Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius atstovei R. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui R. R., institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl nepilnamečiam vaikui išlaikymo ir išlaikymo skolos už vaikų išlaikymą priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – skyrius) pateiktoje išvadoje nurodė, kad nepilnamečio D. R. gyvenamosios vietos nustatymas su mama G. M., tėvo bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymas bei išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimas, neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Ieškovės G. M. ir R. R. šeima laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki 2018 m. birželio 30 d. (įsakymui netekus galios nuo 2018 m. liepos 1 d.) buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo ir /ar psichotropinių medžiagų vartojimo. Laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2021 m. kovo 28 d. nustatyta eilė vaiko teisių pažeidimų. G. M. ir R. R. šeimai nuo 2017 m. liepos 18 d. iki 2023 m. gegužės 24 d. buvo taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos. Nepilnamečio D. R. gyvenamosios vietos sąlygos yra tinkamos gyventi, ugdytis ir ilsėtis, šalių nepilnamečio sūnaus D. R. gyvenamosios vietos nustatymas su jo mama G. M. atitinka nepilnamečio D. interesus. 2023 m. rugpjūčio 18 d. nepilnametis D. R. skyriaus specialistei nurodė, kad gyventi nori su mama, o su tėčiu nori matytis ir bendrauti. Manytina, kad ieškovė sudarys sąlygas atsakovui maksimaliai bendrauti su nepilnamečiu sūnumi D. ir tai nepažeis vaiko teisių ir teisėtų interesų. Sodros bazės duomenimis atsakovas R. R. vykdo individualią veiklą. Ieškovės G. M. reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo atitinka nepilnamečio D. R. interesus. Išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 4 d. iki 2023 m. liepos 1 d. (už 21 mėnesį), skyriaus vertinimu yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsakovas R. R. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad dėl sūnaus gyvenamosios vietos ginčo nekyla. Atsakovo su sūnumi bendravimo tvarkos nustatyti neprašo, nes ginčo dėl to taip pat nėra. Jeigu atsakovas savaitgaliui pasiimtų sūnų, sekmadienį jį turėtų sugrąžinti į namus. Vaikas lanko (duomenys neskelbtini) klasę, išlaikymas reikalingas pirkti vaikui rūbus, maistą, mokykloje pratybas, vykti į ekskursijas, mokėti mokykloje į fondą. Sveikatos problemų vaikas neturi. Su sūnumi gyvena jos tėvui priklausančiame name (duomenys neskelbtini) mieste. Vaikas pradės lankyti (duomenys neskelbtini) mokyklą, lanko būrelius mokykloje. Ji dirba, jos pajamos sudaro apie 700-800 Eur per mėnesį. Turi du vaikus, dukrai priteistą išlaikymą moka valstybė – 88 Eur per mėnesį, taip pat gauna vaikų išmokas, už abu apie 170 Eur. Atsakovas neprisideda prie sūnaus išlaikymo, sūnui buvo padovanojęs du telefonus, dviratį per Kalėdas. Ji nekilnojamojo turto neturi, vaikų vardu taip pat nėra registruoto turto. Išlaikymo įsiskolinimą prašo priteisti nuo 2021 m. spalio 1 d., nes nuo to laiko (duomenys neskelbtini). Vaiko išlaikymui turi būti priteista po 250 Eur per mėnesį, ji taip pat tokią sumą prisideda vaiko išlaikymui. Vaikus jai išlaikyti padeda tėtis, nes tiek, kiek ji gali skirti, neužtenka.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko teismui pateiktą išvadą. Ieškovės reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tėvo su vaiku nustatymo, dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, atitinka nepilnamečio vaiko interesus

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-177/2006, 3K-3-398/2006, 3K-3-416/2007, 3K-3-427/2008).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad nepilnamečio vaiko D. R., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė G. M. ir atsakovas R. R.. Nepilnametis vaikas šiuo metu gyvena kartu su mama, t. y. ieškove jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu arba kilus ginčui vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1, 2 dalys). Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų teismas paprastai įvertina vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgdamas į vaiko amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, būdą, užimtumą ir t. t. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis).

Ieškovės bei atsakovo nepilnametis vaikas D. R. gyvena kartu su motina. Ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos tarp šalių iš nekyla, atsakovas sutinka, kad jo vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, kur vaikas šiuo metu ir gyvena. Institucijos išvadoje nurodyta ir atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad nepilnamečio D. R. gyvenamosios vietos nustatymas su jo mama G. M. atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nepilnamečio vaiko D. R. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina G. M., jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl vaiko bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo

Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaiką ir yra atsakingi už savo vaiko auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaiko sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikui yra lygios, tačiau tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. CK 3.165 straipsnio 3 dalis numato, kad visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu ir tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas.

Ieškovė pažymėjo, jog neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su vaiku, taip pat ieškovė neprašo nustatyti konkrečios tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos, nes ginčo tarp šalių dėl to nėra, tačiau prašo nustatyti, kad atsakovui norint pasimatyti su sūnumi arba paimti jį iš jo gyvenamosios vietos, atsakovas R. R. turi iš anksto - prieš dvi dienas, įspėti ją apie tai, kad ji galėtų koreguoti sūnaus laisvalaikį. Išvadą teikianti institucija nurodė, jog manytina, kad ieškovė sudarys sąlygas atsakovui maksimaliai bendrauti su nepilnamečiu sūnumi D. ir tai nepažeis vaiko teisių ir teisėtų interesų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas nenustato atsakovo R. R. su sūnumi D. R. konkrečios bendravimo tvarkos. Teismas nustato, kad norint atsakovui pasimatyti su sūnumi arba paimti jį iš jo gyvenamosios vietos, atsakovas R. R. turi iš anksto - prieš dvi dienas, įspėti ieškovę apie tai.

Išaiškintina, jog vaikui paaugus ir tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti kitokią bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui

Ieškovė prašo iš atsakovo nepilnamečiui vaikui D. R. priteisti išlaikymą po 250 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo 2023 m. liepos 1 d.

Abu tėvai yra atsakingi už vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Taip pat abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymas turi būti pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8 straipsniai, 11–14 straipsniai, 18 straipsnis ir kiti, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis) bei proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), tėvai turi dėti visas pastangas, kad sudarytų sąlygas vaikui gyventi, ugdytis saugioje, labiausiai jo interesus atitinkančioje aplinkoje, bendrauti ir žaisti su bendraamžiais, lavinti gabumus ir įvairiapusiškai leisti laisvalaikį. Įstatymai neapibrėžia, kaip ir kokie vaiko poreikiai turi būti tenkinami, kiekvienu atveju tai turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant ir į tėvų turtinę padėtį, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

Nustatyta, jog ieškovė G. M. nekilnojamojo turto nuosavybės teise neturi, dirba, augina du vaikus. Dukrai priteistą išlaikymą moka valstybė – 88 Eur per mėnesį, taip pat gauna vaikų išmokas, už abu apie 170 Eur, jos mėnesinės pajamos sudaro apie 700-800 Eur. Su vaikais gyvena jos tėvui priklausančiame name. Teismo posėdžio metu nurodė, kad sūnų išlaikyti jai padeda jos tėvas, nes nepakanka gaunamų lėšų. Nepilnametis D. R. šiuo metu eina į (duomenys neskelbtini) klasę, lanko būrelius mokykloje, pradės lankyti (duomenys neskelbtini) mokyklą.

Atsakovas D. R. nekilnojamojo turto registro duomenimis nuosavybės teise turi 1/2 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Vykdė individualią veiklą – statybos darbus, šiuo metu registruotas Užimtumo tarnyboje, gaus socialinę pašalpą, kurios dydis 176 Eur. Įgijęs mūrininko-tinkuotojo profesiją, turi patirties skardinimo darbuose, šiuo metu pragyvena iš atsitiktinių darbų. Sveikatos problemų neturi. Skolingas 8000 Eur išlaikymo sumą už dukros išlaikymą, skolos išieškojimą vykdo antstoliai. Nesutinka su prašoma priteisti išlaikymo suma, sutiktų mokėti po 100 Eur per mėnesį, nes daugiau pajamų neturi.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, šalių turtinės padėtys iš esmės laikytinos lygiavertėmis, tuo požiūriu šalys lygiomis dalimis turėtų prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Pažymėtina ir tai, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni.

CK 3.192 straipsniu numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį. Ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga vidutiniškai apie 500 Eur suma (maistui apie 250 Eur, rūbams, avalynei - 50 Eur, higienos, skalbimo priemonėms - 20 Eur, vaistams, vitaminams - 20 Eur, žaislams, ugdymo priemonėms, laisvalaikiui, pramogoms apie 50 Eur, šildymas, elektra, vanduo, kanalizacija - 30 Eur, nenumatytoms išlaidoms apie 80 Eur. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog išlaidų dalis atsižvelgiant į vaiko amžių nėra per didelė ar neracionali, prašoma priteisti suma yra pagrįsta. Paminėtina, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku, priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimu, atsakovas privalo teikti išlaikymą po 200 Lt / 57,92 Eur savo nepilnametei dukrai S. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), iki jos pilnametystės. Atsakovas vykdė individualią statybos veiklą, įgijęs paklausią mūrininko-tinkuotojo profesiją, yra darbingo amžiaus, duomenų apie jo sveikatos sutrikimus nėra, teismo posėdžio metu patvirtino, kad sūnaus išlaikymui reikalingas toks išlaikymo dydis, kurio prašoma priteisti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, tėvų turtinę padėtį ir būtinus vaiko poreikius, ieškinys šioje dalyje tenkintas ir iš atsakovo R. R. priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui D. R. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės, ją indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196-3.198 straipsniai, 3.200 straipsnis).

Ieškovė skirtina lėšų, skirtų nepilnamečiui vaikui išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo R. R. išlaikymo įsiskolinimą už 21 mėnesį, nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2023 m. liepos 1 d., iš viso - 5250 Eur, skaičiuojant vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu kartu nebegyvena nuo 2021 m. spalio mėn., ir atsakovas nuo to laiko neteikia vaikui išlaikymo. Nesant pagrįstų atsakovo prieštaravimų dėl reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą ar jo dydžio, nenustačius aplinkybių, jog išlaikymą atsakovas savo nepilnamečiui vaikams minėtu laikotarpiu teikė tinkamai, ieškovės reikalavimas dėl įsiskolinimo tenkintinas visiškai, iš atsakovo priteisiant 5250 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą. Ieškovė nurodė, kad R. R. sūnui buvo padovanojęs du telefonus, per Kalėdas – dviratį. Tačiau šiame kontekste paminėtina, kad dovanos ir vaikui reikalingi daiktai reikalauja papildomų finansinių išlaidų. Teismų praktikoje dovanų vaikui dovanojimas, daiktų pirkimas rodo siekį užmegzti kontaktą su vaiku, palaikyti ryšius ir parodyti savo dėmesį, tuo kompensuojant savo nedalyvavimą kasdieniniame vaiko gyvenime, tačiau nepaisant to, finansinis vaiko išlaikymas – kaip viena pagrindinių tėvo pareigų ir atsakomybių – išlieka (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-410-883/2022). Todėl minėta aplinkybė nesuteikia pagrindo teismui spręsti, kad, gyvendamas skyrium atsakovas R. R. teikė nepilnamečiam vaikui nepertraukiamą ir kasdienį jo poreikius atitinkantį išlaikymą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė G. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. rugsėjo 11 d. pažymos matyti, kad tarnyba, teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą G. M. patyrė 200 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Žyminis mokestis šioje byloje sudaro: 68 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir 119 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, viso 187 Eur. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 26,56 Eur. Tenkinant ieškinį, iš atsakovo R. R. į valstybės pajamas yra priteistinas 187 Eur žyminis mokestis, 26,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai) ir 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motina G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti, kad atsakovui R. R., norint pasimatyti su sūnumi D. R. arba paimti jį iš jo gyvenamosios vietos, atsakovas R. R. turi iš anksto - prieš dvi dienas, įspėti ieškovę G. M..

Priteisti iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės, priteistas lėšas pervedant į ieškovės G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninę banko sąskaitą iki kiekvieno mėnesio, už kurį mokamas išlaikymas 20 dienos. Priteistas lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiui vaikui D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2023 m. liepos 1 d., iš viso 5250 Eur (penkis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt eurų).

Paskirti ieškovę G. M. nepilnamečio vaiko D. R. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 187 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio ir 26,56 Eur (dvidešimt šešis eurus 56 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), įmokos kodą – 5662, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Priteisti iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą (Pakruojo rūmus).