- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-24
- Bylos Nr.
- e2S-1891-343/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09174-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- A. L.
- Trečiasis asmuo
- R. L.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei A. L. dėl pripažinimo solidaria bendraskole pagal pirkimo-pardavimo sutartį, trečiasis asmuo R. L.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. K. (toliau – ieškovas) ieškinyje prašo pripažinti atsakovę A. L. (toliau – atsakovė) solidaria bendraskole dėl pagal 2007 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo-pradavimo sutartį, patvirtintą Kauno miesto 21-ojo notaro biuro notaro V. L. ir 2008 m. balandžio 28 d. susitarimą, patvirtintą Kauno miesto 21-ojo notaro biuro notaro V. L., mokėtino įsiskolinimo pagal Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1096-254/2012, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, priteistą 646 000 Lt (187 094,53 Eur) skolą (190 714,21 Eur skolos likutis) iš R. L. bei priteisti iš atsakovės visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad prievolė atsirado iš asmeninių sutuoktinio interesų, todėl ji laikytina asmenine. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinyje pareikštas turtinis reikalavimas, todėl už jį turėjo būti sumokėtas atitinkamo dydžio žyminis mokestis ir, atsižvelgiant į reikalavimo sumą, spręstinas klausimas dėl bylos teismingumo.
II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei A. L. dėl pripažinimo bendraskole, trečiasis asmuo R. L., perdavė Kauno apygardos teismui.
4. Konstatavo, kad ieškovas, prašydamas pripažinti prievolę pagal Kauno apygardos teismo 2012m. birželio 1 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi priteistą 646 000 Lt (187 094,53 Eur) skolą (190 714,21Eur skolos likutis) solidariąja atsakovės ir trečiojo asmens prievole, t. y. atsakovę laikyti bendraskole, reiškia turtinį reikalavimą, kadangi, tenkinus ieškovo ieškinį, jis įgytų atsakovės atžvilgiu reikalavimo teisę visai 190 714,21 Eur likusiai skolos daliai.
5. Teismas, atsižvelgęs į prašomos priteisti sumos dydį, darė išvadą, kad ieškinys priimtas pažeidžiant teismingumo taisykles, todėl civilinę bylą perdavė Kauno apygardos teismui. Pažymėjo, kad, spręsdamas klausimą dėl reikalavimo pripažinimo turtiniu ir bylos teismingumo, tokios pat nuomonės laikėsi ir Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-190-370/2020, priimdamas 2020 m. kovo 5 d. nutartį.
III. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Teismas skundžiama nutartimi netinkamai vertino ieškinyje reiškiamo reikalavimo pobūdį, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad reikalavimas yra turtinis ir jis nagrinėtinas Kauno apygardos teisme. Apelianto teigimu, jis neprašo priteisti iš atsakovės skolos, kadangi 646000 Lt (187 094,53 Eur) skola jau yra priteista įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1096-254/2012. Ieškovo įsitikinimu, toks reikalavimas atitinka neturtinio reikalavimo požymius, t. y. juo nebus gaunama daugiau turto nei jau yra priteista. Ieškovo reiškiamas reikalavimas laikytinas neturtiniu, todėl už jį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 75 Eur.
1.2. Teismas, spręsdamas dėl ieškovo pareikšto ieškinio pobūdžio ir kartu teismingumo, be pagrindo vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-190-370/2020, kurioje nurodoma, jog reikalavimas pripažinti solidariuoju bendraskoliu laikytinas turtiniu. Apelianto teigimu, teismas, vadovaudamasis aptarta teismine praktika, neįvertino ir neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 3K-3-19-378/2019, kadangi šioje byloje nustatytos procesinės ir faktinės aplinkybės (reiškiamas savarankiškas reikalavimas vienam iš sutuoktinių dėl prievolės, t. y. jau sprendimu priteistos sumos, pripažinimo solidariąja) laikytinos esmingai panašiomis į nagrinėjamos bylos procesines ir faktines aplinkybes. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje buvo išaiškinta, kad piniginės prievolės dydis jau yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kas reiškia, kad savo pareikšto savarankiško reikalavimo (pripažinti prievolę solidariąja sutuoktinių prievole) patenkinimo atveju kreditorė negautų didesnio prievolės įvykdymo, negu jau yra priteista (jos turtinė padėtis nepagerėtų).
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Atskirajame skunde nėra teisingai nurodytas ir įvertintas ieškinio reikalavimas, nėra nurodyta, kad ieškinio dalykas iš esmės susideda iš keturių skirtingų prašymų, kurie sujungti į sudėtinį reikalavimą. Atskirajame skunde taip pat nėra pasisakoma dėl kiekvieno iš prašymų priskyrimo ar nepriskyrimo turtiniam reikalavimui, todėl jau vien dėl to atskirasis skundas negali būti laikomas pagrįstu.
Šalies argumentai
2.2. Ieškovas privalėjo nurodyti procesines teisės normas, kurias pažeidė pirmosios instancijos teismas. Atskirajame skunde minima bendro pobūdžio kasacinės instancijos teismo praktika, neleidžia padaryti išvados, kad teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
2.3. Vertinant atskirojo skundo argumentus dėl taikytinos teisminės praktikos turėtų būti atsižvelgiama, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ieškovo minimoje 2019 m. vasario 13d. nutartyje nustatė, jog yra pareikštas vienas reikalavimas, t. y. reikalavimas pripažinti prievolę solidaria pagal jau įsiteisėjusį teismo sprendimą. Atsakovės manymu, ieškovo pareikštas reikalavimas iš esmės skiriasi nuo minimoje kasacinės instancijos teismo nutartyje nustatyto reikalavimo turinio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
9. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei A. L. dėl pripažinimo bendraskole, trečiasis asmuo R. L., perduota Kauno apygardos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Nustatyta, kad ieškinyje ieškovas prašo pripažinti atsakovę solidaria bendraskole dėl pagal 2007m. rugpjūčio 29 d. pirkimo-pradavimo sutartį, patvirtintą Kauno miesto 21-ojo notaro biuro notaro V. L. ir 2008 m. balandžio 28 d. susitarimą, patvirtintą Kauno miesto 21-ojo notaro biuro notaro V. L., mokėtino įsiskolinimo pagal Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1096-254/2012, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, priteistą 646 000 Lt (187 094,53 Eur) skolą (190 714,21 Eur skolos likutis) iš R. L. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad civilinė byla turi būti perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui, kadangi ieškovas, prašydamas pripažinti prievolę solidariąja atsakovės ir trečiojo asmens prievole, reiškia turtinį reikalavimą, nes, tenkinus ieškovo ieškinį, jis įgytų atsakovės atžvilgiu reikalavimo teisę visai 190 714,21 Eur likusiai skolos daliai.
11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus bei skundžiamos nutarties motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ieškinyje reiškiamo reikalavimo esmę, t. y., kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas yra turtinis, dėl ko nepagrįstai nutarė bylą perduoti Kauno apygardos teismui.
12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis. Jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011).
13. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neturtiniais ieškiniais paprastai pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu; ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar priteistinas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009).
14. Taigi, ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).
15. Nagrinėjamu atveju, ieškovas ieškiniu prašo nustatyti tik prievolės pobūdį, t. y., kad prievolė yra solidari. Taigi, ieškovas neprašo priteisti iš atsakovės skolos. 646 000 Lt (187 094,53 Eur) skola jau yra priteista įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1096-254/2012. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė toje byloje nebuvo dalyvaujančiu asmeniu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vadovaujantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, ieškovo reiškiamas reikalavimas atitinka neturtinio reikalavimo požymius, nes ieškinio patenkinimo atveju nebus turtinio pobūdžio padarinių ir jie nelems šalių turtinės padėties pasikeitimo. Prievolės solidarumas reiškia tik tai, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, tiek ją visą, tiek jos dalį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 4 dalis), tačiau jokiu būdu negali pareikalauti ją įvykdyti didesne apimtimi negu priteista suma. Todėl šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas padaręs išvadą, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, tinkamai neįvertino jo esmės, neatsižvelgė į jo pobūdį, dėl ko atitinkamai priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą, kuris naikintinas, o byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Akcentuotina, jog tuo atveju, jeigu ieškinys bus patenkintas ir nustatytas prievolės pobūdis, t.y., kad prievolė yra solidari, ieškovas galės reikšti turtinį reikalavimą ir skolą prisiteisti ir iš atsakovės; o jeigu ieškinys nebus patenkintas, tai ieškovui nebus pagrindo reikšti reikalavimą dėl skolos atsakovei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei A. L. dėl pripažinimo bendraskole, trečiasis asmuo R. L., grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.