- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-10
- Bylos Nr.
- e2A-1711-253/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00698-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Žydrūnas Bertašius, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- R. K.-K., R. K.
- Ieškovas
- V. B.
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. e2A-1711-253/2015
Teisėja Erika Tamošaitienė (Proceso Nr. 2-06-3-00698-2015-2)
2015 m. gruodžio 10 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žydrūno Bertašiaus, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės R. K.-K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-31 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei R. K.–K. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo bei pagal R. K.–K. priešieškinį V. B. dėl nuosavybės teisės gynimo, naudojimosi tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė nustatyti gyvenamojo namo esančio adresu (duomenys neskelbtini), 49,34 kv. m. bendro ploto pastogės patalpų naudojimosi tvarką, nustatant, kad ieškovas atskirai naudojasi 60/100 dalių (29,604 kv. m.) pastogės patalpų, esančių pietinėje pastogės pusėje, o atsakovė naudojasi 40/100 dalimis (19,736 kv. m.) šiaurinėje pastogės pusėje, bei priteisti iš atsakovės ieškovo naudai visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2002‑08-01 ieškovas ir atsakovė sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovė iš ieškovo įsigijo 40/100 dalių gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), konkrečiai – patalpas antrame gyvenamojo namo aukšte ir 356/600 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Ieškovo ir atsakovės valdomame pastate adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise šalys valdo ir 49,34 kv. m. bendro ploto pastogės patalpas. Atsižvelgiant į bendrosios dalinės nuosavybės dalis, ieškovui priklauso 60/100 pastogės dalių, o atsakovės dalis – 40/100. Atsakovė atliko pastato antro aukšto rekonstrukciją, kurios metu pastogės patalpas pertvarkė taip, jog šiuo metu ieškovui yra apribotas patekimas į pastogę, patekti į pastogę galima tik išimtinai iš atsakovės nuosavybės teise priklausančių patalpų. Dėl tokių atsakovės veiksmų pažeidžiama ieškovo teisė naudotis pastogės patalpomis, kartu trukdoma aptarnauti pastogės patalpose esančią pastato inžinerinę infrastruktūrą. Tarp ieškovo ir atsakovės kilo ginčas dėl pastato antro aukšto ir pastogės rekonstrukcijos teisėtumo, ginčas išspręstas 2008-06-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu, atsakovei leista organizuoti pastato antrojo aukšto ir pastogės patalpų pripažinimą tinkamu naudoti be ieškovo sutikinimo. Sprendimą peržiūrėjus apeliacine tvarka, jis nepakeistas, prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintas. Ieškovo ir atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės dalys nepasikeitė. Vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo, 2014-09-24 ieškovas raštu pasiūlė atsakovei sudaryti susitarimą dėl pastogės patalpų pastate naudojimosi, pagal šį susitarimą, įrengiant pastogėje pertvarą, ieškovas naudotųsi 60/100 dalių pastogės patalpų, esančių pietinėje pastogės pusėje, o atsakovė naudotųsi priklausančiomis 40/100 dalimis šiaurinėje pastogės pusėje. Toks pastogės naudojimosi tvarkos nustatymas leistų ieškovui savo žemės sklypo ribose įsirengti atskirą įėjimą į pastogės patalpas, nereikėtų užtikrinti ieškovo patekimo į pastogę per atsakovei priklausančias antrojo aukšto patalpas, taip pat tai būtų racionalu dėl to, jog atsakovės įsirengtas įėjimas į pastogę yra šiaurinėje pusėje. Kadangi yra galimybė pastogės patalpų dalimis naudotis atskirai, pastogėje pertvarą ieškovas siūlė įrengti už savo lėšas, nes pastogės pertvėrimas yra galimas ir tai neapribos bendraturčių galimybės naudotis pastogės patalpomis, priešingai jas užtikrins. Atsakovė neigia ieškovo teisę į pastogės naudojimą. Tokia situacija, kai tik vienas iš bendraturčių naudojasi bendrąja daline nuosavybe ir trukdo kitam bendraturčiui naudotis jam nuosavybės teise priklausančiomis dalimis, ieškovo nuomone, yra neteisėta.
Atsiliepimas
Atsakovė R. K.-K. pateikė priešieškinį. Juo atsakovė teismo prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašė nustatyti gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini) rūsio patalpų naudojimosi tvarką, nustatant, kad ieškovas atskirai naudojasi 60/100 (47,298 m2) rūsio patalpų dalimi, esančia pietinėje namo pusėje, o atsakovė naudojasi 40/100 (31,532 m2) rūsio patalpų dalimi, esančia šiaurinėje namo pusėje; įpareigoti ieškovą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rytų fasado pusėje panaikinti projekte nenumatytą langą ir betoninį laiptą bei užpilti žemėmis savavališkai iškastą šviesos šachtą; įpareigoti ieškovą pašalinti prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pastatytas statines su žemėmis bei netrukdyti naudotis atsakovei nuosavybės teise priklausančia garažo dalimi, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodė, kad atsakovė nusipirko nebaigto rekonstruoti gyvenamojo namo dalį kartu su pastoge, tad jai teko prievolė užbaigti šios namo dalies rekonstrukciją savo lėšomis. Atsakovės teigimu, visomis pastogės patalpomis atsakovė naudojasi pagrįstai ir teisėtai. Atsakovė, įsigydama dalį gyvenamojo namo (neįrengtą antrąjį namo aukštą ir neįrengtą, neišmatuotą bei teisiškai neįregistruotą pastogę), turėjo teisėtus lūkesčius manyti, kad ji turi teisę vykdyti rekonstrukcijos darbus pagal tą rekonstrukcijos projektą, koks buvo sudarant 2002-03-18 sutartį, bei įsirengti ir naudotis ne tik antruoju namo aukštu, bet ir visa pastoge. Pažymėjo, jog pastato pastogėje nėra jokios inžinerinės infrastruktūros, kurią ieškovas būtų įsipareigojęs ar turėtų interesą aptarnauti. Taip pat nurodė, kad ieškovas be atsakovės sutikimo yra atlikęs įvairias rekonstrukcijas namo rūsyje, atsakovės žemės sklypo dalyje įsirengė išėjimą iš savo rūsio patalpų, rytų pusėje įrengė langą rūsio apšvietimui, įrengė laiptus bei praėjimo takus. Dėl šių ieškovo neteisėtų veiksmų atsakovės teisė naudotis bendromis rūsio patalpomis yra taip pat pažeidžiama. Atsižvelgdama į ieškovo nesąžiningumą bei nusistovėjusios bendrosios dalinės nuosavybės teise ginčo šalims priklausančių patalpų ((duomenys neskelbtini), esančiame gyvenamajame name) naudojimosi tvarką, atsakovė taip pat prašo teismo pagal ieškovo pasiūlytą principą ir remiantis tuo pačiu teisiniu pagrindu nustatyti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 92,73 m2 bendro ploto rūsio patalpų naudojimosi tvarką. Be to, nurodė, kad ieškovas bendro naudojimo žemės sklypo dalyje (žemės sklypo plane pažymėta raide B) pastatė dvi dideles statines su žemėmis ir taip užtvėrė atsakovei kelią automobiliu patekti į jos garažo dalį bei toje garažo dalyje parkuoti automobilį. Dėl tokio neteisėto ieškovo elgesio atsakovė yra priversta savo automobilį parkuoti gatvėje, šalia namo. Atsižvelgdama į tai, atsakovė reikalauja įpareigoti ieškovą pašalinti pastatytas statines bei nebetrukdyti naudotis atsakovei nuosavybės teise priklausančia garažo dalimi. Priešieškinyje atsakovė pažymėjo, kad įsiteisėjusiu 2008-06-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-795-793/2008 ieškovas buvo įpareigotas gyvenamojo namo pirmojo aukšto rytų fasade panaikinti įrengtas duris ir vietoje jų įrengti namo rekonstrukcijos projekte numatytą langą. Ieškovas šią pareigą yra įvykdęs, tačiau atsakovei priklausančioje sklypo dalyje, prie buvusių (panaikintų) durų paliko nenaudojamą iš betono išlietą laiptą. Kadangi minėtas betoninis laiptas ir savavališkai iškasta šviesos šachta trukdo atsakovei naudotis jai priklausančia žemės sklypo dalimi bei darko bendrą namo rytų fasado vaizdą, o namo rūsio rytinėje fasado pusėje tebėra nepašalintas namo projekte nenumatytas langas, ieškovė, remdamasi CK 4.103 str., reikalauja teismo įpareigoti ieškovą pašalinti šiuos savavališkos statybos padarinius.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-07-31 sprendimu ieškinį tenkino, nustatė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 49,34 kv. m. bendro ploto pastogės patalpų naudojimosi tvarką, nustatant, kad ieškovas V. B. naudojasi 60/100 dalių (29,604 kv. m.) pastogės patalpų, esančių pietinėje pastogės pusėje ir pažymėtų 2-6 (14,07 kv. m.), 2-5 (3,14 kv. m.), 2-7 (2,53 kv. m.), o atsakovė R. K.–K. naudojasi 40/100 dalių (19,736 kv.m.) pastogės patalpų, esančių šiaurinėje pastogės pusėje ir pažymėtų 2-7 (29,60 kv. m.); civilinės bylos dalį dėl priešieškinio reikalavimų įpareigoti ieškovą V. B. pašalinti gyvenamojo namo rytų fasado pusėje įrengtą projekte nenumatytą langą ir betoninį laiptą bei užpilti žemėmis šviesos šachtą nutraukė; kitą priešieškinio dalį atmetė; priteisė ieškovui V. B. iš atsakovės R. K.–K. 31 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad 2002-08-01 namo dalies perleidimo (pirkimo) sutartyje naudojimosi namo pastoge (palėpe) tvarkos klausimai neaptarti. Atsakovė nereiškė ir nepagrindė reikalavimo keisti ar papildyti sutarties pagrindu tarp bendraturčių nusistovėjusią naudojimosi tvarką taip, kad jai vienai būtų pripažinta teisė naudotis namo pastoge (palėpe). Atsakovė vienu iš nesutikimo su ieškiniu motyvu taip pat nurodė, kad savo lėšomis atliko pastogės rekonstrukciją, tačiau jokių savarankiškų reikalavimų dėl nuosavybės teisės dalies padidinimo ar kompensacijos priteisimo nereiškė. Teismas, nenustatęs, kad atsakovei vienai priklauso teisė naudotis namo pastoge (palėpe), nenustatė pagrindo konstatuoti jos, kaip savininkės ir bendraturtės, teisių pažeidimą, kaip teisių gynimo prielaidą. Teismas konstatavo, kad pagal ieškovo pateiktą pastogės patalpų pasidalinimo schemą siūlomas pastogės patalpų pasidalinimo variantas visiškai atitiktų bendraturčių turimas nuosavybės dalis. Atsakovė šio siūlomo varianto neginčijo, savo pasiūlymų dėl pastogės pasidalinimo nepateikė. Vien ta aplinkybė, kad į pastogės patalpas yra patenkama tik per atsakovei priklausančias nuosavybės dalis, nepaneigia ieškovo teisės naudotis bendrąja nuosavybe – pastogės patalpomis. Teismas vertino, kad ieškovo pateiktas pastogės patalpų pasidalinimo planas visiškai atitinka bendraturčių interesus. Įvertinęs abiejų ginčo šalių interesus, nesant duomenų, kokią neigiamą įtaką atsakovės teisėms gali turėti ieškovo naudojimasis jam priklausančia pastogės dalimi, teismas pripažino, kad ieškovo interesas įgyvendinti savo nuosavybės teises į pastogės dalį šiuo atveju yra svarbesnis, ir atsakovės nesutikimas su pateiktu patalpų pasidalinimo būdu, nesiūlant kitų priimtinų variantų, pripažintas nepagrįstu ir nustatyta pastogės patalpų naudojimosi tvarka pagal pateiktą pastogės patalpų pasidalinimo schemą. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė nepagrindė reikalavimo teisės į didesnę nuosavybės dalį nei tai nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje, atsakovės reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos rūsio patalpomis teismas atmetė. Nustatęs, kad dėl atsakovės pareikštų reikalavimų įpareigoti ieškovą pašalinti gyvenamojo namo rytų fasado pusėje įrengtą projekte nenumatytą langą ir betoninį laiptą bei užpilti žemėmis šviesos šachtą yra priimtas teismo sprendimas ir jis yra įsiteisėjęs, teismas dėl šių reikalavimų civilinę bylą nutraukė. Teismas darė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovo pastatytos statinės su žemėmis stovi ant atsakovės valdomos žemės sklypo dalies. Kadangi atsakovė neįrodė, kad ji yra turto – žemės sklypo dalies, ant kurios stovi ginčo statinės, – savininkė, nenustatytas teisinis pagrindas konstatuoti jos teisių pažeidimą ir ši priešieškinio dalis atmesta.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė R. K.-K. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-31 sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Taip pat prašo prijungti prie šios bylos Klaipėdos miesto apylinkės teisme išnagrinėtas civilines bylas Nr. 2-795-793/2007 ir Nr. A2-281-777/2011. Atsakovės nuomone, teismas privalėjo atmesti ieškinį vien tuo pagrindu, kad negalima nustatyti naudojimosi tvarkos gyvenamojo namo atskira dalimi, kol nėra baigta šio namo pripažinimo tinkamu naudoti procedūra po jo rekonstrukcijos užbaigimo. Teismas sprendimu padalijo neįregistruotas kadastre patalpas – pastogėje esančios patalpos yra naujai formuojamos patalpos. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir netaikė šioje byloje CK 4.253 str. ir CK 4.254 str. nuostatų dėl nekilnojamojo daikto privalomo registravimo viešame registre. Teismo sprendimas negalėtų būti įvykdytas. Be to, ieškovas į šias patalpas neturi įėjimo, o dėl teismo sprendimo kiltų nauji ginčai dėl įėjimo į ginčo patalpą. Teismo sprendimas prieštaringas, nes naudojimosi tvarka nustatyta ne po stogo konstrukcijomis esančia erdve (palėpe), o konkrečiomis patalpomis, be to, sprendime sumaišyta indeksų numeracija. Teismas neatsižvelgė į STR 1.14.01.1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ 7 punktą, kuriame apibrėžta, kad pastogėje įrengta patalpa ar patalpos yra vadinama mansarda. Neatsižvelgta į prejudicinius faktus, nustatytus Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-795-793/2007 ir tuo pažeistas CPK 182 str. 2 p. Nurodo, kad po rekonstrukcijos atsakovei priklauso daugiau nei 40/100 namo dalių, tačiau ji siekia namo dalies atidalijimo iš bendrosios nuosavybės. Atsižvelgdama į Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008‑06‑10 sprendimą bei VTPISI 2011-03-01 pasiūlymą, atsakovė pirma ketino laikytis Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 8 p. įtvirtintos pareigos statytojui nustatyta tvarka organizuoti statybos užbaigimo procedūras ir tik po to inicijuoti namo dalies atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, t. y. dviejų savarankiškų turtinių vienetų suformavimą ir įregistravimą nekilnojamojo turto registre. Ieškovas iš pradžių sutiko su tokio projekto rengimu bei namo dalių atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nesuprantama, kodėl ieškovas persigalvojo ir kreipėsi į teismą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo pastogės patalpoms, neužbaigus statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūrų po jo rekonstrukcijos bei namo atidalijimo į du turtinius vienetus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu ieškovas V. B. išreiškė poziciją, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė naudojimosi pastoge tvarką ir apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais naikinti teismo sprendimą nėra pagrindo. Nurodo, kad atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau neprašo priimti naujo sprendimo, kuriuo būtų patenkintas jos priešieškinio reikalavimas. Remdamasis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str. 2 d. bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 str. 1 d., teigia, jog pastogė negali būti kadastro objektas, todėl negali būti atskirai įregistruota ir Nekilnojamojo turto registre, dėl to atsakovės argumentai, kad pastogės naudojimosi tvarkos nustatymas galimas tik po pastogės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre yra teisiškai nepagrįstas. Argumentai, jog ginčo patalpos yra ne pastogė, o mansarda yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės naudojimo, nes nuo to nesikeičia jų teisinė padėtis ir nuosavybės teisių apimtis. Atsakovė pati šias patalpas siekė įteisinti kaip pastogės patalpas. Mano, kad nepagrįsti atsakovės tvirtinimai, jog teismas neatsižvelgė į egzistuojančius prejudicinius faktus. Civilinėje byloje Nr. 2‑795-793/2007 priimtame Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-10 sprendime nekonstatuoti tokie juridiniai faktai, kurie sudarytų pagrindą tvirtinti, jog ieškovui pastogė bendrosios dalinės nuosavybės teise nebepriklauso, arba sumažėjo jo dalis, arba ieškovas nebeturi teisės naudotis pastogės patalpa. Pastogės patalpos nebuvo atskiras pirkimo-pardavimo sutarties dalykas, vadovaujantis CK 4.82 str., pastogė buvo ir liko bendrojo naudojimo patalpa ir priklauso bendrojo naudojimo objektams, kurie yra bendroji dalinė namo savininkų nuosavybė. Ieškovas neigia davęs atsakovei sutikimą įrengti pastogės patalpas ir nurodo, kad 2002-03-18 preliminariojoje sutartyje tarp ieškovo ir atsakovės nurodytas sutikimas atlikti antro aukšto rekonstrukciją nėra sutikimas įrengti pastogės patalpas. Aplinkybė, kad į pastogės patalpas šiuo metu galima pateikti tik iš atsakovės valdomų antro aukšto patalpų nelemia pastogės patalpų nuosavybės formos pasikeitimo. Tai, kad pastogės patalpas atsakovė rengė savo lėšomis, taip pat nelemia jos nuosavybės į visą pastogę ar didesnę jos dalį, nes atsakovė, rengdama pastogę, nepadidino bendrosios dalinės nuosavybės, be to, ieškovas nėra davęs sutikimų dėl bendrojo daikto padidinimo, todėl net padidinus bendrą daiktą bendrosios nuosavybės teise turimos dalys negali pasikeisti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Vadovaujantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 str., 322 str.).
Ieškovas ieškiniu reiškė reikalavimą nustatyti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 49,34 kv. m. bendro ploto pastogės patalpų naudojimosi tvarką, nustatant, kad ieškovas atskirai naudojasi 60/100 dalių (29,604 kv. m.) pastogės patalpų, esančių pietinėje pastogės pusėje, o atsakovė naudojasi 40/100 dalių (19,736 kv. m.) šiaurinėje pastogės pusėje. Apeliaciniame skunde atsakovė iš esmės nurodo argumentus, kuriais nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria tenkinti minėti ieškovo ieškinio reikalavimai.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2002-03-18 tarp ieškovo V. B., kartu su V. B., ir atsakovės sudaryta sutartis, kurioje pažymėta, kad atsakovė suteikė ieškovui V. B. ir jo sutuoktinei V. B. 22 011,12 Eur (76 000 Lt) paskolą, skolos už jų įkeistą namą grąžinimui. Šios sutarties 2 punkte numatyta, kad ieškovas įsipareigoja, o V. B. sutinka, parduoti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), valdos dalį, t. y. antrą aukštą, kurio bendras plotas 115 kv.m., pusę garažo ir žemės sklypo dalį prie namų valdos. Taip pat minėtos sutarties 3 punkte numatyta, kad ieškovas leidžia atsakovei pradėti gyvenamojo namo antro aukšto rekonstrukciją, atskiriant elektros, vandentiekio ir šildymo sistemų komunikacijų tinklus, keisti aukšto išplanavimą, daryti atskirą įėjimą į antrą aukštą. Nustatyta, kad 2002-08-01 tarp ieškovo V. B. ir V. B., kaip pardavėjų, ir atsakovės R. K.-K. buvo sudaryta notarinė pirkimo–pardavimo sutartis. Šia sutartimi atsakovė iš ieškovo įsigijo bendrosios dalinės nuosavybės teise 356 kv.m. dydžio dalį, iš bendro 0,06 ha, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei tame žemės sklype 40/100 dalių gyvenamojo namo, kai viso gyvenamojo namo bendras plotas 326,96 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyje pažymėta, kad pastate vykdoma rekonstrukcija, kurios baigtumas 90 proc. Sutartyje taip pat numatyta, kad atsakovė, kaip pirkėja, nusipirktu anksčiau nurodytu nekilnojamuoju turtu naudosis taip: žemės sklypu – 127 kv.m. žemės sklypu, plane pažymėtu raide C, 134 kv.m., žemės sklypu, plane pažymėtu raide A; žemės sklypo dalimi, pažymėta raide B (95 kv.m.) naudosis bendrai su bendraturčiu; gyvenamuoju namu naudosis ir jai priklausys antrame aukšte patalpos: 2-1 (65,28 kv.m.), 2-2 (31,87 kv.m.), 2-5 (3,99 kv.m.), ½ dalis G-1 (16,17 kv.m.), R-6 (13,90 kv.m.). Tą pačią dieną pasirašytas perdavimo-priėmimo aktas. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad gyvenamojo pastato kadastro duomenys nustatyti 2002-04-08.
Šiuo atveju gyvenamojo namo bendraturčiai nesutaria dėl naudojimosi gyvenamojo namo palėpės patalpomis. Apeliantė teigia, kad gyvenamojo namo pastogėje esančios patalpos yra naujai formuojamos patalpos ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė naudojimosi tvarką gyvenamojo namo atskira dalimi, nors nėra baigta šio namo pripažinimo tinkamu naudoti procedūra po jo rekonstrukcijos užbaigimo.
Apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-09-30 įsakymu Nr. 310 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ 7 punktas numato, jog pastogėje įrengta patalpa ar patalpos yra vadinamos mansarda. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-07-29 įsakymo Nr. D1-620 pagrindu minėtas statybos techninis reglamentas pripažintas netekusiu galios nuo 2015-01-01. Tačiau Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005‑07-01 įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 7.1 punktas numato, kad mansarda – pastogėje įrengtas aukštas arba jo dalis, kurio (kurios) dalis sienų gali būti nuožulnios ir kurį (kurią) paprastai riboja pastato viršutinio aukšto perdanga, šlaitinis stogas ir išorės sienos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys buvo užfiksuoti ir 2007‑04‑24 (t. 1, b. l. 15–16). Iš šių duomenų matyti, kad pastato antro aukšto plotas – 105,11 kv.m., antrame aukšte yra keturios patalpos, iš jų – du kambariai, be to, pastogėje užfiksuotos esančios trys patalpos, iš jų – du kambariai, iš viso bendras pastogės plotas – 49,34 kv.m. Tačiau duomenys apie patalpas gyvenamojo namo pastogėje, kaip mansardos patalpas, nenurodyti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre ir tokios patalpos neįregistruotos. Kita vertus, tai nekeičia fakto, kad šiuo atveju tarp gyvenamojo namo viršutinio aukšto perdangos, išorės sienų ir stogo yra erdvė – pastogė (palėpė), objektyviai esanti kaip neatskiriama statinio konstrukcijų dalis, ir nepaneigia pastogės, kaip nuosavybės teisės objekto. CK 4.82 str. 1 d. numato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Atsižvelgiant į šį reglamentavimą, skundžiamame sprendime pagrįstai pažymėta, kad gyvenamojo namo techninė pastogė (palėpė) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendraturčiams proporcingai jų turimai nuosavybės teisės daliai.
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad ieškovui V. B. nuosavybės teise priklauso 60/100 dalys, o atsakovei R. K.-K. – 40/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) registro Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 146–147). 2002-03-18 tarp ieškovo V. B., kartu su V. B., ir atsakovės sudarytoje sutartyje šalys numatė, kad ieškovas duoda leidimą atsakovei pradėti gyvenamojo namo antro aukšto rekonstrukciją, atskiriant elektros, vandentiekio ir šildymo sistemų komunikacijų tinklus, keisti aukšto išplanavimą, daryti atskirą įėjimą į antrą aukštą. Iš Kadastro ir registro duomenų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenų matyti, kad (2002-04-08 duomenimis) antrame pastato aukšte buvo trys neįrengtos patalpos – 65,28 kv.m., 31,87 kv.m. ir 3,99 kv.m., iš viso antrame aukšte 101,14 kv.m. (t. 1, b. l. 155). 2002-08-01 pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytos būtent šios pastato antro aukšto patalpos, taip pat ½ dalis garažo patalpos G-1 (16,17 kv.m.) bei rūsio patalpa R-6 (13,90 kv.m.). Taigi šalių sudarytoje 2002-08-01 pirkimo–pardavimo sutartyje šalys nenumatė, kad atsakovei sutartimi perleidžiamos ir pastogės patalpos, tokia sąlyga dėl palėpės patalpų nenurodyta ir pirkimo-pardavimo sutarties dalyje, detalizuojančioje, kurios įsigyto gyvenamojo namo (40/100 dalių) patalpos atsakovei priklausys ir kuriomis ji naudosis (sutarties 1.12 punktas). Tad matyti, kad nei 2002-03-18 sutartyje, nei 2002‑08-01 notarine forma sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje naudojimosi namo pastoge (palėpe) tvarkos ar jos perdavimo atsakovei klausimai neaptarti.
Apeliantė teigia, kad teismas neatsižvelgė į prejudicinius faktus, nustatytus Klaipėdos miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-795-793/2007 ir tuo pažeidė CPK 182 str. 2 p. Taip pat kartu su apeliaciniu skundu apeliantė pateikė prašymą prie šios bylos prijungti Klaipėdos miesto apylinkės teisme išnagrinėtas civilines bylas Nr. 2-795-793/2007 ir Nr. A2-281-777/2011. Apeliantė šį prašymą motyvuoja argumentais, kad minėtose civilinėse bylose yra tinkamam bylos išnagrinėjimui reikalingi dokumentai, iš kurių ne visi buvo prijungti prie šios bylos, be to, pažymi, kad turėtų būti įvertinti šalių procesiniai dokumentai, esantys šiose bylose. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje yra pateikti minėtose civilinėse bylose pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimti ir įsiteisėję procesiniai sprendimai. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus byloje įvertino ir jais rėmėsi. Apeliantė nekonkretizavo, kokie kiti nurodomose civilinėse bylose esantys dokumentai, jos nuomone, yra reikalingi šios civilinės bylos išnagrinėjimui, taip pat nemotyvavo, kokias aplinkybes šie dokumentai turėtų patvirtinti ar pagrįsti nagrinėjamoje byloje kilusiame ginče, nepateikė argumentų, kodėl šie įrodymai negalėjo būti pateikti prijungti prie šios civilinės bylos pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo nurodomas bylas prijungti prie šios bylos (CPK 314 str.).
CPK 182 str. 2 p. nuostata numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2‑795‑793/2007 pagal ieškovės R. K.–K. patikslintą ieškinį atsakovui V. B. dėl žemės sklypo padalijimo, savininko teisių gynimo ir mansardos patalpų įteisinimo, bei atsakovo V. B. priešieškinį ieškovei R. K.–K. dėl įpareigojimo panaikinti ir pertvarkyti įrengtas gyvenamąsias patalpas. Minėtoje byloje Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-10 sprendimu, be kita ko, ieškovei R. K.–K. leista organizuoti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), antrojo aukšto ir pastogės patalpų pripažinimą tinkamomis naudoti be atsakovo V. B. sutikimo. Šis sprendimas Klaipėdos apygardos teismo 2008-12-24 nutartimi paliktas nepakeistas. Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2011-06-09 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1109-370/2011, palikta nepakeista civilinėje byloje Nr. A2-281-777/2011 priimta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-28 nutartis, kuria atmestas pareiškėjo V. B. prašymas atnaujinti procesą anksčiau minėtoje civilinėje byloje. Atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-795-793/2007 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), palėpės patalpų nuosavybės klausimas nebuvo sprendžiamas, nes nė viena šalis tokio reikalavimo nebuvo pareiškusi.
Apeliaciniame skunde ieškovė iš esmės nesutikimą su sprendimo dalimi, kuria tenkintas ieškinio reikalavimas, motyvuoja tuo, kad ketino ateityje inicijuoti namo dalies atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje atsakovė nereiškė savarankiškų materialinių reikalavimų dėl atsakovės nuosavybės teisės į pastogę pripažinimo. Remiantis CK 4.75 str. 1 d., bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o esant nesutarimui, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, neperžengiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). CK 4.75 str. 1 d. nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Taigi, sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl naudojimosi pastogės patalpomis tvarkos nustatymo, atsižvelgė į bendraturčių turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, įvertino nesutarimo priežastis ir atsakovės nesutikimo su ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi pastogės patalpomis tvarka motyvus šalių interesų pusiausvyros aspektu bei darė išvadą, kad prašoma nustatyti naudojimosi palėpės patalpomis tvarka neturės esminio poveikio atsakovės teisėms ir interesams. Nors apeliantė nurodo, kad po rekonstrukcijos atsakovei priklauso daugiau nei 40/100 namo dalių ir ji siekia jos dalies atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, tačiau reikalavimų dėl nuosavybės teisės dalies padidinimo ar kompensacijos priteisimo atsakovė bylos nagrinėjimo metu nereiškė. Nagrinėjamoje byloje įvertinus faktinius duomenis, nėra pagrindo daryti išvadą, kad gyvenamojo namo pastogė (palėpė) nėra bendrosios dalinės nuosavybės objektas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis bendraturčiams. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad vien aplinkybė, jog ieškovas šiuo metu neturi atskiro įėjimo į pastogės patalpas ir ketina jį įsirengti, nepaneigia ieškovo teisės naudotis bendrąja daline nuosavybe.
Viešame registre registruojami su daiktais, teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis tiesėmis susiję juridiniai faktai, tarp jų ir sandoriai bei sprendimai, kuriais keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės, taip pat ir įsiteisėję teismo sprendimai, turintys įtakos registruojamo daikto teisiniam statusui, bei atitinkamos nutartys (CK 4.254 str. 1 p., 7 p.). Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 str. 1 d.). Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 4.253 str. ir CK 4.254 str. nuostatų dėl nekilnojamojo daikto privalomo registravimo viešame registre, kadangi šiuo atveju nekilnojamasis daiktas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Byloje esančiais Nekilnojamojo turto registro duomenimis viešame registre įregistruoto gyvenamojo pastato kadastro duomenys nustatyti 2002‑04‑08, taip pat pažymima pastaba, kad gyvenamajame name vykdoma rekonstrukcija, baigtumas 90 proc. Kaip minėta, Nekilnojamojo turto registre ieškovui V. B. įregistruota nuosavybės teisė į 60/100 dalių, o atsakovei R. K.-K. – į 40/100 dalių gyvenamojo namo. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad šalių dalims į bendrosios nuosavybės teisės objektą – gyvenamąjį namą esant nustatytoms, proporcingai bendraturčių turimai nuosavybės teisės daliai kiekvienam iš bendraturčių priklauso ir techninės pastogės dalis. Ieškovas pateikė schemą, kuria remiantis prašė nustatyti šalių naudojimosi pastoge tvarką, atsakovė kito naudojimosi pastoge varianto neteikė, nereiškė reikalavimo keisti ar papildyti sutarties pagrindu tarp bendraturčių nusistovėjusią naudojimosi tvarką taip, kad jai vienai būtų pripažinta teisė naudotis namo pastoge. Tai, kad ginčo objektu esančioje pastogėje faktiškai yra suformuotos atskiros identifikuojamos erdvės, teisėjų kolegijos vertinimu, tarp bendraturčių nesant bendro sutarimo dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu (pastoge) tvarkos, nesudaro pagrindo nenustatyti naudojimosi pastoge tvarkos pagal vieno iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 str. 1 d., 4.81 str. 1 d.). Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė naudojimosi pastoge tvarką pagal byloje esančius duomenis ir atsižvelgdamas į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Iš 2007-04-24 užfiksuotų kadastro duomenų ir UAB „Vakarų matininkas“ pažymos matyti, kad pastogės patalpų plotas yra 49,34 kv.m. (t. 1, b. l. 15–16, 22–23). Atsižvelgiant į tai, bei į ieškovo pateiktą naudojimosi pastogės patalpomis schemą, matyti, kad ieškovui ir atsakovei, kaip bendraturčiams, tenkančios naudotis pastogės patalpų dalys (atitinkamai 29,60 kv.m. ir 19,74 kv.m.) proporcingai atitinka ieškovui ir atsakovei priklausančias bendrosios dalinės nuosavybės dalis (atitinkamai 60/100 ir 40/100 dalių). Ieškiniu ieškovas prašė nustatyti, kad atsakovas atskirai naudojasi 60/100 dalių (29,604 kv.m.) pastogės patalpų, esančių pietinėje pastogės pusėje, o atsakovė naudojasi 40/100 dalių (19,736 kv.m.) šiaurinėje pastogės pusėje. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo pateiktas pastogės patalpų pasidalinimo planas atitinka bendraturčių interesus ir pastogės patalpų naudojimosi tvarka nustatytina pagal pateiktą pastogės patalpų pasidalinimo schemą. Skundžiamu sprendimu nuspręsta nustatyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 49,34 kv. m. bendro ploto pastogės patalpų naudojimosi tvarką, nustatant, kad ieškovas V. B. naudojasi 60/100 dalių (29,604 kv. m.) pastogės patalpų, esančių pietinėje pastogės pusėje ir pažymėtų 2-6 (14,07 kv. m.), 2-5 (3,14 kv. m.), 2-7 (2,53 kv. m.), o atsakovė R. K.-K. naudojasi 40/100 dalių (19,736 kv.m.) pastogės patalpų, esančių šiaurinėje pastogės pusėje ir pažymėtų 2-7 (29,60 kv. m.). Atsakovė apeliaciniame skunde pažymi, kad teismas sprendime sumaišė indeksų numeraciją. Įvertinus byloje esančią gyvenamojo namo vidaus plotų eksplikaciją pagal 2007-04-24 užfiksuotus kadastro duomenis bei byloje esančią pastogės patalpų naudojimosi tvarkos schemą matyti, kad skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje teisingai nurodytos šalims tenkančios patalpų dalys, tačiau sutiktina, kad netiksliai nurodyti šalims tenkančių patalpų indeksai, t. y. ieškovui tenkančių naudotis 60/100 dalių (29,604 kv. m.) pastogės patalpų, esančių pietinėje pastogės pusėje, pažymėjimo schemoje indeksas yra 2-7 (29,60 kv. m.), o atsakovei tenkančių naudotis 40/100 dalių (19,736 kv.m.) pastogės patalpų, esančių šiaurinėje pastogės pusėje, pažymėjimo schemoje indeksai yra 2-6 (14,07 kv. m.), 2-5 (3,14 kv. m.), 2-7 (2,53 kv. m.). Atsižvelgiant į tai, skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis atitinkamai tikslintina, nekeičiant skundžiamo sprendimo, kadangi pagrindinis klausimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo išspręstas iš esmės teisingai.
Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti skundžiamą sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, arba priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Nors apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau apeliaciniame skunde ieškovė nepateikė motyvų dėl neteisėtumo ar nepagrįstumo kitų pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kuriomis dėl dalies priešieškinio reikalavimų byla nutraukta, o kiti priešieškinio reikalavimai atmesti (CPK 320 str.). Vadovaujantis CPK 327 str., byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, jeigu nustatomi CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse nurodyti (absoliutūs sprendimo negaliojimo) pagrindai arba yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 327 str. taikymo sąlygų, dėl to nėra pagrindo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ištyrusi bylos medžiagą ir įvertinusi faktines bylos aplinkybes, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir priimtas pagrįstai. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą naikinti ir priimti naują sprendimą, dėl to jis paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (CPK 93 str.). Ieškovas V. B. pateikė prašymą priteisti turėtas 450 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, nėra per didelės, dėl to, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, priteistinos ieškovui iš atsakovės (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-31 sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį, kad ieškovas V. B. naudojasi 60/100 dalių (29,604 kv. m.) pastogės patalpų, esančių pietinėje pastogės pusėje, pažymėtų schemoje indeksu 2-7 (29,60 kv. m.), o atsakovė R. K.-K. naudojasi 40/100 dalių (19,736 kv. m.) pastogės patalpų, esančių šiaurinėje pastogės pusėje, pažymėtų schemoje indeksais 2-6 (14,07 kv. m.), 2-5 (3,14 kv. m.), 2-7 (2,53 kv. m.).
Priteisti iš atsakovės R. K.-K. 450 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme ieškovui V. B..