Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2S-1109-370/2011

Teisėja J. Grigonienė Procesinio sprendimo kategorija 124.2.2;

2011 m. birželio 9 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-28 nutarties civilinėje byloje Nr. A2-281-777/2011 dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. K. ieškinį atsakovui V. B. bei atsakovo V. B. priešieškinį ieškovei dėl pažeistų teisių gynimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šios išvados patvirtina, kad teismo sprendimas, kuriuo R. K. K. leista organizuoti II-ojo aukšto ir pastogės patalpų pripažinimą tinkamomis naudoti be pareiškėjo (bendraturčio) sutikimo, ir kuriuo pareiškėjo priešieškinis buvo atmestas, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas, neturėdamas tinkamų išvadų, sprendime neteisingai konstatavo, kad R. K. K. savo lėšomis atliko namo II-ojo aukšto ir pastogės patalpų rekonstrukciją pagal pakoreguotą rekonstrukcijos projektą. Išvadose nurodyti įpareigojimai pašalinti pastogėje įrengtas projekte nenurodytas patalpas, pertvarkyti antrame aukšte įrengtą padidintą vonios patalpą pagal projekto reikalavimus, kuriuose nustatyta, jog šios patalpos ilgis yra 3,41 m, o plotis – 1,22 m, patvirtina, kad teismo sprendimu patenkinus ieškinį ir atmetus pareiškėjo priešieškinio reikalavimus buvo pažeisti pareiškėjo turtiniai ir neturtiniai interesai, o teismo sprendimas, kuriuo R. K. K. leista be pareiškėjo sutikimo organizuoti II-ojo aukšto ir pastogės patalpų pripažinimą tinkamomis naudoti, yra neįgyvendinamas, kadangi neatitinka rekonstrukcijos projekto ir prieštarauja Statybos įstatymui. Minėtų institucijų išvados yra esminės naujai paaiškėjusios bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, ir sudaro pagrindą atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje (CPK 366 str. 1 d. 2 p.).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Pareiškėjas savo pareiškime atnaujinti procesą pagrindu nurodė aplinkybes, kad teismai neteisingai (pirmosios ir apeliacinės instancijų) aiškino 2002-03-18 šalių sudarytos sutarties nuostatas ir 2002-08-01 gyvenamojo namo dalies pirkimo–pardavimo sutartį, padarė neteisingas išvadas, neteisingai taikė bendrosios nuosavybės teisę reglamentuojančias materialinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, teismų klaidos buvo pagrindu priimti neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus. Taip pat, kad Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-06-04 išvadoje Nr. (16.19)-2D-6422 „Dėl įpareigojimo pertvarkyti pastatyto statinio – gyvenamojo namo (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), dalis“ buvo pripažinta, kad remonto darbai buvo atlikti nukrypstant nuo statinio projekto, todėl tiek pareiškėjas, tiek R. K. K. buvo įpareigoti pašalinti išvadoje nurodytus padarinius, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2010-08-16 išvada Nr. (7.9)-2D-9599 „Dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti“ patvirtino, kad minėta Klaipėdos skyriaus išvada yra teisinga – pastaruosius individualaus pobūdžio administracinius teisės aktus pareiškėjas laiko naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, galinčiomis būti pagrindu atnaujinti procesą, laikytinos ne tik pačios naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios egzistavo bylos nagrinėjimo metu, bet nebuvo žinomos, tačiau ir šias aplinkybes patvirtinantys naujai atsiradę įrodymai. Tačiau tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir pačioms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-14 nutartyje (bylos Nr. 3K-3-182/2005) šiuo klausimu išaiškinta, kad įrodymai turi atitikti CPK 366 str. 1 d. 2 punkto kriterijus, vienas iš kurių – įrodymai buvo bylos nagrinėjimo metu, bet jie tuo metu nebuvo žinomi teismui bei pareiškėjui, o tapo žinomi jau įsiteisėjus teismo sprendimui. Akivaizdu, kad tiek 2010-06-04 išvada Nr. (16.19)-2D-6422, tiek Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2010-08-16 išvada Nr. (7.9)-2D-9599 bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu neegzistavo, todėl nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 str. 1 d. 2 punkto prasme.

Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo pateiktose išvadose nurodyta informacija neturi esminės reikšmės bylai ir nėra proceso atnaujinimo pagrindas, nes ji neturi neabejotinos teisinės svarbos jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, nes jose konstatuotas tik nukrypimas nuo suderinto projekto, o šių padarinių pašalinamas realizuojamas per administracines procedūras. Išnagrinėtoje byloje buvo tik pripažinta ieškovės teisė organizuoti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), II-ojo aukšto ir pastogės patalpų pripažinimą tinkamomis naudoti be bendraturčio sutikimo, t. y. teismai nekonstatavo ieškovės atliktos rekonstrukcijos teisėtumo ir nepripažino patalpas tinkamomis naudoti, o tik pripažino jos teisę organizuoti patalpų pripažinimą tinkamomis naudoti statybą/rekonstrukciją reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, tik be bendraturčio sutikimo. Taip pat byloje buvo išspręsti ir kiti ieškovės reikalavimai: įpareigojo atsakovą gyvenamojo namo pirmojo aukšto rytų fasade panaikinti įrengtas duris ir įrengti vietoje jų langą, kaip numatyta šio namo rekonstrukcijos projekte; įpareigoti atsakovą pašalinti ieškovės žemės sklypo dalyje įrengtus medinius laiptelius į terasą ir uždrausti atsakovui naudotis ieškovei priklausančia sklypo dalimi, kuri 2002-07-29 sklypo plane, parengtame G. M. paslaugų įmonėje, pažymėta raide „C“. Pareiškėjas nenurodo, kokią įtaką teismo sprendimo dėl šių reikalavimų teisėtumui turi jo pateiktos statybos priežiūros institucijų išvados. Pats atsakovas savo atsikirtimus į ieškovės ieškinį ir savo priešieškinį, taip pat apeliacinį skundą iš esmės grindė aplinkybe, kad ieškovei nuosavybės teise nepriklauso namo palėpės. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje palėpės patalpų nuosavybės klausimas nebuvo sprendžiamas, nes nė viena šalių tokio reikalavimo nebuvo pareiškusi. Pirmosios instancijos teismas 2008-06-10 sprendime pripažindamas, kad ieškovės atlikta antrojo namo aukšto rekonstrukcija nepažeidžia kito bendraturčio nuosavybės teisių ir teisėtų interesų, padarė taip pat atsižvelgdamas į aplinkybę, jog „atsakovas jokių siūlymų ar reikalavimo dėl palėpės patalpų nuosavybės teisės jam pripažinimo teismui nepateikė“.

Pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės dėl teismų netinkamai taikytų teisės normų, klaidų ir kt. nesudaro pagrindo atnaujinti procesą, kadangi sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 str. 1 d. 9 p.).

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.