- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-19
- Bylos Nr.
- e2S-646-544/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00632-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Rita Dambrauskaitė, Ignas Totilas
- Pareiškėjas
- R. K.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Dambrauskaitės ir Igno Totilo, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. bei pareiškėjo atstovės bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Centrinis bankroto biuras LT“ atskiruosius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-99-887/2025 pagal suinteresuoto asmens (kreditorės) „PlusPlus Capital“ AS pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. sausio 18 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2022 m. sausio 26 d., buvo iškelta bankroto byla pareiškėjui R. K., bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Centrinis bankroto biuras LT“.
2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2022 m. rugpjūčio 26 d., buvo patvirtintas mokumo atkūrimo planas (toliau – ir Planas). Planas patikslintas pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartimi.
3. 2024 m. balandžio 19 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas suinteresuoto asmens (kreditorės) „PlusPlus Capital“ AS pareiškimas (2024-04-19 Nr. DOK 16269) dėl pareiškėjui R. K. iškeltos fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo vadovaujantis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 24 straipsnio 9 punktu.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo pareiškime nurodė, jog akivaizdu, kad bankrutuojančio asmens gaunamomis pajamomis visi bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai galėtų būti visiškai patenkinti anksčiau nei Plano įvykdymo laikotarpis. Bankrutuojantis asmuo, gaudamas iš darbovietės žymiai didesnes pajamas, nei nurodė patikslintame Plane, vengia tenkinti kreditorių reikalavimus, toks jo elgesys yra nesąžiningas, kas prieštarauja fizinio asmens bankroto instituto tikslui.
5. Atsižvelgdamas į pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtus procesinius sprendimus dėl pareiškėjui iškeltos fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo (Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi pareiškėjo bankroto bylą nutraukė FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3, 8 ir 10 punktų pagrindu, o Kauno apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartimi jį panaikino ir perdavė pareiškėjo bankroto bylos nutraukimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo) suinteresuotas asmuo „PlusPlus Capital“ AS 2025 m. gegužės 12 d. pateikė patikslintą pareiškimą (2025-05-12 Nr. DOK 18885) dėl R. K. iškeltos fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo vadovaujantis FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 ir 10 punktais bei 2 dalimi.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad jis 2024 m. balandžio 19 d. pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos nutraukimo, kuris nėra galutinai išspręstas. Fizinio asmens bankroto procesas tęstinio pobūdžio, o nuo pradinio pareiškimo pateikimo praėjo daugiau negu vieneri metai, per kuriuos atsirado naujų bankroto bylos nutraukimui reikšmingų faktinių aplinkybių.
7. Pažymėjo, kad teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi patvirtintame mokumo atkūrimo plane buvo numatyta, jog bankrutuojančio asmens planuojamos pajamos iš individualios veiklos sudaro 506,00 Eur per mėnesį, iš kurių bankrutuojantis asmuo planavo skirti 340,00 Eur mėnesį būtiniesiems poreikiams, 70,00 Eur per mėnesį bankroto administravimo išlaidoms ir 96,00 Eur per mėnesį kreditorių reikalavimų tenkinimui. Plano vykdymo eigoje kreditoriams buvo pateiktas patikslinto Plano projektas, kuriame nurodoma, kad bankrutuojantis asmuo dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei vidutiniškai uždirba 900,00 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius. Iš šių pajamų 670,00 Eur numatyta skirti būtiniesiems poreikiams, 70,00 Eur bankroto administravimo išlaidoms ir 160,00 Eur kreditorių reikalavimų tenkinimui.
8. 2023 m. rugsėjo 4 d. vykusiame pakartotiniame kreditorių susirinkime pritarta patikslintam Planui, kuris patvirtintas teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-8046-887/2023. Kreditoriams 2024 m. vasario 23 d. buvo pateikta susipažinti ataskaita apie Plano vykdymo eigą Nr. 3 ir bankrutuojančio asmens banko sąskaitų išrašai, iš kurių nustatyta, kad bankrutuojančio asmens pajamos ženkliai viršija Plane nurodytą 900,00 Eur per mėnesį sumą. Atsižvelgiant į tai, kreditorė „PlusPlus Capital“ AS balsavo prieš pateiktą ataskaitą balsavimo biuletenyje nurodydamas nesutikimo motyvus.
9. Iš pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2023-08-01 iki 2024-01-31 R. K. gavo 9 386,60 Eur pajamų. Per aptariamus 6 mėnesius bankrutuojantis asmuo būtiniesiems poreikiams galėjo išleisti 4 020,00 Eur, o likusias lėšas – 5 366,60 Eur privalėjo pervesti bankroto administratoriui į depozitinę sąskaitą, tačiau pervedė tik Plane fiksuotą 1 380,00 Eur sumą, likusias lėšas – 3 986,60 Eur nepagrįstai pasiliko sau ar panaudojo aiškiai nebūtinų poreikių tenkinimui. Iš banko sąskaitų išrašų matyti, kad bankrutuojantis asmuo kiekvieną mėnesį atlieka ženklius mokėjimus telekomunikacijų bendrovėms, nors apie sutartis dėl ryšio ir kitų paslaugų Plane, patikslintame Plane ir bankroto administratoriaus veiklos ataskaitose kreditoriai nebuvo informuoti. Abejonių kelia nuolatiniai bankrutuojančio asmens apsipirkimai „Temu“ ir „Aliexpress“ platformose. Akivaizdžiai nebūtinos ir su bankroto procese keliama pareiga kaip įmanoma taupiau naudoti gaunamas lėšas nesuderinamos bankrutuojančio asmens ženklios išlaidos loterijos bilietams ir brangiems bilietams į renginius.
10. Laikotarpiu nuo 2024 m. vasario mėnesio iki 2024 m. liepos mėnesio bankrutuojančio asmens gaunamos pajamos taip pat gerokai viršijo Plane nurodytas pajamas, tačiau kreditorių reikalavimų tenkinimui nebuvo skirta didesnė pajamų dalis. Per nurodytą laikotarpį bankrutuojantis asmuo gavo 9 226,54 Eur pajamų, iš kurių būtiniesiems poreikiams galėjo išleisti 4 020,00 Eur, o likusias lėšas – 5 206,54 Eur privalėjo pervesti bankroto administratoriui į depozitinę sąskaitą, tačiau pervedė tik Plane fiksuotą 1 380,00 Eur sumą, likusias lėšas – 3 826,54 Eur nepagrįstai pasiliko sau ar bent dalį jų panaudojo aiškiai nebūtinų poreikių tenkinimui. Per šį laikotarpį ženkliai išaugo išlaidos telekomunikacijų paslaugoms ir abejotiniems apsipirkimams „Temu“ ir „Aliexpress“ platformose. Be to, bankrutuojantis asmuo būdamas Vokietijoje nuo 2024-07-17 iki 2024-07-22 įvairioms prekėms išleido 583,19 Eur, t. y. trumpiau nei per savaitę panaudojo beveik visas būtiniesiems poreikiams skirtas lėšas, nors jau iki išvykimo į Vokietiją buvo išleidęs 382,00 Eur.
11. Iš esmės analogiška situacija susidarė ir laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio iki 2025 m. sausio mėnesio. Per nurodytą laikotarpį bankrutuojantis asmuo gavo 9 961,79 Eur pajamų, iš kurių būtiniesiems poreikiams galėjo išleisti 4 020,00 Eur, o likusias lėšas – 5 914,79 Eur privalėjo pervesti bankroto administratoriui į depozitinę sąskaitą, tačiau pervedė tik Plane fiksuotą 1 380,00 Eur sumą, likusias lėšas – 4 020,00 Eur nepagrįstai pasiliko sau ar bent dalį jų panaudojo aiškiai nebūtinų poreikių tenkinimui.
12. Taigi, kreditorės vertinimu, bankrutuojantis asmuo per Plano vykdymo laikotarpį nuo 2023-08-01 iki 2025-01-31 gavo 11 833,14 Eur daugiau, negu buvo numatyta Plane, tačiau be jokios pateisinamos priežasties šių lėšų kreditorių reikalavimams patenkinti neskyrė. Didelės dalies lėšų panaudojimo aplinkybių nėra galimybės nustatyti, kadangi bankrutuojantis asmuo kiekvieną mėnesį išsigrynindavo ženklias pinigų sumas, per paskutinius 6 mėnesius - 2 150,00 Eur. Nors tvirtina, kad papildomai gautos lėšos panaudotos su darbu susijusioms reikmėms, tačiau iš banko sąskaitos išrašų matyti, kad komandiruočių užsienyje metu išleistos nežymios sumos, o įrodymų, kurie pagrįstų jo komandiruotėse patirtas išlaidas, į bylą nepateikta. Be to, bankrutuojančiam asmeniui įsidarbinus, išlaidos maistui, vaistams, higienai ir rūbams buvo padidintos net tris kartus – nuo 90,00 Eur iki 270,00 Eur. Bankrutuojantis asmuo akivaizdžiai nesilaikė Plano nuostatų ir savo poreikių tenkinimui panaudojo beveik dvigubai didesnę lėšų sumą nei numatyta Plane.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
13. S kundžiama 2025 m. birželio 18 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai nutraukė fizinio asmens R. K. bankroto bylą.
14. Teismas, atsižvelgdamas į FABĮ bankrutuojančiam fiziniam asmeniui nustatytas pareigas bei R. K. elgesį (patikslintame Plane nurodė mažesnes gaunamas pajamas negu faktiškai gavo ir gaudamas didesnes pajamas, jų visiškai neskyrė kreditorių reikalavimams patenkinti), sprendė, jog, nors bankroto bylos nutraukimas yra kraštutinė priemonė, tačiau šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas ją taikyti, kadangi kitaip būtų pažeisti skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros ir sąžiningumo principai.
15. Skundžiamoje nutartyje teismas pažymėjo, jog apibendrinus R. K. išlaidas ginčo laikotarpiu matyti, kad dirbdamas Lenkijoje jis patyrė neženklias išlaidas maisto prekių parduotuvėse, tačiau iš banko sąskaitos išrašų nėra galimybės nustatyti ar maisto produktai įsigyti iš dienpinigių vykdant darbines funkcijas, ar iš būtiniesiems poreikiams patikslintame Plane skirtų 270,00 Eur. Tuo tarpu išgryninta 7 350,00 Eur suma, vidutiniškai apie 432,35 Eur per mėnesį, kurios panaudojimas byloje nepagrįstas jokiais įrodymais. Bankrutuojantis asmuo 2025-06-09 teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kur pastarąsias pinigines lėšas panaudojo, abejojo, kad jis išsigrynino tokią pinigų sumą.
16. Be to, iš R. K. banko sąskaitos išrašo ir jo paaiškinimų teismas nustatė, kad darbdavys reguliariai po kiekvienos savaitės komandiruotės jam pervesdavo po 375,00 Eur, 1 500,00 Eur per mėnesį, kad mokėjimai kito esant nedarbingumui, atostogoms ir pan. ir kad į minėtą sumą įėjo ir darbo užmokestis, ir dienpinigiai, tačiau nei bankrutuojantis asmuo, nei jo atstovė advokato padėjėja negalėjo įvardinti, kokia šios sumos dalis yra darbo užmokestis ir kokia dalis yra dienpinigiai. Patikslintame Plane nurodyta, jog bankrutuojančio asmens gaunamos ir numatomos gauti pajamos sudaro apie 900,00 Eur atskaičius mokesčius, kas reiškia, kad nurodytą laikotarpį jis gavo 12 874,93 Eur (28 174,93 – (900 x 17)) daugiau pajamų negu nurodė patikslintame Plane.
Atsiliepimas
17. Kartu teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pati bankroto administratorė atsiliepime nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, kad bankrutuojantis asmuo į depozitinę sąskaitą privalo pervesti papildomą sumą, jis tam neprieštarautų. 2025-03-27 teismo posėdis buvo atidėtas, kadangi bankrutuojančio asmens atstovė nurodė, jog svarstytų galimybę dėl taikaus ginčo dėl dienpinigių panaudojimo išsprendimo, R. K. į sąskaitą papildomai sumokėjo 344,74 Eur nurodyto ir faktiškai daugiau gauto darbo užmokesčio skirtumą. Tačiau bankrutuojantis asmuo bei jo atstovė į bylą nepateikė įrodymų, nereiškė procesinių prašymų, užėmė gynybinę poziciją, jog kreditoriai sutiko su Plano patikslinimu, kuriame nurodyta, kad dienpinigiai nepriskiriami prie pajamų ir paliekami R. K., todėl jis neprivalo įrodinėti dienpinigių panaudojimo, kurie buvo panaudoti darbinių funkcijų vykdymui (2025-06-05 Nr. DOK 22868).
Žemesnės instancijos teismas
18. Skundžiamoje nutartyje pabrėžta, jog iš banko sąskaitos išrašų matyti, kad bankrutuojantis asmuo iš darbdavio gavo didesnes pajamas negu nurodė Plano tikslinimo projekte, tačiau teismui nepaaiškino ir nepagrindė kam jos buvo panaudotos. Kita vertus, banko sąskaitos išrašų analizė dėl išlaidų patvirtina, jog bankrutuojantis asmuo nepagrįstai išlaidavo, kaip pavyzdžiui loterijos bilietams, brangiai buitinei technikai, atostogoms užsienyje, pramogoms ir pan., tenkindamas akivaizdžiai ne tik būtiniausius savo poreikius (2025-06-06 Nr. DOK 23119).
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai
19. Atskiruoju skundu R. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartį, atmesti suinteresuoto asmens patikslintą pareiškimą ir priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
19.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nutraukti bankroto bylą yra nepagrįsta, kadangi informacija, jog dienpinigiai ar kitos kompensacinės išmokos išskaičiuojamos iš bankrutuojančio asmens pajamų, kreditoriams buvo atskleista. Visą plano vykdymo laikotarpį bankrutuojantis asmuo nevengė teikti informacijos apie savo pajamas, pakeitęs darbovietę apie padidėjusias pajamas bei išlaidas informavo bankroto administratorę, buvo organizuotas kreditorių susirinkimas dėl plano pakeitimo (suinteresuotas asmuo šiame susirinkime nedalyvavo ir iš anksto raštu nebalsavo, pastabų neteikė, nors buvo informuotas apie vyksiantį susirinkimą). Patikslintame plane kreditoriams mokamų įmokų suma padidėjo beveik dvigubai nuo 96,00 Eur iki 160,00 Eur, kas rodo bankrutuojančio asmens sąžiningumą ir dedamas pastangas su kreditoriais atsiskaityti didesne apimtimi, pajamų padidėjimą paskirstant ne tik bankrutuojančio asmens, bet ir kreditorių naudai. Patvirtinus plano pakeitimus bankrutuojantis asmuo laiku atliko įmokas į depozitinę sąskaitą, kas mėnesį teikė banko sąskaitos išrašus. Tai nesudaro pagrindo vertinti, jog pareiškėjas yra nesąžiningas.
19.2. Mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti, jog kreditoriai ir fizinis asmuo patvirtintame plane sutiko su tuo, kad dienpinigiai ir kitos išmokos nebūtų įtrauktos į fizinio asmens gautinas pajamas ir kad iš jų atskaitymai kreditoriams nebūtų daromi. Dėl to pareiškėjas neprivalo įrodinėti gautų ir išleistų pajamų pagrįstumo.
19.3. Atskirajame skunde taip pat pabrėžiama, kad, siekdamas maksimaliai tenkinti kreditorių interesus, iš darbo užmokesčio skyrė daugiau lėšų bankroto procesui, nei jam priklausytų skirti atliekant išskaitas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straipsnio 1 dalį, kadangi skaičiuojant, jog darbo užmokesčio pajamos yra apie 900 Eur, tai nuo 777,39 Eur būtų atskaitoma 10 proc., kas sudarytų 77,74 Eur, ir nuo sumos, viršijančios 777 Eur, t. y. nuo 122,62 Eur, būtų atskaitoma 20 proc., kas sudarytų 24,52 Eur. Iš viso remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsnio 1 dalimi iš R. K. pagal įstatymą galima atskaityti 102,26 Eur (77,74 + 24,52). Tačiau bankroto bylai iš savo darbo užmokesčio bankrutuojantis asmuo skiria 90 Eur administravimo išlaidoms ir 160 Eur kreditorinių reikalavimų dengimui, iš viso 230 Eur, o tai yra dvigubai daugiau nei priklausytų skirti remiantis įstatymu.
19.4. Apeliantas pabrėžia ir tai, jog jis komandiruotėje būna nuo pirmadienio iki penktadienio, todėl visos jo šiomis dienomis išleidžiamos lėšos yra išlaidos, susijusios su komandiruote. Gaunamos kitos išmokos, įskaitant dienpinigius, nei vieną mėnesį neviršijo nei darbo užmokesčio atskaičius mokesčius, nei darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių. Todėl, nėra pagrindo teigti, jog kitos darbdavio mokamos išmokos, kurios patvirtintame Plane nebuvo trauktos į fizinio asmens pajamas, viršija gaunamą darbo užmokestį arba kad jos yra neproporcingos gaunamam darbo užmokesčiu.
19.5. Tvirtina, kad per 18 mėnesių išgrynino 6 900,00 Eur, o tai sudaro apie 383 Eur per mėnesį, todėl tokia suma negali būti laikoma ženklia, nes ji neviršija ½ MMA, kurios panaudojimo pagrįstumo fizinis asmuo neturi įrodinėti. Be to, minimose visuotinai žinomose pigių prekių elektroninėse parduotuvėse išleido 932,99 Eur per 18 mėnesių arba 51,83 Eur per mėnesį Byloje nėra duomenų kaip minėtos išlaidos įtakojo fizinio asmens mokumą, plano (ne)vykdymą ar kitaip pakenkė kreditorių interesams. Be to, nei vienu atveju patirdamas išlaidas ar išgrynindamas lėšas neviršijo 670 Eur per mėnesį, skirtų jo poreikių patenkinimui.
19.6. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto bylos nutraukimas yra kraštutinė priemonė, o suinteresuotas asmuo nesinaudojo savo teisėmis proceso metu (nedalyvavo kreditorių susirinkime tvirtinant patikslintą mokumo atkūrimo planą, neskundė kreditorių susirinkimo nutarimo, neteikė siūlymo dėl plano tikslinimo), yra akivaizdu jog jis piktnaudžiauja savo teisėmis pateikdamas pareiškimą dėl bankroto bylos nutraukimo. Be to, skundžiamoje nutartyje tik formaliai pritaikyti FABĮ 10 straipsnio pagrindai, kurie neatitinka faktinių aplinkybių, nes joje nenurodyta, kokie įstatymo reikalavimai, kurie yra pagrindas nutraukti bankroto bylą, kai Planas yra vykdomas, buvo nevykdomi.
20. Atskiruoju skundu nemokumo administratorė UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartį ir kreditorės „PlusPlus Capital AS“ pareiškimą atmesti.
20.1. Nurodo, kad skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyra nebuvo pažeista – bankrutuojantis asmuo laikėsi Plane nustatytų pareigų, jas vykdė nustatyta apimtimi; nėra galimybių nustatyti ir įvertinti Plane nurodytų priemonių neįgyvendinimo priežastis ar apimties, nes tokių priežasčių, kai Planas vykdomas taip, kaip numatyta, nėra; bankrutuojantis asmuo elgėsi sąžiningai – susirado geriau apmokamą darbą, padidino įmokas kreditoriams (įstatymas nenumato, kad įmokų dydis turi būti didinamas analogiškai didinamam būtinųjų išlaidų dydžiui, asmuo kreditoriams skirtiną sumą įsivertino pagal faktiškai patiriamas išlaidas, susijusias su darbo funkcijų vykdymu), informavo bankroto administratorių dėl pasikeitusios situacijos, buvo organizuojamas Plano pakeitimas, Planas pateiktas kreditorių vertinimui.
20.2. Pabrėžia, jog viso Plano vykdymo metu, net ir vykstant teisminiam ginčui, bankrutuojantis asmuo vykdė įsipareigojimus pagal Planą jame nustatyta tvarka, Plano vykdymas nebuvo stabdomas, Plane nustatyto dydžio mokėjimai atliekami kiekvieną mėnesį. Vertinant visas susijusias aplinkybes, bankroto bylos nutraukimas nėra proporcinga priemonė.
20.3. Vertina, kad, nors dienpinigiai gali būti laikomi pajamomis, tačiau nei įstatymas, nei kasacinis teismas imperatyviai nenurodo, kad dienpinigiai privalo būti laikomi pajamomis, ypač tuo atveju, kai šalys, pasinaudodamos dispozityvumo principu, susitaria, kad dienpinigiai nebus laikomi pajamomis. Nagrinėjamoje byloje tiek administratorė, tiek kreditoriai žinojo apie bankrutuojančiam asmeniui mokamus dienpinigius ir jų paskirstymą, matomą iš banko sąskaitos išrašų. Be to, likusi nepanaudota dienpinigių suma 344,74 Eur buvo pervesta į depozitinę sąskaitą išimtinai kreditorių reikalavimams tenkinti. Bankrutuojančio fizinio asmens į depozitinę sąskaitą įmokėta suma atitinka sumą, kuri turi būti įmokėta vykdant teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi patvirtintą Planą ir 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartimi patikslintą Planą ir netgi ją viršija.
Atsiliepimas
21. Atsiliepimu į atskiruosius skundus suinteresuotas asmuo „PlusPlus Capital“ AS prašo pareiškėjo bei jo nemokumo administratorės atskiruosius skundus atmesti.
21.1. Nurodo, kad nei Plano patikslinime, nei dėl jų teiktoje administratorės išvadoje, nei kituose dokumentuose nebuvo nurodyta, kad bankrutuojančio asmens gaunami dienpinigiai nėra įskaitomi į jo pajamas ir kreditoriams nebus skirstomi.
21.2. Pabrėžia, jog, lyginant su pradiniu Planu, būtinosios išlaidos padidintos nuo 340 Eur iki 670 Eur, išlaidos komunalinėms paslaugoms - nuo 120 Eur iki 130 Eur, maistui, aprangai, vaistams, higienai - nuo 180 Eur iki 270 Eur, būtinosios buities išlaidos - nuo 40 Eur iki 70 Eur. Papildomai numatyta 200 Eur kurui ir automobilio eksploatacijai vykstant į darbą. Apie kitus poreikius ir ketinimą juos dengti dienpinigiais Plano pakeitimuose neužsimenama, priešingai, Plano pakeitime aiškiai nurodoma, kad „R. K. būtiniesiems poreikiams tenkinti gali naudoti 670,00 Eur/mėn. sumą.“ Todėl mano, kad nėra pagrindo teigti, jog kreditoriai, balsuodami už Plano pakeitimus ar susilaikydami nuo dalyvavimo kreditorių susirinkime, kuriame svarstytas šis klausimas, kažkokiu būdu sutiko, kad papildomai bankrutuojančio asmens gaunamos pajamos nebūtų skirtos jų reikalavimų tenkinimui.
Žemesnės instancijos teismas
21.3. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis bankrutuojančio asmens banko sąskaitos išrašais, pagrįstai nustatė, kad nuo 2023-08-01 iki 2025-01-31 bankrutuojantis asmuo gavo 12 874,93 Eur daugiau pajamų, nei numatyta Plane (numatyta gauti 900 Eur per mėnesį) ir ši suma keliskart didesnė, nei skirta visų kreditorių reikalavimų tenkinimui.
Atsiliepimas
21.4. Atsiliepime akcentuojama ir tai, kad pats bankrutuojantis asmuo pripažino, jog už kiekvienos savaitės darbą komandiruotėje jis gauna 375 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigius (2025-06-09 posėdžio įrašas nuo 01 val. 03 min.30 sek. iki 01 val. 05 min. 00 sek.). Šie parodymai visiškai sutampa su duomenimis apie faktiškai gautas lėšas bankrutuojančio asmens banko sąskaitose, todėl to užteko susiformuoti pagrįstam teismo įsitikinimui.
21.5. Be to, pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką įrodyti, kad numatyti gauti dienpinigiai yra būtinosios išlaidos, privalo bankrutuojantis fizinis asmuo, tačiau jis negalėjo pateikti jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog gauti dienpinigiai buvo panaudoti jo būtinųjų poreikių tenkinimui.
21.6. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas detaliai ir nuodugniai išanalizavo bankrutuojančio asmens banko sąskaitos išrašus, ir, nesant kitų įrodymų, visiškai pagrįstai konstatavo, kad bankrutuojantis asmuo neįrodė, jog išmokėti dienpinigiai buvo panaudoti darbinėms funkcijoms vykdyti ir bent dalis negalėjo būti paskirta kreditorių reikalavimų tenkinimui. Priešingai, konstatavo, kad didelė dalis lėšų buvo nepagrįstai panaudota kaip, pavyzdžiui, loterijos bilietams, brangiai buitinei technikai, atostogoms užsienyje, pramogoms ir pan., tuo tenkinant akivaizdžiai ne būtiniausius savo poreikius. Taip pat itin didelė dalis lėšų buvo išgryninta ir jų panaudojimo apskritai neįmanoma nustatyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacijos objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų šiuo atveju nenustatyta (CPK 320, 329, 338 straipsniai).
23. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Todėl asmuo, siekdamas pasinaudoti šia išimtimi, turi pateikti prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo ir pagrįsti šį prašymą argumentais, dėl ko jam taikytina išimtis iš bendros taisyklės.
24. Kita vertus, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Net nustačius, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi būti nustatyta, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).
25. Apeliantas R. K. kartu su atskiruoju skundu pateikė pažymas apie darbo užmokestį (2023-12-28, 2024-02-21, 2025-05-15, 2024-08-12, 2024-11-18, 2025-03-03, 2025-05-28), tačiau nepateikė prašymo dėl jų priėmimo ir nepagrindė jo argumentais. Be to, pridėtų pažymų turinys rodo, jog teikiami įrodymai nėra nauji, kadangi prie bylos jau yra pridėtos pažymos apie darbo užmokestį už tuos pačius laikotarpius (10 t., 115, 116, 126, 127, 159 b. l.).
26. Apeliantė nemokumo administratorė UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ 2025 m. lapkričio 19 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir pridėjo bankrutuojančio asmens banko sąskaitos išrašus, kuriuos prašė priimti, nes paaiškinime nurodytos aplinkybės atsirado vėliau po atskirojo skundo pateikimo. Kadangi šalis turi teisę pateikti paaiškinimus raštu bet kurioje proceso stadijoje (CPK 42 straipsnio 1 dalis), paaiškinimais atskirojo skundo pagrindas nekeičiamas (nepapildomas) (CPK 323 straipsnis), o banko išrašo duomenis ir paaiškinimai apie Plano įgyvendinimą iki bankroto bylos pabaigos (2025 m. rugpjūčio 26 d.) atsirado vėliau, paaiškinimas su priedais pridedamas prie bylos ir jais bus vadovaujamasi visų byloje surinktų įrodymų visumoje ir kontekste. Kadangi Plano įgyvendinimo pabaiga buvo žinoma iš Plano tiek bankrutuojančiam asmeniui, tiek Plane nurodytiems kreditoriams, Planas iki numatytos jo pabaigos buvo vykdomas iš lėšų, kurias mokėjo bankrutuojantis asmuo, o jas gaudavo Plane nurodyti kreditoriai, daroma išvada, kad dalyvaujantiems asmenims pareiškime nurodytos aplinkybės ir banko išrašuose nurodyti duomenys apie įmokas jiems yra žinomi.
Faktinės aplinkybės, reikšmingos ginčo sprendimui
27. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. sausio 18 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2022 m. sausio 26 d., buvo iškelta bankroto byla pareiškėjui R. K., nemokumo (bankroto) administratore paskirta UAB „Centrinis bankroto biuras LT“, o 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2022 m. rugpjūčio 26 d., buvo patvirtintas mokumo atkūrimo pradinis Planas.
28. 2023 m. rugsėjo 1 d. buvo šaukiamas kreditorių susirinkimas dėl pritarimo Plano tikslinimui, tačiau susirinkimas neįvyko, nes nebuvo kvorumo. 2023 m. rugsėjo 4 d. įvyko pakartotinis kreditorių susirinkimas, kuriame dalyvavusios kreditorės UAB „GelvoraSergel“ balsais buvo nutarta pritarti 2023 m. rugpjūčio 9 d. Plano 2, 6, 12 dalių patikslinimo projektui (toliau – ir Plano patikslinimo projektas). Kreditorė „Plus Plus Capital“ AS, kuriai tinkamai pranešta apie šaukiamą pakartotinį kreditorių susirinkimą ir pateikta jo darbotvarkė su priedais, pakartotiniame kreditorių susirinkime nedalyvavo, iš anksto raštu nebalsavo.
29. Bylos duomenys rodo, kad Planas patikslintas pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartimi. Šioje nutartyje, be kitų duomenų, nurodyta, jog bankroto administratorės pateiktas bankrutuojančio R. K. kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano, patvirtinto 2022 m. rugpjūčio 18 d. teismo nutartimi, 2, 6, 12 dalių patikslinimo projektas atitinka esminius FABĮ reikalavimus, jis gali būti įgyvendintas, juo yra sudaromos sąlygos atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą ir teisingą pareiškėjo bei jo kreditorių interesų pusiausvyrą. Pakartotiniame kreditorių susirinkime nedalyvavęs bankrutuojančio fizinio asmens kreditorius „PlusPlus Capital“ AS prieštaravimų dėl pareiškėjo R. K. Plano 2, 6, 12 dalių patikslinimo projekto tvirtinimo nepateikė, nors teismas jai buvo suteikęs galimybę pateikti atsiliepimą dėl tikslinamo plano (8 t., 134, 160 b. l.). Papildomai teismas nutartyje pažymėjo, kad FABĮ suteikia kreditoriams teisę kontroliuoti Plano įgyvendinimo procesą jo vykdymo eigoje ir nustačius, jog Plane numatytos priemonės neįgyvendinamos, inicijuoti bankroto bylos nutraukimą (FABĮ 10 straipsnio 2 dalis), Plano keitimo procesą (FABĮ 8 straipsnio 13 dalis).
30. Plano patikslinimo projekte, kuris buvo patvirtintas minėta teismo nutartimi, konkrečiai įvardinta, kad R. K. dirba pagal darbo sutartį UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kur vidutiniškai uždirba 900 Eur/mėnesį, atskaičius mokesčius ir kitas išlaidas (pvz., dienpinigius), o visos R. K. gaunamos ir numatomos gauti pajamos sudaro apie 900,00 Eur/mėnesį atskaičius mokesčius.
31. Nustatyta, kad bankroto administratorius bankrutuojančio asmens kreditoriams teikė ataskaitas tiek iki Plano patikslinimo, tiek ir po jo, taip pat jiems nurodė ir pateikė darbo užmokesčio pažymas, kuriose nurodyta, kad darbdavys darbuotojui apskaičiuoja ne tik darbo užmokestį, bet ir kitas išmokas (dienpinigiai, butpinigiai, maistpinigiai ir pan.), kurios sudaro tik iki 30 proc. bankrutuojančio asmens gaunamų pajamų. Papildomai pažymėjo, kad tikslinant mokumo atkūrimo planą buvo nurodyta, kad bankrutuojančio asmens pajamos, atskaičius mokesčius ir kitas išlaidas, pvz. dienpinigius, sudaro 900 Eur/mėn.
32. Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartyje, be kitų išvadų, konstatuota, kad informacija, jog dienpinigiai ar kitos kompensacinės išmokos išskaičiuojamos iš bankrutuojančio asmens pajamų, kreditoriams buvo atskleista, kad visą plano vykdymo laikotarpį bankrutuojantis asmuo nevengė teikti informacijos apie savo pajamas, kad pakeitęs darbovietę apie padidėjusias pajamas bei išlaidas informavo bankroto administratorę, buvo organizuotas kreditorių susirinkimas dėl plano pakeitimo, patikslintame plane kreditoriams mokamų įmokų suma padidėjo nuo 96 Eur iki 160 Eur, t. y. beveik dvigubai, kas rodo bankrutuojančio asmens sąžiningumą ir dedamas pastangas su kreditoriais atsiskaityti didesne apimtimi, pajamų padidėjimą paskirstant ne tik bankrutuojančio asmens, bet ir kreditorių naudai. Patvirtinus plano pakeitimus bankrutuojantis asmuo laiku atliko įmokas į depozitinę sąskaitą, kas mėnesį teikė banko sąskaitos išrašus, todėl nėra pagrindo abejoti bankrutuojančio asmens sąžiningumu ir plano vykdymo tinkamumu.
33. Skundžiama Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. birželio 18 d. pirmosios instancijos teismas nurodė, jog bankrutuojantis asmuo neatsakingai bei neekonomiškai naudojo gaunamas pajamas, dėl yra pagrindas fizinio asmens bankroto bylą nutraukti FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 10 punktu, 2 dalimi.
34. Pagal FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 ir 10 punktą, teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu fizinis asmuo nevykdo kitų šio įstatymo nustatytų reikalavimų, taip pat kitais šio įstatymo nustatytais atvejais. Aptariamo straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas gali priimti nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu plane numatytos priemonės neįgyvendinamos ir dėl to kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška viršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos, kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo.
35. Taigi, FABĮ nuostatos išties numato bei įtvirtina galimybę nutraukti fizinio asmens bankroto bylą kitų įstatymo reikalavimų nevykdymo bei kitais įstatyme numatytais pagrindais. Nepaisant to, teismui, taikančiam šiuos konkrečius bankroto bylos nutraukimo pagrindus, kyla pareiga konkrečiai nustatyti bei įvardinti bankrutuojančio asmens veiksmus, sudarančius pagrindą pripažinti jį nevykdžius ar pažeidus konkrečią FABĮ nuostatą.
36. Iš skundžiamos nutarties turinio vertintina, jog pirmosios instancijos nustatė tokius bankrutuojančio fizinio asmens R. K. padarytus pažeidimus: 1) bankrutuojantis asmuo iš darbdavio gavo didesnes pajamas negu nurodė Plano tikslinimo projekte, tačiau neįrodė, jog jas (dienpinigius) panaudojo pagal paskirtį; 2) bankrutuojantis asmuo nepagrįstai išlaidavo, kaip, pavyzdžiui, loterijos bilietams, brangiai buitinei technikai, atostogoms užsienyje, pramogoms ir pan., tenkindamas akivaizdžiai ne tik būtiniausius savo poreikius. Taigi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendė, jog bankrutuojantis asmuo R. K. iš esmės netinkamai vykdė Planą, nes neatsakingai ir neekonomiškai naudojo gaunamas pajamas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka.
37. Pirmiausia pažymėtina tai, kad byloje ginčas nekilo, jog 2023 m. rugpjūčio 9 d. Plano tikslinimo projekte, kuris buvo patvirtintas teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, yra konkrečiai numatyta, jog, remiantis darbo sutartimi, R. K. dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kur vidutiniškai uždirba 900 Eur/mėn. atskaičius mokesčius ir kitas išlaidas (pvz., dienpinigius), o visos jo gaunamos ir numatomos gauti pajamos sudaro apie 900,00 Eur/mėn. atskaičius mokesčius. Būtent šios išlaidos atitinkamai ir buvo skirstomos pagal patikslintą Planą. Taigi faktinis bankrutuojančio fizinio asmens gaunamas darbo užmokestis buvo pateiktas ir nurodytas kartu pateikiant informaciją apie tai, jog kitos išlaidos, kaip, pavyzdžiui, dienpinigiai, į gautą darbo užmokesčio dydį nėra įskaičiuojami.
38. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, jog tiek su 2023 m. rugpjūčio 9 d. Plano tikslinimo projektu, tiek su šio projekto nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme turiniu ir faktu bankrutuojančio fizinio asmens kreditoriai turėjo galimybę susipažinti, tačiau 2023 m. rugsėjo 1 d. kreditorių susirinkimas dėl pritarimo Plano tikslinimui neįvyko, nes nebuvo kvorumo, o 2023 m. rugsėjo 4 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime, kuriame buvo pritarta Plano tikslinimo projektui, kreditorė „Plus Plus Capital“ AS nedalyvavo, iš anksto raštu nebalsavo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO taip pat matyti, jog 2023 m. rugsėjo 13 d. pranešimu Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai informavo bankroto administratorę bei kreditorius, tarp kurių yra ir „Plus Plus Capital“ AS, dėl fizinio asmens pateikto kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano tikslinimo bei galimybės pateikti atsiliepimus. Kreditorė „Plus Plus Capital“ AS prieštaravimų dėl pareiškėjo R. K. Plano 2, 6, 12 dalių patikslinimo projekto tvirtinimo nepateikė, ką 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartyje pabrėžė ir teismas.
Žemesnės instancijos teismas
39. Taigi, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat atsižvelgiant į tai, jog byloje nebuvo nustatytų bei įrodytų atvejų dėl bankrutuojančio asmens R. K. netinkamai vykdyto Patikslinto plano, yra pagrindas pripažinti, jog nuo 2025 m. rugsėjo 25 d. jis tinkamai vykdė Patikslintą planą. Tą nurodė ir Kauno apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartimi panaikindamas pirmosios instancijos teismo nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą bei pažymėdamas, jog pirmosios instancijos teismas nepaisė skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros, nenustatė plano neįgyvendinimo, neatsižvelgė į bankrutuojančio asmens elgesį, jo pastangas vykdyti plane nustatytus įsipareigojimus, bankroto proceso stadiją, bankroto trukmę nuo proceso pradžios bei kitas reikšmingas aplinkybes ir jų pagrindu nesprendė, ar bankroto bylos nutraukimas yra proporcinga priemonė, nevertino į bylą pateiktų įrodymų, tačiau vadovavosi tik deklaratyviais kreditoriaus teiginiais apie gautų pajamų sumą, kuri tariamai buvo nuslėpta ir panaudota savo poreikiams, taip pažeidžiant kreditorių interesus.
40. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas iš esmės pripažino, jog bankrutuojantis asmuo R. K. tinkamai vykdė patikslinto Plano nuostatas, tačiau vertino, jog tokio tinkamo vykdymo įvertinimo apimtis apima ir jam išmokėtų dienpinigių panaudojimo aplinkybes, kurios, pirmosios instancijos teismo vertinimu, pagrindžia, jog gauti dienpinigiai buvo panaudoti neatsakingai ir neekonomiškai. Teisėjų kolegija tokioms išvadoms nepritaria.
41. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankroto proceso metu itin didelis dėmesys skiriamas mokumo atkūrimo plano sudarymui, jo vykdymo priežiūrai ir kontrolei. Nors mokumo atkūrimo planą sudaro fizinis asmuo, tačiau šiame planavimo procese gali aktyviai dalyvauti fizinio asmens kreditoriai, teikdami pastabas ir pasiūlymus. Kreditoriai fizinio asmens bankroto procese turi pakankamai plačias mokumo atkūrimo plano vykdymo kontrolės funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-169-219/2017). Plano įgyvendinimo laikotarpiu nustačius, jog jame nustatytos mokumo atkūrimo priemonės neįgyvendinamos, įgyvendinamos ne iki galo arba kad per šį laikotarpį iš esmės pasikeitė bankrutuojančių asmenų asmeninė ir (ar) turtinė padėtis, sveikatos būklė, darbingumo lygis ar pan., planas gali būti keičiamas. Įstatymas suteikia pakankamai galimybių šiame planavimo procese aktyviai dalyvauti tiek fizinio asmens kreditoriams, tiek bankroto administratoriui, kurie gali teikti savo pastabas ir pasiūlymus.
42. Šiuo atveju pastebėtina, kad, esant nustatytai aplinkybei dėl patikslinto Plano patvirtinimo ir tinkamo jo vykdymo, konkretus gautų dienpinigių panaudojimo faktas negali lemti fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo tik šiuo pagrindu. Nors įstatymas ir reikalauja iš bankrutuojančio asmens elgtis sąžiningai visose bankroto proceso stadijose, tačiau vertinimas, kad asmens veiksmai panaudojant gautus dienpinigius, kurių patys kreditoriai sutiko neįtraukti į asmens gaunamų pajamų apimtį, yra neteisėti, sukurtų situaciją, kai iš asmens yra reikalaujama tokio elgesio, kurio neapibrėžia teisės aktai. Taip būtų pažeistas teisinio apibrėžtumo principas bei sudarytos sąlygos fizinio asmens bankroto bylą nutraukti nepaisant to, jog bankrutuojančio fizinio asmens veiksmai yra teisėti. Byloje nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas būtų gavęs darbo pažymose neapskaitytas ar su daro santykiais nesusijusias pajamas.
43. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant nustatytam tinkamo Plano įgyvendinimo faktui bei bankrutuojančio fizinio asmens sąžiningumui, jis išties neturėjo pareigos įrodyti konkrečių gaunamų dienpinigių panaudojimo aplinkybių, nes byloje yra nustatyta, kad jis dirbo pagal darbo sutartį ir vykdė darbines funkcijas tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienio valstybėse, o darbdavys, kaip pats savo dokumentuose nurodo, jam mokėjo būtent tikslines išmokas maistpinigiams, butpinigiams, nuompinigiams.
44. Kita vertus, tiek asmens gaunami dienpinigiai, tiek kitos darbdavio mokamos išmokos, remiantis šiuo klausimu formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, gali būti priskiriami pajamoms, iš kurių (ar jų dalies) galimas kreditorių interesų tenkinimas. Tačiau šiuo atveju reikšminga tai, kad galimas neteisėtas ir nepagrįstas dienpinigių nepriskyrimo kreditorių reikalavimams tenkinti ar jų netinkamas panaudojimo asmens poreikiams tenkinti vertinimas pirmiausia būtų sprendžiamas taikant kraštutinę priemonę – bankroto bylos nutraukimą. FABĮ nuostatos, be kita ko, įtvirtina bankroto administratoriaus pareigą tvarkyti visas fizinio asmens gautas lėšas ir jų naudojimo apskaitą, šaukti kreditorių interesus, ne rečiau kaip kartą per pusę metų teikti teismui kreditorių susirinkime kreditoriams ir fiziniam asmeniui plano vykdymo eigos ataskaitą (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 3, 4, 6 punktai). FABĮ 24 straipsnis įtvirtina kreditorių teises fizinio asmens bankroto metu, tarp kurių yra ir teisė gauti informaciją apie bankroto eigą (3 punktas), reikalauti atlyginti fizinio asmens bankroto proceso metu dėl fizinio asmens ar bankroto administratoriaus kaltės patirtus nuostolius (5 punktas), teikti pasiūlymus fiziniam asmeniui ir bankroto administratoriui dėl plano (6 punktas), kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl bankroto administratoriaus veiklos ar jo pakeitimo ir (ar) siūlyti kitą bankroto administratoriaus kandidatūrą (7 punktas), apskųsti teismui kreditorių susirinkimo priimtus sprendimus (8 punktas). Taigi, nors kreditoriui ir suteikta teisė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo, tačiau įstatymas kartu numato ir eilę kitų kreditoriaus teisių, kurios nėra tokio kraštutinio pobūdžio kaip bankroto bylos nutraukimas.
45. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, jog kreditorė „Plus Plus Capital“ AS teikė konkrečius prašymus ar pasiūlymus dėl Plano keitimo, reiškė reikalavimus dėl galimo netinkamo bankroto administratoriaus elgesio ar ginčo dienpinigių (visų ar dalies) pripažinimo lėšomis, iš kurių turi būti atliekami mokėjimai kreditoriams. Taigi šiuo atveju jokios patikslinto Plano keitimo ar koregavimo priemonės nebuvo išnaudotos, dėl ko, esant tinkamam patikslinto Plano vykdymui, kraštutinės priemonės nutraukiant bankroto bylą taikymas neatitinka proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, juo labiau, kad joks konkretus FABĮ nuostatų pažeidimas šioje civilinėje byloje nustatytas nebuvo, o Planas skundžiamos nutarties priėmimo metu iš esmės buvo baigiamojoje vykdymo stadijoje (baigėsi 2025 m. rugpjūčio 26 d.).
46. Papildomai teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nepadarė kategoriškos išvados, jog visa dienpinigių suma buvo paskirstoma netikslingai ar neadekvačiai išlaidaujant. Kaip pagrįstai nurodo ir pareiškėjas R. K., tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos įtvirtina ir bankrutuojančio asmens teisę į poilsį, laisvalaikį, kasmetines atostogas, todėl vien tai, kad asmuo šiomis teisėmis Plano vykdymo metu naudojosi ir jų metu patyrė nekasdieninių su tuo susijusių išlaidų, nesudaro pagrindo pripažinti esant sąlygą nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Be to, iš į bylą pateiktų banko sąskaitų išrašų matyti, jog pareiškėjo R. K. internetinėse parduotuvėse „Temu“ bei „Aliexpress“ išleidžiamos sumos per mėnesį nesiekė jo nurodytų dienpinigių sumos.
47. Apibendrindama tai, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas R. K. jokios informacijos, susijusios su gaunamomis pajamomis, nuo bankroto administratorės neslėpė, neužkirto kelio kreditoriams susipažinti su jo pajamomis bei išlaidomis, tinkamai vykdė Plano reikalavimus ir jokių jo nesąžiningų veiksmų vykdant patikslinto Plano įsipareigojimus nepadarė, o kreditorių teisės nei susipažinti su faktiniais duomenimis, nei galimybė reikšti atitinkamus pasiūlymus dėl plano keitimo apribotos ar suvaržytos nebuvo. Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad byloje nebuvo nustatytas pagrindas taikyti griežčiausią FABĮ įtvirtintą priemonę ir nutraukti fizinio asmens bankrotą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, netinkamai pritaikius ir išaiškinus FABĮ nuostatas, reglamentuojančias fizinio asmens bankroto bylos nutraukimą. Todėl apeliantų atskirieji skundai tenkinami, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – suinteresuoto asmens „PlusPlus Capital“ AS 2024 m. balandžio 19 d. pareiškimas ir 2025 m. gegužės 12 d. patikslintas pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo atmetami (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. birželio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – suinteresuoto asmens „PlusPlus Capital“ AS 2024 m. balandžio 19 d. pareiškimą ir 2025 m. gegužės 12 d. patikslintą pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo atmesti.