Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Atsakovė Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisija (toliau – ir Komisija) skunde (b. l. 1–3) prašo 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. 3R-179(AG-122/01-2014) dalyje dėl nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą nekompensavimo; 2) priimti naują sprendimą - pareiškėjos skundą dėl sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Skunde atsakovė paaiškino, kad pareiškėjos atžvilgiu buvo priimtas sprendimas iš dalies kompensuoti patirtas išlaidas, susijusias su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu. Komisija nusprendė nekompensuoti pareiškėjai išlaidų už žemės sklypo ir nekilnojamojo turto nuomą, nes šios išlaidos patirtos po 2013 m. vasario 1 d. Pareiškėja nesutikdama su sprendimu jį skundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (toliau – ir VAGK), kuri 2014 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. 3R-179(AG-122/01-2014) patenkino pareiškėjos UAB „Agrosaulė 15“ skundą, panaikino Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos 2013 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. 17R-3503 dalyje dėl žemės ir nekilnojamojo turto nuomos mokesčio nekompensavimo ir įpareigojo Komisiją pareiškėjos 2013 m. rugpjūčio 23 d. prašymą Nr. 15R-811 išnagrinėti pakartotinai. Atsakovė nesutinka su VAGK sprendimu. Pažymi, kad Komisijai suteikta teisė kompensuoti tik tas išlaidas, kurios atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 594 patvirtinto Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) reikalavimus. Dėl šios priežasties Komisija nekompensavo išlaidų už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą, nes šios išlaidos neatitinka Aprašo 4 punkto (patirtos po 2013 m. vasario 1 d.). Aprašo 4 punktas nustato, kad kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Aprašo 4 punkto nuostata išlaidų patyrimą tiesiogiai sieja su išlaidų apmokėjimu, t. y. pareiškėjas, kuris sumoka po 2013 m. vasario 1 d. išlaidas patiria po vasario 1 d. Sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už 2012 m. rugsėjo - 2013 m. sausio mėn. laikotarpį išrašyta 2013 m. sausio 31 d., o mokėjimas atliktas 2013 m. rugpjūčio 13 d., pareiškėja iki 2013 m. rugpjūčio 12 d. disponavo 5 000 litų suma, todėl šios išlaidos negali būti laikomos išlaidomis, patirtomis iki 2013 m. vasario 1 d. Mano, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, VAGK neturėtų atlikti to tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Komisijai, ir VAGK negali priiminėti tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, įstatymu yra priskirta Komisijai. Dėl šių priežasčių VAGK veikla, tikrinant Komisijos atliktus vertinimus, iš esmės turėtų apsiriboti patikrinimu, ar įgyvendindama savo diskreciją, Komisija nepadarė aiškios klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų. VAGK taip pat turėtų įvertinti, ar priimant skundžiamą Komisijos sprendimą buvo laikytasi atitinkamų procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas sprendimas. Pareiškėjos visų prašomų kompensuoti išlaidų Komisija neturėjo teisės kompensuoti, nes jos neatitinka Aprašo 4 punkto reikalavimų. Kitų dokumentų, pagal kuriuos būtų galima daryti kitokią išvadą, pareiškėja Komisijai nepateikė, todėl Komisijos sprendimas dalinai kompensuoti pareiškėjos patirtas išlaidas yra teisėtas ir pagrįstas,