Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-831-198/2015

Kristina Serdiukienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08467-2013-4

2015 m. gruodžio 7 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-788-956/2015 pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui ŽŪK „Aukštaitijos cukriniai runkeliai“, tretiesiems asmenims L. K., AB „Lietuvos draudimas“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad 2004-03-15 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu dėl 2002-12-20 eismo įvykio, kurio metu buvo sutrikdyta R. B. sveikata, kaltu pripažintas L. K., iš jo ieškovei priteista 5000 Lt neturtinė žala, pripažinta teisė į civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos patenkinimo, o klausimas dėl civilinio ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka (I t. b.l. 5-8). 2005-04-26 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi L. K. kasacinis skundas atmestas (I t. b.l. 12-15). Ieškovė 2002-12-20 eismo įvykio metu nukentėjo eidama į darbą UAB „Pasvalio gerovė“, todėl šis įvykis pripažintas nelaimingu atsitikimu pakeliui į darbą (I t. b.l. 32, 35). Ieškovei nuo 2003-04-22 iki 2004-05-01 nustatyta I invalidumo grupė (I t. b.l. 77-79, 44), nuo 2004-04-27 iki 2005-04-30 nustatyta I invalidumo grupė (I t. b.l. 74-76), nuo 2005-05-05 iki 2006-05-31 nustatyta II invalidumo grupė (I t. b.l. 73, 44). Ieškovei nuo 2006-06-01 iki 2008-06-01 nustatytas 45 proc. darbingumo lygis (I t. b.l. 70-72). Iš 2006-06-27 darbingumo lygio vertinimo akto Nr. 1132 matyti, kad ieškovei nuo 2006-06-01 iki 2008-06-01 nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, pakeistas NDNT Biržų teritorinio skyriaus 2006-06-06 sprendimas (I t. b.l. 66-69). Ieškovei nuo 2008-05-07 iki 2010-05-06 nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, paliktas galioti NDNT Biržų teritorinio skyriaus 2008-05-07 aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas darbingumo lygis, terminas, priežastis. Pakoreguota DSP (I t. b.l. 55-61, 62-65). Ieškovei nuo 2010-05-07 iki 2012-06-06 nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, paliktas galioti NDNT Biržų teritorinio skyriaus 2010-06-07 aktu Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas sprendimas. Specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nenustatytas (I t. b.l. 45-50, 51-54). Ieškovei nuo 2013-02-05 iki 2030-04-25 nustatytas 40 proc. darbingumo lygis (I t. b.l. 122), nuo 2012-02-28 iki neterminuotai skirta 513,36 Lt per mėnesį netekto darbingumo periodinė kompensacija (I t. b.l. 87, II t. b.l. 9). Eismo įvykio metu tretysis asmuo L. K. vairavo transporto priemonę Toyota Carina, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią atsakovui ŽŪK „Aukštaitijos cukriniai runkeliai“, kuris su trečiuoju asmeniu AB „Lietuvos draudimas“ buvo sudaręs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (II t. b.l. 33, 39). Draudimo sutartimi AB „Lietuvos draudimas“ įsipareigojo draudiminio įvykio atveju atlyginti 30000,00 Lt žalą asmeniui ir 30000,00 Lt žalą turtui.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad esant įsiteisėjusiam teismo nuosprendžiui, kuriuo jai pripažinta teisė į ieškinio, dalyje dėl turtinės žalos patenkinimą, pirmosios instancijos teismas turėjo tik įvertinti „ieškinio dydį“, o ne spręsti dėl pačios teisės į turtinės žalos atlyginimą, buvimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškus civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ir pripažinus asmenį ieškovu, ieškinys nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles. Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o iškilus klausimams, kurių BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos CPK normos, jeigu jos neprieštarauja BPK normoms (BPK 113 str.). Taigi, baudžiamajame procese civilinių teisių gynimas, kuris apima ir įrodinėjimo procesą – nusikaltimu padarytos žalos fakto, dydžio, pobūdžio ir kaltų asmenų nustatymą, priklauso ne šalių, o tyrėjų, prokurorų bei teismo kompetencijai (BPK 113 str.). BPK 115 straipsnio 1 dalyje esanti imperatyvi norma numato, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta, tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. Atsižvelgdamas į baudžiamojo proceso esmę, t. y. valstybės pareigos ir teisės taikyti sankcijas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui įgyvendinimo užtikrinimą bei greito proceso principą (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., BPK 1 str.), įstatymų leidėjas BPK 115 straipsnio 2 dalyje numatė išimtį, pagal kurią tik išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tokiu atveju procesas dėl baudžiamojoje byloje pareikšto ieškinio turi būti tęsiamas ir tęsiamas apkaltinamąjį nuosprendį priėmusio teismo iniciatyva. Nagrinėjamu atveju, baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiame nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas pripažino R. B. teisę į ieškinio, dalyje dėl turtinės žalos, patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tačiau šiuo atveju nenustatyta, kad apeliantė pareiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, kurią išnagrinėjęs, teismas pripažino ieškovės teisę į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pareiškė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų, kurį priimdamas nuosprendį, teismas tenkino ir priteisė iš Leono K. R. B. 5000 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. ( baudžiamoji b.l.167-168). Tuo tarpu pati ieškovė nurodė, kad negali šiuo metu pateikti civilinio ieškinio dėl materialines žalos atlyginimo dėl gydymo, transporto, sveikatos sužalojimo ir kitų išlaidų ( baudžiamoji b.l. 73).

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio senaties terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo momento, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Apeliantė nurodė, kad dėl eismo įvykio patyrė žalą, kurią prašė priteisti iš atsakovo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškinio senatis dėl žalos atlyginimo prasidėjo 2002-12-20, nes būtent su eismo įvykiu apeliantė sieja savo teisių pažeidimą.

Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. Mažeikių sporto mokykla, bylos Nr. 3K-3-436/2007; 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, bylos Nr. 3K-3-449/2009; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. VšĮ Kėdainių ligoninė, bylos Nr. 3K-3-170/2010). Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose neišvardytas aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašas; taip pat neįvardyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, bylos Nr. 3K-3-449/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-447/2009). Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. VšĮ Kėdainių ligoninė, bylos Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. ir kt. v. UAB „Alvora“, bylos Nr. 3K-3-516/2010).

Byloje nustatyta, kad ieškovei nuo 2003-04-22 iki 2004-05-01 nustatyta I invalidumo grupė (I t. b.l. 77-79, 44), nuo 2004-04-27 iki 2005-04-30 nustatyta I invalidumo grupė (I t. b.l. 74-76), nuo 2005-05-05 iki 2006-05-31 nustatyta II invalidumo grupė (I t. b.l. 73, 44), nuo 2006-06-01 iki 2008-06-01 nustatytas 45 proc. darbingumo lygis (I t. b.l. 70-72). Iš 2006-06-27 darbingumo lygio vertinimo akto Nr. 1132 matyti, kad ieškovei nuo 2006-06-01 iki 2008-06-01 nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, pakeistas NDNT Biržų teritorinio skyriaus 2006-06-06 sprendimas (I t. b.l. 66-69). Ieškovei nuo 2008-05-07 iki 2010-05-06 nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, paliktas galioti NDNT Biržų teritorinio skyriaus 2008-05-07 aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas darbingumo lygis, terminas, priežastis. Pakoreguota DSP (I t. b.l. 55-61, 62-65). Ieškovei nuo 2010-05-07 iki 2012-06-06 nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, paliktas galioti NDNT Biržų teritorinio skyriaus 2010-06-07 aktu Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas sprendimas. Specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nenustatytas (I t. b.l. 45-50, 51-54). Ieškovei 2013-02-25 išduota nedarbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma, kurioje nurodoma, kad nuo 2003-04-22 neterminuotai darbingumo lygis yra 40 proc. (t. 3, 79 b.l.). Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2009 m. rudenį kreipėsi į advokatą I. T.. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad advokatas I. T. rašė įvairius raštus įstaigoms nuo 2011 m. lapkričio mėn. (t. 1, 44, 135, 142 b.l.; t. 2, 70 b.l.). Iš byloje esančių trečiojo asmens Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad ieškovė 2006-06-27, 2006-08-22, 2008-06-18, 2010-05-06, 2010-05-18, 2010-05-21, 2010-07-19 kreipėsi į šią įstaigą dėl neįgalumo lygio patikslinimo, transporto išlaidų kompensavimo ir kitais klausimais. Ieškinys teisme pareikštas tik 2013-12-18.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau aptartas aplinkybes, kuomet nuo eismo įvykio iki ieškovės kreipimosi į teismą praėjo 11 metų, kai tiek pati ieškovė aktyviai kreipėsi ir rašė raštus dėl jai nustatyto neįgalumo lygio patikslinimo, nuo 2005-05-05 jos sveikatos būklė tapo geresnė – jai buvo nustatyta II invalidumo grupė, o jos atstovas advokatas I. T. taip pat jau 2011 m. rašė raštus dėl ieškovei nustatyto nedarbingumo lygio, jos gauto darbo užmokesčio, tačiau ieškinys teisme pareikštas tik 2013 m. gruodžio mėn., pagrįstai ir teisėtai konstatavo nesant pagrindų pripažinti ieškinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis ir atnaujinti šį terminą. Apeliaciniame skunde ši išvada nepaneigiama. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškinio senaties termino praleidimas truko ilgą laiką, ieškovė, turėdama advokatą net du metus nesikreipė į teismą su ieškiniu. Vertino ir tai, kad ieškovė nei raštu, nei žodžiu dėl patirtų nuostolių atlyginimo į atsakovą nesikreipė, neprašė jų atlyginti, jo neinformavo, apie ieškovės patirtos žalos dydį atsakovas sužinojo tik gavęs ieškinį. Sutiktina, kad tai, jog ieškovei nustatyta gretutinė diagnozė - lengvas pažinimo sutrikimas, negali būti sutapatinama su asmens nesugebėjimu kreiptis į institucijas dėl socialinio draudimo išmokos gavimo. Be to, ši gretutinė diagnozė ieškovei buvo nustatyta, kaip pati Ieškovė ieškinyje nurodė, tik 2010-08-05 (t. 4, 17-19 b.l.). Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai pritaikė senaties terminą ir netenkino ieškovės prašymo atnaujinti praleistą terminą, konstatuodamas, kad jis praleistas dėl subjektyvių, o ne objektyvių priežasčių.

Ieškinio senatis – materialiosios civilinės teisės institutas, tai – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (1964 m. CK 90 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikant ieškinio senatį turi būti derinami du teisiniai gėriai: asmens pažeistos teisės gynimas ir civilinių teisinių santykių stabilumas. Civilinių teisių subjektai yra laisvi spręsti dėl savo turimų teisių įgyvendinimo ir jų gynimo. Tuo atveju, kai asmuo, žinodamas apie savo teisių pažeidimą, per įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą be svarbių priežasčių nesikreipia teisminės gynybos, toks elgesys tiek kitų suinteresuotų asmenų, tiek teismo gali būti prilyginamas turimų teisių atsisakymui ir sukelti analogiškas pasekmes. Lygiai taip pat asmuo, kuriam reiškiamas ieškinio reikalavimas, gali nenaudoti ieškinio senaties kaip savo atsikirtimų pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Balto print“ v. UAB ,,Schenker“, bylos Nr. 3K-3-274/2014; 2015 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Kvadera“ v. UAB ,,Luvel transportas“, bylos Nr. 3K-3-363-469/2015).

Kasacinis teismas, tikslu suvienodinti teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-339/2008; 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kirstinė“ ir kt. v. UAB „Medicinos bankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-317/2008; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Valstybės sienos apsaugos tarnyba v. AB firma „VITI“, bylos Nr. 3K-3-633/2013; 2015 m. birželio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Kvadera“ v. UAB ,,Luvel transportas“, Nr. 3K-3-363-469/2015). Teismas neturi pirmiausia nustatyti pažeidimo ir tik tada taikyti senatį. Taikant senatį, ieškinys atmetamas ne todėl, kad yra pažeidimas, bet taikoma senatis, o todėl, kad nepriklausomai nuo to, būtų ar nebūtų nustatytas pažeidimas, pažeistos teisės nebūtų įmanoma apginti dėl praleisto ieškinio senaties termino. Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kirstinė“ ir kt. v. UAB „Medicinos bankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-317/2008). Įvertinus tai, atmestini apeliantės nurodyti argumentai, kad teismas laikė ieškinį nepagrįstu, todėl turėjo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o ne taikant ieškinio senatį. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškinys pagrįstai pirmosios instancijos teismo atmestas taikant ieškinio senatį, todėl nėra aktualu tirti ginčo žalos atlyginimo klausimą, nes net ir nustačius teisės pažeidimą pažeistos teisės nebūtų įmanoma apginti dėl praleisto ieškinio senaties termino. Dėl šios priežasties bylą nagrinėję apylinkės teismas, atmesdamas ieškinį dėl ieškinio senaties taikymo, neturėjo analizuoti bei pasisakyti dėl ginčijamo žalos atlyginimo, tačiau analizavo ir pasisakė dėl ginčijamos žalos atlyginimo. Tačiau atsakant į apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai spendė, kad ieškovės ieškinio reikalavimas atlyginti negautas darbines pajamas yra glaudžiai susijęs su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ieškovei mokamomis ir turėjusiomis gauti išmokomis, jų paskaičiavimu bei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatytu ieškovei darbingumo lygiu bei jo priežastimis, kurie įtakoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skaičiuojamas išmokas. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad ieškovės sveikatos būklė ir nežinojimas, kad turi teisę kreiptis į VSDFV teritorinį skyrių dėl netekto darbingumo periodinės kompensacijos skyrimo, t.y. neįgyvendinimas jai įstatymo suteiktos teisės, nedaro atsakovo nesąžiningu. Tai, kad ieškovė savo teisių tinkamai neįgyvendino, negali būti pagrindas reikalauti prarastų pajamų kompensavimo iš atsakovo, kai įstatymas numato prarastų pajamų kompensavimą, kurį apmoka valstybė iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra suformavęs praktiką, kad ieškovui padarytos žalos dalį, kurios nepadengia atlyginimas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, turi atlyginti už žalą atsakingi asmenys, vadovaujantis bendrais žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju pagrindais. Atsakovas privalėtų atlyginti tik tą padarytos žalos dalį, kurios nepadengia socialinio draudimo išmokos, o ne tą dalį, kurios ieškovė negavo įstatymo nustatyta tvarka nesikreipdama į socialinio draudimo įstaigą. Atsakovo kaltės, kad ieškovė nerealizavo savo teisės gauti periodinę netekto darbingumo kompensaciją už laikotarpį nuo 2003-04-22 iki 2012-02-27 , nėra. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2012-02-28 ieškovei mokama periodinė netekto darbingumo kompensacija sudaro 513,36 Lt , mokama invalidumo pensija sudaro 645,01 Lt. Iš viso ieškovė per mėnesį išmokama 1158,37 Lt ( 513,36 + 645,01). Iki eismo įvykio ieškovės vidutinis darbo užmokestis per mėnesį jai dirbant UAB „Pasvalio gerovė“ buvo 771,61 Lt, UAB „Žviedra“ - 298,64 Lt . Iš viso iki eismo įvykio ieškovės vidutinis darbo užmokestis per mėnesį buvo 1070,25 Lt ( 771,61+298,64). Ieškovės gaunamos pajamos (socialinio draudimo išmokos) šiuo metu yra didesnės nei ieškovės gautas darbo užmokestis iki eismo įvykio. Priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir žalos, atsiradusios ieškovei nerealizavus įstatyme numatytos teisės gauti netekto darbingumo periodinę kompensaciją už laikotarpį nuo 2003-04-22 iki 2012-02-27 , nėra. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, kad ieškovė neteisingai skaičiuoja žalos dydį. Pažymėtina, kad ieškinyje ieškovė nurodo, kad apskaičiuodama 28 895,55 Eur jai padarytą žalą, daro prielaidą, kad ji per visą laikotarpį būtų gavusi vidutinį darbo užmokestį, t.y. 1013,90 Lt. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra akcentuota, kad nuostolių, kaip piniginės išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Pagal įstatymą nuostolių buvimas nepreziumuojamas, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti ieškovė (CPK 178 str.). Nesant aptartų civilinės atsakomybės sąlygų, pagrindų tenkinti ieškovės ieškinį nėra.

Kiti apeliacinio skundo argumentai pirmos instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui teisinės reikšmės neturi todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.