Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AgroSaulė 15“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-8136-244/2014 pagal atsakovo Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos, atstovaujamos Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas 2013 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją (toliau – ir VAGK), prašydamas panaikinti 2013 m. spalio 1 d. Komisijos sprendimą Nr. 17R-441 ir tenkinti pareiškėjo prašymą. 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. 3R-443(AG-364/04-2013) VAGK panaikino 2013 m. spalio 1 d. Komisijos sprendimą Nr. 17R-441 ir įpareigojo Komisiją pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo.

II.

Teismas analizavo ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus – Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą (toliau – ir Įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 594 patvirtintą Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašą (toliau – ir Tvarkos aprašas).

Teismas rėmėsi Tvarko aprašo 4 punktu ir nurodė, jog kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Byloje nustatyta, kad PVM sąskaita-faktūra Nr. GRU0001716 už 2012 m. rugsėjo – 2013 m. sausio laikotarpį išrašyta 2013 m. sausio 31 d., o mokėjimas (5 000 Lt) atliktas 2013 m. rugpjūčio 13 d., t. y. pareiškėjas iki 2013 m. rugpjūčio 12 d. disponavo 5 000 Lt suma, todėl, teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai teigė, kad šios išlaidos negali būti laikomos išlaidomis, patirtomis iki 2013 m. vasario 1 d., nes jos neatitinka Tvarkos aprašo 4 punkto reikalavimų.

Teismas darė išvadą, kad atsakovo sprendimas iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas buvo teisėtas, pagrindo jį naikinti nebuvo, todėl VAGK 2014 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. 3R-179(AG-122/01-2014) dalis dėl nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą nekompensavimo yra nepagrįsta.

III.

Pareiškėjas UAB „AgroSaulė 15“ Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-8136-244/2014, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu.

2014 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą kitoje administracinėje byloje Nr. I-7997-968/2014 (UAB „AgroSaulė 5“ prieš Lietuvos valstybę, atstovaujamą Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos) (toliau – ir Byla II), kuris yra priešingas šios bylos sprendimui, t. y. Vilniaus apygardos administracinis teismas analogiškoje byloje nusprendė atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, skundą atmesti kaip nepagrįstą (toliau – ir Sprendimas II).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. balandžio 13 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. A-814-556/2015, kuria Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimą paliko nepakeistą ir atmetė atsakovo apeliacinį skundą.

Prašydamas atnaujinti procesą administracinėje byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu, pareiškėjas nurodo:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėtos bylos, kurios procesą prašomą atnaujinti, ir Bylos II ratio decidendi yra tapatūs. Abiejose bylose faktinės aplinkybės yra iš esmės identiškos, keliama teisinė problema ta pati – išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarka ir pagrindai, konkrečiai, pareiškėjų nurodytų patirtų išlaidų dėl žemės ir nekilnojamojo turto nuomos kompensavimas.Nurodytose bylose yra priimti priešingi sprendimai teismui skirtingai aiškinant bei taikant ginčui aktualias teisės normas. Byloje II teismas nurodė, kad Įgyvendinimo įstatyme ir Tvarkos apraše įtvirtintas teisinis reguliavimas yra specialusis teisinio reguliavimo, įtvirtino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.48 straipsnio 1 dalyje, atžvilgiu. Esant bendrojo ir specialaus teisinio reguliavimo konkurencijai, turi būti taikomas specialusis teisinis reguliavimas. Tuo tarpu byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, iš esmės buvo taikomas ne specialusis teisinis reguliavimas, tačiau CK 2.48 straipsnio nuostatos.Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, proceso atnaujinimo institutas leidžia maksimaliai užtikrinti, kad nebūtų palikta galioti galbūt neteisėtų ir nepagrįstų teismo sprendimų (nutarčių) tais atvejais, kai teismo sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka arba teismo padarytų klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine tvarka. Be to, šis institutas privalo taip pat būti naudojamas atsižvelgiant ir į kitus proceso teisės principus: ekonomiškumą, koncentruotumą, protingumą ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 23 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-188/2005, 2006 m. gegužės 29 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-356/2006, 2008 m. sausio 21 d. nutartį byloje Nr. 3K-7-57/2008).Nagrinėjamu atveju egzistuoja ir kitos proceso atnaujinimui būtinos sąlygos. Prašymas dėl proceso atnaujinimo teikiamas nepraleidus nustatyto termino, nes šiuo atveju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis buvo priimta 2015 m. balandžio 13 d.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Proceso atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tokią proceso atnaujinimo instituto paskirtį, ABTĮ gana detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo procedūrą, kuri vykdoma griežtai laikantis nustatytų sąlygų ir tvarkos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje P63-159/2010).

ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta dvylika konkrečių pagrindų, kuriems esant gali būti atnaujintas procesas administracinėje byloje.

Vadovaujantis ABTĮ 158 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus ABTĮ 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

Teisėjų kolegija, vykdydama nurodytus įstatymo leidėjo įpareigojimus ir vertindama, ar nėra praleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, visų pirma pažymi, jog ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (ABTĮ 156 str. 2 d.); prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti paduodamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą atvejį (ABTĮ 156 str. 3 d.).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas UAB „AgroSaulė 15“ prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-8136-244/2014, remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu, kuriame numatyta, kad procesas byloje gali būti atnaujintas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog jeigu kaip proceso atnaujinimo pagrindas nurodoma būtinybė užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (ABTĮ 153 str. 2 d. 12 p.), tokios aplinkybės paaiškėjimo momentas paprastai siejamas su baigiamojo teismo procesinio sprendimo byloje įsiteisėjimu, nes jau šią dieną asmuo turi galimybę įvertinti baigiamąjį aktą jos atitikimo buvusiai administracinių teismų praktikai aspektu (2009 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P442-16/2009).

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gautas 2015 m. liepos 14 d. Apie aplinkybes, kuriomis grindžiamas proceso atnaujinimas, pareiškėjas turėjo sužinoti 2014 m. rugsėjo 22 d., kada įsiteisėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-8136-244/2014. Taigi konstatuotina, kad pareiškėjas, prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikęs po beveik 10 mėnesių nuo minėto sprendimo įsiteisėjimo, praleido ABTĮ 156 straipsnyje nustatytą terminą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Kadangi pareiškėjas mano, jog termino paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo jis nepraleido, prašymo atnaujinti praleistą terminą su nurodytomis svarbiomis termino praleidimo priežastimis byloje nėra. Atsižvelgdama į tai, kad konstatuota, jog pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė praleidęs nustatytą terminą, teisėjų kolegija pripažįsta, kad šiuo atveju nėra pagrindo svarstyti praleisto termino atnaujinimo klausimo.

Praleistas prašymo padavimo terminas sudaro savarankišką pagrindą atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P556-32/2008; 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P942-219/2011). Tačiau teisėjų kolegija, nagrinėjamu atveju taip pat įvertinusi paduoto prašymo motyvus, atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas jau buvo kreipęsis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu atnaujinti procesą byloje tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 153 str. 2 d. 12 p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P-23-602/2015 šis pareiškėjo prašymas buvo atmestas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu paduotas praleidus įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą, be to, yra pakartotinis. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AgroSaulė 15“ prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-8136-244/2014 pagal atsakovo Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos, atstovaujamos Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.