Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Gailevičienė, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant pareiškėjui V. B., suinteresuoto asmens R. K. K. atstovei advokatei Snieguolei Šermukšnei, teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo V. B. prašymą suinteresuotam asmeniui R. K. K. dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. K. patikslintą ieškinį atsakovui V. B. dėl žemės sklypo padalijimo, savininko teisių gynimo ir mansardos patalpų įteisinimo bei atsakovo V. B. priešieškinį ieškovei R. K. K. dėl įpareigojimo panaikinti ir pertvarkyti įrengtas gyvenamąsias patalpas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-10 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-795-793/2008 ieškovės R. K. K. ieškinys buvo tenkintas visiškai. Ieškovei leista organizuoti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), II-ojo aukšto ir pastogės patalpų pripažinimą tinkamomis naudoti be atsakovo V. B. sutikimo. Atsakovas V. B. įpareigotas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), I-ojo aukšto rytų fasade panaikinti įrengtas duris ir įrengti vietoje jų langą, kaip numatyta šio namo rekonstrukcijos projekte. Jis taip pat įpareigotas pašalinti ieškovės žemės sklypo dalyje adresu (duomenys neskelbtini), įrengtus medinius laiptelius į terasą ir uždrausta atsakovui naudotis ieškovei priklausančia sklypo dalimi, kuri 2002-07-29 sklypo plane, parengtame G. M. paslaugų įmonėje, pažymėta raide „C“ (127 kv.m. ploto). Atsakovo priešieškinis atmestas.

Nesutikdamas su pareikštu ieškiniu, jis 2007-08-07 pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių, prašydamas nustatyti savavališkos statybos faktą, į kurį 2007-08-22 raštu „Dėl pastogės patalpų" buvo atsakyta, kad prašymo tyrimas nebus vykdomas, kol teismas išnagrinės bylą. Nesutikdamas su teismo sprendimu, jis pakartotinai daug kartų kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, prašydamas patikrinti name atliktus remonto darbus bei juos įvertinti, kol 2010-06-04 Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus išvada Nr. (16.19)-2D-6422 „Dėl įpareigojimo pertvarkyti pastatyto statinio-gyvenamojo namo (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), dalis" buvo pripažinta, kad remonto darbai buvo atlikti nukrypstant nuo statinio projekto, todėl, vadovaujantis LR Statybos įstatymo 27 str. 6 d. 6 p. tiek jis, tiek R.K. K. yra įpareigoti pašalinti išvadoje nurodytus padarinius. 2010-08-16 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos išvada Nr. (7.9)-2D-9599 „Dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti" patvirtino, kad minėta Klaipėdos skyriaus išvada yra teisinga. Nurodytos išvados patvirtina, kad teismo sprendimas, kuriuo R.K. K. leista organizuoti 2-ojo aukšto ir pastogės patalpų pripažinimą tinkamomis naudoti be jo sutikimo ir kuriuo jo priešieškinis buvo atmestas, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas, neturėdamas tinkamų išvadų, sprendime neteisingai konstatavo, kad R.K. K. savo lėšomis atliko namo 2-ojo aukšto ir pastogės patalpų rekonstrukciją pagal pakoreguotą rekonstrukcijos projektą. Išvadose nurodyti įpareigojimai pašalinti pastogėje įrengtas projekte nenurodytas patalpas, pertvarkyti antrame aukšte įrengtą padidintą vonios patalpą pagal projekto reikalavimus, patvirtina, kad teismo sprendimu patenkinus ieškinį ir atmetus priešieškinio reikalavimus buvo pažeisti jo turtiniai interesai, o teismo sprendimas, kuriuo R.K. K. leista be jo sutikimo organizuoti 2-ojo aukšto ir pastogės patalpų pripažinimą tinkamomis naudoti yra neįgyvendinamas, kadangi neatitinka rekonstrukcijos projekto ir prieštarauja Statybos įstatymui. Minėtų institucijų duotos išvados yra esminės naujai paaiškėjusios bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu ir tai sudaro CPK 366 str. l d. 2 p. numatytą proceso atnaujinimo pagrindą civilinėje byloje.

Suinteresuotas asmuo R. K. K. atsiliepime nurodė, kad su prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad jame nurodyti motyvai galėjo būti teikiami rašant atsakovo apeliacinį ir/arba kasacinį skundą, bet ne prašymą dėl proceso atnaujinimo. Proceso atnaujinimo pagrindu gali būti tik tokios aplinkybės, kurios realiai egzistavo bylos nagrinėjimo metu, tačiau apie jas atsakovui nebuvo žinoma. Atsakovas tokių aplinkybių nenurodo. 2010-06-04 išvada surašyta jau po bylos išnagrinėjimo, todėl ji nėra ta aplinkybė, dėl kurios gali būti atnaujintas procesas. Nurodo, kad dalis 2010-06-04 išvados nurodymų buvo apskųstos ikiteismine tvarka Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Atsakymo iš šios institucijos ieškovė laiku negavo. Ji pati yra išvykusi ir šiuo metu gyvena Bulgarijoje. Jos atstovui T. K. šios institucijos 2010-08-19 sprendimas buvo atsiųstas tik 2010-12-20 ir terminas skųsti sprendimą teismui nėra pasibaigęs.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. B. prašymą palaikė ir prašė tenkinti. Paaiškino, kad 2010-06-04 rašte yra nurodyta, kad R.K. K. pertvarkydama patalpas nukrypo nuo projekto, neatitikimus įpareigota pašalinti. Tačiau šių įpareigojimų ji neįvykdė. Remiantis tuo, kad 2010-06-04 ir 2010-08-16 raštuose nurodytos naujos aplinkybės, ir prašo atnaujinti procesą.

Suinteresuoto asmens R. K. K. atstovė advokatė S.Šermukšnė teismo posėdžio metu nurodė, kad su prašymu nesutinka. Paaiškino, kad V. B. nenurodė naujų aplinkybių, kurios egzistavo nagrinėjant bylą, bet nebuvo jam žinomos. R. K. K. atžvilgiu sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes inspekcijai pateiktas skundas. Rašte nekalbama apie būtinybę įvykdyti reikalavimus. Reikalavimas yra atskiras dalykas nesietinas su išnagrinėta byla. Rašte nenurodyta, kad yra savavališka statyba, o neesminius nukrypimus nuo projekto nesunkiai galima pašalinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo prašymas netenkintinas.

Nagrinėjant proceso atnaujinimo klausimą, teismas įvertino pareiškėjo nurodytas priežastis ir naujai paaiškėjusias aplinkybes, pareiškėjo teigimu, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, visų bylos aplinkybių kontekste ir daro išvadą, kad prašymas nepagrįstas.

Pareiškėjas V. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia CPK 366 str. 1 d. 2 p., kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Tokia aplinkybe įvardijami Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo is statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-06-04 išvada Nr. (16.19)-2D-6422 ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2010-08-16 išvada Nr. (7.9)-2D-9599, kur nurodoma, jog remonto darbai buvo atlikti nukrypstant nuo statinio projekto, todėl jis ir R.K. K. įpareigoti pašalinti išvadoje nurodytus padarinius.

Pažymėtina, kad CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu inicijuoti bylos proceso atnaujinimą gali šalis, kuri dėl objektyvių, nuo jos nepriklausančių priežasčių, neturėjo esminės bylos rezultatui informacijos apie atitinkamas bylos aplinkybes ir todėl negalėjo jomis remtis teismo procese, kas nulėmė galimo neteisingo sprendimo priėmimą. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t.y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.

Pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p. nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip – patenkintus reikalavimus atmesti, nepatenkintus reikalavimus patenkinti arba teismo sprendimą pakeisti. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje (Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai, Teismų praktika, 2007 m. Nr. 26).

Kaip matyti iš civilinės bylos Nr. 2-795-793/2008 medžiagos, V. B. apie tai, kad R.K. K. be jo sutikimo vykdo statybos darbus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pastogėje į Klaipėdos apskrities teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių kreipėsi dar 2006-12-06. 2007-07-30, R.K. K. pareiškus ieškinį dėl savininko teisių gynimo ir mansardos patalpų įteisinimo, ginčas tarp šalių dėl bendrosios nuosavybės valdymo ir naudojimo persikėlė į teismą. Pareiškėjas savo ruožtu minėtoje civilinėje byloje pareiškė priešieškinį, prašydamas teismo įpareigoti ieškovę panaikinti minėto gyvenamojo namo trečiajame aukšte įrengtas gyvenamąsias patalpas, grąžinti patalpų būklę į pradinę padėtį. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-10 sprendimu, kuris bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka 2008-12-24 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo paliktas nepakeistas, konstatavus, kad ieškovė turėjo teisę vykdyti rekonstrukcijos darbus pagal rekonstrukcijos projektą, galiojusį 2002-03-18 sutarties sudarymo metu, padaryta išvada, jog ieškovės veiksmai atliekant rekonstrukcijos darbus buvo teisėti, ta prasme, kad ji turėjo pagrindą atlikti rekonstrukcijos darbus ir trečiajame namo aukšte. Minėtuose teismo sprendimuose nebuvo analizuojamos statybą reglamentuojančių teisės normų nuostatos, bei galimai ieškovės padaryti jų pažeidimai. Sprendimas neturėjo ir negalėjo turėti įtakos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus veiksmams pagal galiojančius statybą reglamentuojančius teisės aktus atliekant patikrinimą ir nustatant rekonstrukcijos darbų ir rezultatų neatitikimą patvirtintam projektui bei įpareigojant bendraturčius pažeidimus pašalinti.

Pareiškėjo pateiktose išvadose nurodyta informacija neturi esminės reikšmės bylai ir nėra proceso atnaujinimo pagrindas, nes ji neturi neabejotinos teisinės svarbos jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, nes jose konstatuotas tik nukrypimas nuo suderinto projekto, o šių padarinių pašalinamas realizuojamas per administracines procedūras. Minėtos išvados nepatvirtina, kad ieškovei atlikus remonto darbus, buvo pažeisti pareiškėjo interesai, kas nebuvo nustatyta ir įsisteisėjusiu teismo sprendimu.

Esant nurodytoms aplinkybėms, dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių jau išnagrinėtoje byloje konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija nesikeistų. Darytina išvada, jog prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka įstatymo reikalavimų ir negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.

Pažymėtina kad proceso atnaujinimas suprantamas kaip ypatingas įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumo patikrinimo būdas. Proceso atnaujinimas yra numatytas kaip išskirtinė teismo procesinio dokumento revizijos galimybė, vykdoma tik konkrečiai apibrėžtais pagrindais, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti apeliacine ar kasacine tvarka. V. B. prašyme nurodomos kitos, nei minėtos, aplinkybės galėtų būti instancine tvarka paduodano skundo pagrindas. Vienok, pareiškėjas teise skųsti sprendimą kasacine tvarka nepasinaudojo, šios aplinkybės nesusiformavo kaip proceso atnaujinimo pagrindas sprendimui įsiteisėjus, todėl atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjo V. B. prašymas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atmetus pareiškėjo V. B. prašymą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. sumokėtas 134 Lt žyminis mokestis, neatlygintinas, o duomenų apie suinteresuoto asmens R. K. turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra, todėl šis klausimas nespręstrinas (LR CPK 93 str.).

Be to, iš pareiškėjo V. B. valstybei nepriteistina 0,75 Lt išlaidų, susijusių su procesnių dokumentų įteikimu (LR CPK 92 str.), nes šių išlaidų vykdymo išlaidos būtų didesnės už išieškomą sumą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.131, 3.150 straipsniais, civilinio proceso kodekso 365, 366, 370 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo V. B. prašymo dėl civilinės bylos Nr.2-795-793/2008 proceso atnaujinimo, netenkinti.

Nutartį per 7 dienas, nuo jos priėmimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus atskirąjį skundą šiame Apylinkės teisme.