- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-23
- Bylos Nr.
- I1-15549-394/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01777-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- A. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. V. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (1-5 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – atsakovė), 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2022-07-26 iki 2023-06-03 buvo laikomas Kauno kalėjime 139 ir 163 kamerose, kuriose sanitarinis mazgas neatitiko higienos normų, elementariausių žmogiškumo sąlygų, buvo pažeidžiamas jo privatumas, nes sanitarinis mazgas atitvertas pertvaromis, tačiau nėra jokių lubų, atskiros vėdinimo sistemos, atliekant gamtinius reikalus visi kameroje gyvenantys asmenys girdėdavo nemalonius garsus, užuosdavo nemalonius kvapus. Kadangi kameros vėdinamos per langus, kvapai pasklisdavo po visą kamerą. Sanitariniame mazge įrengtos drabužių džiovyklos, t. y. virš tualeto ištemptos virvės, ant kurių turėdavo džiovinti rūbus, nes kitos vietos tiesiog nebūdavo, taip džiovinami rūbai prisigerdavo itin nemalonių kvapų. Periodiškai būdavo vedamas į dušą, kuris taip pat neužtikrina privatumo. Dušuose yra patalpa persirengimui, t. y. visi asmenys atviroje patalpoje nusirenginėja ir po to eina į dušą. Dušuose yra pertvaros, tačiau tai privatumo neužtikrina, kadangi vis tiek buvo matomas visų besinaudojančių dušu asmenų, nebuvo nei durų, nei užuolaidėlių. Visose kamerose privalėjo gulėti lovoje arba sėdėti susilenkęs, nes virš jo buvo antras lovos aukštas, dėl ko jautė nugaros skausmus, o pas gydytojus patekti neįmanoma. Nuo 2023-06-03 iki 2023 m. lapkričio mėn. buvo laikomas Pravieniškių kalėjime 6 ir 8 būriuose, taip pat karantino ir laikino izoliavimo patalpose, kur privatumas duše buvo analogiškas, kaip ir Kauno kalėjime, t. y. dušai atitverti pertvaromis, tačiau vis tiek visi vienas kitą mato, dušai įrengti vienas priešais kitą, todėl pertvaros privatumo neužtikrina, nėra persirengimo kambarių, todėl rankšluosčiai ir rūbai po maudynių būdavo drėgni. Naudojimasis dušais buvo neribojamas, todėl išgyvenimai buvo daug intensyvesni. Be to, 6 ir 8 būriuose nebuvo užtikrintas privatumas ir gyvenamojoje patalpoje, tiek iš lauko, tiek iš koridoriaus pusės yra langai, pro kuriuos nuteistieji ar pareigūnai jį matydavo. Prieš langus buvo kitas bendrabutis ir jo gyventojai matydavo, ką jis veikia. Buvo pasikabinę savadarbes užuolaidas, tačiau pareigūnai jas nuplėšdavo. Nuo 2023 m. lapkričio mėn. buvo laikomas 14 būryje, pirmame aukšte su dideliais langais, aplink bendrabutį padaryti takai vaikščiojimui, todėl buvo nuolat stebimas, net kalbinamas kitų nuteistųjų, visiškai neturėjo privatumo. Nuo 2023-06-03 iki 2024-08-04 jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis taksofonu, taksofonai įrengti koridoriuose, nėra jokių kabinų ar įrengimų, ribojančių triukšmą, koridoriais nuolat vaikšto nuteistieji, kurie kalba, šūkauja, todėl sunku susikalbėti, kiti nuteistieji gali įsidėmėti telefono numerį, kuris aiškiai matomas ekranėlyje. Negalėjo bendrauti telefonu su advokatu, šeima, sugyventine, nes pokalbis nebūdavo konfidencialus. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė dvasines ir moralines kančias, neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, kuris nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu, privatumo stoka padarė jį „vienišiumi“, t. y. bijo didesnių susibūrimų, vengia kontakto su kitais asmenimis.
Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (165-168 b. l.), prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (4 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – atsakovė), apie teismo posėdį pranešta tinkamai (165 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (9-19 b. l.), kuriame nurodė, jog neprieštarauja dėl rašytinio bylos nagrinėjimo. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Dėl sanitarinių mazgų Kauno kalėjimo kamerose ir ventiliacijos atsakovė nurodo, kad Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 (toliau – Taisyklės), reikalavimas įrengti sanitarinio mazgo kabinas arba pertvara iki lubų atskirti sanitarinio mazgo vietą taikomas bausmės atlikimo vietų įstaigoms, kuriose įrengiamos naujos kameros arba rekonstruojamos ar kapitališkai remontuojamos esamos kameros. Kauno kalėjime naujos kameros neįrenginėjamos, nerekonstruojamos ir kapitaliai neremontuojamos. Kaip matyti iš pridedamų nuotraukų, visose kamerose sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas tvarkingomis durimis. Kauno kalėjimo kamerose įrengti atidaromi langai, yra sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas per langus. Šiose kamerose įrengta ištraukiamoji ventiliacija. Pasitaiko atvejų, jog Kauno kalėjime patys nuteistieji piktybiškai elgdamiesi, rūkydami kamerose, užkiša ortakius. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nusiskundimai dėl neva nemalonaus kvapo neturėtų būti vertinami kaip neturtinę žalą sukeliantys veiksniai.
Dėl drabužių džiovyklos Kauno kalėjime atsakovė nurodo, kad kalėjime atskiros drabužių džiovinimo patalpos nėra įrengtos, patalynė ir drabužiai Kauno kalėjime plaunami ir džiovinami esančioje skalbykloje.
Dėl privatumo naudojantis dušu Kauno kalėjime atsakovė nurodo, kad Taisyklėse reikalavimai dėl dušo kabinų įrengimo nustatyti tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose, reikalavimai dėl dušo kabinų įrengimo nuteistųjų įrengtoms maudymosi vietoms nenumatyti. Dušo patalpos Kauno kalėjime įrengtos vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatomis. Kauno kalėjimo dušo patalpose dušuose įrengtos pertvaros, dušai įėjus į dušo patalpą išdėstyti tik vienoje pusėje (pridedamos foto nuotraukos).
Dėl dviaukščių lovų Kauno kalėjime atsakovė nurodo, kad kalėjime kameros aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis (toliau - Normos). Kamerose buvo lova, atitinkanti Normų 9.2. papunkčio reikalavimus, t. y. kalėjimų kamerose įrengiama metalinė lova. Teisės aktai nedraudžia įrengti dviaukščių lovų. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Kauno kalėjimo administraciją su skundu ir (ar) prašymu, jog naudojantis dviaukštėmis lovomis kilo kokie nors nepatogumai.
Dėl privatumo naudojantis dušu Pravieniškių 1-ajame kalėjime atsakovė nurodo, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2023-06-05 iki 2023-06-09 buvo paskirtas į karantino patalpas, nuo 2023-06-09 iki 2023-10-17 buvo laikomas 6 būrio 2 patalpoje, o nuo 2023-10-17 iki 2023-11-15 - 8 būrio 8 patalpoje. Pravieniškių 1-ajame kalėjime visų būrių bendrojo naudojimo dušinėse pertvaros iš šonų įrengtos nuo 2022-10-14, karantino patalpoje dušinėje pertvaros įrengtos nuo 2023-08-01. Pareiškėjui esant karantino patalpose nuo 2023-06-05 iki 2023-06-09, dušo pertvarų nors ir nebuvo įrengta, tačiau atsakovės vertinimu, tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui buvo sudarytos tokios kalinimo sąlygos, dėl kurių buvo viršytas neišvengiamai kalinimui būdingas kentėjimo laipsnis. Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444, 24.5 punktas numato, kad nuteistieji išleidžiami į dušą ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę. Taigi, vertinant pareiškėjo naudojimosi dušu dažnumą, (karantine pareiškėjas buvo 5 dienas), pagal pateiktą 2024-01-31 nuteistųjų, perkeltų į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo kamerų tipo patalpas ir patalpų karantino patalpose, išvedimo į dušą, kirpimo ir drabužių skalbimo tvarkos aprašą Nr. SV-22-1999 (pridedama), pareiškėjas, būdamas karantino 15 patalpoje, į dušą buvo išvestas 2 kartus, t. .y. pirmadienį ir ketvirtadienį, taigi pareiškėjas dušu naudojosi tik 2 kartus. Atsakovė neturi duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis raštu į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administraciją dėl dušuose neužtikrinamo privatumo. Kreipimosi aspektas šiuo atveju svarbus, nes pareiškėjui dėl jo netenkinančių sąlygų nesikreipus į įkalinimo įstaigos administraciją, laikytina, kad kalinimo sąlygos jam buvo tinkamos ir nepatogumų nekėlė, pareiškėjas į įstaigos psichologus dėl patiriamų nepatogumų, diskomforto, orumo pažeminimo, nepilnavertiškumo jausmo, neigiamų emocinių išgyvenimų ir dvasinių kančių, nesikreipė.
Dėl persirengimo patalpos dušo patalpose atsakovė nurodo, kad persirengimo patalpos prie dušinės įrengimo teisės aktai nenumato. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 29 punktas nustato reikalavimus prieškambario įrengimui sanitarinei švaryklai, o bendra nuteistųjų dušinė nėra laikoma sanitarine švarykla. Pravieniškių 1-ajame kalėjime vietos persirengti yra įrengtos tose pačiose dušų patalpose: suoliukai, pakabos (kabliukai) drabužiams pasikabinti. Persirengimo ir prausimosi vietų įrengimas yra analogiškas visų viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) persirengimo vietų įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtas nuostatas dėl tokių patalpų įrengimo.
Dėl privatumo gyvenamojoje patalpoje atsakovė nurodo, kad nei Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos užuolaidų/žaliuzių įrengimo nuteistųjų gyvenamosiose patalpose ant langų nenumato.
Dėl privatumo naudojantis telefonu atsakovė nurodo, kad laisvės atėmimo vietos pareigūnams teisės aktai nustato pareigą užtikrinti skambinančiųjų priežiūrą ir kontrolę pokalbių metu. Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - ir EŽTT) praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu, be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę, o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę. Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenustato pataisos įstaigoms papildomų reikalavimų taksofonams įrengti.
Pareiškėjo skundas netenkinamas.
Pareiškėjas A. V. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2022-07-26 iki 2024-09-06 Pravieniškių 1-ajame kalėjime bei Kauno kalėjime jis buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Iš byloje esančių pažymų matosi, kad pareiškėjas Pravieniškių 1-ajame kalėjime buvo laikomas nuo 2023-06-05 iki 2024-09-06 skirtinguose būriuose ir skirtingose gyvenamosiose patalpose, o laikotarpiu nuo 2022-07-28 iki 2024-03-08 periodiškai buvo etapuojamas į Kauno kalėjimą, kur buvo laikomas skirtingose kamerose (40, 50, 56 b. l.).
Pareiškėjas nurodo, kad Kauno kalėjimo 139 ir 163 kamerose sanitarinis mazgas neatitiko higienos normų, buvo pažeidžiamas jo privatumas, nes sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas iki lubų, nebuvo atskiros vėdinimo sistemos, kameroje gyvenantys asmenys girdėdavo nemalonius garsus, užuosdavo nemalonius kvapus. Sanitariniame mazge tekdavo džiovinti rūbus, nes kitos vietos nebuvo, taip džiovinami rūbai prisigerdavo itin nemalonių kvapų.
Sanitarinių mazgų įrengimą gyvenamosiose pataisos įstaigų kamerose pareiškėjo laikymo laikotarpiu reglamentavo Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389, kurių 12.5. punkte įtvirtinta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m² matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, laisvės atėmimo vietų kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja.
Atsakovė nurodo, kad visose Kauno kalėjimo kamerose sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas tvarkingomis durimis, taip pat įrengti atidaromi langai ir yra sudaryta galimybė išvėdinti kameras per langus, taip pat kamerose įrengta ištraukiamoji ventiliacija.
Į bylą pateiktos ir kamerų fotonuotraukos (89-161 b. l.), iš kurių matosi, kad sanitariniai mazgai kamerose atitverti nuo likusios kameros erdvės lubų nesiekiančiomis sienelėmis, įėjimai į sanitarinių mazgų zonas atskirti durimis.
Pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtų bylų praktiką, sanitarinio mazgo atitvėrimas durimis arba užuolaidomis pakankamai užtikrina kamerose laikomų asmenų privatumą (LVAT 2021 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-318-968/2021, 2021 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-263-602/2021, 2022 m. gegužės 25 nutartys administracinėse bylose Nr. TA-214-415/2022, Nr. TA-360-662/2022 ir kt.).
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2024 m. rugpjūčio 28 d. patikrinimo akte Nr. PA-2926 (26-28 b. l.) konstatuota, kad Kauno kalėjimo kamerose įrengta mechaninė patalpų vėdinimo ir kondicionavimo sistema, kuri patikrinimo metu buvo įjungta ir veikė, taip pat yra natūralus patalpų vėdinimas per langus.
Pažymėtina, kad nurodytos Taisyklės privalomos tik naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais (Taisyklių 2 punktas). Kauno kalėjimas pastatytas iki šių Taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Taisyklių 12.5 punktas), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Taisyklių 14.10 punktas, Higienos norma HN 134:2015 17 punktas). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tiek anksčiau vyravusioje praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020 ir kt.), tiek ir naujausioje praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-442-575/2023).
2024 m. rugsėjo 27 d. pažymoje nurodyta, kad atskirų drabužių džiovinimo patalpų Kauno kalėjime nėra įrengta, patalynė ir drabužiai plaunami ir džiovinami esančioje skalbykloje, kiekvienoje kameroje WC patalpose ištemptos skalbinių virvės.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes laikytina, kad atsakovo neteisėtų veiksmų dėl sanitarinių mazgų įrengimo ir nemalonaus kvapo kamerose nėra. Iš pateiktų kamerų fotonuotraukų matosi, kad kamerose įrengti sėdimi klozetai su vandens nuleidimo bakeliais, būtinybės džiovinti drabužius sanitariniame mazge nėra, nes jie skalbiami centralizuotai, pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, esant durims, buvo užtikrintas, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl neužtikrinto privatumo ir kvapų kamerose nepagrįstos.
Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo užtikrinamas jo privatumas naudojantis dušu tiek Kauno kalėjime, tiek Pravieniškių 1-ajame kalėjime.
Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 10 punktas numato, kad tardymo izoliatoriuose nuteistųjų ir suimtųjų gyvenamuosiuose korpusuose turi būti įrengiamos šios patalpos: kameros su sanitariniu mazgu; korpuso vyresniojo pareigūno kabinetas; socialinės reabilitacijos priemonių organizavimo darbo kabinetas: esant techninėms galimybėms įrengiamas nuteistųjų ir suimtųjų priėmimo asmeniniais klausimais kabinetas; tualetas personalui; valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlis (pagal poreikį); pasivaikščiojimo kiemas; gali būti įrengiamos kitos paskirties patalpos; reikalavimai dušo kabinų įrengimui numatyti tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, o 16 ir 18 punktuose keliami reikalavimai oro temperatūrai - prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė, kaip 20°C, taip pat numatytas privalomas karšto vandens į dušo patalpas tiekimas.
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, nurodomi dušo patalpai minimaliai būtini baldai ir/ar kietasis inventorius.
Taigi nei Taisyklės, nei kiti nacionaliniai teisės aktai detalesnio nei pačių dušo patalpų, nei persirengimo kambarių įrengimo laisvės atėmimo įstaigose nereglamentuoja.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Kauno kalėjimo dušo patalpose įrengtos pertvaros, dušai išdėstyti tik vienoje pusėje, Pravieniškių 1-ajame kalėjime visų būrių bendro naudojimo dušinėse pertvaros iš šonų įrengtos nuo 2022-10-14, karantino patalpose - nuo 2023-08-01, vietos persirengti įrengtos tose pačiose dušų patalpose.
Atsakovė į bylą pateikė ir dušo patalpų fotonuotraukas, iš kurių matosi, kad dušinėse įrengtos pertvaros (60-87, 90, 162-163 b. l.).
Taigi įvertinus išdėstytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo laikyti, kad Kauno kalėjimo ar Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracija, įrengdama dušo patalpas, pažeidė teisės aktus, t. y. atliko neteisėtus veiksmus ar neveikė taip, kaip privalėjo elgtis, o pareiškėjas galėjo dėl to patirti neturtinę žalą. Iš pateiktų fotonuotraukų aiškiai matosi, kad dušinėse įrengtos pertvaros, kas minimaliai užtikrina jose besimaudančių asmenų privatumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020, 2022 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-43-789/2022). Ta aplinkybė, kad pareiškėjui esant Pravieniškių 1-ojo kalėjimo karantino patalpose nuo 2023-06-05 iki 2023-06-09 ir galimai naudojantis dušu pertvaros dar nebuvo įrengtos, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga, nes pagal pateiktą Nuteistųjų išvedimo į dušą, kirpimo ir drabužių skalbimo tvarkos aprašą, pareiškėjas tuo laikotarpiu į dušą galėjo būti išvestas tik 2 kartus, o toks trumpalaikis nepatogumas negalėjo pareiškėjui sukelti tokių pergyvenimų, kurie galėtų būti vertinami kaip neturtinė žala.
Pareiškėjas nurodo, kad kamerose privalėjo gulėti lovoje arba sėdėti susilenkęs, nes virš jo buvo antras lovos aukštas, dėl ko nuolat jautė nugaros skausmus. Be to, nebuvo užtikrintas privatumas gyvenamosiose patalpose, nes buvo stebimas per langus kitų nuteistųjų bei pareigūnų, ant langų nebuvo jokių užuolaidų.
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, numatytas minimalus baldų kiekis bendrabučių gyvenamosiose patalpose bei kalėjimų ir areštinių kamerose, kur nurodyta, kad tiek laisvės atėmimo vietos bendrabučio gyvenamojoje patalpoje, tiek kalėjimo kameroje turi būti metalinės lovos (1 vnt. 1 asmeniui).
Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės baldų įrengimo kamerose nereglamentuoja, tik 12.12. punkte nurodyta, kad visi baldai, esantys kamerose, pritvirtinami prie grindų ar sienų.
Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės numato, kad naujai įrengiamose arba rekonstruojamose kamerose turi būti įrengti langai, užtikrinantys natūralios dienos šviesos patekimą į patalpas. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko pusės (arba iš vidaus) ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus paviršiaus plieniniai strypai. Iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas (12.9.).
Atsakovė nurodo, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl galimų nepatogumų naudojantis dviaukštėmis lovomis būtų kreipęsis į įstaigos administraciją. Į bylą pateiktos gyvenamųjų patalpų fotonuotraukos, iš kurių matosi, kad daugumoje kamerų lovos dviaukštės, tačiau atstumas tarp pirmo ir antro aukšto yra pakankamai didelis, ir sėdėti susilenkus pareiškėjui nebuvo poreikio, visose kamerose yra prie stalų pastatyti suoliukai, vietos judėti kamerose pakankamai. Byloje nėra duomenų, kad būtent pareiškėjui teko miegamoji vieta pirmame lovos aukšte, teisės aktai nedraudžia laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose patalpose įrengti dviaukščių lovų, todėl pareiškėjo pretenzijos nepagrįstos. Taip pat nepagrįstos pareiškėjo pretenzijos dėl jo stebėjimo per langus, nes iš pateiktų nuotraukų matosi, jog langai gyvenamosiose patalpose įrengti pakankamai aukštai, jie nėra dideli ir stebėti per juos patalpos vidų iš lauko nėra galimybės, o užuolaidų įrengimo ant langų teisės aktai nereglamentuoja.
Pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis taksofonu, taksofonai įrengti koridoriuose, nėra jokių kabinų ar įrengimų, ribojančių triukšmą, sunku susikalbėti, negalėjo tinkamai bendrauti telefonu su advokatu, šeima, sugyventine, nes pokalbis nebūdavo konfidencialus.
Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės taksofonų įrengimo įkalinimo įstaigose nereglamentuoja.
Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (neteko galios nuo 2023-01-01) numatė, kad Pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracija sudaro sąlygas nuteistiesiems (suimtiesiems) skambinti telefonu. Paprastai suimtiesiems per dieną skambinti ir kalbėti telefonu leidžiama vieną kartą. Atsižvelgdama į sudarytas sąlygas paskambinti telefonu, skambinančiųjų skaičių, pataisos pareigūnų vykdomas funkcijas, suimtiesiems tardymo izoliatoriaus (pataisos įstaigos) administracija gali leisti skambinti ir kalbėti telefonu dažniau. Suimtajam leidžiama kalbėti telefonu tik pataisos pareigūnui įsitikinus, kad suimtasis nesurinko asmens, kuriam neleidžiama skambinti, telefono numerio. Pataisos pareigūnas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja suimtasis, numerį.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojančios Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444, numato, kad suimtajam leidžiama kalbėti telefonu tik laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnui įsitikinus, kad suimtasis surinko asmens, kuriam leidžiama skambinti, telefono numerį. Laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja suimtasis, numerį. Kai suimtasis arba nuteistasis skambina naudojantis interneto telefonija, pokalbio pradžioje laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas įsitikina, kad suimtasis arba nuteistasis paskambino jo nurodytam artimajam (artimiesiems) arba asmeniui, kuriam tokiu būdu paskambinti leido laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas (asmuo (asmenys), kuriam (kuriems) skambina suimtasis ar nuteistasis, turi pateikti (parodyti) asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą). Laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas turi teisę reguliariai patikrinti, ar skambinimo naudojantis interneto telefonija metu, suimtasis ar nuteistasis bendrauja tik su tuo (tais) asmeniu (asmenimis), kuriam (kuriems) jam buvo leista tokiu būdu paskambinti (80 p.).
Atsakovė nurodo, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnai, kontroliuojantys ir vykdantys suimtųjų (nuteistųjų) telefoninius pokalbius, nesiklauso asmenų telefoninių pokalbių su artimaisiais, veikia teisės aktų nustatyta tvarka.
Atsakovė į bylą pateikė ir 2024 m. rugsėjo 26 d. pažymą Nr. LV-52954 „Apie nuteistojo A. V. laikymo sąlygas“ (38 b. l.), kurioje nurodyta, jog Pravieniškių 1-ajame kalėjime sumontuoti taksofono aparatai yra ryšio paslaugas teikiančios įmonės nuosavybė, telefonai priklauso ir juos administruoja UAB „CSC Telecom“, kuri ir vykdo visą šių prietaisų techninį palaikymą ir aptarnavimą. Teisės aktai nenustato jokių papildomų reikalavimų taksofonų įrengimui, tačiau 2024 m. liepos 12 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos ir UAB „CSC Telecom“ pasirašytos Telefono ir vaizdo skambučių teikimo paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutarties 2.9 punkte numatyta: „įrengiamos skambinimo būdelės, gaubtai ar kt., pastaba – reikia įrengti ir jau esamose vietose“. Paslaugos teikėjas informavo, kad šiuo metu derinami techniniai sprendimai ir iki metų pabaigos planuojama gaubtus ar kt. prie taksofonų aparatų įrengti.
Taigi teisės aktai telefonų įrengimo laisvės atėmimo vietose nereglamentuoja, pareiškėjo skundo argumentai dėl privatumo skambinant telefonu pažeidimo, esant netinkamam atitvėrimui, yra abstraktaus ir deklaratyvaus pobūdžio, pareiškėjas nekonkretizavo atvejų, kuomet jo teisė į privatumą buvo pažeista ir dėl to buvo sukelti rimti neigiami padariniai, pažeistos jo teisės ir teisėti interesai. Byloje nepateikti įrodymai, kad pareigūnai ar kiti nuteistieji, klausydamiesi pareiškėjo pokalbių, rinko informaciją apie pareiškėjo privatų gyvenimą, ją skleidė kitiems asmenims ar pan. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-934-822/2021 ir kt.). Įvertinus tai, kas išdėstyta, pareiškėjo pretenzijos dėl taksofonų įrengimo bei naudojimosi jais atmestinos, kaip nepagrįstos.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-939/2013).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, tik tokiu atveju, jeigu jis yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis. Taigi tik ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Tik nustačius konkrečius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4070-261/2018, 2017 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017 ir kt.).
Kadangi reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant visoms trims civilinės atsakomybės sąlygoms, nenustačius nei atsakovės neteisėtų veiksmų, nei pareiškėjo patirtos žalos, nėra civilinės atsakomybės sąlygų, todėl neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas, o pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. V. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.