- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-26
- Bylos Nr.
- eA-210-789/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02325-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- R. K. K.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- V. B.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. K. K. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, trečiasis suinteresuotas asmuo V. B., dėl statybos leidimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja R. K. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2019 m. birželio 27 d. išduoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstruoti gyvenamąjį namą (toliau – ir Gyvenamasis namas) į dviejų butų gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas) galiojimą.
2. Pareiškėja paaiškino, jog ji ir trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) yra Gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. 2016 m. trečiasis suinteresuotas asmuo pasiūlė pareiškėjai atidalinti Gyvenamąjį namą, suformuojant du atskirus turtinius vienetus – butus. Pareiškėja sutiko su trečiojo suinteresuoto asmens pasiūlymu ir informavo jį apie tai 2017 m. vasario 21 d. raštu. 2019 m. liepos 16 d. pareiškėja gavo iš trečiojo suinteresuoto asmens 2019 m. liepos 13 d. pažymą apie atliktus darbus ir mokėtinas sumas bei tai patvirtinančius dokumentus, tarp kurių buvo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Sivos studija“ parengtas „Gyvenamojo namo rekonstravimo (statybos užbaigimas) į dviejų butų gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini)“ projektas (toliau – ir Projektas) ir Leidimas. Pareiškėja, susipažinusi su Projektu, pastebėjo, kad jo sprendiniai iš esmės pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, 2019 m. liepos 31 d. raštu ji informavo apie tai trečiąjį suinteresuotą asmenį, bendravo su juo ne kartą žodžiu, prašydama atlikti Projekto korektūras bei gauti naują statybą leidžiančio dokumento versiją, 2019 m. spalio 2 d. pateikė jam rašytinę pretenziją, kurioje išdėstė Projekto trūkumus ir prašė ištaisyti juos, tačiau ji negavo jokio atsakymo. Pareiškėja, nesutikdama su Projekto sprendiniais, kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos specialistus, kurie pasiūlė jai, susitarus su bendraturčiu, atlikti Projekto korektūrą ir / ar klaidų ištaisymą ir kreiptis dėl naujos statybą leidžiančio dokumento versijos gavimo, kaip tai yra numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir Reglamentas) 52 punkte.
3. Pareiškėja tvirtino, jog Projektas nebuvo suderintas su ja (negautas jos rašytinis pritarimas), šis pažeidimas nėra formalaus pobūdžio. Pareiškėja paaiškino, jog jai suprojektuota mažesnė rūsio patalpa (13,19 kv. m ploto), mažesnė garažo patalpa (15,32 kv. m ploto), mažesnė pastogės patalpos dalis (18,71 kv. m ploto). Dėl šių Projekto trūkumų pareiškėjai tenkanti nuosavybės dalis sumažėtų nuo 40 iki 37,68 proc. Pareiškėja nesutinka su Projekto sprendiniu, numatančiu, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui projektuojamos patalpos, pažymėtos indeksu „114“, įrengimas mansardoje sumažins po šia patalpa esančias pareiškėjai priklausančios patalpos, pažymėtos indeksu „208“, aukštį, t. y. bus sumažintas šios patalpos tūris, pablogės natūralus šviesos patekimas į patalpą. Pareiškėjos interesų neatitinka ir Projekto sprendinys, kuriuo pietinėje namo fasado dalyje virš jos gyvenamųjų patalpų antrajame aukšte per visą mansardinės dalies plotį numatoma įrengti balkoną. 2016 m. rugsėjo 13 d. trečiasis suinteresuotas asmuo buvo pateikęs pasiūlymą dėl šio balkono įrengimo, pareiškėja nesutiko su juo, neprieštaravo mažesnio balkono įrengimui. Pažymėjo, jog, pagal trečiojo suinteresuoto asmens pasiūlymą, buvo numatytas patekimas į mansardos dalį, įrengiant liftą stiklo šachtoje, o Projekte patekimas į šias patalpas yra numatytas sraigtiniais laiptais. Šis sprendinys, kaip ir visas Projektas, nebuvo suderintas su pareiškėja, ji nesuteikė įgaliojimo trečiajam suinteresuotam asmeniui teikti prašymą Leidimui gauti, prieš tai nesupažindinus jos su Projekto sprendiniais ir jo galutinai nesuderinus.
Šalies argumentai
4. Pareiškėja teigė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo be kito bendraturčio sutikimo, pažeisdamas pareiškėjos teises, nepaisydamas 2002 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, teismų sprendimų, priešprojektinių pasiūlymų, vienasmeniškai nusprendė dėl Gyvenamojo namo naujų fasado elementų įrengimo, taip pat atskirai atidalijamų turtinių vienetų (butų) dydžio, išplanavimo, todėl Leidimas turėtų būti panaikintas.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į pareiškėjo skundą atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nesutiko su juo.
6. Atsakovas paaiškino, jog per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ (toliau – ir IS „Infostatyba“) buvo pateiktas prašymas Leidimui išduoti trečiojo suinteresuoto asmens vardu. Kartu su prašymu pateikti visi privalomi dokumentai, įskaitant ir pareiškėjos 2017 m. balandžio 10 d. rašytinį sutikimą Leidimui gauti. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja ginčija Leidimą ne procedūriniais pažeidimais, išduodant Leidimą, o pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens tarpusavio nesutarimais, kurie nėra šios bylos dalykas.
7. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjos 2017 m. vasario 21 d. pritarimo 3.2 punkte kalbama apie nedidelius trečio aukšto pakeitimus, nebeaktualius pareiškėjai, todėl vėlesnis 2017 m. balandžio 10 d. pareiškėjos pritarimas yra logiškas. Pareiškėjos argumentas, kad trečio aukšto balkonas dešinėje pusėje užstos natūralios šviesos patekimą yra nepagrįstas, grindžiamas prielaidomis. Paaiškino, jog pareiškėjos nurodyti neatitikimai rūsio patalpoje yra susiję su technologiniais matavimo tikslumo pokyčiais. 2002 m. atliekant matavimus, buvo naudojamos liniuotės, o vėliau – lazeriniai matuokliai, todėl pareiškėja nepagrįstai tvirtina, kad 2002 m. balandžio 8 d. matuota pirmo aukšto ūkinė patalpa G-1 16,17 kv. m dirbtinai mažinama. 2002 m. balandžio 8 d. matavimų byloje užfiksuota, jog buvusi stambi pertvara išgriauta, o 2019 m. projekte stambi pertvara tarp patalpų 201 ir 110 atstatyta kitoje vietoje. Lyginant kitas 2019 metų projekto vidines to paties pirmo aukšto pertvaras, pvz. tarp patalpų 104 ir 105, vizualiai matyti, kad pastarosios yra ženkliai plonesnės. Taigi pareiškėjai negalėjo būti nežinoma, kad išgriauta stambi pertvara buvo atstatyta kitoje vietoje, pareiškėjos nepranešimas apie nelegalius statybos darbus ar pažeistų teisių negynimas teisme leidžia daryti išvadą, kad stambios pertvaros atstatymo vieta tenkino pareiškėją, todėl patalpų ploto patikslinimai susiję tik su faktinių duomenų atnaujinimu. Administracija pažymėjo, kad technologiškai ploto pokyčiai mansardoje atsirado trečiajam suinteresuotam asmeniui vietoje lango įrengus stiklines duris, t. y. durys keičia apatinę grindų liniją, pašalinant dalį sienos durims, didėja grindų plotas ir pačios patalpos dalies plotas naujos durų angos sąskaita. Patvirtino, jog, pagal Projekto sprendinius, gyvenamasis namas dalinamas į du atskirus butus, be to, apima ir dalinai įgyvendintus bei būsimus sprendinius, didina bendrąjį namo plotą, todėl akivaizdu, kad, atnaujinant 2002 m. balandžio 8 d. kadastrinių matavimų duomenis, paklaidos kiekviename aukšte yra neišvengiamos. Atsakovas vertino, kad pareiškėja siekia trečiojo suinteresuoto asmens gyvenamojo namo valdomos dalies, siekdama pasididinti jos valdomos dalies plotą.
8. Atsiliepime į pareiškėjos skundą trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. nesutiko su juo.
9. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, jog pareiškėja nekėlė ginčo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo statinio rekonstrukcijos teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat ir dėl Leidimo teisėtumo, iki nebuvo pareikalauta, jog ji prisidėtų prie išlaidų, būtinų statinio techniniam projektui parengti ir sumokėti rinkliavą už statybos leidimo išdavimą, atlyginimo. Pareiškėja apmokėjo tik dalį Leidimo ir topografinės nuotraukos parengimo išlaidų. Po to, kai trečiasis suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą dėl statinio techninio projekto išlaidų iš pareiškėjos priteisimo, pareiškėja nusprendė ginčyti Leidimą teismine tvarka. Šios aplinkybės patvirtina, jog nuo Leidimo išdavimo dienos pareiškėja žinojo apie Gyvenamojo namo rekonstrukcijos sąlygas, techninio reglamento sprendinius ir suprato, jog statinio rekonstrukcija yra neišvengiama statybos užbaigimo procedūra ir yra nulemta pačios pareiškėjos veiksmų. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog pareiškėja neužbaigė vykdytos rekonstrukcijos teisės aktų nustatyta tvarka, nes ji neturi rekonstrukcijos projekto, statybą (rekonstrukciją) leidžiančio dokumento. Kadangi pareiškėjos vykdytai pastato rekonstrukcijai nebuvo gautas statybą (rekonstrukciją) leidžiantis dokumentas, nei jis, nei pareiškėja negalėjo įgyvendinti įstatyme nurodytos sąlygos, todėl negalėjo disponuoti turimu turtu, tam ir buvo rengiamas statinio techninis projektas bei jo pagrindu gautas Leidimas. Paaiškino, kad, siekiant užbaigti Gyvenamojo namo statybos procedūrą, buvo būtina parengti statinio rekonstrukcijos projektą bei gauti Leidimą.
10. Trečiasis suinteresuotas asmuo tvirtino, kad pareiškėjos nurodyti statinio rekonstrukcijos projekto ir Leidimo trūkumai yra nepagrįsti. Paaiškino, jog projektiniai pasiūlymai, pagal kuriuos parengtas techninis projektas, yra suformuoti tik 2017 m., viešas visuomenės informavimas apie projektinius pasiūlymus parengtas 2017 m. rugsėjo 9 d. Pareiškėja nepateikė jokių pastabų. Kvalifikuotas architektas nustatė balkono formos ir dydžio projektinį sprendinį, taigi šiuo atveju pareiškėjo interesai nebus pažeisti, nes balkonas bus įrengtas trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančioje mansardinio aukšto dalyje, namo fasadas yra pietinėje namo pusėje, žemesniame aukšte esančių patalpų apšvietimui yra pakankamai šviesos. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad yra pažeisti insoliacijos reikalavimai. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad 2017 m. balandžio 10 d. pareiškėja davė sutikimą, kad trečiasis suinteresuotas asmuo organizuotų Gyvenamojo namo projekto rengimą. Pareiškėja neturėjo pastabų dėl Projekto, tai patvirtina pareiškėjos 2019 m. liepos 2 d. raštas, kuriame nurodoma, jog Projektas nesiskiria nuo jos pačios anksčiau parengto projekto ir visi esminiai pakeitimai yra susiję tik su trečiojo suinteresuoto asmens valdoma statinio dalimi. Trečiojo suinteresuoto asmens 2017 m. vasario 7 d. pasiūlyme yra aiškiai nurodyta, kokie reikalavimai bus keliami Projektui, todėl pareiškėja žinojo, koks projektas yra rengiamas, žinojo projektinius pasiūlymus, nereiškė pastabų ir pretenzijų viešo svarstymo su visuomene metu, o, apmokėdama už Leidimą ir sutikdama su Projekto sprendiniais, 2019 m. liepos 31 d. rašte patvirtino, kad Projekto sprendiniai nepažeidžia jos interesų, tik nurodė, jog nenori mokėti už techninio projekto parengimą. Pareiškėja neginčija aplinkybės, kad visi būtini dokumentai buvo pateikti Administracijai, tačiau nesutinka su Projekto sprendiniais, kurių pagrindu išduotas Leidimas. Pažymėjo, jog atsakingi savivaldybių administracijų tarnautojai tik patikrina, ar statinio projekte nurodyti sprendiniai ir kiti rodikliai atitinka teisės aktų reikalavimus ir netikrina statinio projekte pateiktų duomenų tikrumo, už kurių teisingumą yra atsakingas statytojas, projektuotojas ir projekto vadovas.
II.
11. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu atmetė pareiškėjos R. K. K. skundą. Teismas, be kita ko, priteisė iš pareiškėjos R. K. K. trečiajam suinteresuotam asmeniui V. B. 850 Eur bylinėjimosi išlaidas.
12. Pirmosios instancijos teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, išaiškino, kad, privačiam asmeniui reiškiant reikalavimą dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo ir (ar) dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, šių reikalavimų pagrindu nurodomi viešosios teisės pažeidimai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Privatus asmuo, reikšdamas teismui tokius reikalavimus, turi įrodyti: 1) reikalavimų pagrindu nurodomo viešosios teisės pažeidimo įtaką jo teisėms ir teisėtiems interesams; 2) reikalavimų pagrindu nurodomą viešosios teisės pažeidimą (norminių teisės aktų, reglamentuojančių statybą leidžiančio dokumento išdavimą, pažeidimą, statybos savavališkumą ar kt.). Tais atvejais, kai nenustatoma (neįrodoma) pirmoji aplinkybė, laikoma, kad privatus asmuo yra netinkamas ieškovas. Teismas pažymėjo, jog Leidimo išdavimui buvo būtina tik pareiškėjos valia, siekis dalyvauti prasidėjusiame procese, aktyvus domėjimasis pastarojo proceso eiga bei pastangos teisiniu keliu daryti įtaką priimamiems sprendimams.
13. Teismas nustatė, kad pareiškėja susitarė su gyvenamojo namo bendraturčiu dėl Gyvenamojo namo rekonstrukcijos, tačiau nesutiko su tuo, kad bus rengiamas naujas projektas ir siūlė naudotis jos 2013 m. parengto projekto projektine medžiaga. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 10 d. sprendimu pareiškėjai buvo leista organizuoti Gyvenamojo namo antrojo aukšto ir pastogės patalpų pripažinimą tinkamomis naudotis be gyvenamojo namo bendraturčio V. B. sutikimo, tačiau iki šiol Gyvenamasis namas nėra pripažintas tinkamu naudoti dėl nustatytų Gyvenamojo namo trūkumų ir atliktų darbų neatitikties Gyvenamojo namo projektui. Nors Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. sprendimu buvo nustatyta naudojimosi Gyvenamojo namo pastogės patalpomis tvarka, šis teismo sprendimas nėra įvykdytas. Teismas taip pat nenustatė, jog po to, kai buvo išviešinti 2017 m. parengti projektiniai pasiūlymai, pareiškėja reiškė pastabas ar pretenzijas viešo svarstymo su visuomene metu. Nepaneigta, jog Projektas atitinka normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Pareiškėja neįrodinėja, kokiu būdu Gyvenamojo namo rekonstrukcija lems esminį jos naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba kaip tai pakeis jos gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas. Teismas, įvertinęs, jog pareiškėja turėjo galimybę dalyvauti prasidėjusiame Gyvenamojo namo rekonstrukcijos procese, galėjo domėtis pastarojo proceso eiga bei daryti įtaką priimamiems sprendimams teisiniu keliu, tačiau ji tuo nepasinaudojo. Teismas, nenustatęs, kad Gyvenamojo namo rekonstrukcija iš esmės pablogins arba pakeis pareiškėjos gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias ji turėjo iki rekonstrukcijos, atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.
14. Teismas, nustatęs, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (850 Eur) neviršijo maksimalaus galimo priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio, priteisė šią sumą iš pareiškėjos.
III.
15. Apeliaciniame skunde pareiškėja R. K. K. prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti ir panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. birželio 27 d. išduoto statybos leidimo Nr. LRS-31-190627-00040 galiojimą.
16. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė visus į bylą pateiktus įrodymus, nevertino kai kurių pareiškėjos skundo argumentų ir (ar) dėl jų detaliau nepasisakė. Teismas ignoravo galiojančius ankstesnius kitų teismų priimtus sprendimus arba iškraipė jų esmę, o dėl pareiškėjos, kaip projektuojamo objekto bendraturtės, vaidmens projektavimo procese, nurodė, kad ji, kaip visuomenės atstovė, galėjo domėtis projektavimo eiga bendra tvarka, teikti pastabas, pretenzijas bei daryti įtaką priimamiems sprendimams Projekto rengimo metu, tačiau tuo nepasinaudojo. Pareiškėja laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismo išvados yra neargumentuotos, sprendime pateikiamos bendro pobūdžio formuluotės, neanalizuojant konkrečių faktinių aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
17. Pareiškėja tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neišreiškė savo pozicijos dėl teisės normų (ne) tinkamo įgyvendinimo, išduodant skundžiamą statybos leidimą, tačiau iš sprendime padarytos išvados galima daryti išvadą, kad pareiškėja galėjo dalyvauti projektavimo procese ir galėjo įtakoti jį kaip visuomenės narys, o ne kaip projektuojamo statinio bendraturtis. Pirmosios instancijos teismo nuomone, nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 27 straipsnio reikalavimai. Tačiau pareiškėja nesutinka su tokia išvada, teigdama, kad, sprendžiant, ar yra tinkamas bendraturčių sutikimas numatomiems darbams atlikti, būtina įvertinti tai, ar bendraturčiai apskritai yra davę sutikimą ir su kuriais konkrečiais darbais jie yra sutikę. Į Projektą nebuvo įtraukti svarbūs dokumentai, kurie galėjo įtakoti Projekto sprendinius, o iš Projekte esančio pareiškėjos sutikimo aiškiai matyti, kad ji davė sutikimą rengti projektą tik bendrai teisei į statybą įgyvendinti, neaptariant konkrečių projektinių sprendinių. Taigi šiuo atveju paminėti Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 ir 7 punktų reikalavimai buvo pažeisti, nes Projektas, kuriam buvo išduotas Leidimas, nebuvo suderintas su pareiškėja. Tokio sutikimo nebuvimas yra pakankamas pagrindas pripažinti statybos leidimą neteisėtu ir panaikinti jo galiojimą.
Šalies argumentai
18. Pareiškėja teigia, kad ji nesuteikė trečiajam suinteresuotam asmeniui įgaliojimo teikti prašymą Leidimui gauti, prieš tai nesupažindinus jos su Projekto sprendiniais ir jų galutinai nesuderinus. Pareiškėjos teigimu, vienasmeniškai priimti sprendimai pažeidžia jos teises, Administracija nepagrįstai išdavė Leidimą, nesant kito bendraturčio rašytinio sutikimo Projektui, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris turėtų būti panaikinamas.
Atsiliepimas
19. Atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo jį atmesti.
20. Atsakovas nurodo, kad jis nesutinka su pareiškėjos apeliaciniu skundu, mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Atsakovo tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas atidžiai įvertino Administracijos atsiliepime nurodytus argumentus bei pridėtus dokumentus, todėl atsakovas nekartoja minėtuose procesiniuose dokumentuose pateiktų motyvų. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja grindžia savo motyvus iš pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens tarpusavio santykių tariamo nevykdymo, kurie nepatenka į atsakovo veiksmų vertinimo apimtį.
21. Atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. nurodo, kad nesutinka su juo ir prašo jo netenkinti.
22. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad pareiškėja savo apeliaciniame skunde pakartoja savo skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, į kuriuos atsakė pirmosios instancijos teismas. Pareiškėja nepateikė naujų argumentų, leidžiančių abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo vadovautis pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime nurodytais argumentais bei pateiktais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. birželio 27 d. išduoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstruoti gyvenamąjį namą į dviejų butų gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), galiojimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
24.1. Pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) (žr. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. spalio 28 d. nekilnojamojo turto išrašus). Pareiškėjai priklauso – 40/100 gyvenamojo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 356/600 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), o trečiajam suinteresuotam asmeniui – 60/100 gyvenamojo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 244/600 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini).
24.2. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2692-965/2015 ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1711-253/2015 nustatyta ir konstatuota, kad pareiškėja naudoja 40/100 gyvenamojo namo (19,736 kv. m) pastogės patalpų, esančių šiaurinėje pastogės pusėje, pažymėtų schemoje indeksais 2-6 (14,07 kv. m), 2-5 (3,14 kv. m) ir 2-7 (2,53 kv. m), o trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. naudoja 60/100 gyvenamojo namo (29,604 kv. m) pastogės patalpų, esančių pietinėje pastogės pusėje, pažymėtų schemoje indeksu 2-7 (29,60 kv. m).
24.3. 2016 m. spalio 10 d. trečiasis suinteresuotas asmuo pasiūlė pareiškėjai atidalinti Gyvenamąjį namą, suformuojant du atskirus butus, pateikė priešprojektinį pasiūlymą dėl įėjimo į pastogės patalpą. Pareiškėja neprieštaravo priešprojektiniam pasiūlymui su pataisymu (balkoną sumažinant per pusę).
24.4. 2017 m. vasario 7 d. trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė pareiškėjai pasiūlymą dėl Gyvenamojo namo statybos užbaigimo bendro organizavimo, kuriuo pasisiūlė organizuoti statybos užbaigimo procedūras ir parengti projektą.
24.5. Pareiškėja informavo trečiąjį suinteresuotą asmenį 2017 m. vasario 21 d. raštu, nurodydama, kad ji sutinka su juo pasiūlymu organizuoti statybos užbaigimo procedūras ir parengti projektą.
24.6. 2017 m. balandžio 10 d. pareiškėja pateikė sutikimą, nurodydama, kad žemės sklypo ir Gyvenamojo namo bendrasavininkas V. B. parengtų Gyvenamojo namo rekonstravimo į dviejų butų gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), projektą ir jo projektinius pasiūlymus, organizuotų ir atliktų su šiuo projektu susijusius statybos darbus, paruoštų dokumentus įregistruoti statybos darbų užbaigimą ir gautų patvirtintą deklaraciją. Pareiškėja sutiko, kad statybą leidžiantis dokumentas būtų išduotas vieno statytojo, t. y. trečiojo suinteresuoto asmens, vardu.
24.7. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2017 m. birželio 29 d. sutikimu Nr. 13ST-245-(14.13.5.) „Statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ neprieštaravo dėl statinio (Gyvenamojo namo) rekonstrukcijos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini).
24.8. 2019 m. liepos 13 d. pareiškėja gavo iš trečiojo suinteresuoto asmens pažymą apie atliktus darbus ir priskaičiuotas mokėtinas sumas už Gyvenamojo namo rekonstravimo į dviejų butų gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), projektavimo darbus, topografinės nuotraukos atnaujinimą ir statybos leidimą (iš viso priskaičiuota 871,50 Eur suma). Pareiškėja kartu su šia pažyma gavo Projektą ir Leidimą.
24.9. Pareiškėja kreipėsi į trečiąjį suinteresuotą asmenį 2019 m. liepos 31 d. raštu, nurodydama, kad ji sutinka sumokėti už statybos leidimą ir topografinę nuotrauką dalį sumos, tačiau nesutinka atlyginti kitas patirtas išlaidas.
24.10. 2019 m. spalio 2 d. pareiškėja pateikė trečiajam suinteresuotam asmeniui, V. B., Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjui G. P. ir uždarajai akcinei bendrovei „Sivos studija“ vadovui pretenziją, kurioje nurodė, kad, susipažinusi su Projektu, kuris buvo suderintas su atsakovu, ir Leidimu, pastebėjo, kad: 1) Projekte nėra pateiktas nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, kuriame nurodyta patalpų naudojimosi tvarka ir konkretūs pareiškėjos valdomi patalpų plotai; 2) Projektas neatitinka Gyvenamojo namo padalinimo procentinės išraiškos dalies, nes pagal 2002 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį pareiškėjos dalis sudaro 40 proc., o trečiojo suinteresuoto asmens – 60 proc., taigi pažeista pareiškėjos teisė valdyti ir disponuoti tokia turto dalimi, kokią pareiškėja įgijo pagal minėtą pirkimo-pardavimo sutartį; 3) projekte 201 indeksu nurodoma patalpa kaip sandėlis ir sudaro 15,32 kv. m, nors realiai pagal pirkimo-pardavimo sutartį patalpa yra nurodoma kaip garažas ir sudaro 16,17 kv. m ploto; 4) pareiškėjai priklausančioje dalyje rūsys turi būti 13,90 kv. m ploto, o Projekte nurodomas 13,19 kv. m plotas; 5) pagal Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1711-253/2015, pareiškėjai priklausančios pastogės dalis sudaro 19,736 kv. m, o Projekte nurodomas 18,71 kv. m plotas. Pareiškėja nesutiko su Projekto sprendiniais dėl balkono virš pareiškėjos langų iš pietinės gyvenamojo namo pusės įrengimo, per kurį numatytas patekimas į trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančios palėpės dalį, taip pat su mansardoje įrengiama 114 indeksu pažymėta patalpa, kadangi, jos teigimu, pateks mažiau natūralios šviesos į pareiškėjai priklausančią patalpą.
24.11. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento statybos leidimų ir statinių priežiūros skyrius, atsakydamas į pareiškėjos pateiktą pretenziją, 2019 m. spalio 15 d. rašte Nr. (21.21)-SL2-135 „Dėl statybos leidimo (duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad, vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 ir 7 punktais, statybą leidžiančiam dokumentui gauti privalo būti pateikiami žemės sklypo ir statinio bendraturčių rašytiniai sutikimai, kaip vieni iš privalomų teikti dokumentų. Vienas iš su prašymu Leidimui gauti teiktų dokumentų buvo pareiškėjos, kaip žemės sklypo ir statinio bendraturčio, rašytinis sutikimas. Išaiškino, kad, jeigu, pareiškėjos manymu, statybos leidimas yra išduotas neteisėtai, vadovaudamasi Statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalies 1 punktu, ji gali kreiptis į teismą dėl Leidimo galiojimo panaikinimo Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
25. Ginčas byloje iš esmės kyla dėl to, ar pareiškėja išdavė rašytinį sutikimą Leidime nurodytiems statybos darbams atlikti. Iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad pareiškėja susitarė su Gyvenamojo namo bendraturčiu dėl Gyvenamojo namo rekonstrukcijos, tačiau nesutiko su tuo, kad bus rengiamas naujas projektas, ir siūlė naudotis jos 2013 metais parengto projekto projektine medžiaga.
26. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai, kurie turi būti pateikti, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, be kita ko, žemės sklypo bendraturčių rašytinis sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise (4 punktas), ir statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopija (7 punktas).
27. Pagal bendrąją taisyklę (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad pagal Statybos įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti; tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pateikimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2018 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018). Vertinant, ar yra tinkamas bendraturčių sutikimas leidžiamiems darbams, reikėtų vadovautis tuo, ar bendraturčiai apskritai yra davę sutikimą ir su kuriais konkrečiai darbais bendraturčiai yra sutikę, t. y. būtina išsiaiškinti, ar sutikimas duotas tik bendrai teisei į statybą įgyvendinti, ar konkretiems statybos darbams atlikti, o taip pat labai svarbu įvertinti tai, kokiu pagrindu bendraturtis yra davęs sutikimą vykdyti statybas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-764/2009); atsižvelgiant į tai, kad, siekiant gauti leidimą rekonstruoti statinį, be kita ko, turi būti pateikiamas rekonstravimo projektas, darytina išvada, jog statinio bendraturčių sutikimas, kuris taip pat turi būti pateikiamas, yra sietinas būtent su tokiame projekte nustatytais darbais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-208/2014).
28. Iš byloje esančio 2017 m. balandžio 10 d. pareiškėjos pateikto sutikimo matyti, kad ji sutiko su tuo, kad Gyvenamojo namo bendraturtis V. B. parengtų Gyvenamojo namo rekonstravimo į dviejų butų gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), projektą ir jo projektinius pasiūlymus, organizuotų ir atliktų su šiuo projektu susijusius statybos darbus, paruoštų dokumentus įregistruoti statybos darbų užbaigimą ir gautų patvirtintą deklaraciją, taip pat sutiko, kad statybą leidžiantis dokumentas būtų išduotas vieno statytojo, t. y. trečiojo suinteresuoto asmens, vardu. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad pareiškėja nebuvo supažindinta su UAB „Sivos studija“ parengtu „Gyvenamojo namo rekonstravimo (statybos užbaigimas) į dviejų butų gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini)“ projektu iki Leidimo išdavimo, ji nebuvo pareiškusi, kad ji sutinka būtent su minėtu Projektu ir jo sprendiniais. Pareiškėja teigia, kad, pagal Projektą ir ginčijamą Leidimą, jai tenkanti nuosavybės dalis sumažėtų, t. y. būtų sumažintas tam tikrų patalpų plotas, dėl to pablogėtų natūralios šviesos patekimas į patalpas, be to, pareiškėja nurodo, kad Projekte numatytas balkono įrengimas, su kurio dydžiu ji nesutinka, sraigtinių laiptų įrengimas vietoj lifto įrengimo ir pan. Iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad pareiškėja nesutinka su Projektu. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėja davė sutikimą būtent šio Projekto sprendiniams.
29. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja nebuvo davusi sutikimo konkretiems Projekte numatytiems statybos darbams atlikti, taigi pripažintina, kad ji nebuvo davusi sutikimo, numatyto Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte, kuris yra būtinas dokumentas, siekiant gauti Leidimą. Nesant pareiškėjos, kaip Gyvenamojo namo bendraturtės sutikimo, Leidimas negalėjo būti išduotas, todėl jis naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
30. Dėl pirmiau nurodytų šioje byloje nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas tenkinamas ir panaikinamas Administracijos 2019 m. birželio 27 d. išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo rekonstravimui į dviejų butų gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini).
32. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgiant į tai, kad teismo galutinis procesinis sprendimas priimamas pareiškėjos naudai, ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
33. Skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėja prašė priteisti žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas, patirtas už skundo teismui parengimą ir atstovavimą teisme, iš viso 322,50 Eur. Pareiškėja kartu su skundu pateikė 2019 m. spalio 30 d. Swedbank mokėjimo nurodymą Nr. 42 dėl 22,50 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo ir 2019 m. spalio 30 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 1035180, patvirtinantį, kad pareiškėja patyrė 300 Eur atstovavimo išlaidų. Pareiškėja, be kita ko, su apeliaciniu skundu pateikė 2021 m. gruodžio 30 d. Swedbank mokėjimo nurodymą Nr. 213 dėl 11,25 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo.
34. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (322,50 Eur), patirta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus galimo priteisti užmokesčio dydžio, todėl ši suma priteistina. Pareiškėjai, be kita ko, priteistinas žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą apeliacinės instancijos teismui – 11,25 Eur. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos.
33. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pareiškėjai iš viso priteisia 333,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.
34. Panaikinus pirmosios instancijos teismo ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sprendimus, trečiasis suinteresuotas asmuo neįgija teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos R. K. K. apeliacinį skundą patenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjos R. K. K. skundą patenkinti.
Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. birželio 27 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstruoti gyvenamąjį namą į dviejų butų gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini).
Priteisti pareiškėjai R. K. K. iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 333,75 Eur (tris šimtus trisdešimt tris eurus ir septyniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.
Sprendimas neskundžiamas.