas atitinkamų pareigūnų. ANK 590 straipsnio 4 dalyje nustatyti nusižengimai (ANK 119, 1191, 120, 204, 547 straipsniai), kai administracinių nusižengimų teisena pradedama pagal atitinkamų asmenų (pvz., akcininko, kreditoriaus, žurnalisto ir kitų) pareiškimą. Šiais atvejais administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti. Vis dėlto nepriklausomai nuo to, ar administracinių nusižengimų teisena pradedama ir tyrimas atliekamas atitinkamų pareigūnų (ANK 589 straipsnis) ar pagal ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų pareiškimą, jokių išimčių, sprendžiant išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo klausimą, įstatyme nėra nurodyta. Tai, kad administracinio nusižengimo teisena pradedama reaguojant į nukentėjusiojo skundą, nekeičia administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo ir vėlesnio nusižengimo tyrimo tvarkos, nustatytos ANK. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad tokios administracinio nusižengimo teisenos pradėjimas negali būti lyginamas su BPK 167 straipsnyje nustatytu ikiteisminio tyrimo pradėjimu tik esant nukentėjusiojo skundui. Todėl procesinių išlaidų administracinio nusižengimo teisenoje, kuri pradedama ir vykdoma atitinkamų pareigūnų, klausimas paprastai negali būti sprendžiamas pagal analogiją remiantis BPK 105 straipsnio 6 dalimi. Tais atvejais, kai procesas buvo teismo nutrauktas dėl įvykio ar nusižengimo sudėties nebuvimo, asmens patirtų advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimui spręsti tiesiogiai taikomos BPK 106 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-41-976/2022, 2AT-80-594/2022). Taigi D. G. prašymas priteisti jos patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti iš asmenų, pagal kurių pareiškimą buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, t. y., A. D. ir V. S. negali būti tenkinamas, ką pagrįstai konstatavo ir apylinkės teismas, atmesdamas D. G. prašymą dėl paminėtų išlaidų išieškojimo iš A. D. ir V. S.. Juolab, kad prašymas dėl minėtų išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų išieškojimo iš A. D. ir V. S. buvo pateiktas ne administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjusiai ir nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną priėmusiai institucijai, o teismui, kuriame minima administracinio nusižengimo byla net nebuvo nagrinėjama.
13. Sprendžiamo klausimo kontekste apygardos teismas atkreipia dėmesį ir į vienoje iš naujausių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutarčių suformuluotą nuostatą, kad atsižvelgiant į civilinio ieškinio bei patirtų proceso išlaidų atlyginimo civilinio teisinio santykio kilmę, (kyla iš turtinių ir ekonominių asmenų santykių) spręstina, kad svarstant išlaidų advokato pagalbai apmokėti, ir kitų proceso išlaidų atlyginimo klausimą, taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio nuostatos. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies atlyginti išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą apskaičiuodama ir pagrįsdama išlaidas. Šių išlaidų atlyginimas negali būti priteisiamas, jeigu prašymas dėl jų atlyginimo priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi, sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, svarbu ne tik jų būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, bet ir tai, kurioje proceso stadijoje jos buvo patirtos. CPK 98 straipsnio nuostatos tai sieja su prašymo dėl atitinkamų išlaidų atlyginimo priteisimo pateikimo momentu. Toks reglamentavimas nustatytas siekiant užtikrinti proceso operatyvumą bei koncentruotumą (CPK 7 straipsnis) ir pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 20 punktas; 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-1075/2022, 75 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022).
14. Nagrinėjamu atveju D. G. Institucijai prašymo atlyginti jos patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti bei šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų neteikė, nors tuo metu jau buvo priimtas minėtas Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas. Duomenų, kad D. G. ir (ar) jos atstovas neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo Institucijoje iš esmės pabaigos, nėra. Taigi D. G. prašymas dėl patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti išieškojimo iš A. D. ir V. S., pagal kurių pareiškimą buvo pradėta administracinio nusiengimo teisena, pateiktas pavėluotai.
15. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, nurodytus motyvus, nežiūrint to, kad nutarties rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodytas jos apskundimo terminas, konstatuoja, kad skundžiama Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti D. G. apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. nutartį nepakeistą ir D. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.